- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2-1144/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Nijolė Piškinaitė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- N. Z.
- Atsakovas
- A. N. Z.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties, kuria ieškovo N. Z. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1606-273/2011, pagal ieškovo N. Z. ieškinį atsakovei A. N. Z. dėl santuokinio turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto.
Šalies argumentai
Ieškovas N. Z. pateikė teismui ieškinį atsakovei A. Z. dėl santuokinio turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia, pagal kurią atsakovei atiteko gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), o ieškovui 1 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies - ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei A. N. Z. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei šį turtą perleisti kitiems asmenims, jį išnuomoti ar kitokiu būdu perduoti naudotis tretiesiems asmenims.
Teismas pažymėjo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių yra reali grėsmė, kad bylos nagrinėjimo metu, atsakovė gali jai nuosavybės teise priklausantį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovo prašymą, atsakovei uždrausti daryti bet kokias kliūtis ieškovui patekti į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui raktus nuo gyvenamojo būsto lauko durų spynų, netenkino konstatuodamas, kad šios teisės nėra ieškinio dalykas. Kadangi pranešimas atsakovei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą gali realiai sukliudyti įvykdyti teismo nutartį, teismas sprendė, kad yra pagrindas laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsakovei nepranešus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas, uždrausti atsakovei daryti bet kokias kliūtis ieškovui patekti į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui raktus nuo gyvenamojo būsto lauko durų spynų, ir šioje dalyje prašymą tenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismo motyvai yra nepakankami, ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas iš dalies nepagrįstai, neįsigilinus į ginčo aplinkybes.
2. Ieškovo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Po 2008-05-06 ginčo sutarties pasirašymo, iš esmės sutuoktinių gyvenimo aplinkybės nepasikeitė. Šeima gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš šeimos pajamų mokėjo paskolą bankui, šeima vedė bendrą ūkį. Gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra ieškovo ir atsakovės bendroji jungtinė nuosavybė, o turto dalybų sutartis yra fiktyvi ir neteisėta. Ieškovas šiuo metu gyvena cirko darbo patalpose (rūbinėje), esančiose (duomenys neskelbtini), todėl teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo vadovautis logiškumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsakovė nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – ieškinio užtikrinimui areštavo ginčo turtą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Skundžiama nutartimi teismas atmetė ieškovo prašymą - įpareigoti atsakovę perduoti raktus nuo ginčo turto (būsto) bei uždrausti atsakovei daryti bet kokias kliūtis ieškovui patekti į ginčo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Apeliantas prašo panaikinti šią nutarties dalį nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovas neturi gyvenamosios vietos, ir gyvena cirko darbo patalpose (rūbinėje), esančiose (duomenys neskelbtini), todėl teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo vadovautis logiškumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl 2008-05-06 šalių sudarytos santuokinio turto dalybų sutarties, pagal kurią atsakovei atiteko gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), o ieškovui 1 000 Lt. Ieškovas siekia šią turto dalybų sutartį pripažinti negaliojančia. Taigi, ieškinio reikalavimų užtikrinimui, t. y., kad atsakovė turto neperleistų tretiesiems asmenims ar kitaip jo neapsunkintų, minėtas turtas Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartimi buvo areštuotas. Tuo tarpu ieškovo prašymas – įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui raktus nuo ginčo turto (būsto), bei uždrausti atsakovei daryti bet kokias kliūtis ieškovui patekti į ginčo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, nėra susijęs su ieškinio reikalavimu, ir būsto raktų perdavimas bei galimybė ieškovui patekti į ginčo turtą, neužtikrina galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokių laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo taikyti.
Atskirąjame skunde atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovas neturi kur gyventi, ir šiuo metu gyvena cirko darbo patalpose (rūbinėje), esančiose (duomenys neskelbtini), todėl teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo vadovautis logiškumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovę perduoti raktus nuo ginčo turto (būsto), bei uždrausti atsakovei daryti bet kokias kliūtis ieškovui patekti į ginčo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, ieškovas kildina iš šeimos teisinių santykių, įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau ieškovas neatsižvelgia, jog šios bylos dalykas yra ne santuokos ir santuokos nutraukimo teisinės pasekmės, o turto perleidimo sutartis, ir šioje byloje nėra sprendžiamos laikinosios apsaugos priemonės, kurios taikomos santuokos nutraukimo bylose. Taigi, šiuo atveju teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti ieškovo gyvenamosios vietos klausimo.
Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla, ir santuokos nutraukimo byloje buvo sprendžiamas ieškovo gyvenamosio vietos klausimas. Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartimi, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria A. N. Z. buvo įpareigota leisti atsakovui N. Z. naudotis šeimos būstu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir perduoti N. Z. namų durų spynų raktus, ir išsprendė klausimą iš esmės – N. Z. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės santuokos nutraukimo byloje atmetė konstatuodamas, kad N. Z. veiksmai yra nesuderinami su sutuoktinio veiksmais, yra grėsmingi A. N. Z. ir kartu gyvenantiems šalių vaikams, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo realų pagrindą netaikyti N. Z. prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad N. Z. veiksmai kelia realią grėsmę ne tik A. N. Z. sveikatai, bet ir gyvybei. Taigi, santuokos nutraukimo byloje, N. Z. reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išspręstas, nutartis yra įsiteisėjuis, todėl apeliantas nepagrįstai kelia tapačius reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje civilinėje byloje. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.