Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Jurgitai Gailik, Solveigai Pervenei, Aistei Mucharskyei, Daivai Paliokaitei, Tomai Daučiūnaitei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1998 m. vasario 9 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu. Bausmę atliko 2002 m. kovo 4 d.;

2) 2003 m. kovo 26 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 112 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. 2003 m. birželio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius amnestiją bausmė sumažinta 1/6. Bausmę atliko 2004 m. balandžio 8 d.;

3) 2006 m. spalio 4 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 11 metų 6 mėnesiams. Bausmę atliko 2018 m. rugpjūčio 31 d.;

4) 2019 m. gegužės 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. 2020 m. liepos 1 d. paleistas lygtinai. 2020 m. lapkričio 30 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

5) 2022 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 40 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į arešto bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 19 d. 23.00 val. iki 2021 m. gruodžio 20 d. 14.04 val. (1 para) (bausmė neatlikta dėl paskelbtos nuteistojo paieškos, po sulaikymo nevykdoma, kol taikomas suėmimas šioje byloje), teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2022 m. rugsėjo 6 d. apie 01.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojęs fizinį smurtą prieš L. R., ją pastūmė, o nukentėjusiajai nukritus ant grindų, jis visu savo kūnu užgulė nukentėjusiąją ir kumščiu sudavė ne mažiau 4 smūgių į galvos sritį bei į dešinę akį, po to nuo nukentėjusiosios dešinės rankos piršto bandė jėga numauti auksinį žiedą 200 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. R. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinėje plaštakoje, kairiame rieše, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nepavyko nuimti žiedo dėl ištinusių nukentėjusiosios pirštų.

Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo pas L., pas kurią jį atsivežė jo pažįstama E. L. iki tol nepažinojo. Jie išgėrinėjo, tuomet E. išėjo namo, o jis su L. liko dviese. Jis irgi norėjo eiti namo, bet norėjo su savimi pasiimti nebaigtą gerti butelį, kurį pats pirko. L. butelio neatidavė. Jis pastūmė L. ir ši krito, jis nukrito ant jos. Žiedo jai nenuiminėjo. Neneigia, kad sudavė jai delnu per veidą, gal sudavė delnu ir du ar tris kartus, kumščiu tiek smūgių nesudavė. Nepripažįsta, kad nukentėjusiajai bandė nuo rankos piršto nuimti žiedą. Gal keldamasis netyčia suėmė jai už piršto, ant kurio buvo žiedas. Turėjo pinigų, kam jam tas žiedas. Negalėjo po jo smūgių L. būti tokių pasekmių, kaip parašyta kaltinime. Negali būti tiek smūgių, kiek ji sako. Ikiteisminio tyrimo metu su viskuo sutiko, nes buvo pasimetęs. Pripažįsta, kad sudavė L., ir nori atlyginti neturtinę žalą. Po pertraukos byloje patikslino parodymus, nurodydamas, kad kaltę pripažįsta visiškai. Pripažįsta, kad pastūmė nukentėjusiąją, šiai parkritus ją užgulė ir kumščiu sudavė keturis smūgius į galvos sritį ir dešinę akį, taip pat nuo dešinės rankos piršto jėga movė auksinį žiedą. Buvo išgėręs, blaivus to daręs nebūtų. Sutinka atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Dabar jau turi darbą. Dirba (duomenys neskelbtini). Direktorius sutiko jo palaukti iki suėmimo pabaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. V. K. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. K. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. vakare būdamas pas pažįstamą E., vartojo alkoholį. Kiek vėliau E. pasiūlė nueiti pas jos pažįstamą L., kurią įvykio dieną matė pirmą kartą. Nuėjo į parduotuvę, nupirko alkoholio – alaus, degtinės ir nuėjo pas E., gyvenančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso neįsidėmėjo. Jie visi trys virtuvėje vartojo alkoholį, gražiai bendravo, jokių konfliktų nebuvo. Paskui E. nieko nesakiusi išėjo iš buto, jis to momento nematė. Liko su L. ir toliau gėrė alkoholį. Pastebėjęs, kad ilgai nėra E. ir supratęs, kad ji išėjo, norėjo pasiimti savo nupirktą ir dar neišgertą butelį degtinės ir eiti namo, tačiau L. neleido pasiimti butelio. L., būdama nemažai išgėrusi, pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu jis moterį pastūmė ir ji nukrito ant grindų. Būdamas supykęs ir nemažai išgėręs, kelis kartus dešinės rankos delnu sudavė L. į galvos sritį. Kur tiksliai pataikė ir kiek būtent smūgių sudavė, neprisimena, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo suduoti būtent tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. L. gulint ant grindų, buvo užsėdęs ant jos, dėl girtumo savo veiksmų nekontroliavo, norėjo nuo L. dešinės rankos piršto nuimti žiedą, bet žiedo nuimti nepavyko dėl ištinusių pirštų, o be to į virtuvę atėjo senyvo amžiaus žmogus, kurio prieš tai bute jis nematė. Vyras su lazda sudavė jam į galvą, kaip suprato, norėdamas apginti L. Jis iš karto po konflikto išėjo iš buto. L. daugiau nematė. Kodėl taip pasielgė, pasakyti negali. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, nori atsiprašyti L. ir atlyginti jai padarytą žalą (1 t., b. l. 117-120).

Papildomos apklausos metu įtariamasis V. K. parodė, kad šiuo metu gyvena kartu su savo sugyventine J. I. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), gauna atlygį. Yra pasirengęs nukentėjusiajai L. atlyginti padarytą žalą, jos atsiprašyti ir pažada ateityje naujų nusikalstamų veikų nedaryti. Pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, juos patvirtina. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 125-127).

Papildomos apklausos metu įtariamasis V. K. parodė, kad įvykio dieną buvo nemažai išgėręs, prieš tai alkoholį vartojo kartu su pažįstama E., vėliau, apie 01 val., kartu su E. atėjo pas šios pažįstamą L. L. bute, kuriame prieš tai niekada nebuvęs, todėl tikslaus adreso nežino, žino, kad butas (duomenys neskelbtini), virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus, ramiai bendravo. Jis nepastebėjo, kaip išėjo E., jie liko su L. ir toliau gėrė alkoholį. Planavo išeiti ir jis. Einant pas L. į svečius, nupirko 0,7 l butelį degtinės, kurios neišgėrė, todėl butelį norėjo pasiimti, tačiau L. liepė palikti. Žodis po žodžio kilo konfliktas, iš pradžių žodinis. L. pirma pradėjo konfliktuoti. Jis supyko, pastūmė L. ir ši nukrito ant grindų, tuomet kelis kartus dešinės rankos delnu sudavė L. į galvos sritį. Kur tiksliai pataikė ir kiek sudavė smūgių, dėl girtumo neprisimena, bet galimai tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą. Kai L. pastūmė ir ji parkrito ant grindų, jis buvo ją užsėdęs ir nuo dešinės rankos piršto traukė auksinį žiedą, norėdamas jį nuimti. Tačiau jam nepavyko nuimti žiedo, nes pirštai buvo ištinę ir į virtuvę atėjo senyvo amžiaus vyras, kurio prieš tai bute jis nematė, kuris pradėjo jį daužyti, norėdamas padėti L. Tuomet jis išėjo iš buto. Jei būtų pavykę jam nuimti žiedą, jis galimai jį būtų pardavęs. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, L. atsiprašė už sukeltą skausmą. Šiuo metu dėl sunkios materialinės padėties jis L. atlyginti žalos kol kas negali (1 t., b. l. 136-139).

Nukentėjusioji L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 5 d., apie 22-23 val., į jos telefonspynę adresu (duomenys neskelbtini), paskambino jos draugė E. S., prieš tai jos nesitarė, kad ši ateis. Į duris paskambinusi E. pasakė, kad ji ateina su draugu V. pasėdėti. Ji V. matė pirmą kartą. E. paaiškino, kad tai jos sugyventinio draugas. E. su V. atsinešė alkoholio ir maisto. Visi sėdėjo virtuvėje ir vartojo alkoholinius gėrimus. 2022 m. rugsėjo 6 d., apie 01 val., E. išėjo ir ji liko su V. Po 10-15 min. iš savo kambario į virtuvę atėjo jos tėvas R. V. ir pasakė, kad V. jau laikas namo. V. buvo labai girtas ir nesiorientavo aplinkoje. Ji atsistojo norėdama palydėti V. iki durų. Tuomet atsistojo ir V. ir ją delnu pastūmė link virtuvinės spintelės, ko pasėkoje ji nugriuvo ant grindų, o V. ją visu kūnu užgulęs dešinės rankos kumščiu sudavė apie 4-5 smūgius į galvos sritį, smilkinį, akį. Kai V. ją mušė, tėvas buvo virtuvėje ir viską matė. Tėvas, norėdamas ją apginti, su lazda bandė V. atitraukti nuo jos. V. ją užgulęs visu kūnu bandė nuo jos dešinės rankos piršto nulupti auksinį žiedą, bet jam nepavyko, nes pirštai buvo ištinę, žiedas sunkiai nusiima, norint nuimti, jį reikia patepti muilu. Visą laiką kai ji buvo mušama V., ji šaukėsi pagalbos, rėkė „gelbėk, tėti“. Galiausiai tėvui pavyko lazdomis nustumti V. nuo jos ir jie abu V. išstūmė pro duris. Iš karto policijos nekvietė, nes buvo šokas, GMP pagalbos taip pat nekvietė. Kitą dieną kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką, kur jai konstatavo akies sumušimą, poliklinikoje sužalojimo aplinkybių niekas neklausė. Apie V. ji žinojo tik tiek, kad jis sėdėjo kalėjime 5 m. V. yra maždaug 175 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų, be barzdos. Apsivilkęs buvo tamsius firminius sportinius drabužius. Tatuiruočių ir randų nepastebėjo. Ji galėtų atpažinti V. V. yra E. sugyventinio draugas (1 t., b. l. 29-32).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. R. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 6 d., apie 01 val. tarp jos ir V. K. jokio konflikto nebuvo, ji tiesiog paprašė jo išeiti iš jos buto. Šis atsisakė, teigė, kad nori pas ją nakvoti. Kai ji pasakė, kad neleidžia jam nakvoti, šis supyko ir ją pastūmė, ko pasėkoje ji nugriuvo ant grindų. Tuomet V. K. ją užgulė savo kūnu ir dešinės rankos kumščiu pradėjo smūgiuoti į galvos sritį, iš viso sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius, pirmas smūgis buvo į dešinę akį, o kiti – į galvos sritį. Viskas įvyko labai greitai ir netikėtai. Ją užgulęs V. K. nuo dešinės rankos piršto traukė auksinį žiedą, jis keikėsi ir su visa jėga traukė nuo piršto žiedą. Jos pirštai buvo ištinę, todėl nuimti žiedo jam nepavyko. Jautė stiprų fizinį skausmą, galvojo, kad nutrauks su visu pirštu. Ji garsiai rėkė, šaukėsi pagalbos. Tuomet iš kito kambario atėjo jos tėvas ir atitraukė nuo jos V. K. Jei ne tėvas, nežino, kaip viskas būtų pasibaigę. V. K. naudodamas fizinį smurtą ir būdamas agresyviai nusiteikęs, traukė žiedą su visa jėga, atimdamas galimybę priešintis, nes buvo užgulęs ją visu savo kūnu. Auksinio žiedo kaina yra 200 Eur, įsigijimo dokumentų neturi. Dėl įvykio patyrė moralinę žalą, todėl civilinį ieškinį pateiks vėliau (1 t., b. l. 48-51).

Iš asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. R. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 (V. K.), kuris 2022 m. rugsėjo 6 d. apie 01 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, ją ranka pastūmė, jai pargriuvus, sudavė 4 smūgius į akį ir veidą, ir su jėga bandė nuplėšti nuo jos dešinės rankos piršto auksinį žiedą. Atpažįsta iš veido bruožų (1 t., b. l. 43-47).

Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. apie 22.30 val. pas jo dukrą L. R. į svečius atėjo jos draugė E. su draugu. Dukra su draugais šventė virtuvėje, jis buvo savo kambaryje, alkoholio nevartojo. 2022 m. rugsėjo 6 d. apie 01.30 val. nuėjo į virtuvę, ten sėdėjo vienas vyras ir jo dukra, pasiūlė vyrui išeiti, bet pastarasis buvo visiškai girtas. Vienu metu vyras atsistojo ir ėmė stumdyti jo dukrą, ko pasėkoje dukra nugriuvo, po to vyras dukrą užgulė visu kūnu ir pradėjo ją mušti, sudavė smūgius į galvos sritį. Jis bandė su lazda nustumti vyrą nuo dukros. Po to vyras bandė nuo dukros rankos piršto nuimti auksinį žiedą, bet jam to padaryti nepavyko. Po to vyras atsistojo ir ėjo link durų, jiems pavyko vyrą išstumti iš buto (1 t., b. l. 62-64).

Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. apie 24 val. kartu su savo pažįstamu V. atėjo pas draugę L., pavardės nežino. L. pažįsta apie 15 metų. Jie visi trys virtuvėje gėrė alkoholį, jokių pykčių nebuvo. Pabuvusi apie porą valandų, ji išėjo, jos pažįstamas V. liko pas L. Kas vyko jai išėjus iš buto, nežino. Kitą dieną jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino L. ir pasakė, kad V. likęs bute ją sumušė ir bandė nuo rankos piršto nuimti žiedą, bet ją nuo V. apgynė jos tėvas. Ji nežino, kur gyvena V., tik žino, kad jo sugyventinė yra J. I., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67-70).

Specialisto išvadoje Nr. G2915/2022 (01) nurodyta, kad L. R. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinėje plaštakoje, kairiame rieše, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 6-9 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2022 m. rugsėjo 6 d. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui (1 t., b. l. 55).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai, nurodydamas, kad po išgertuvių su nukentėjusiąja išeidamas norėjo pasiimti nebaigtą gerti degtinės butelį namo, tačiau L. nedavė. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis L. pastūmė, ši parkrito ant grindų, būdamas išgėręs ir piktas, sudavė kelis kartus jai delnu į galvos sritį. L. gulint ant grindų buvo ant jos užsėdęs ir bandė numauti auksinį žiedą moteriai nuo piršto, bet jam nepavyko, nes pirštai buvo patinę, be to L. ginti ėmėsi senyvas vyras, kuris sudavė jam į galvą su lazda. Pradiniame teisminio proceso etape V. K. kaltę pripažino jau tik iš dalies, aiškindamas, kad tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas dėl nebaigto gerti degtinės butelio, kurį jis norėjo išsinešti, o nukentėjusioji – pasilikti sau. Šio konflikto metu jis moterį pastūmė, dėl ko ši parkrito, po to sudavė jai smūgius. Tačiau V. K. kategoriškai neigė, kad bandė jai nuo piršto nutraukti auksinį žiedą, teigė neturėjęs jokio tikslo pasisavinti žiedą, tenorėjęs išsinešti savo pirktą degtinės butelį. Teisminio proceso metu nurodė, kad gal ir buvo sugriebęs moterį už piršto su auksiniu žiedu, tačiau padarė tai tik norėdamas atsistoti po to, kai pargriuvo kartu su ja, o ne numauti minėtą žiedą. Galutiniame proceso etape jis vis tik pripažino, kad po smurto panaudojimo bandė nutraukti moteriai nuo piršto žiedą. Tuo metu nukentėjusioji viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad su kaltinamuoju įvykio dieną vartojo alkoholį, apie 01.00 val. nakties jos tėvas V. pasiūlė eiti namo, bet šis buvo labai girtas, norėjo nakvoti jų bute. Ji neleido jam nakvoti. Kai ji lydėjo kaltinamąjį link durų, šis ją pastūmė, ji griuvo ant grindų, tuomet V. ją užgulė savo kūnu ir kelis kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, pataikydamas į smilkinį, akį. Taip pat jis bandė jai nuo piršto jėga nutraukti auksinį žiedą, bet jam nepavyko, nes žiedas nenusimovė dėl patinusių pirštų. Jai šaukiantis pagalbos, jos ginti atskubėjo tėvas, kuriam pavyko nustumti V. nuo jos ir jie abu išstūmė šį pro duris iš buto. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino jos tėvas R. V., kuris nurodė, kad dukra su savo drauge ir nepažįstamu vyru vartojo alkoholį jų bute. Apie 01,30 val. nakties virtuvėje buvo likusi tik dukra ir tas vyras, pasiūlė jam eiti namo, bet šis buvo labai girtas. Vienu momentu vyras ėmė dukrą stumdyti, ši parkrito, tuomet vyras ją užgulęs ėmė mušti, suduodamas smūgius į galvos sritį. Kol jis bandė su lazda vyrą nuo dukters nustumti, šis mėgino nuo dukters piršto numauti auksinį žiedą, bet nepavyko. Liudytoja E. S., su kuria kaltinamasis atėjo vakaroti į nukentėjusiosios butą, nurodė, kad ji išėjo iš buto po poros valandų, palikdama jame L. ir V., kas bute vyko jai išėjus, nežino, tačiau kitą dieną paskambinusi L. jai skundėsi, kad V. ją sumušė ir bandė numauti auksinį žiedą, bet draugės tėvas ją apgynė. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie jos atžvilgiu pavartotą smurtą. Nukentėjusiajai konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinėje plaštakoje, kairiame rieše. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. rugsėjo 6 d., jie padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija atitinka nukentėjusiosios ir jos tėvo parodymus apie smūgius kumščiu moteriai į veido ir galvos sritį, bandymus jėga nutraukti nuo piršto žiedą. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tad jų padarymas kaip savarankiška nusikalstama veika nekvalifikuojamas.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, teismas laiko įrodyta, jog V. K. 2022 m. rugsėjo 6 d. apie 01.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojęs fizinį smurtą prieš L. R., ją pastūmė, o nukentėjusiajai nukritus ant grindų, jis visu savo kūnu užgulė nukentėjusiąją ir kumščiu sudavė ne mažiau 4 smūgių į galvos sritį bei į dešinę akį, po to nuo nukentėjusiosios dešinės rankos piršto bandė jėga numauti auksinį žiedą 200 Eur vertės.

Teismui kyla abejonių, kad smurtas buvo panaudotas nukentėjusiosios turto užvaldymo tikslu. Net jei tarp jų kilo konfliktas dėl nebaigto gerti butelio, kaip teigė kaltinamasis, tam, kad jį pasiimtų, nebuvo jokio reikalo vartoti smurtą po to, kai pastumta moteris pargriuvo. Tačiau kaltinamasis ją užgulė, sudavė keletą smūgių kumščiu į veidą ir nedelsdamas ėmė traukti nuo piršto žiedą, nepaisydamas to, kad nukentėjusioji šaukia iš skausmo ir baimės, kas rodo kryptingą kaltinamojo tyčią palaužti moters valią priešintis fiziniu smurtu ir pasisavinti jos turtą – auksinį žiedą.

Pabaigti savo nusikalstamų veiksmų kaltinamajam nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes žiedo nuo patinusio nukentėjusiosios piršto nutraukti nepavyko, o į nukentėjusiosios pagalbos šauksmą sureagavo ir dukterį ginti ėmėsi tėvas, todėl kaltinamasis iš nukentėjusiosios buto pasišalino taip ir nepagrobęs jokio turto. Tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą V. K. pasikėsino pagrobti L. R. priklausantį 200 eurų vertės turtą. Jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamasis anksčiau teistas penkis kartus, tarp jų ir už plėšimą, dauguma praeityje darytų nusikalstamų veikų yra smurtinio pobūdžio (1 t., b. l. 98-105). Teistumas neišnykęs. Naują nusikaltimą padarė būdamas neatlikęs bausmės už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Konstatuotinas nusikaltimų recidyvas. Administracine tvarka per 5 metus baustas ne mažiau trijų kartų – vieną kartą už važiavimą be bilieto, bauda sumokėta, vieną kartą už smulkią vagystę, bauda nesumokėta, vieną kartą už neteisėtą buvimą Lietuvoje pasibaigus galiojimui laikinai gyventi Lietuvoje, skirtas įspėjimas (1 t., b. l. 94-96). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad savo kaltę pripažįsta ir gailisi dėl nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to nusikaltimas padarytas recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. jau penktą kartą traukiamas atsakomybėn už smurtinį nusikaltimą, praeityje atliktos bausmės įtakos jo elgesiui nedaro, tačiau veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio.

Kadangi kaltinamasis pripažino kaltę ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nagrinėjamą nusikalstamą veika V. K. padarė būdamas neatlikęs 2022 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 40 parų arešto bausmės, bausmė neatlikta ir šiai dienai, nes ji nėra vykdoma, kol taikomas suėmimas. Kadangi minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu į bausmės laiką buvo įskaityta 1 diena sulaikymo, neatlikta bausmės dalis yra 39 paros arešto. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2022 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos arešto bausmės neatlikta dalimi – 39 paromis arešto, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį neatliktos arešto bausmės – 20 parų.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo suėmimo laikas nuo 2024 m. sausio 8 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo.

Dėl kardomosios priemonės

V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaltinamajam pasislėpus nuo teismo, 2023 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška (2 t., b. l. 15-17). Kaltinamąjį sulaikius, 2024 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė suėmimas palikta galioti, nustatant 2 mėnesių suėmimo terminą, skaičiuojamą nuo 2024 m. sausio 8 d.

Suėmimo pagrindas ir sąlygos tebėra neišnykę, todėl kardomoji priemonė suėmimas nekeistina ir paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamasis ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, naują veiką padarė būdamas neatlikęs paskutiniu teismo sprendimu skirtos bausmės, tikslingai vengė teismo. Šiuo nuosprendžiu jam yra skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, kurios jis gali vengti vėl slapstydamas nuo pareigūnų. Konstatuotina, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti nuosprendžio vykdymo bei naujų nusikalstamų veikų užkardymo.

Dėl civilinio ieškinio.

L. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad po įvykio jai labai skaudėjo galvą, ant veido po dešine akimi buvo kraujosruva, vartojo vaistus nuo skausmo ir raminamuosius, nes įvykio metu labai išsigando, be raminamųjų vaistų buvo sunku užmigti (1 t., b. l. 56). Kaltinamasis su ieškiniu sutiko. Ikiteisminio tyrimo metu pasižadėjo atlyginti neturtinę žalą (1 t., b. l. 128).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne kaltininko nubaudimas. Tai įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.). Teismas pažymi, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai nežymūs, byloje nėra duomenų, jog L. R. ilgą laiką būtų jutusi nusikalstamos veikos pasekmes. Kita vertus, teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – smurto nukentėjusioji patyrė skausmą, baimę ir pažeminimą. Jai padaryti sužalojimai veide buvo gerai matomi ir kurį laiką neabejotinai kėlė ne tik fizinį, bet ir emocinį diskomfortą. Šios aplinkybės sudaro neturtinės žalos turinį. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, kad nukentėjusiosios prašoma atlyginti 200 Eur suma yra proporcinga jos patirtiems išgyvenimams, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 4, 6 punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo V. K. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 195,83 Eur (t. 2, b. l. 91-94).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju V. K. gynėjas skirtas teismo iniciatyva, BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamasis yra suimtas, jo galimybės savarankiškai įgyvendinti teisę į gynybą apribotos įkalinimo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją. Taigi, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti suimto asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–302, 304–305, 307–308, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti V. K. bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės neatlikta dalimi (39 paromis arešto), prie laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį neatliktos arešto bausmės – 20 parų arešto, vieną arešto parą keičiant į vieną laisvės atėmimo dieną, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, V. K. į paskirtą bausmę įskaityti suėmimo laiką nuo 2024 m. sausio 8 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. kovo 6 d.

Nukentėjusiosios L. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. K. L. R. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.