- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- e2S-1387-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24276-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- UAB „Parko rezidencija“
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės UAB „Parko rezidencija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Parko rezidencija“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šioje byloje sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias teismingumą ir su jomis susijusią teismų praktiką.
Šalies argumentai
2. Ieškovė „Parko rezidencija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
2.1. atnaujinti skundo pateikimo terminą;
2.2. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 4 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-221104-00188, 2022 m. lapkričio 7 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-221107-00196 ir 2022 m. lapkričio 8 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-221108-00198;
2.3. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 7 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-221107-00189, 2022 m. lapkričio 7 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-221107-00197 ir 2022 m. lapkričio 8 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-221108-00199;
2.4. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 7 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-221104-00190, 2022 m. lapkričio 7 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-221107-00198 ir 2022 m. lapkričio 8 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-221108-00200.
2.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. rezoliucija priėmė ieškinį ir kartu su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo išsiuntė atsakovei.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti. Atsakovė atsiliepime pateikė procesinį prašymą perduoti bylą nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės UAB „Parko rezidencija“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, kuri yra 3 nekilnojamųjų daiktų (pastatų), esančių Parko g. 41, Panevėžio mieste, savininkė, ginčija atsakovės priimtus sprendimus, kuriais ieškovė yra įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, kilusius dėl minėtuose pastatuose vykdytų statybos darbų. Teismas, įvertinęs byloje vykstančio ginčo pobūdį, nustatė, kad tarp bylos šalių kilęs ginčas yra susijęs su ieškovo daiktinėmis teisėmis į 3 nekilnojamuosius daiktus, kurių buvimo vieta yra Panevėžio mieste. Taigi, toks ieškinys pagal išimtinio teismingumo taisyklę yra teismingas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti.
8. Nurodė, kad ginčas šioje civilinėje byloje yra susijęs su ieškovės atliktu 3 nekilnojamųjų daiktų (pastatų), esančių Parko g. 41, Panevėžio mieste remontu, o ne ieškovės galimybėmis šiuos pastatus valdyti, jais naudotis ar disponuoti. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra susijęs su daiktinėmis teisėmis ir todėl pagal išimtinio teismingumo taisyklę yra teismingas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Teismas, be kita ko, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-1075/2020 suformuota teismų praktika, tačiau faktinės bylos aplinkybės minėtoje civilinėje byloje ir šioje civilinėje byloje esmingai skiriasi, todėl nurodyta teismų praktika nėra taikytina.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.Nurodė, kadieškovės keliamas ginčas dėl ginčijamų aktų panaikinimo yra tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis (CK 4.103 straipsnis), t. y. civiliniais teisiniais santykiais, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Savavališkos ar neteisėtos statybos padarinių šalinimas yra priskirtas daiktinių teisių gynimo kategorijai, todėl šioje byloje ginčas kyla dėl teisių į nekilnojamąjį daiktą. Taigi, ieškovės ieškiniui yra taikoma išimtinio teritorinio teismingumo taisyklė, suformuota CPK 31 straipsnyje, todėl ieškovės ieškinys yra teismingas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad šioje byloje kilęs ginčas yra susijęs su nekilnojamuoju turtu, todėl turi būti taikoma išimtinio teismingumo taisyklė, numatyta CPK 31 straipsnyje ir ieškinys teismingas nekilnojamojo turto buvimo vietos teismui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
12. Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti atsakovės priimtus aktus, kuriais konstatuota nekilnojamųjų daiktų (statinio, unikalus Nr. 4400-5417-2075, adresu Parko g. 41A, Panevėžys; statinio, unikalus Nr. 4400-5417-2086, adresu Parko g. 41B, Panevėžys; statinio, unikalus Nr. 4400-5417-2097, adresu Parko g. 41C, Panevėžys), savavališka statyba, kurios rūšis – statinio kapitalinis remontas ir ieškovė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. iki 2023 m. gegužės 7 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
13. Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje yra nurodžiusi, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais; savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (4.103 straipsnis), taip pat specialiajame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (33 straipsnis). Ginčijant savavališkos statybos aktą ir (ar) reikalavimą pašalinti statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas (anksčiau galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 28(1) straipsnio 1 dalies 1 punktas (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2018, 2019 m. spalio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-75/2019 ir jose nurodytą praktiką).
14. Taigi, ieškovės ieškinio reikalavimai dėl atsakovės aktų panaikinimo yra susiję su ieškovės kaip statinio savininkės nuosavybės teisėmis (CK 4.103 straipsnis), t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Savavališkos ar neteisėtos statybos padarinių šalinimas yra priskirtas daiktinių teisių gynimo kategorijai, todėl darytina išvada, kad šioje byloje ginčas kyla dėl teisių į nekilnojamąjį daiktą. Šiuo atveju nėra svarbi aplinkybė, kad, kaip teigia ieškovė, ji atliko tik remonto darbus.
15. CPK 31 straipsnis reglamentuoja išimtinį teritorinį teismingumą. Šio straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
16. CPK 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas.
17. Taigi, ši norma yra imperatyvi, todėl tiek bylose dalyvaujantys asmenys, tiek bylas nagrinėjantys teismai privalo jos laikytis. T. y. tokiu atveju šalys neturi teisės rinktis, į kurį teismą kreiptis, nes jos privalo kreiptis į tą teismą, kuriam byla yra teisminga pagal išimtinio teismingumo taisykles.
18. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos dėl ieškinio teritorinio teismingumo nagrinėjant ginčus dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, yra laikomasi ir kitų teismų praktikoje, kurioje pažymima, jog tokio pobūdžio reikalavimai yra susiję su naudojimusi nekilnojamuoju daiktu ir yra išimtinai teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d.nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-218-796/2020, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-786-560/2019, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1611-881/2014 ir kt.).
19. Nagrinėjamas atvejis nėra išskirtinis, todėl paminėta teismų praktika dėl bylos teritorinio teismingumo nagrinėjant ginčus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, taikytina ir šiuo atveju.
20. Atsižvelgęs į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atvejuieškovės ieškiniui yra taikoma išimtinio teritorinio teismingumo taisyklė, suformuota CPK 31 straipsnyje, todėl ieškovės ieškinys yra teismingas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias teismingumą bei su jomis susijusią teismų praktiką, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d.nutartį palikti nepakeistą.