Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutarties, kuria palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis dėl V. K. (V. K.) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimo į kardomąją priemonę – suėmimą, ir kuria V. K. (V. K.) nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 8 d., pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. V. K. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. rugsėjo 6 d. apie 1 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojęs fizinį smurtą prieš L. R. ją pastūmė, nukritus nukentėjusiajai ant grindų, jis visu savo kūnu užgulė nukentėjusiąją ir kumščiu sudavė ne mažiau 4 smūgių į galvos sritį bei į dešinę akį, po ko nuo nukentėjusiosios dešinės rankos piršto bandė jėga numauti auksinį žiedą 200 (dviejų šimtų) eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. R. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinėje plaštakoje, kairiame rieše, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nepavyko nuimti žiedo dėl ištinusių nukentėjusiosios pirštų. Šiais savo veiksmais V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, nenustatant suėmimo termino. Minėta nutartimi paskelbta kaltinamojo V. K. paieška. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis V. K. sulaikytas 2024 m. sausio 8 d. (kito ikiteisminio tyrimo metu).

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) kaltinamajam V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 8 d. Žemesnysis teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis be pateisinamos priežasties neatvykdavo į teismo posėdžius, apie neatvykimo priežastis neinformuodavo, baudžiamuoju procesu nesidomėjo, telefonu buvo nepasiekiamas, jo atžvilgiu ne kartą taikomos procesinės prievartos priemonės – atvesdinimo įvykdyti nepavykdavo, dėl kaltinamojo baudžiamosios bylos nagrinėjimas sustojo nuo 2023 m. balandžio mėnesio. Taigi Skundžiama nutartimi buvo konstatuotas suėmimo taikymo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

4. Kaltinamasis V. K. skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį ir paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę pakeisti švelnesnėmis – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, intensyvią priežiūrą ar kitokią parinktą teismo nuožiūra. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis turi darbą UAB „Š“ ir nori tęsti darbinę veiklą, vykdyti turimus įsipareigojimus, mokėti antstoliams. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog V. K. dėl pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Skundžiamos nutarties argumentą, kad nebuvo randamas namuose, viena vertus paaiškina tuo, kad galbūt dirbo, buvo parduotuvėje ar dar kur nors, o po to teigia, jog visada buvo namuose, tiesiog buvo sugedęs durų skambutis, o beldimo į duris negirdėjo.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. K. skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenimis ir skundo argumentus, daro išvadą, kad Skundžiama nutartis, kuria kaltinamajam V. K. palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis, kuria V. K. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą, ir nustatytas 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminas, priimta tinkamai įvertinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, laikantis BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla perduota į teismą su kaltinamuoju aktu, todėl iš esmės ginčo, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aukštesnysis teismas, spręsdamas suėmimo taikymo bei jo termino nustatymo pagrįstumo klausimą, baudžiamoje byloje medžiagoje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-278-870/2022). Skunde klausimas dėl duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumo kardomosios priemonės taikymui, nėra keliamas, kaip tik priešingai, V. K. nurodo, jog savo kaltę pripažįsta. Nurodytų aplinkybių pagrindu, skundą nagrinėjantis teismas, konstatuoja, kad sprendžiant kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (ir termino nustatymo) teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka, todėl BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas Skundžiamoje nutartyje pažeistas nebuvo.

8. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, t. y. kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant (nagrinėjant) bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, turi būti nustatytas bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.

9. Nagrinėjamu atveju V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir už kurios padarymą, kaip alternatyva, numatyta didesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. laisvės atėmimas iki šešerių metų. Todėl, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms (BPK 122 straipsnio 8 dalis), apylinkės teismas galėjo kaltinamajam paskirti, o vėliau ir palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą, kartu nustatęs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų. Skundžiama nutartimi suėmimas kaltinamajam V. K. paliktas galioti, beje kaip ir paskirtas, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą suėmimo pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis suėmimo skyrimo pagrindas Skundžiama nutartimi nustatytas teisingai ir pagrįstai.

10. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarties matyti, kad kaltinamajam V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą ir paskelbta jo paieška, o Skundžiama nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartis dėl suėmimo V. K. paskyrimo ir nustatytas 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminas, iš esmės motyvuojant tuo, kad kaltinamasis V. K., būdamas informuotas apie teisiamuosius posėdžius ir žinodamas, jog turi pareigą juose dalyvauti, į juos neatvyko, t. y. dėl švelnesnės kardomosios priemonės neveiksmingumo.

11. Baudžiamosios bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu – 2022 m. gruodžio 2 d. V. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nutarimu skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, V. K. pasirašytinai buvo įspėtas, kad pažeidus rašytinį pasižadėjimą neišvykti jam gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Be to, V. K. buvo išaiškinta ir pareiga informuoti atitinkamus subjektus apie išvykimą iš savo gyvenamosios vietos (1 t., b. l. 142–145). Vis tik, V. K., nepaisydamas šių įpareigojimų bei įspėjimų, būdamas tinkamai informuotas apie teisiamuosius posėdžius, be svarbios priežasties į juos net 3 (tris) kartus neatvyko, atvesdinti jo nepavykdavo, telefonu buvo nepasiekiamas, o apylinkės teismui nurodytos neatvykimo priežastys jokiais bylos duomenimis nebuvo patvirtintos, t. y. kaltinamasis nepateikė įstatyme nustatytos gydytojo išrašytos specialiosios formos pažymos dėl neatvykimo į teismą ar jokių medicininių dokumentų, ar apsikritai kitų dokumentų, objektyviai pagrindžiančių negalėjimą dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose.

12. Nors kaltinamasis V. K. pats skunde nurodo, kad jo nerasdavo namuose, nes galbūt dirbo, buvo parduotuvėje ar dar kur nors, o po to teigia, kad visą laiką būdavo namuose, bet beldimo negirdėjo, o durų skambutis buvo sugedęs, vis tik baudžiamojoje byloje esantys duomenys tokius kaltinamojo argumentus paneigia. Į 2023 m. balandžio 24 d. teisiamąjį posėdį V. K. neatvyko, apylinkės teismą informavęs, jog galimai išsinarino koją ir negali paeiti (1 t., b. l. 183, 184–185). Žemesnysis teismas, negavęs kaltinamojo nurodytos aplinkybės patvirtinančių duomenų, 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi nutarė V. K. atvesdinti. Vykdant minėta atvesdinimo nutartį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnas tarnybiniu pranešimu informavo, jog 2023 m. gegužės 18 d. nuvykus kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu buto durų niekas neatidarė. Paskambinus nutartyje nurodytu numeriu atsiliepė vyras, prisistatęs V. K., kuris pareiškė, kad į teisiamąjį posėdį atvyks savarankiškai. 2023 m. gegužės 22 d. papildomo patikrinimo metu susisiekta su kaltinamuoju telefonu, šis pareiškė, kad į posėdį neatvyks, nes turi nedarbingumą, o nuvykus nurodytu adresu asmuo nebuvo rastas, buto durų niekas neatidarė, skambinant telefonu ragelio nekėlė (1 t., b. l. 192). Pats kaltinamasis apylinkės teismui pranešė, kad serga, bet nesugebėjo paaiškinti kuo (1 t., b. l. 193–194). Atkreiptinas dėmesys, jog net ir esant minėtoms aplinkybėms bei prokurorei paprašius sugriežtinti kardomąją priemonę į namų areštą, apylinkės teismas 2023 m. gegužės 26 d. prašymo netenkino ir nutarė pakartotinai kaltinamąjį V. K. atvesdinti (1 t., b. l. 195–196). Antrą kartą vykdant procesinę prievartos priemonę V. K. atvesdinti vėl nepavyko. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog tikrinant adresu Justiniškių g. 33-23, Vilnius, duris atidarė V. K., kuri paaiškino, kad V. K. šiuo adresu gyvena, matė jį vakar, jis išėjo į darbą ir iki šiol negrįžo. V. K. skambinta nutartyje nurodytu telefono numeriu, bet į skambučius jis neatsiliepė. Atkreiptinas dėmesys, jog nors 2023 m. birželio 13 d. buvo teigiama, kad kaltinamasis išėjo į darbą, bet vadovaujantis policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis, V. K. iki 2023 m. birželio 15 d. turėjo nedarbingumą (2 t., b. l. 2). Dėl nurodytų aplinkybių 2023 m. birželio 13 d. teisiamasis posėdis taip pat neįvyko, kaltinamasis apylinkės teismo apie neatvykimo priežastis neinformavo (2 t., b. l. 3–4). Kaltinamojo skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad V. K. nurodomos aplinkybės apie darbinius santykius, kurių beje nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, nagrinėjamu atveju nepateisina jo nedalyvavimo baudžiamajame procese, ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad į teisiamuosius posėdžius jis neatvyko dėl svarbios pateisinamos priežasties. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamasis V. K. apie jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį persekiojimą ir vykstantį baudžiamosios bylos nagrinėjimą žinojo, apylinkės teismo ne kartą buvo informuotas apie pareigą pateikti medicininius dokumentus, patvirtinančius negalėjimą dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, bet dar prieš paskelbiant jo paiešką 2023 m. birželio 15 d. nutartimi nuo bylą nagrinėjančio teismo pasislėpė, ir buvo sulaikytas tik 2024 m. sausio 8 d. kito ikiteisminio tyrimo metu.

13. Taigi teisėjų kolegija pritaria žemesniojo teismo išvadai, kad kaltinamasis V. K. vengia atvykti į teisiamuosius posėdžius ir tokiu būdu apsunkina bylos nagrinėjimą. Policijos pareigūnų kaltinamasis nebuvo rastas savo gyvenamojoje vietoje, iš kurios buvo įpareigotas nepasišalinti, kaltinamojo V. K. pareiga dalyvauti procese negalėjo būti užtikrinama vien taikant procesinę prievartos priemonę – atvesdinimą, nes ji buvo neefektyvi. Ikiteisminio tyrimo metu taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nebuvo pakankama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam V. K. buvo žinoma, jog teisme jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla, į kurios nagrinėjimą jis privalo atvykti, tačiau būdamas tinkamai informuotas į teisiamuosius posėdžius neatvykdavo, neatvykimą pateisinamų duomenų teismui nepateikė, o jo nurodytos neatvykimo priežastys, kaip minėta, nepasitvirtino, policijos pareigūnai nerasdavo V. K. jo gyvenamojoje vietoje, telefonu jis neatsiliepdavo, žemesnysis teismas pagrįstai Skundžiama nutartini paliko galioti 2023 m. birželio 15 d. nutartį, kuria kaltinamajam V. K. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir nustatė jo terminą, padaręs aptartų ir Skundžiamoje nutartyje nurodytų duomenų visumos kontekste pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, t. y. kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

14. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendžiant, ar gali būti pagrįstai manoma, jog kaltinamasis asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, atsižvelgiama į 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes – įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Tokia teisės normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis ir sprendžiant dėl suėmimo pagrindo, įtvirtinto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvimo, galima atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, liudijančias, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų. Svarbu pažymėti ir, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-25-487/2023).

15. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kas teisingai įvertinta ir Skundžiamoje nutartyje, kad V. K. praeityje teistas, o BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta aplinkybė „ankstesnis teistumas“, yra vertinama ne tik kaip oficialias teisines pasekmes sukelianti, bet kaip asmenį charakterizuojanti, atskleidžianti jo gyvenimo būdą, elgesį, polinkį daryti nusikalstamas veikas, aplinkybė, kuri turi būti vertinama kitų aplinkybių visumoje. Nustatyta, jog V. K. ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus – fizinio skausmą sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nužudymą, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – plėšimą, ne kartą atlikęs ir griežčiausias laisvės atėmimo bausmes (1 t., b. l. 98–105). Teistumai, kaip faktas, rodantis kaltinamojo teisei priešingų veiksmų pakartotinumą, įstatymo normų nepaisymą, ryšium su kitomis aplinkybėmis suponuoja pagrindą manyti, kad kaltinamasis V. K. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o kartu ir didina tikimybę, jog kaltinamasis, suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais, bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jis gali bandyti bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso.

16. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, jog teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme (BPK 119 straipsnis). Kaltinamam asmeniui pasislėpus nuo teismo ar piktybiškai vengiant į jį atvykti, užsitęstų baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis, 2421 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, jog, kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, dėl kaltinamojo V. K. veiksmų jau buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas, o teisėsaugos institucijos turėjo dėti papildomas pastangas siekiant užtikrinti jo dalyvavimą bylą nagrinėjant teisme. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas be jokios abejonės suvaržo kaltinamojo teises ir laisves, tačiau anksčiau paminėtų duomenų visuma pagrindžia, jog nagrinėjamu atveju V. K. taikomas suėmimas, esant pagrįstam manymui, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, yra pateisinamas tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą ir atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, Skundžiama nutartimi pagrįstai, nepažeisdamas BPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį, kuria V. K. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nustatydamas 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą.

17. Taigi išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajam V. K. suėmimas paskirtas ir Skundžiama nutartimi paliktas galioti, nustatant 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindui ir sąlygoms bei būtinybei taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstamos veikos, kurios padarymu V. K. kaltinamas, pobūdis ir kaltinamojo asmenybė leidžia susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį į laisvę ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, kaip to prašoma skunde, kadangi kaip matyti iš aptartų duomenų, ikiteisminio tyrimo metu jam paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebuvo pakankama užtikrinti kaltinamojo V. K. dalyvavimą baudžiamajame procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimas teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį, kuria palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis dėl V. K. (V. K.) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimo į kardomąją priemonę – suėmimą, ir kuria V. K. (V. K.) nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 8 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.