- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2-781/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kraujo donorystės centras“
- Išvadą teikia
- Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3668-798/2012 pagal ieškovo viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kraujo donorystės centras“, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl kraujo komponentų viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu pripažinimo neteisėtu ir sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (toliau Ligoninė) neteisėtai vykdė kraujo komponentų viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, panaikinti atsakovo priimtus sprendimus, kaip prieštaraujančius imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo normoms ir įpareigoti atsakovą iš naujo vykdyti kraujo komponentų viešąjį pirkimą.
Taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti atsakovo Ligoninės ir trečiojo asmens UAB „Kraujo donorystės centras“ 2011-12-27 sudarytos viešojo pirkimo sutarties dėl kraujo komponentų (eritrocitų be leukocitų – trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale (1V=250 ml±50 ml) (toliau Sutartis) vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad netaikius šių priemonių, Sutartis bus įvykdyta ir nebebus prasmės iš naujo skelbti viešą pirkimą. Teigė, kad sustabdžius Sutarties vykdymą perkančioji organizacija (atsakovas) neigiamų pasekmių nepatirs, nes, manytina, jog skubiai reikalingą kraujo komponentų kiekį jau yra įsigijusi iš trečiojo asmens, o bylos nagrinėjimo metu galės jį pirkti sudarydama laikinąsias prekių tiekimo sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi netenkino ieškovo VšĮ Nacionalinio kraujo centro prašymo dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo. Teismas konstatavo, kad sustabdžius atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos Sutarties dėl kraujo komponentų pirkimo vykdymą, būtų pažeistas viešasis interesas, nes nukentėtų silpniausioji grandis – pacientai. Nurodė, kad nuolatinis ir nepertraukiamas kraujo komponentų tiekimas yra susijęs su būtinybe apsaugoti žmogaus gyvybę bei sveikatą. Teismo vertinimu, ieškovo prašomos pritaikyti priemonės kur kas labiau pažeistų viešąjį interesą, negu jų netaikymas. Pažymėjo, kad esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, pažeistas teises jis galės apginti kitomis įstatymų leistinomis priemonėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Skunde nurodoma, kad:
1. Teismas be pagrindo sprendė, kad nuolatinis ir nepertraukiamas kraujo komponentų tiekimas yra būtina sąlyga suteikti pacientams reikalingą pagalbą, nes byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį. Nėra jokio pagrindo manyti, jog pritaikius apsaugos priemones gali būti pažeisti pacientų interesai, nes atsakovas pats patvirtino, kad su trečiuoju asmeniu sudaryta viešojo pirkimo sutartis yra vykdoma, iki 2012-01-25 jis įsigijo 552 vnt. komponentų už 160 080 Lt, o 2000-04-14 Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl konservuoto kraujo ir jo komponentų saugumo užtikrinimo“ Nr. 200 1.2 punkte numatytas leidimas turėti eritrocitų masės atsargų, 15 proc. viršijančių mėnesio poreikius. Be to, minėta viešojo pirkimo sutartimi yra teikiamas tik vienas iš kraujo komponentų, reikalingas pacientams gydyti.
2. Teismas be pagrindo neįvertino jo argumento, kad pritaikius apsaugos priemones bylos nagrinėjimo metu atsakovas gali reikalingą kraujo komponentų kiekį įsigyti sudarydamas laikinąsias tiekimo sutartis (pvz., vykdant mažos vertės pirkimus). Tokie pirkimai yra galimi, nes atsakovo perkamų kraujo komponentų vertė neviršija 100 000 Lt, t. y. atsakovui vidutiniškai vienam mėnesiui reikalingų kraujo komponentų kaina yra apie 79 589 Lt.
3. Pritaikius apsaugos priemones, Sutartis būtų sustabdyta neilgai, nes sprendimas viešųjų pirkimų bylose turi būti priimtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo ieškinio priėmimo (CPK 423⁸ str. 4 d.). Tuo tarpu nepritaikius apsaugos priemonių ir priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą minėta Sutartis būtų pripažinta niekine, o restitucijos taikymas būtų apsunkintas dėl specifinio jos objekto. Tai reiškia, kad tik pritaikius apsaugos priemones būtų tinkamai apgintas viešasis interesas (racionalus lėšų panaudojimas) ir užtikrinti lygiateisiškumo bei skaidrumo principai.
4. Teismo išvada, kad priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą jo pažeistos teisės galėtų būti apgintos kitomis teisinėmis priemonėmis, yra abejotina. Jam iš viso nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti atsakovo rengtame viešajame pirkime, pateikti pasiūlymą bei varžytis su kitais tiekėjais dėl sutarties sudarymo, jis neprašo pripažinti jo laimėtoju, todėl nagrinėjamu atveju jo pažeistos teisės gali būti apgintos tik vienu būdu – sudarius jam galimybę dalyvauti atsakovo naujai paskelbtame kraujo komponentų pirkime kartu su kitais tiekėjais.
5. Teismas neįvertino, kad atsakovas vykdė viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu derėdamasis tik su vienu tiekėju, nors toks pirkimas gali būti vykdomas tik išimtiniais atvejais; kad sprendimas dėl kraujo komponentų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo priimtas 2011-12-27, t. y. likus 4 dienoms iki įsigaliojimo VPĮ 56 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad pirkimas tokiu būdu gali būti vykdomas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Teismas teisingai nusprendė, kad pritaikius ieškovo prašomas apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas, nes kiltų grėsmė žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 str. 1 d.). Šios ligoninės profilis yra skubi ir neatidėliotina pagalba žmogui, o pastaruoju metu labai dažni yra asmens sužalojimai dėl aktyvaus gyvenimo būdo, nelaimingų atsitikimų, kas yra susiję su kraujo netekimu. Tuo tarpu medicinoje kraujo ir jo komponentų perpylimas daugeliu atveju yra vienas iš pagrindinių gydymo metodų. Be to, ligoninėje yra panaikintas anksčiau čia veikęs Kraujo centras, todėl tapo itin aktualus savalaikis kraujo komponentų tiekimas iš išorės. Neatitinka tiesos ir faktinės situacijos apelianto argumentai, jog jis jau yra įsigijęs iš trečiojo asmens skubiai reikalingą kraujo komponentų kiekį ar turi galimybę sukaupti jų atsargas, nes, visų pirma, kraujo komponentai galioja 35-42 dienas, antra, jie turi būti tiekiami tiksliai pagal poreikius nustatytu laiku.
2. Apelianto argumentai, kad bylos nagrinėjimo metu jis gali pirkti reikalingą kraujo komponentų kiekį sudarydamas laikinąsias prekių tiekimo sutartis, yra nepagrįsti, nes, pirma, šių komponentų tiekimas turi būti užtikrintas nuolat ir nepertraukiamai. Antra, per finansinius metus jis yra numatęs įsigyti kraujo komponentų už didesnę nei Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 2 straipsnyje numatytą 100 000 Lt sumą, o šio įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalys nurodo kaip yra apskaičiuojama numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė ir draudimas skaidyti pirkimą.
3. Apelianto argumentai dėl restitucijos taip pat nesudaro pagrindo taikyti apsaugos priemones, nes išimtiniais atvejais teismas gali keisti restitucijos būdą ar iš viso jos netaikyti, jei tai prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 str., Direktyvos 2007/66 2 d str.).
4. Apeliantas sistemingai pažeidinėjo su juo 2011-03-10 sudarytą kraujo ir jo komponentų pirkimo-pardavimo sutartį, tuo sukedamas grėsmę nepertraukiamam kraujo komponentų tiekimui. Būtent dėl tokių apelianto veiksmų jis buvo priverstas kuo skubiau įsigyti Ligoninės veiklai būtinų kraujo komponentų ir dėl to šį pirkimą vykdė neskelbiamų derybų būdu VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pagrindais (dėl techninių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes, paslaugas pateikti galėjo tik konkretus tiekėjas ir pirkimą būtina buvo atlikti itin skubiai). Taip pat nepagrįsti skundo argumentai, kad sprendimas dėl ginčo sutarties sudarymo buvo priimtas likus 4 dienoms iki VPĮ 56 straipsnio 5 dalies nuostatos įsigaliojimo (toks pirkimas gali būti pradedamas tik gavus išankstinį Viešųjų pirkimų komisijos sutikimą), nes tai neturėjo nieko bendra su įstatymo nuostatos pasikeitimu, bet buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių.
Institucija, duodanti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba, nurodė, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą neteiks.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių.
Kaip žinoma, nagrinėjamos kategorijos bylose susiformavusioje teismų praktikoje yra konstatuota, jog viešieji pirkimai neabejotinai yra susiję su viešuoju interesu, kuris apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, tiek interesą užtikrinti pirkimo dalyvių sąžiningą varžymąsi, pirkimo skaidrumą ir racionalų lėšų panaudojimą. Tokiose bylose teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tačiau gali nuspręsti ir netaikyti jų, jeigu neigiamos pasekmės galėtų viršyti teikiamą naudą (CPK 144 str. 1 d., 423⁷ str.). Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu.
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad apsaugos priemonių taikymas tokiuose ginčuose, visų pirma, turi užtikrinti viešojo intereso apsaugą, susijusią su perkamo objekto svarba ir nauda visuomenei, ir tik po to siekiama, kad būtų išlaikyta šalių tarpusavio interesų pusiausvyra. Jeigu nustatoma, kad šios priemonės gali sutrukdyti valstybei vykdyti visuomenės apsaugos funkcijas, teismas turi atsisakyti jas taikyti. Kitaip tariant, atsisakymas taikyti tokias priemones turi būti grindžiamas realia ar realiai numatoma žala visuomenei, neigiama įtaka žmonių gerovei (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-246/2007; 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1212/2009).
Nagrinėjamu atveju ginčas ir kilo būtent dėl to, kuriam iš aukščiau nurodytų viešojo intereso aspektų turėtų būti suteikta pirmenybė. Apelianto nuomone, pagrįsčiau būtų taikyti apsaugos priemones, siekiant šalių interesų pusiausvyros, tuo tarpu atsakovo teigimu, atsižvelgiant į sudarytos Sutarties specifinį objektą (kraujo komponentai (eritrocitų be leukocitų – trombocitų sluoksnio pridėtiniame tirpale (1V=250 ml±50 ml), prioritetas turėtų būti suteiktas Sutarties vykdymui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prekių pobūdis (kraujo preparatai) lemia tai, jog Ligoninei minimos prekės turi būti tiekiamos nuolat ir nepertraukiamai, todėl net ir laikinai sustabdžius Sutarties vykdymą būtų pažeistas viešasis interesas, iš kurio – asmens konstitucinė teisė į sveikatos apsaugą ir gyvybę. Teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada.
Kaip nurodė teismas, šiuo atveju turi būti žymiai labiau įvertinta tai, kad atsakovas Ligoninė neskelbiamų derybų būdu vykdė viešąjį pirkimą, kurio rezultatai yra glaudžiai ir betarpiškai susiję su gyventojų sveikatos apsauga (pvz., skubiu ir neatidėliotinu kraujo (komponentų) perpylimu). Beje, net ir apeliantas neneigia to, jog, atsižvelgiant į atsakovo veiklos profilį, specifiką, tai yra pareigą užtikrinti nepertraukiamą ir tinkamą medicininę pagalbą pacientams, minėti kraujo preparatai turi būti teikiami savalaikiai. Taigi nagrinėjamu atveju būtent visuomenės saugumas yra tas gėris, kuris pateisina apsaugos priemonių netaikymą. Tai atitinka ir teismų praktiką, kurioje ne kartą yra pasisakyta, kad viešieji pirkimai kraujo preparatams įsigyti yra neatsiejamai susiję su viešuoju interesu, todėl tokiose bylose nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1144/2011; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1715/2010).
Šiame kontekste teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovo atsiliepimo į skundą argumentais, jog yra itin aktualus savalaikis kraujo komponentų tiekimas, laiko nepagrįstais apelianto teiginius, kad sustabdžius Sutarties vykdymą nenukentės atsakovo tiekiamų paslaugų kokybė ir nekils pavojus pacientų sveikatai (gyvybei), nes, anot apelianto, atsakovas tikėtinai jau yra įsigijęs būtiną kraujo komponentų skaičių, o perkamas kraujo komponentas yra tik vienas iš kelių, kurie reikalingi pacientams gydyti, kad atsakovas turi sukaupęs eritrocitų masės atsargų, kad gali reikalingą kraujo komponentų kiekį įsigyti sudarydamas laikinąsias tiekimo sutartis. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės tėra tik prielaidos, kurios nepaneigia reikšmės ir ypatumų aukščiau nurodyto viešojo intereso, susijusio su neatidėliotina asmens sveikatos bei gyvybės apsauga (CPK 185, 306 str.). Taip pat šio intereso svarbos nepaneigia ir kiti apelianto nurodyti argumentai, t. y. kad priėmus jam palankų teismo sprendimą (ginčo Sutartį pripažinus niekine), restitucijos taikymas būtų apsunkintas, ar kad viešasis interesas apskritai nebūtų pažeistas, nes prašomos priemonės taikytinos trumpą laiką (apie 60 dienų). Jau minėta, kad teismas įvertino abu viešojo intereso aspektus, nurodė, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu vadovaudamasis nusprendė netaikyti apsaugos priemonių bei išsamiai pagrindė, kodėl būtent šiam aspektui suteikė prioritetą, o skundo argumentai to nepaneigia (CPK 144, 178, 423⁷ str.).
Teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl tų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie yra susiję su ieškinio reikalavimų pagrįstumu ar atsikirtimais į juos, nes šios aplinkybės bus išnagrinėtos ir nustatytos priimant galutinį teismo sprendimą (CPK 270 str.).
Pažymėtina, kad, nors apeliantas VšĮ Nacionalinis kraujo centras savo skundo argumentus, be kita ko, grindžia proceso operatyvumu, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, jo ieškinys teisme buvo gautas 2012-01-23, tačiau nežiūrint to, kad nuo bylos pradžios jam atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, 2012-03-01 parengiamajame teismo posėdyje buvo pateiktas ieškinio patikslinimas, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atidėtas be datos (CPK 423⁸ str. 4 d.). Tuo tarpu, kaip žinoma, abi bylos šalys turi pareigą rūpintis proceso operatyvumu ir koncentruotumu, siekdamos apginti savo teises ir tuo pačiu užtikrindamos, jog kilęs konfliktas nepadarys žalos visuomenei ar jos daliai.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta dėl ko nėra pagrindo ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 329, 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.