- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-424-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21526-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- R. P., I. S., UAB „Leidykla Victoria“
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ir atsakovės A. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-941-807/2019 pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei A. L. dėl avanso ir netesybų priteisimo; tretieji asmenys: R. P., I. S., UAB „Leidykla Victoria“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. P. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 000 Eur avansą, 2 000 Eur netesybų, 100 Eur nuostolių bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018-06-19 ieškovas ir atsakovė sudarė Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo, pagal kurią ieškovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2018-06-30 už 31 000 Eur nusipirkti iš atsakovės nurodytą butą. Taip pat nurodė, kad nors sutarties šalimi buvo nurodyta ir I. S., ji sutarties nepasirašinėjo; atsakovė paaiškino, kad tai yra jos sesuo, kuri yra buto bendraturtė. Sutarties pagrindu atsakovei buvo sumokėtas 2 000 Eur avansas. Ieškovas buto įsigijimui ketino imti kreditą, dėl ko turėjo užsakyti buto, kaip įkeistino turto, vertinimą ir už turto vertinimo ataskaitą jis sumokėjo 100 Eur. 2018-06-28 raštu atsakovė, per nekilnojamojo turto tarpininkę N. S., informavo ieškovą, kad nustatytu terminu Pagrindinės pirkimo — pardavimo sutarties sudaryti negalės ir paprašė pratęsti terminą iki 2018-08-31; be to, ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė nėra susitvarkiusi buto paveldėjimo dokumentų ir yra praleidusi teisės aktų nustatytą terminą palikimui priimti, nors Sutarties 3.2.1. punktu patvirtino turinti teisę disponuoti butu. 2018-06-29 ieškovas el. paštu informavo atsakovę, kad pratęsti termino nesutinka ir 2018-07-11 paprašė grąžinti avansą bei sumokėti kitas sumas, tačiau atsakovė nereagavo. Ieškovas remiasi Sutarties 4.3. punktu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdžius dėl pardavėjo (atsakovės) kaltės, pardavėjas (atsakovė) privalo grąžinti 2 000 Eur avansą ir sumokėti 2 000 Eur dydžio baudą, taip pat Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
Atsiliepimas
2. Atsakovė A. L. atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad 2018-03-12 ji su UAB „Leidykla Victoria“, atstovaujama direktorės N. S., sudarė sutartį dėl atstovavimo parduodant turtą. Sutartimi agentas įsipareigojo ieškoti atsakovei buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjo, o atsakovė įsipareigojo agentui sumokėti 1 500 Eur komisinius. Šalys taip pat susitarė, kad atlyginimas už agento suteiktas paslaugas įeina į pardavimo kainą, kuri bus pasiūlyta galimam buto pirkėjui. Prieš sudarant sutartį, agentą atsakovė žodžiu informavo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis buto, atsakovės seseriai I. S. 1/3 dalis buto ir 1/3 dalis jų motinai P. S., kuri 2011-02-17 mirė. Atsakovė ir jos sesuo I. S. yra pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, nes nustatytu laiku nesikreipė į notarų biurą, į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto-palikimo priėmimo, taip pat nesikreipė, nes neturėjo pinigų žyminiam mokesčiui, be to, buvo skolų už buto paslaugas (dujų tiekimą ir kt.). Agentas ir atsakovė sutarė, kad atsiradus buto pirkėjui, susitars su juo dėl avanso už perkamą butą sumokėjimo atsakovei, o atsakovė, gavusi avansą, turės galimybę kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo, sumokėti esamas skolas už butą. Agentas surado buto pirkėją, ieškovą J. P.. Derybas su ieškovu dėl Preliminariosios sutarties sudarymo, pagrindinės sutarties sudarymo terminų vedė agentas, kuris parengė Preliminariąją sutartį, o 2018-06-19 ieškovas ir atsakovė šią Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė. Nurodo, jog agentas ir ieškovas žinojo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso tik 1/3 dalis buto, tai patvirtina Preliminarioji sutartis, kurios 1.1 punkte detaliai apibūdinamas parduodamas butas: buto plotas, unikalus buto numeris, registro numeris, priklausinys-ūkinis pastatas ir jo unikalus numeris. Visi šie duomenys įrašyti iš nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriame taip pat nurodyta, kad buto savininkės yra trys, o ne vien tik atsakovė. Preliminarios sutarties 2.1 punkte numatyta, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2018-06-30. Akivaizdu, kad atsakovei tai per trumpas terminas, per kurį ji negali susitvarkyti paveldėjimo dokumentų, tačiau ieškovas patikino, kad terminą bus galima pratęsti. Atsakovei suprantama kalba yra rusų kalba, lietuvių kalbą atsakovė supranta labai minimaliai. Sutartis su Agentu dėl atstovavimo parduodant butą ir Preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis sudarytos lietuvių kalba, nepateikiant atsakovei vertimo į jai suprantamą kalbą, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovės atsakomybės pagal sutartį, surašytą atsakovei nesuprantama/minimaliai suprantama kalba. Ieškovas atsakovei į banko sąskaitą pervedė 2 000 Eur avansą ir atsakovė, jį gavusi, nedelsdama padengė įsiskolinimus už butą ir kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl palikimo priėmimo. Buto pirkimui ieškovas pinigų neturėjo, ketino kreiptis į banką/uniją, kad būtų suteikta paskola buto pirkimui. Praėjus 2-3 dienoms po Preliminarios sutarties sudarymo, atsakovei telefonu paskambino ieškovas ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą, nes unija jam nesuteikia paskolos. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas buto nepirko, nes neturėjo lėšų buto pirkimui. Į kurią kredito uniją kreipėsi ieškovas dėl paskolos suteikimo, atsakovei nėra žinoma. Nurodo, jog Preliminarios sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, kad jei sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma dėl pirkėjo kaltės, pardavėjas turi teisę nutraukti sutartį ir pasilikti pirkėjo sumokėtą avansą. Ieškovui atsisakius pirkti butą, atsakovė turi teisę pasilikti ieškovo sumokėtą 2 000 Eur avansą, kaip netesybas, kurias įskaito į ieškovo reikalaujamą priteisti 2 000 Eur avansą. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti sumokėtą avansą ir netesybas, nes būtent ieškovas neturėjo pinigų buto pirkimui ir jo nepirko, todėl ieškovas turi mokėti netesybas atsakovei, o ne atsakovė ieškovui. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė nėra vienintelė buto savininkė, kad palikimo priėmimo faktas bus nustatinėjamas teisme ir tai gali užtrukti, todėl šalys žodžiu sutarė, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti bus tęsiamas, tačiau atsakovei pateikus rašytinį prašymą pratęsti sutartį, ieškovas atsisakė ją pratęsti. Be to, prašyme pratęsti terminą atsakovė nurodė, kad prieš pasirašant preliminarią sutartį ieškovas buvo informuotas, kad yra tvarkomi buto dalies paveldėjimo dokumentai. Ieškovas nepareiškė prieštaravimo, kad šių aplinkybių nežinojo.
3. Trečiasis asmuo UAB „Leidykla Victoria“ atsiliepimu prašė ieškinio reikalavimus išspręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad UAB „Leidykla Victoria“, atstovaujama direktorės N. S., 2018-03-12 sudarė su atsakove A. L. Sutartį dėl atstovavimo parduodant turtą (Tarpininkavimo sutartis), pagal kurią sutartomis sąlygomis įsipareigojo ieškoti pirkėjus atsakovės parduodamam 3 kambarių butui adresu (duomenys neskelbtini). Teikdama sutartyje numatytas paslaugas, trečiojo asmens atstovė N. S. rado potencialius buto pirkėjus - sutuoktinius J. P. ir R. P., kuriems 2018-06-06 pirmą kartą parodė parduodamą butą. Su šiais pirkėjais buvo susitikusi ir atsakovė A. L.. Po susitikimo ieškovas, jo sutuoktinė ir atsakovė žinojo vienas kito kontaktus ir iki preliminarios sutarties pasirašymo (2018-06-19) tiesiogiai derino visus su buto pirkimu aktualius klausimus, taip pat tarėsi ir dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino. Pirkėjai (ieškovas ir jo sutuoktinė) iki preliminarios sutarties pasirašymo žinojo visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su butu ir nuosavybės teisėmis į jį. Pirkėjai domėjosi vandentiekio įvedimu į butą, bendravo su kaimynais, aptarinėjo galimybes prisijungti prie vandentiekio (nuotekų) tinklų, tarėsi su statybininkais dėl buto remonto ir tinklų įrengimo darbų. Iki preliminarios sutarties sudarymo ieškovas ir jo sutuoktinė buvo susipažinę su buto dokumentais, jie puikiai žinojo, kad butas priklauso ne tik atsakovei, bet ir jos seseriai I. S., taip pat žinojo ir tai, kad po atsakovės motinos mirties dar liko nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai ir 1/3 buto dalis viešajame registre dar buvo įregistruota mirusios P. S. vardu. Visi tokie esminiai klausimai buvo aptarinėjami susitikimo metu, todėl ieškinio argumentai, kad ieškovas iki preliminarios sutarties sudarymo nieko nežinojo apie nurodytas aplinkybes, yra visiškai nepagrįsti. Buto pirkėjai (ieškovas ir jo sutuoktinė) aptarinėjo su atsakove paveldėjimo dokumentų sutvarkymo klausimus ir tai, kaip greitai tokie dokumentai galėjo būti sutvarkyti teisme ir pas notarą. Nelaikytini pagrįstais ir atsakovės argumentai, kad dėl lietuvių kalbos nežinojimo jai nebuvo aiškus ir suprantamas preliminarios sutarties turinys ir jos esmė (nustatyto termino reikšmė ir pan.), kad ji norėjo (planavo) bei galėjo parduoti tik savo buto dalį ir ieškovas tai turėjo suvokti. Negalima sutikti su atsakovės teiginiais, kad visas derybas dėl preliminariosios sutarties sąlygų ir pagrindinės sutarties sudarymo termino su ieškovu vedė tik agentė. Atsakovė A. L. galėjo kalbėti lietuviškai ir puikiai suprato tiek Tarpininkavimo sutarties, tiek Preliminarios sutarties sąlygas. Be to, atsakovė puikiai suvokė, kad pagal skelbimą ir pasirašytas sutartis buvo parduodamas visas butas, o ne tik jos 1/3 dalis. Pabrėžė, kad visi šių santykių dalyviai žinojo apie tikrąją padėtį, susijusią su buto nuosavybe, ir apie tikruosius savo kontrahentų ketinimus. Ieškovas ir atsakovė tarpusavyje aptarinėjo palikimo priėmimo bei nuosavybės įregistravimo klausimus ir patys nustatė pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą. Atsakovė aiškino, kad turi pažįstamą vardu Svetlana, kuri gali labai greitai sutvarkyti šiuos reikalus teisme ir pas notarą, todėl, suderinusi buto pardavimo klausimus su ieškovu, nurodė trečiojo asmens atstovei N. S. preliminariosios sutarties tekste įrašyti datą, iki kurios numatoma sudaryti pagrindinę sutartį (iki 2018-06-30). Pažymėjo, kad ši data - yra išskirtinai ieškovo ir atsakovės suderinta preliminarios sutarties sąlyga. Trečiojo asmens atstovė dar prieš preliminarios sutarties pasirašymą įspėjo atsakovę ir ieškovą, kad paveldėjimo dokumentų sutvarkymas ir teismo procesas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo gali užtrukti iki 2-3 mėnesių, tačiau atsakovė patikino, kad jos pažįstama Svetlana dokumentus sutvarkys greitai ir liepė įrašyti minėtą pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Atsakovė buvo kategoriška ir pati pageidavo, kad preliminarioje sutartyje būtų nurodyta būtent tokia data. Ieškovas ir jo sutuoktinė pageidavo sudaryti pagrindinę sutartį iki 2018-06-30 ir atsakovė sutiko su jų sąlyga, patvirtindama, kad iki nurodytos datos bus sutvarkyti dokumentai. Preliminariojoje sutartyje buvo įrašyti dviejų buto pardavėjų (bendraturčių) A. L. ir I. S. duomenys. I. S. preliminariosios sutarties nepasirašė, nes tuo metu, kaip teigė atsakovė, buvo išvykusi į kaimą ar gyveno kaime; atsakovė tvirtino, kad jos sesuo taip pat nori parduoti savo dalį ir žadėjo jai perduoti pasirašyti sutartį. Su I. S. trečiojo asmens atstovei neteko bendrauti. Pagal sutarties 2.2 punktą ieškovas 2018-06-20 pervedė atsakovei 2 000 Eur avansą. Jokių nurodymų ar pasiūlymų dėl avanso sumos panaudojimo (skolų apmokėjimo ir pan.) UAB „Leidykla Victoria“ atstovė N. S. atsakovei nebuvo išreiškusi, todėl atsakovės atsiliepimo teiginiai apie agentės ir atsakovės sutarimą padengti komunalinių paslaugų skolas ir apmokėti teismo išlaidas yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Priešingai, trečiojo asmens atstovė siūlė atsakovei išsaugoti avansą iki dokumentų sutvarkymo. Avanso mokėjimo klausimu taip pat pažymėtina, kad iki preliminarios sutarties pasirašymo pirkėjai, nedalyvaujant agentei, skubėjo atsakovei sumokėti net didesnės sumos avansą grynais pinigais (6 000 Eur) pagal ranka surašytą pinigų perdavimo raštelį, tačiau trečiojo asmens atstovė patarė tiek ieškovui, tiek ir atsakovei iki nuosavybės dokumentų sutvarkymo tokių pinigų nemokėti ir neimti, o sumokėti maksimaliai 1 000-2 000 eurų sumą pagal pasirašytą preliminariąją sutartį. Praėjus kelioms dienoms po preliminariosios sutarties pasirašymo, ieškovo sutuoktinė skambino atsakovei ir domėjosi situacija dėl nuosavybės dokumentų tvarkymo ir galimybe iki 2018-06-30 įforminti notarinį sandorį. Atsakovė aiškino, kad dokumentai dar tvarkomi ir nėra gauti, o be jų nėra galimybės inicijuoti notarinės sutarties parengimo.
4. Trečiasis asmuo I. S. atsiliepime nurodė, kad ji kartu su seserimi atsakove A. L. planavo parduoti butą adresu P. P. 3-10, Vilnius, kadangi turėjo didelius įsiskolinimus už komunalines paslaugas. Tačiau to daryti negalėjo, nes nebuvo paveldėta mirusios motinos buto dalis. Apie tai, kad atsakovė sudarė tarpininkavimo dėl buto pardavimo sutartį su N. S. ir pasirašė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu, ji sužinojo tik gavusi 2018-12-12 teismo nutartį. Teigė, kad jokių dokumentų ji nepasirašė ir jokių skambučių, nei tarpininkės, nei ieškovo, nėra sulaukusi.
5. Trečiasis asmuo R. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu jos advokatas nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko jame išdėstytais argumentais ir motyvais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti ieškovui J. P. iš atsakovės A. L. 2 000 Eur sumokėtą avansą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmesti.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sutarties 2.1 punkte nurodyta, jog „šalys susitaria, kad pagrindinės sutartis bus sudaryta iki 2018 m. birželio mėn. 30 d., ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo momento, kai bus gauti visi dokumentai, reikalingi buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti (pažyma sandoriui ir kt.), išduodami atitinkamų valstybės ir/ar savivaldybės institucijų“. Taigi, ši sąlyga numato konkrečia data apibrėžtą terminą, taip pat ir 7 dienų terminą, siejamą su atitinkamo juridinio fakto atsiradimu - dokumentų gavimu. Teismo vertinimu, ši sutarties sąlyga yra dviprasmiška, todėl ją reikėtų aiškinti atsižvelgiant į šalių padėtį iki preliminariosios sutarties pasirašymo, jų tikruosius ketinimus ir elgesį sutarties sudarymo bei vykdymo metu. Sutarties šalių interesų pusiausvyra galėtų būti užtikrinta tik tuo atveju, jeigu tokios nuostatos būtų aiškinamos ir taikomos sąžiningai, atsižvelgiant į protingo ir apdairaus elgesio standartą.
8. Bylos nagrinėjimo metu teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, šalių bei trečiojo asmens UAB „Leidykla Victoria“ procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, nustatė, kad ieškovas J. P. ir jo sutuoktinė trečiasis asmuo R. P. iki preliminarios sutarties pasirašymo žinojo visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovės pardavinėjamu butu ir nuosavybės teisėmis į jį. J. P. ir R. P. domėjosi vandentiekio įvedimu į butą, bendravo su kaimynais, aptarinėjo galimybes prisijungti prie vandentiekio (nuotekų) tinklų, tarėsi su statybininkais dėl buto remonto ir tinklų įrengimo darbų. Iki preliminarios sutarties sudarymo ieškovas ir jo sutuoktinė buvo susipažinę su buto dokumentais ir žinojo, kad butas priklauso ne tik atsakovei, bet ir jos seseriai I. S., taip pat žinojo ir tai, kad po atsakovės motinos P. S. mirties liko nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai ir 1/3 buto dalis viešajame registre dar buvo įregistruota mirusiosios P. S. vardu. Visi šie esminiai klausimai, kaip patvirtino tarpininkavimo paslaugas teikiančios UAB „Leidykla Victoria“ atstovas, buvo aptarinėjami susitikimo metu, todėl ieškinio argumentai, kad ieškovas iki preliminarios sutarties sudarymo nieko nežinojo apie nurodytas aplinkybes (buto savininkus bei būtinybę sutvarkyti paveldėjimo dokumentus), teismo vertinimu, yra nepagrįsti. UAB „Leidykla Victoria“ atstovas taip pat nurodė, kad ieškovas ir jo sutuoktinė aptarinėjo su atsakove paveldėjimo dokumentų sutvarkymo klausimus ir tai, kaip greitai tokie dokumentai galėjo būti sutvarkyti teisme ir pas notarą.
9. Taip pat, teismo vertinimu, nelaikytini pagrįstais ir atsakovės argumentai, kad dėl lietuvių kalbos nežinojimo jai nebuvo aiškus ir suprantamas preliminarios sutarties turinys ir jos esmė (nustatyto termino reikšmė ir pan.), kad ji norėjo (planavo) bei galėjo parduoti tik savo buto dalį ir ieškovas tai turėjo suvokti. UAB „Leidykla Victoria“ atstovas nurodė, kad atsakovė A. L. galėjo kalbėti lietuviškai ir puikiai suprato tiek tarpininkavimo sutarties, tiek preliminarios sutarties sąlygas ir jokių pretenzijų dėl sutarčių turinio neaiškumo ji niekada nereiškė. Teismas pažymi, kad sutarties sąlygos (dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino, avanso mokėjimo ir numatytos sutartyje baudos), dėl kurių vykdymo kilo ginčas byloje, nėra sudėtingos ar specifinės, pagal savo pobūdį jos plačiai taikomos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo santykiuose. Teismo vertinimu, atsakovė suvokė, kad pagal skelbimą ir pasirašytas atstovavimo bei preliminariąją sutartis buvo parduodamas visas butas, o ne tik jos 1/3 dalis, kadangi nelogiška būtų manyti, jog pirkėjai norėtų saistyti save sutartiniais įsipareigojimais ir mokėti avansą tik dėl buto dalies pirkimo. UAB „Leidykla Victoria“ atstovas pabrėžė ir teismas neturi pagrindo netikėti tuo, kad visi sutartinių santykių dalyviai žinojo apie tikrąją padėtį, susijusią su buto nuosavybe ir apie tikruosius savo kontrahentų ketinimus. Taigi, kaip buvo minėta, ieškovas ir atsakovė tarpusavyje aptarinėjo palikimo priėmimo bei nuosavybės įregistravimo klausimus ir patys nustatė pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą. UAB „Leidykla Victoria“ atstovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė aiškino, kad turi pažįstamą vardu Svetlana, kuri gali labai greitai sutvarkyti visus reikalus teisme ir pas notarą, todėl, suderinusi buto pardavimo klausimus su ieškovu, nurodė trečiojo asmens atstovei N. S. preliminariosios sutarties tekste įrašyti datą, iki kurios numatoma sudaryti pagrindinę sutartį – t. y. iki 2018-06-30. UAB „Leidykla Victoria“ atstovas pažymėjo, kad ši data - yra išskirtinai ieškovo ir atsakovės suderinta preliminarios sutarties sąlyga. Jis nurodė, kad UAB „Leidykla Victoria“ direktorė N. S. dar prieš preliminarios sutarties pasirašymą įspėjo atsakovę ir ieškovą, kad paveldėjimo dokumentų sutvarkymas ir teismo procesas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo gali užtrukti iki 2-3 mėnesių, tačiau atsakovė patikino, kad jos pažįstama Svetlana dokumentus sutvarkys greitai ir liepė įrašyti minėtą pagrindinės sutarties sudarymo terminą. UAB „Leidykla Victoria“ atstovas pažymėjo, kad atsakovė buvo kategoriška ir pati pageidavo, kad preliminarioje sutartyje būtų nurodyta būtent tokia data, nurodė, kad ieškovas ir jo sutuoktinė pageidavo sudaryti pagrindinę sutartį iki 2018-06-30 ir atsakovė sutiko su jų sąlyga, patvirtindama, kad iki nurodytos datos visi dokumentai bus sutvarkyti.
10. Nors šalys laisva valia nusistatė pagrindinės sutarties sudarymo terminą, tačiau, teismo vertinimu, nepaisant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas ir atsakovė, žinodami visą situaciją, objektyviai negalėjo tikėtis, kad iki 2018-06-30 (t. y. per 8 darbo/11 kalendorinių dienų) nuo 2018-06-19 preliminarios sutarties pasirašymo bus sutvarkyti visi dokumentai ir jie iki šios datos turės realią galimybę sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiu atveju, atsižvelgiant į protingumo ir rūpestingumo kriterijus, teismas įvertina atsakovės elgesį vykdant jai priskirtą pareigą dėl reikiamų dokumentų gavimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2018-07-02 atsakovė kartu su seserimi I. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kur buvo užvesta civilinė byla Nr. 2YT-26332-994/2018 ir 2018-08-30 priimtas sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L. ir I. S. po savo motinos P. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamos jį valdyti. Šie atsakovės veiksmai, teismo vertinimu, rodo pakankamą atsakovės aktyvumą vykdant savo įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį. Įvertinant teismo proceso trukmę ir laiką reikalingą pareiškimo dokumentams teismui parengti bei įrodymams surinkti, manytina, kad atsakovė kartu su savo seserimi I. S., iš karto po preliminariosios sutarties sudarymo, ėmėsi reikiamų veiksmų ir kreipėsi į teismą. Vertinant atsakovės veiksmus, galima išskirti tai, kad atsakovė ketino bei norėjo parduoti butą ir niekada nebuvo atsisakiusi tai daryti, ji ėmėsi reikiamų veiksmų dėl paveldėjimo ir nuosavybės dokumentų sutvarkymo, kreipėsi į teismą, kuris 2018-08-30 priėmė palankų sprendimą dėl palikimo priėmimo nustatymo bei laikėsi bendradarbiavimo pareigos, prašydama ieškovą pratęsti terminą (CK 6.200 str. 2 d.). Taigi, nagrinėjamoje situacijoje, teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad atsakovė ieškovo atžvilgiu buvo nesąžininga ir nepagrįstai atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį, nors sudarydama preliminarią sutartį ir neįvertino rizikos dėl itin trumpo termino ir galimo ieškovo elgesio bei jo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Kaip buvo minėta, iki preliminariosios sutarties sudarymo ieškovui ir atsakovei buvo žinomos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su buto nuosavybe, todėl sutarties šalys dėl pakankamai aiškių priežasčių negalėjo tikėtis sudaryti pagrindinę sutartį iki 2018-06-30. Ieškovas, žinodamas apie būtinumą gauti reikiamus dokumentus ir apie minimalius tokių dokumentų sutvarkymo terminus, turėjo suvokti, kad pagrindinė sutartis iki 2018-06-30 nebus sudaryta. Gavęs atsakovės 2018-06-28 prašymą dėl termino pratęsimo, ieškovas nesutiko toliau bendradarbiauti ir atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Tačiau teismas pažymi, kad atsakovė, savo ruožtu, taip pat turėjo suvokti, kad nustatytu terminu negalės gauti reikiamų dokumentų ir įforminti pagrindinės sutarties, todėl ji objektyviai galėjo ir turėjo numatyti, kad ieškovas po 2018-06-30 galės atsisakyti pirkti butą ir pareikalaus grąžinti avansą. Sutartis ir teisės aktai neribojo atsakovės teisės disponuoti gauto avanso lėšomis, tačiau jų panaudojimas iki nuosavybės dokumentų sutvarkymo, teismo nuomone, vertintinas kaip nepakankamai rūpestingas veiksmas.
11. Taigi, apibendrindamas išdėstyta, teismas pažymi, kad atsakovės argumentai dėl lietuvių kalbos nežinojimo, netinkamo preliminarios sutarties sąlygų suvokimo, prisiimtų įsipareigojimų tik dėl savo 1/3 dalies pardavimo, taip pat dėl jos išreikštos valios dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino nebuvimo ir ieškovo bei agentes N. S. pažadų pratęsti šį terminą yra nepagrįsti ir neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių. Taip pat teismas pažymi, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad iki preliminariosios sutarties sudarymo jis nežinojo visos informacijos apie buto savininkus ir apie būtinybę sutvarkyti paveldėjimo dokumentus, priešingai, bylos nagrinėjimo eigoje buvo nustatyta, kad šalys žinojo visą padėtį ir objektyviai negalėjo tikėtis sudaryti pagrindinę sutartį iki 2018-06-30, ieškovas ir atsakovė patys derino ir nustatė nurodytą terminą (trečiojo asmens UAB „Leidykla Victoria“ procesiniuose dokumentuose išdėstyti bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai). Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė/vengė sudaryti pagrindinę sutartį ir/ar buvo nesąžininga. Kaip jau buvo minėta, ieškovas taip pat tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį – 2018-06-20 sumokėjo atsakovei 2000 Eur dydžio avansą, kreipėsi dėl kredito suteikimo į Vilniaus kredito unija ir gavo kreditavimo sąlygas. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovui galimai derantis dėl kelių būstų iš karto, jis buvo nesąžiningas, kadangi tokio draudimo tarp šalių sudaryta preliminariąją sutartimi ieškovas prisiėmęs nebuvo. Todėl nėra pagrindo manyti, kad nepagrįstai atsisakė/vengė sudaryti pagrindinę sutartį ir/ar buvo nesąžiningas ir ieškovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, šalys nebuvo pakankamai rūpestingos nustatydamos pernelyg trumpą pagrindinės sutarties sudarymo terminą, tačiau atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad preliminarioji sutartis liko neįgyvendinta dėl vienos ar kitos šalies nepagrįsto atsisakymo/vengimo sudaryti pagrindinę sutartį, kas suteiktų jiems galimybę reikalauti netesybų pagal sutarties 4.1, 4.2 ir 4.3 punktus. Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, turi pagrindą konstatuoti, kad nepasiekus preliminarios sutarties tikslo ir nepasirašius buto pirkimo-pardavimo sutarties, šalys neįgijo teisės reikalauti netesybų, tačiau atsakovė privalo grąžinti ieškovui gautą avanso sumą – 2000 Eur, kuris šiuo metu neatlieka mokėjimo funkcijos ir galėtų būti vertinamas kaip be pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 str. 2 d.).
12. Tenkinant pagrindinį reikalavimą dėl avanso priteisimo, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Šalies argumentai
13. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 100 Eur dydžio nuostolius už atliktą buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą, kuris buvo reikalingas kredito, skirto šiam butui įsigyti, suteikimui. Iš byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros serija NTA Nr. 13415 matyti, kad ši sąskaita buvo išrašyta ir pinigai už paslaugą pervesti dar 2018-06-18, t. y. iki preliminariosios sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kad teisė reikalauti nuostolių atlyginimo taip pat yra siejama su nepagrįstu atsisakymu (vengimu) sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 str. 4 d.), ko nebuvo nustatyta iš atsakovės pusės, taip pat į tai, kad šios išlaidos buvo patirtos dar iki preliminariosios sutarties sudarymo ir yra susijusios išskirtinai su ieškovo galimybe gauti finansavimą buto įsigijimui, teismas sprendė, jog neturi pagrindo tenkinti šio ieškovo reikalavimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
14. Ieškovas apeliaciniu skundu teismo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į įrodymų visumą ir padarė neteisingą išvadą, jog ginčo šalys nebuvo pakankamai rūpestingos, nustatydamos pernelyg trumpą pagrindinės sutarties sudarymo terminą.
14.2. Ieškovo nuomone, teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.
14.3. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2018 m. birželio 30 d. Šis terminas jam buvo aktualus, kadangi jo sutuoktinė laukėsi, ir jų šeimai buvo reikalingas jų poreikius atitinkantis gyvenamasis būstas. Jeigu būtų buvę žinoma, kad reikalingas papildomas laikas susitvarkyti buto paveldėjimą, tokios sutarties ieškovas būtų nepasirašęs arba būtų taręsis dėl kitokio protingo pagrindinės sutarties sudarymo termino.
14.4. Aplinkybės, jog ieškovas domėjosi vandentiekio įvedimu į Butą, bendravo su kaimynais, aptarinėjo galimybes prisijungti prie vandentiekio (nuotekų) tinklų, tarėsi su statybininkais dėl Buto remonto ir tinklų įrengimo darbų, jokiais būdais nepatvirtina, kad ieškovas ar jo sutuoktinė žinojo apie atsakovės nesusitvarkytą buto paveldėjimą, o tik parodo ieškovo ir jo sutuoktinės ketinimo pirkti butą realumą ir tai, kad būsto įsigijimas per trumpą laikotarpį jiems buvo aktualus.
14.5. Sutartyje nenurodyta, kad pagrindinei sutarčiai sudaryti bus reikalinga gauti dokumentus, susijusius su palikimo priėmimu. Priešingai, sutarties 3.2.1. punkte nurodyta, kad pardavėjas yra ginčo turto savininkas. Taigi ieškovas atsakovės buvo suklaidintas.
14.6. Teismas neįvertino trečiojo asmens UAB „Leidykla Victoria“ atstovo paaiškinimų, jog būtent atsakovė reikalavo nustatyti tokį trumpą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Be to, atsakovei buvo žinoma, kad ieškovas kreipsis į finansinę įstaigą dėl kredito butui nusipirkti suteikimo, ir tokios įstaigos priimti sprendimai galioja tik tam tikrą laiką. Atsakovė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi jau praėjus Sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui. Atsakovė nesureagavo į laišką, kuriuo buvo prašoma grąžinti avansą. Tokie atsakovės veiksmai rodo jos nesąžiningumą.
Atsiliepimas
15. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą teismo prašo jį atmesti, pirmosios instancijos sprendimą dalyje, kurioje ieškinio reikalavimai buvo atmesti, palikti galioti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismo išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė/vengė sudaryti pagrindinę buto pirkimo pardavimo sutartį, yra pagrįsta, jas patvirtina byloje esantys įrodymai ir aplinkybės, kad A. L. ėmėsi visų būtinų veiksmų, nukreiptų į pagrindinės sutarties sudarymą, todėl apelianto argumentai dėl atsakovės kaltės, vengiant sudaryti pagrindinę sutartį, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė laikosi pozicijos, kad tai ieškovas jai turi sumokėti netesybas, o ne ji jam.
Šalies argumentai
15.2. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau motyvuotų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti įrodymų vertinimo pažeidimus, nepateikė, o vien tai, kad teismas įvertino įrodymus kitaip, nei juos vertina ieškovas, nėra pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.
15.3. Nurodydamas ir tvirtindamas, kad aplinkybė dėl atsakovės nesusitvarkytų paveldėjimo dokumentų jam nebuvo žinoma, ieškovas teismą klaidina. Tai patvirtina ir bylos medžiaga.
16. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas atsakovės reikalavimas įskaityti iš ieškovo gautą avansą į ieškovo atsakovei sumokėtinas netesybas, panaikinti ir priimti naują sprendimą, šį reikalavimą patenkinant. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ieškovui atsisakius butą pirkti, ji turi teisę jo sumokėtą avansą pasilikti kaip netesybas. Teismas neatsižvelgė į sutarčių aiškinimo taisykles, numatytas CK 6.193 straipsnyje, ir šio reikalavimo netenkino nepagrįstai. Dviprasmiška sutarties sąlyga aiškintina ieškovo nenaudai, kadangi būtent jis ją pasiūlė, o atsakovė priėmė. Teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad atsakovė buvo kategoriška ir pati pageidavo, jog preliminariojoje sutartyje būtų nurodyta būtent tokia data, nes neatitinka trečiojo asmens UAB „Leidykla Victoria“ atstovo duotų paaiškinimų.
16.2. Ieškovas ir jo sutuoktinė su buto dokumentais buvo susipažinę ir žinojo, kad butas priklauso ne tik atsakovei, bet ir jos seseriai I. S., taip pat žinojo ir tai, kad po atsakovės motinos P. S. mirties liko nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai ir 1/3 buto dalis viešajame registre dar buvo įregistruota mirusiosios P. S. vardu.
16.3. Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, ir, vadovaujantis Sutarties 4.2. punktu, atsakovė turi teisę sutartį nutraukti ir pasilikti pirkėjo sumokėtą avansą. Ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį nepasibaigus jos sudarymo terminui, nes atsakovei dar nebaigus tvarkyti buto dokumentų sudarė kito buto pirkimo-pardavimo sandorį ir atsakovės butą pirkti atsisakė.
16.4. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, ieškovo reikalavimas grąžinti 2 000 Eur atsakovei sumokėtą avansą negali būti tenkinamas, nes jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas, kaip tai numatyta Preliminariosios sutarties 4.2 punkte.
16.5. Teismas nevisapusiškai įvertino ikisutartiniuose santykiuose ieškovo elgesį, kuris buvo nesąžiningas, o sąžiningumo principo pažeidimas yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Nustatydamas 11 dienų terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, žinodamas, kad nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai, ieškovas užsitikrino sau netesybas.
Atsiliepimas
17. Ieškovas atsiliepimu su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
17.1. Ieškovo teigimu, abi šalys sutarties sąlygas suprato vienodai. Pirma ir pagrindinė sąlyga dėl termino yra nurodyta data ir tik antra sąlyga yra reikalingų pardavimui dokumentų (pažyma iš bendrijos, kad savininkas neturi skolų, atsiskaitymo lapeliai ir pan., o ne paveldėjimo) gavimas. Plačiai aiškinant šią Sutarties sąlygą, iš viso būtų neaišku, kada sukaks tas terminas ir ar yra įgyvendinama tokia sąlyga apskritai.
17.2. Ieškovas nurodė, kad sutarties sąlyga dėl termino buvo suderinta abiejų šalių laisva valia, termino data buvo pasiūlyta atsakovės, o ne jo, preliminariąją sutartį paruošė trečiasis asmuo UAB „Leidykla Victoria“, o ne jis. Todėl CK 6.193 straipsnio 4 dalis šiuo atveju netaikytina.
17.3. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių sudaryta preliminariąja sutartimi ieškovas nebuvo prisiėmęs įsipareigojimų, draudžiančių jam tuo pačiu metu vesti derybas ir dėl kito būsto.
17.4. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovės buvo įtikintas, jog dokumentai bus sutvarkyti iki 2018 m. birželio 30 d. Jis teisinio išsilavinimo neturi, todėl negalėjo žinoti, kad paveldėjimo dokumentams sutvarkyti gali prireikti kelių mėnesių.
17.5. Aplinkybės, kad ieškovas tarėsi su statybininkais, norėjo duoti žymiai didesnį avansą ir kt., patvirtina, jog jis buvo labai suinteresuotas būtent šio buto pirkimu, sąžiningai to siekė ir apie netesybas negalvojo.
17.6. Priešingai, šioje situacijoje įžvelgiamas atsakovės nesąžiningumas, nerūpestingumas bei neatsakingumas. Nebuvo susitvarkiusi paveldėjimo dokumentų. Tai, kad be šių dokumentų buto parduoti ji negalės, atsakovei turėjo paaiškinti ir tarpininkas, tačiau reikiamų veiksmų ji nesiėmė.
17.7. Ieškovas pabrėžė, kad nuo buto pardavimo pradžios (2018 m. kovo 12 d.) iki kreipimosi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (2018 m. liepos 2 d.) praėjo beveik keturi mėnesiai. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, siekdama susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi, o elgėsi neatsakingai bei nerūpestingai.
17.8. Apie buto pardavimą nebuvo informuota jo bendrasavininkė. Atsakovė pažeidė ir sutarties 3.2.2. punktą, kuriame teigiama, kad butas nėra suvaržytas. Aplinkybė, kad atsakovė nereagavo į ieškovo prašymą grąžinti avansą, rodo jos vengimą bendradarbiauti bei siekį ieškovo sąskaita neteisėtai praturtėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinių skundų ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
20. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
21. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinių skundų ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
22. Byloje keliami klausimai, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės sumokėtą avansą ir netenkino ieškovo ir atsakovės reikalavimų dėl netesybų priteisimo, konstatavęs, jog pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų nurodytų šalių kaltės.
23.1. ieškovas J. P. ir atsakovė A. L., 2018-06-19 sudarė Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (e.b.l. 4-5, t.1). Į šios sutarties tekstą kaip pardavėjas buvo įrašytas ir trečiasis asmuo I. S., tačiau ji šios sutarties nepasirašė. Minėta sutartimi šalys susitarė, kad pardavėjas parduos pirkėjo nuosavybėn 61,76 kv. m. butą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), o pirkėjas (ieškovas) J. P. priims ir sumokės už šį turtą pardavėjui 31000 Eur (sutarties 1 punktas). Sutarties 2.1 punkte buvo numatyta, kad šalys susitarė, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2018 m. birželio 30 d. ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo momento, kai bus gauti visi dokumentai, reikalingi buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti (pažyma sandoriui ir kt.), išduodami atitinkamų institucijų. Sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad pirkėjas per 1 dieną nuo preliminarios sutarties pasirašymo datos sumoka pardavėjui 2000 Eur avansą. Sutarties 4.1 punkte yra numatyta, kad šalys įsipareigoja atlyginti viena kitai nuostolius, atsiradusius dėl pareiškimų, garantijų r įsipareigojimų, numatytų šioje sutartyje pažeidimo, nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Sutarties 4.2 punkte detalizuojama, kad jei sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma dėl pirkėjo kaltės, pardavėjas turi teisę nutraukti sutartį ir pasilikti pirkėjo sumokėtą avansą, o sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad jei sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma dėl pardavėjo kaltės, pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį, o pirkėjui nutraukus sutartį, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui 2000 Eur avansu gautą sumą ir papildomai per 3 darbo dienas sumokėti 2000 Eur dydžio baudą. Minėtą avanso sumą ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą 2018-06-20 (e.b.l. 11, t. 1). Iš byloje esančios 2018-03-12 Sutarties dėl atstovavimo parduodant turtą turinio matyti, kad atsakovė A. L. (klientas) susitarė su UAB „Leidykla Victoria“, atstovaujama direktorės N. S. (agentas), kad agentas ieškos pirkėjo kliento butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 26-27, t. 1). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, P. S., I. S. ir A. L. nuo 2001-10-29 nuosavybės teise priklausė po 1/3 dalį buto su rūsiu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių PVM sąskaitos-faktūros serija NTA Nr. 13415 ir mokėjimo nurodymo (e.b.l. 10, 13, t. 1) matyti, kad ieškovas už buto (duomenys neskelbtini)vertinimą, sumokėjo 100 Eur. Byloje yra pateiktas Vilniaus kredito unijos 2018-06-20 raštas (e.b.l. 33, t. 1), iš kurio seka, kad buvo priimtas sprendimas J. P. ir R. P. suteikti 25000 Eur dydžio kreditą buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) bei dalies ūkinio pastato, įsigijimui. Byloje taip pat yra pateikta 2018-07-05 Kredito sutartis Nr. VKU/KS/2018-07-05, iš kurios matyti, kad J. P. ir R. P. buvo suteiktas 28000 Eur dydžio kreditas buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui (e.b.l. 36-38, t. 1). Iš byloje esančio Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro atsakymo (e.b.l. 171, t. 1), matyti, kad 2018-07-05 šiame biure buvo patvirtinta buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią Z. V. ir T. V. pardavė J. P. ir R. P. butą (duomenys neskelbtini) Rašte taip pat nurodoma, kad į notarų biurą 2018-07-02 kreipėsi buto pardavėjas su prašymu užsakyti VĮ Registrų centro duomenų tikslinimus buto pardavimo sandoriui. Byloje pateikta buto (duomenys neskelbtini). 2018-02-08 turto vertinimo ataskaita (e.b.l. 31-85, t. 2) iš kurios matyti, kad vertinimą užsakė S. S. ir P. S.. Iš byloje esančių Vilniaus kredito unijos 2019-06-06 ir 2019-06-13 atsakymų matyti, kad J. P. ir R. P. 2018-06-18 kreipėsi į Kredito uniją dėl kredito būstui įsigyti, užpildydami paraišką dėl būsto kredito suteikimo. Unija kredito gavėjams išdavė du raštus dėl dviejų būstų - 2018-06-20 jie buvo informuoti apie buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), įsigijimo kreditavimo sutarties sąlygų, o 2018-07-02 - dėl buto (duomenys neskelbtini), įsigijimo sąlygų (e.b.l. 97, 103, t. 2). Iš byloje esančio medicininio pažymėjimo (e.b.l. 34, t. 1) matyti, kad R. P. numatoma gimdymo data yra 2018-12-20. Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo (e.b.l. 12-15, t. 1) nustatyta, kad 2018-06-28 trečiojo asmens pardavimo tarpininko UAB „Leidykla Victoria“ direktorė N. S. persiuntė ieškovui atsakovės prašymą pratęsti preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį iki 2018-08-31, kadangi užtrūko buto dalies paveldėjimo dokumentų tvarkymas, į ką ieškovas 2018-06-29 elektroniniu laišku atsakė, jog sutartį pratęsti iki 2018-08-31 jis nesutinka bei nurodė, kad garantinis raštas galioja iki 2018-06-30. 2018-07-11 elektroniniu laišku, adresuotu N. S., ieškovas pareikalavo grąžinti 2000 Eur avansą, sumokėti 2000 Eur netesybų ir atlyginti 100 Eur nuostolių už atliktą buto vertinimą, kadangi pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės.
23.2. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės pagal preliminarią sutartį sumokėtą 2000 Eur avansą ir tokio pat dydžio (2000 Eur) baudą už 2018-06-19 Preliminariąja sutartimi nustatytų įsipareigojimų nevykdymą, motyvuodamas tuo, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Atsakovė teigia, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kaltas pats ieškovas, kuris elgėsi nesąžiningai, todėl jai nekyla prievolė grąžinti pagal preliminariąją sutartį gautą avansą bei sumokėti baudą. Taigi, iš esmės byloje yra kilęs ginčas dėl kieno kaltės - atsakovės ar ieškovo, nebuvo sudaryta pagrindinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. neįvykdyta preliminariosios sutarties 2.1 punkto sąlyga.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų
24. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2018 m. birželio 30 d. Šis terminas jam buvo aktualus, kadangi jo sutuoktinė laukėsi, ir jų šeimai buvo reikalingas jų poreikius atitinkantis gyvenamasis būstas. Jeigu būtų buvę žinoma, kad reikalingas papildomas laikas susitvarkyti buto paveldėjimą, tokios sutarties ieškovas būtų nepasirašęs arba būtų taręsis dėl kitokio protingo pagrindinės sutarties sudarymo termino.
25. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių sudarytos Sutarties 2.1 punkte nurodyta, jog „šalys susitaria, kad pagrindinės sutartis bus sudaryta iki 2018 m. birželio mėn. 30 d., ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo momento, kai bus gauti visi dokumentai, reikalingi buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti (pažyma sandoriui ir kt.), išduodami atitinkamų valstybės ir/ar savivaldybės institucijų“. Ši sąlyga numato konkrečia data apibrėžtą terminą, taip pat ir 7 dienų terminą, siejamą su atitinkamo juridinio fakto atsiradimu - dokumentų gavimu, taigi yra dviprasmiška.
26. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-378/2019 39 punktą).
27. Tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-120/2013; 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-378/2019 40 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, jog jo tikrasis ketinimas pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti buvo būtent iki 2018 m. birželio mėn. 30 d., tačiau atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negalima ignoruoti ir antrosios aptariamos sutarties sąlygos dalies, kuria pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo apibrėžtas taip: ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo momento, kai bus gauti visi dokumentai, reikalingi buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti (pažyma sandoriui ir kt.), išduodami atitinkamų valstybės ir/ar savivaldybės institucijų, ir dėl kurios ieškovas, pasirašydamas preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, laisva valia su atsakove taip pat susitarė.
29. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovas turėjo ketinimą atsakovės butą pirkti, kaip ir atsakovė turėjo ketinimą ginčo butą ieškovui parduoti, tačiau esminę reikšmę ieškovui, jo teigimu, turėjo buto įsigijimo terminas. Nesutikdamas su ilgesniu negu iki 2018 m. birželio mėn. 30 d. terminu, ieškovas šiuo atveju turėjo nesutikti su antrąja sutarties sąlygos dalimi, susieta su atitinkamo juridinio fakto atsiradimu, arba apskritai atsisakyti pasirašyti preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį.
30. Apelianto teigimu, jis buvo suklaidintas, kadangi manė, jog antroji aptariamos sutarties sąlygos dalis yra susijusi su buto pardavimui reikalingų dokumentų (pažyma iš bendrijos, kad savininkas neturi skolų, atsiskaitymo lapeliai ir pan.), o ne paveldėjimo dokumentų gavimu. Tačiau, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas ir jo sutuoktinė iki preliminarios sutarties pasirašymo visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovės pardavinėjamu butu ir nuosavybės teisėmis į jį, žinojo.
31. Jie buvo susipažinę su buto dokumentais ir žinojo, kad butas priklauso ne tik atsakovei, bet ir jos seseriai I. S., taip pat žinojo ir tai, kad po atsakovės motinos P. S. mirties liko nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai ir 1/3 buto dalis viešajame registre dar buvo įregistruota mirusiosios P. S. vardu. Visi šie esminiai klausimai, kaip patvirtino tarpininkavimo paslaugas teikiančios UAB „Leidykla Victoria“ atstovas, buvo aptarinėjami susitikimo metu. UAB „Leidykla Victoria“ atstovas taip pat nurodė, kad ieškovas ir jo sutuoktinė aptarinėjo su atsakove paveldėjimo dokumentų sutvarkymo klausimus ir tai, kaip greitai tokie dokumentai galėjo būti sutvarkyti teisme ir pas notarą.
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog jeigu būtų buvę žinoma, kad reikalingas papildomas laikas susitvarkyti buto paveldėjimą, tokios sutarties ieškovas būtų nepasirašęs arba būtų taręsis dėl kitokio protingo pagrindinės sutarties sudarymo termino, atmestinas kaip nepagrįstas. Kartu atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į įrodymų visumą ir padarė neteisingą išvadą, jog ginčo šalys nebuvo pakankamai rūpestingos, nustatydamos pernelyg trumpą pagrindinės sutarties sudarymo terminą, kadangi ieškovas, būdamas rūpestingas, turėjo numatyti, kad per 8 darbo dienas paveldėjimo dokumentai tikrai nebus gauti.
33. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino trečiojo asmens UAB „Leidykla Victoria“ atstovo paaiškinimų, jog būtent atsakovė reikalavo nustatyti tokį trumpą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Be to, atsakovei buvo žinoma, kad ieškovas kreipsis į finansinę įstaigą dėl kredito butui nusipirkti suteikimo, ir tokios įstaigos priimti sprendimai galioja tik tam tikrą laiką. Atsakovė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi jau praėjus Sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui. Atsakovė nesureagavo į laišką, kuriuo buvo prašoma grąžinti avansą. Tokie atsakovės veiksmai rodo jos nesąžiningumą.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, kuri šalis pasiūlė datą, iki kurios turėtų būti sudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis (2018-06-30), kadangi ieškovas nurodo, jog šią datą pasiūlė atsakovė, atsakovė nurodo, kad ši data buvo pasiūlyta ieškovo, o trečiojo asmens UAB „Leidykla Victoria“ atstovas pažymėjo, kad ši data yra išskirtinai ieškovo ir atsakovės suderinta preliminariosios sutarties sąlyga. Esant tokioms aplinkybėms CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra preferentem taisyklė netaikytina.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.). Įstatyme nedetalizuojama, kas sudaro pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių. Pvz., kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties galima atsisakyti ir dėl neesminių daikto trūkumų, svarbu, kad šie trūkumai buvo paslėpti (nežinomi pirkėjui sudarant preliminariąją sutartį) ir pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų sudaręs preliminariosios sutarties, arba nebūtų sutikęs už daiktą tiek mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-695/2017, 23 punktas; 2020 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020 26 punktas).
36. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės vengimą sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi byloje surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovė ketino bei norėjo parduoti butą ir niekada nebuvo atsisakiusi tai daryti, ji ėmėsi reikiamų veiksmų dėl paveldėjimo ir nuosavybės dokumentų sutvarkymo, kreipėsi į teismą, kuris 2018-08-30 priėmė palankų sprendimą dėl palikimo priėmimo nustatymo, bei laikėsi bendradarbiavimo pareigos, prašydama ieškovą pratęsti terminą (CK 6.200 str. 2 d.). Įvertinus šias aplinkybes, atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra pagrindo.
37. Ieškovas nurodė, kad atsakovė į teismą kreipėsi jau pasibaigus pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminui, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad terminas buvo apibrėžtas ne tik data, bet ir juridinio fakto atsiradimu, todėl vienareikšmiškai teigti, jog, kai atsakovė kreipėsi į teismą, pagrindinės sutarties sudarymo terminas jau buvo pasibaigęs, negalima.
38. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Kadangi kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų
39. Apeliantė laikosi pozicijos, kad ieškovui atsisakius butą pirkti, ji turi teisę jo sumokėtą avansą pasilikti kaip netesybas. Teismas neatsižvelgė į sutarčių aiškinimo taisykles, numatytas CK 6.193 straipsnyje, ir šio reikalavimo netenkino nepagrįstai. Dviprasmiška sutarties sąlyga aiškintina ieškovo nenaudai, kadangi būtent jis ją pasiūlė, o atsakovė priėmė. Teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad atsakovė buvo kategoriška ir pati pageidavo, jog preliminariojoje sutartyje būtų nurodyta būtent tokia data, nes neatitinka trečiojo asmens UAB „Leidykla Victoria“ atstovo duotų paaiškinimų.
40. Kaip aukščiau nurodyta, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, kuri šalis pasiūlė datą, iki kurios turėtų būti sudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis (2018-06-30), kadangi atsakovė nurodo, jog šią datą pasiūlė ieškovas, ieškovas nurodo, kad ši data buvo pasiūlyta atsakovės, o trečiojo asmens UAB „Leidykla Victoria“ atstovas pažymėjo, kad ši data yra išskirtinai ieškovo ir atsakovės suderinta preliminariosios sutarties sąlyga. Esant tokioms aplinkybėms CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą contra preferentem taisyklę taikyti, nėra pagrindo, ir aptariamas apeliantės argumentas dėl šios taisyklės taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.
41. Apeliantės teigimu, pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, ir, vadovaujantis Sutarties 4.2. punktu, atsakovė turi teisę sutartį nutraukti ir pasilikti pirkėjo sumokėtą avansą. Ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį nepasibaigus jos sudarymo terminui, nes atsakovei dar nebaigus tvarkyti buto dokumentų sudarė kito buto pirkimo-pardavimo sandorį ir atsakovės butą pirkti atsisakė.
42. Byloje nėra ginčo dėl nustatytos faktinės aplinkybės, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovas nesutiko pratęsti šalių sulygto pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties termino (2018-06-30) ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą, tačiau ieškovui taikyti civilinės atsakomybės šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi, kaip teisingai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, sudarydama preliminarią sutartį, atsakovė taip pat turėjo įvertinti riziką dėl itin trumpo termino, dėl kurio pati susitarė, ir galimo ieškovo elgesio bei jo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne tik dėl ieškovo, bet ir dėl atsakovės kaltės.
43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kartu atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevisapusiškai įvertino ikisutartiniuose santykiuose ieškovo elgesį, kuris buvo nesąžiningas, o sąžiningumo principo pažeidimas yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Nustatydamas 11 dienų terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, žinodamas, kad nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai, ieškovas užsitikrino sau netesybas.
44. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (1 dalis); nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju preliminarios sutarties tikslas nebuvo pasiektas ir pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, teisės reikalauti netesybų šalys neįgijo, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė jo sumokėtą 2 000 Eur avansą.
45. Apeliantės teigimu, pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, ir, vadovaujantis Sutarties 4.2. punktu, atsakovė turi teisę sutartį nutraukti ir pasilikti pirkėjo sumokėtą avansą. Ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį nepasibaigus jos sudarymo terminui, nes atsakovei dar nebaigus tvarkyti buto dokumentų sudarė kito buto pirkimo-pardavimo sandorį ir atsakovės butą pirkti atsisakė.
46. Kaip jau aukščiau nurodyta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.). Įstatyme nedetalizuojama, kas sudaro pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių. Pvz., kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties galima atsisakyti ir dėl neesminių daikto trūkumų, svarbu, kad šie trūkumai buvo paslėpti (nežinomi pirkėjui sudarant preliminariąją sutartį) ir pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų sudaręs preliminariosios sutarties, arba nebūtų sutikęs už daiktą tiek mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-695/2017, 23 punktas; 2020 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020 26 punktas).
47. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas atsisakė pratęsti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties terminą, kuris buvo apibrėžtas konkrečia data, nepagrįstai, kadangi sutarties sudarymo terminas buvo apibrėžtas ne tik juridinio fakto atsiradimu, bet ir konkrečia data, iki kurios pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta dėl to, kad atsakovė nebuvo susitvarkiusi buto paveldėjimo dokumentų. Taigi konstatuoti vien ieškovo kaltės ir nesąžiningumo nėra pagrindo, kadangi, kaip jau buvo minėta, abi šalys, susitardamos dėl dviprasmiškos sutarties sąlygos ir itin trumpo pagrindinės sutarties sudarymo termino, buvo nepakankamai rūpestingos, ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų kaltės.
48. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Kadangi kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
49. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių apeliaciniai skundai atmetami, bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nusprendžia:
ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.