- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 2-1715/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kraujo donorystės centras“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1087-267/2010 pagal ieškovo viešosios įstaigos Nacionalinis kraujo centro ieškinį atsakovui viešėjai įstaigai Šiaulių ligoninei, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Kraujo donorystės centras“, dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras kreipėsi į teismą su ieškiniu VšĮ Šiaulių ligoninei, trečiajam asmeniui UAB „Kraujo donorystės centras“ dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo ir prašė panaikinti atsakovo VšĮ Šiaulių ligoninės viešojo konkurso kraujo preparatams įsigyti komisijos 2010 m. birželio 21 d. sprendimą dėl ieškovo pretenzijos atmetimo; panaikinti atvirojo viešojo konkurso kraujo komponentams ir kraujo preparatams įsigyti preliminariąją pasiūlymų eilę konkurso pirmai daliai, patvirtintą atsakovo 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 56.33/245 „Dėl laimėjusio pasiūlymo“; pakeisti atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimo dalį dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo, pripažįstant, kad trečiojo asmens UAB „Kraujo donorystės centras“ pateiktas pasiūlymas pirmai pirkimo daliai neatitinka pirkimo dokumentų nustatytų reikalavimų. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti atsakovo VšĮ Šiaulių ligoninės atvirojo viešojo konkurso kraujo komponentams ir kraujo preparatams įsigyti (pirkimo Nr. 87650) pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovui sudaryti pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi taikė atsakovo atžvilgiu ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau gavęs atsakovo VšĮ Šiaulių ligoninės atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties ir siekdamas išsiaiškinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, Šiaulių apygardos teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi 2010 m. liepos 7 d. nutartį panaikino, o klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad 2010 m. liepos 16 d. nutartis neskundžiama.
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. liepos 26 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 95 straipsnio 5 dalis nustato, kad teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu. Teismas nustatė, kad atsakovas VšĮ Šiaulių ligoninė atviro konkurso būdu vykdo viešąjį konkursą kraujo komponentams ir kraujo preparatams pirkti, pirkimo Nr. 87650. Ieškovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras nurodė, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. pasikeitus kraujo ir jo komponentų tiekimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms teisiniam reguliavimui, atsakovas VšĮ Šiaulių ligoninė, siekdama užtikrinti nenutrūkstamą kraujo ir jo komponentų tiekimą iki kol bus surengtas viešasis konkursas, sudarė su ieškovu laikiną sutartį, pagal kurią nuo 2010 m. sausio 6 d. iki šiol ieškovas tiekia atsakovui reikalingą kraują ir jo komponentus, todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, viešasis interesas pažeistas nebus, nes būtinybė apsaugoti žmogaus gyvybę bei sveikatą yra užtikrinama ir apsaugoma. Teismas akcentavo, kad šiuos ieškovo argumentus paneigia atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei atsakovo atstovės paaiškinimai teisme, iš kurių matyti, kad atsakovas 2009 m. gruodžio 31 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Kraujo donorystės centras“, o 2010 m. sausio 6 d. su ieškovu VšĮ Nacionalinis kraujo centras buvo pasirašęs kraujo ir kraujo komponentų tiekimo sutartis iki kol teisės aktų nustatyta tvarka bus išaiškintas viešojo pirkimo konkurso nugalėtojas ir su juo bus pasirašyta sutartis. 2010 m. birželio 1 d. raštais Nr. S1-876(1.24) ir Nr. S1-877(1.24) tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo buvo informuoti apie 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. sausio 6 d. kraujo ir kraujo komponentų pirkimo – pardavimo sutarčių nutraukimą, kai bus pasirašyta sutartis su viešojo konkurso nugalėtoju. 2010 m. liepos 7 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Kraujo donorystės centras“ pasirašyta preliminarioji sutartis Nr. 60.1-33-PR 331/10 „Dėl kraujo komponentų pirkimo“, tokią pat preliminariąją sutartį buvo pasiūlyta sudaryti ir ieškovui, tačiau pastarasis ją pasirašyti atsisakė. Preliminariąja sutartimi atsakovas VšĮ Šiaulių ligoninė ir trečiasis asmuo UAB „Kraujo donorystės centras“ kaip konkurso laimėtojas, susitarė nustatyti sąlygas, taikomas sudaromoms pagrindinėms sutartims, kurios bus sudarytos per preliminarios sutarties galiojimo laiką. Minėtos preliminarios sutarties 3.1 punkte nurodyta, jog pagrindinė nutartis sudaroma remiantis preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, neatnaujinant tiekėjų varžymosi. 2010 m. liepos 7 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Kraujo donorystės centras“ pasirašyta pagrindinė sutartis Nr. 60.1-33-PR 331/10 (1) „Dėl kraujo komponentų pirkimo“. 2010 m. liepos 8 d. raštais Nr. S1-1007(1.24) ir Nr. S1-1008(1.24) ieškovas ir trečiasis asmuo buvo informuoti, kad nuo 2010 m. liepos 7 d. su ieškovu sudaryta 2010 m. sausio 6 d., o su trečiuoju asmeniu sudaryta 2009 m. gruodžio 31 d. „Kraujo ir kraujo komponentų pirkimo – pardavimo sutartis“ nutraukta. Todėl, teismui nustačius, kad laikinosios sutartys, kuriomis buvo užtikrintas nenutrūkstamas kraujo ir jo komponentų tiekimas, yra nutrauktos, teismas sprendė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų sustabdytas 2010 m. liepos 7 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Kraujo donorystės centras“ pasirašytos preliminariosios sutarties Nr. 60.1-33-PR331/10 ir jos pirmo priedo Pagrindinės sutarties Nr. 60.1-33-PR331/10 (1) „Dėl kraujo komponentų pirkimo“ vykdymas, dėl ko nebūtų užtikrintas nenutrūkstamas kraujo ir kraujo komponentų tiekimas bei iškiltų pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, kas akivaizdžiai sąlygotų viešojo intereso pažeidimą. Teismo nuomone, ieškovo nurodyti argumentai, kad sustabdžius „Preliminariosios“ ir „Pagrindinės“ sutarčių, sudarytų 2010 m. liepos 7 d. su UAB „Kraujo donorystės centras“ vykdymą, kraujo ir jo komponentų tiekimas galėtų būti atnaujintas pagal buvusias laikinąsias sutartis, negali būti pagrindu taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes nėra jokių objektyvių įrodymų, kad trečiasis asmuo UAB „Kraujo donorystės centras“, pagal 2009 m. gruodžio 31 d. sutartį tiekęs palyginti didesnį kraujo ir jo komponentų kiekį, sutiktų atnaujinti minėtą laikinąją sutartį. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis VPĮ 3 straipsniu, perkančioji organizacija užtikrina, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Jeigu perkančioji organizacija nevykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti VPĮ, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (VPĮ 96 str.). Nors teismas sprendimu nustato, kuri iš ginčo šalių yra teisi, tačiau, nepriklausomai nuo to, ar yra teisme užvesta civilinė byla dėl viešojo pirkimo, ar tokios bylos nėra, pareiga užtikrinti atitinkančią įstatymo reikalavimus viešojo pirkimo procedūrą tenka perkančiajai organizacijai. Todėl, iškėlus bylą teisme dėl viešojo pirkimo procedūros teisėtumo, perkančioji organizacija ir be teismo nurodymo įstatymų nustatyta tvarka turi spręsti dėl tolesnės teisėtos viešojo pirkimo proceso eigos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iki bylos teisme išnagrinėjimo sustabdyti atsakovo VšĮ Šiaulių ligoninės tarptautinio atvirojo viešojo konkurso kraujo komponentams ir preparatams įsigyti pirkimo procedūras pirmai pirkimo daliai, uždrausti atsakovui sudaryti pagrindinę pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, o jei pagrindinė sutartis sudaryta – uždrausti ją vykdyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai nurodė, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti viešąjį interesą, nes atsakovas yra sudaręs laikinąją sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui nuo 2010 m. sausio 6 d, tiekė atsakovui reikalingą kraują. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog trečiasis asmuo sutiks tiekti kraujo komponentus pagal laikinąją sutartį, nes laikinosios apsaugos priemonės prašomos taikyti tik dalyje dėl pirmos konkurso dalies, kurioje numatytus kraujo komponentus gali tiekti ieškovas.2010 m. birželio 1 d. raštas negali būti laikomas pranešimu apie laikinosios sutarties nutraukimą, nes jis yra informacinio pobūdžio, jame tik nurodoma, kad sudarius viešojo pirkimo sutartį, bus inicijuotas laikinosios sutarties nutraukimas. Be to, nesudarius viešojo pirkimo sutarties, laikinųjų sutarčių nutraukimas pažeistų viešąjį interesą. Jei 2010 m. birželio 1 d. atsakovo raštas iš tikrųjų būtų buvęs pranešimas dėl laikinosios sutarties nutraukimo, tai pagal šios sutarties 22 punktą, laikinoji sutartis turėjo būti nutraukta nuo liepos 1 d. Pažymėtina ir tai, kad apie tai, jog laikinoji kraujo komponentų tiekimo sutartis bus nutraukta, ieškovas buvo informuotas 2010 m. liepos 8 d. raštu, 2010 m. liepos 7 d. atsakovui ir trečiajam asmeniui sudarius preliminariąją sutartį.Atsakovo su trečiuoju asmeniu sudaryta preliminarioji kraujo komponentų pirkimo sutartis buvo pasirašyta galiojant Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarčiai, kuria pirkimo procedūros buvo sustabdytos, uždraudžiant sudaryti pirkimo sutartį su laimėtoju, o jei tokia sutartis sudaryta – sustabdant jos vykdymą. Tokiu atveju trečiasis asmuo ir atsakovas negalėjo pasirašyti iš viso jokių susitarimų. Šiaulių apygardos teismui 2010 m. liepos 16 d. nutartimi panaikinus 2010 m. liepos 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei nurodžius, kad 2010 m. liepos 16 d. nutartis neskundžiama, buvo pažeistos ieškovo teisės ir sudaryta palanki situacija atsakovui, kad pažeidžia lygiateisiškumo principą.Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti iš viso įvykdytas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB ,,Kraujo donorystės centras“ prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą, nes 2010 m. liepos 8 d. raštu informuojama, kad būtent nuo tos dienos nutraukiamos laikinosios sutartys.Pagrindinė sutartis, kuri yra nurodyta kaip preliminariosios sutarties priedas buvo pasirašyta tą pačią dieną, kaip ir preliminarioji sutartis. net jei laikyti, kad 2010 m. liepos 7 d. buvo sudaryta tik preliminarioji sutartis, ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes 2010 m. liepos 8 d. nutraukus laikinąsias sutartis, nebeliko teisinio pagrindo toliau tiekti kraujo komponentus.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, įvertinus ieškinio reikalavimus, apskritai nėra įmanomas, nes jos nepadės užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tą faktą, kad pirkimo procedūros jau yra pasibaigusios (VPĮ 7 str. 3 d. 1 p.).Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, ją atsakovas gavo tik 2010 m. liepos 9 d., taigi tik tą dieną ir paaiškėjo minėtoje nutartyje numatyti draudimai.2010 m. liepos 16 d. nutartimi šalims nebuvo užkirstas kelias skųsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, nes šia nutartimi buvo paskirtas žodinis procesas minėtam klausimui išspręsti.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Šiaulių ligoninė atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti galioti. Nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų sutrikdyta normali atsakovo veikla, dėl ko nebūtų galima tinkamai užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų tiekimo ir nukentėtų pacientai. Be to, atsakovas nepagrįstai ginčija pagrindinės sutarties sudarymo faktą, nes pačioje pagrindinėje sutartyje, pasirašytoje atsakovo ir trečiojo asmens, nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja 24 mėn. nuo sutarties sudarymo dienos. Pažymėtina, kad ieškovas ir atsakovas taip pat pasirašė preliminariąją sutartį ,,Dėl kraujo komponentų pirkimo“.
Ieškovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras 2010 m. lapkričio 4 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad ieškovas patikslino savo ieškinį ir reikalauja panaikinti atsakovo su trečiuoju asmeniu 2010 m. liepos 7 d. sudarytą preliminariąją sutartį. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi esminę ir lemiamą reikšmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, be to, jeigu tai būtina, siekiant apginti viešąjį interesą. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju viešasis pirkimas vykdomas kraujo preparatams įsigyti. Taigi viešojo pirkimo rezultatas yra glaudžiai susijęs su Šiaulių miesto gyventojų sveikata, tai yra su viešuoju interesu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi turėjo pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nors ieškovas nurodė, jog kraujo tiekimas užtikrintas laikinosiomis sutartimis (2010 m. sausio 6 d. sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, bei 2009 m. gruodžio 31 d. sudaryta tarp trečiojo asmens ir atsakovo), kuriomis ieškovas ir trečiasis įsipareigojo atsakovui tiekti kraujo preparatus, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas bei pažymėjo atsakovas ir trečiasis asmuo, šios sutartys yra nutrauktos. Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog nutrauktos sutartys užtikrina nenutrūkstamą kraujo komponentų tiekimą atsakovui. Taip pat darytina išvada, kad egzistuoja tikimybė, jog ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų galėjęs lemti neproporcingai sunkius padarinius viešajam interesui.
Teisėjų kolegijos nuomone, nepriklausomai nuo to, ar 2010 m. birželio 1 d. raštas gali būti laikomas pranešimu apie laikinosios sutarties nutraukimą, ar negali, apie aplinkybę, jog laikinoji kraujo komponentų tiekimo sutartis bus nutraukta ieškovas taip pat buvo informuotas 2010 m. liepos 8 d. raštu, todėl atskirojo skundo argumentas, susijęs su 2010 m. liepos 1 d. rašto teisine reikšme, negali būti laikomas pakankamu argumentu spręsti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, 2010 m. liepos 16 d. nutartimi panaikinęs 2010 m. liepos 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei nurodęs, jog kad 2010 m. liepos 16 d. nutartis neskundžiama, pažeidė ieškovo teises, sudarė palankią situacija atsakovui, ir pažeidė lygiateisiškumo principą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo 2010 m. liepos 26 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl dėl 2010 m. liepos 16 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija pasisakyti neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nesikreipė į teismą su skundu dėl 2010 m. liepos 16 d. nutarties rezoliucinės dalies prieštaravimo teisės normoms, kita vertus, nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodinėjo, kad toks procesinės teisės normų pažeidimas klausimo išsprendimui turėjo įtakos (CPK 178 str.), be to apeliantas turėjo galimybę dalyvauti 2010 m. liepos 23 d. teismo posėdyje ir išdėstyti savo argumentus nagrinėjamu klausimu (CPK 185 str.).
Apeliantas nurodo, kad atsakovo su trečiuoju asmeniu 2010 m. liepos 7 d. sudaryta preliminarioji kraujo komponentų pirkimo sutartis buvo pasirašyta galiojant Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarčiai, kuria pirkimo procedūros buvo sustabdytos, uždraudžiant sudaryti pirkimo sutartį su laimėtoju, o jei tokia sutartis sudaryta – sustabdant jos vykdymą, todėl trečiasis asmuo ir atsakovas negalėjo pasirašyti iš viso jokių susitarimų. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, kad šis argumentas nesusijęs su laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumu bei atkreipia dėmesį, kad šis argumentas gali būti nagrinėjamas sprendžiant bylą iš esmės, t. y. vertinant, ar 2010 m. liepos 7 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta preliminarioji sutartis su priedais buvo pasirašyta teisėtai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VPĮ 7 straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kada pirkimas yra laikomas pasibaigusiu. Pagal VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Konkurso procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2010 m. liepos 7 d. jau yra sudaręs tiek preliminariąją, tiek pagrindinę kraujo komponentų pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu (b. l. 32-36), todėl pirkimo procedūros laikomos pasibaigusiomis. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinį patikslino (papildomai prašė panaikinti atsakovo viešojo konkurso preparatams įsigyti komisijos sprendimą sudaryti preliminariąją pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu pirmai konkurso daliai, patvirtintą 2010 m. birželio 21 d. protokolu Nr. 6 ir šio sprendimo pagrindu 2010 m. liepos 7 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą preliminariąją sutartį Nr. 60.1-33-PR331/10 Dėl kraujo komponentų pirkimo su visais jos priedais kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms) ne anksčiau negu 2010 m. rugsėjo 10 d., t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį pateikimo. Tačiau ši aplinkybė vėlgi esminės reikšmės nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumą vėlgi neturi. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad galiojančius redakcijos VPĮ 95¹ straipsnis numato atvejus, kai teismas, vertindamas sutartį iš esmės bei nagrinėdamas viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumą, ex officio pirkimo sutartį pripažįsta negaliojančia, vienas iš tokių atvejų – kai perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 94-1 straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus ir kitus šio įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo (VPĮ 95¹ str. 1 d. 2 p.). Tokiu būdu įstatymu apsaugoti ir ieškovo teisėti interesai.
Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.