- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- e2-265-339/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01807-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Liauzginienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, J. K., (duomenys neskelbtini) mirus E. K. priėmė po jos mirties atsiradusį palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti; pripažinti negaliojančiu 2018 m. birželio 4 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3284. Nurodė, kad(duomenys neskelbtini) mirė jos mama E. K.. Po E. K. mirties liko ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ji dėl palikimo priėmimo pas notarą per trijų mėnesių laikotarpį nesikreipė. Iki E. K. mirties, ji gyveno kartu su mama (duomenys neskelbtini), ją prižiūrėjo, slaugė. Po mamos mirties liko gyventi ½ dalyje minėto buto, juo rūpinosi, išlaikė, atliko kapitalinį buto remontą (pakeitė langus, grindis, išklijavo tapetais sienas), mokėjo visus reikiamus mokesčius. Kita ½ buto dalis priklauso I. K., kuriai pagal susitarimą sumokėdavo už ½ daliai buto tenkančią suvartotą elektros energiją, nes bute buvo tik vienas elektros įvadas ir bendras skaitiklis ir už visam butui tenkančią suvartotą elektros energiją mokestį mokėdavo I. K.. Dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą ji nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į po mamos mirties paveldėtą turtą neįteisino, kadangi manė, jog mamai priklausęs turtas jai, kaip dukrai, pereina savaime ir dėl to jokių papildomų veiksmų atlikti bei kur nors kreiptis nereikia. Mirus mamai ji pradėjo turtu naudotis kaip savu, laikė save turto savininke, nes juo rūpinasi, prižiūri, tvarko, moka mokesčius. Šiais savo aktyviais veiksmais ji priėmė po savo mamos mirties atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Juridinę reikšmę turintį faktą būtina nustatyti tam, kad būtų galima susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Apie tai, kad palikimą, atsiradusį po mamos E. K. mirties, perėmė valstybė, ji sužinojo 2018 m. rugsėjo 25 d., gavusi iš Valstybės įmonės Turto banko raštą „Dėl turto paveldėjimo“. Nuo šio momento skaičiuotinas įstatymo nustatytas 1 vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas, kuris tokiam reikalavimui pareikšti nėra praleistas. Ji yra palikėjos E. K. įstatyminis pirmosios eilės įpėdinis. Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai. Šiuo atveju, ji yra pirmesnės eilės įpėdinė pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę). Ji priėmė palikimą pradėdama jį valdyti, todėl notaro 2018 m. birželio 4 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas valstybei išduotas nepagrįstai ir turi būti panaikintas. Lietuvos valstybei paveldėjus E. K. turtą, šis nėra perleistas jokiems sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimas negaliojančiu iš esmės valstybei ar jokiems kitiems tretiesiems asmenims nesukels jokių neigiamų teisinių padarinių. Priešingai, būtų užtikrinti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai, kai teisėta E. K. paveldėtoja galėtų priimti savo mamos palikimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinį prašo atmesti. Pagal 2018 m. birželio 4 d. palikimo parėjimo valstybei liudijimą palikėjos E. K. turtą paveldėjo valstybė. Ieškovė dar iki E. K. mirties gyveno palikimą sudarančioje dalyje buto, todėl turėjo galimybę apsispręsti priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, paveldėjimo teisių neįgyvendino. Ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo. Tuo atveju, jei ieškinys bus tenkintas, prašo iš ieškovės priteisti išlaidas, susijusias su palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise parėjusiu E. K. turtu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (LR CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taigi, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina E. K.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. birželio 5 d. išrašo matyti, kad E. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, gimimo liudijimo, asmens dokumentų kopijos patvirtina, kad ieškovė ir jos nepilnametė dukra A. K. nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusios gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Fotonuotraukose užfiksuota nekilnojamojo turto objekto būklė, atliktas remontas.
Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) . Butą sudaro du kambariai ir virtuvė. Jai priklauso ½ dalis šio buto, o kita ½ dalis buto iki mirties priklausė jos buvusio sutuoktinio motinai E. K.. Šiame bute iki E. K. mirties gyveno ji, E. K., ir ieškovė su dukra. Ieškovė slaugė savo motiną, prižiūrėjo ją iki mirties. Po motinos mirties ieškovė liko gyventi E. K. priklausančioje buto dalyje, pasidarė remontą, jos kartu naudojosi bendra virtuve. Ji iki šiol gyvena ½ dalyje buto. Ieškovė prieš kelerius metus išvyko uždarbiauti į užsienį, tačiau grįžusi apsistoja kitoje buto dalyje. Ji nežino, kodėl įstatymo nustatytu terminu ieškovė nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų. Ieškovė tiesiog gyveno tame bute ir galbūt manė, kad nieko daryti nereikia. Apie tai, kad ½ dalis buto perėjo valstybei ji sužinojo 2018 m. vasarą, kuomet atvyko Valstybės įmonės Turto banko atstovai. Ji iš karto apie tai pranešė užsienyje buvusiai ieškovei. Šiuo metu tas kambarys, kuriame gyveno ieškovė yra užrakintas, jame yra likę šios asmeniniai daiktai.
Iš byloje esančių įrodymų, liudytojos I. K. paaiškinimų matyti, kad ieškovė po E. K. mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. spalio 17 d. išrašas patvirtina, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausiusi E. K., nuo 2018 m. birželio 14 d. priklauso Lietuvos Respublikai (turto patikėjimo teisė suteikta Valstybės įmonei Turto bankui) pagal 2018 m. birželio 4 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3284.
Paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui galimybę dirbti ir gyventi žinant, jog po jo mirties asmens sukurtas turtas su suvaržymais ar be jų pagal jo valią, o jeigu valia neišreikšta – įstatyme nustatytais pagrindais – atiteks jo artimiesiems; paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008). Teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimas valstybei, kaip paveldėtojai, pereina esant įstatyme numatytoms sąlygoms, t. y. kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, taip pat gali pereiti ir kaip paveldėtojui pagal testamentą (LR CK 5.62 straipsnis). Šiuo atveju, Lietuvos Respublika yra priėmusi E. K. palikimą, jai išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.
Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (LR CK 5.8 straipsnis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė apie valstybės perimtą motinos palikimą sužinojo tik 2018 m. rugsėjo 25 d. gavusi iš Valstybės įmonės Turto banko raštą „Dėl turto paveldėjimo“. Be to, valstybei paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas 2018 m. birželio 4 d., o nuosavybės teisė į ½ dalį buto įregistruota nuo 2018 m. birželio 14 d., todėl, akivaizdu, jog paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo terminas nėra praleistas.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas panaikinti 2018 m. birželio 4 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės, yra pagrįstas, nes ji po motinos E. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė priėmė E. K. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, o įpėdiniui (valstybei) priimto palikimo atsisakyti savo iniciatyva neleidžiama, išduoto liudijimo notarė panaikinti negali, senaties terminas ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą nėra praleistas, paveldėjimo santykiuose prioritetas turi būti teikiamas aukštesnės eilės įpėdiniui, teismas, remdamasis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas turi būti panaikintas, nes buvo išduotas nesant teisinio ir faktinio pagrindo.
Ieškovė byloje patyrė 113 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014), atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), tačiau nėra atleista nuo pareigos, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, atlyginti kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. LR CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo LR CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieškovės teises. Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, skirtingai nei LR CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, LR CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Atsakovė bylos proceso nevilkino, operatyviai pateikė atsiliepimą į ieškinį, pareikalautus dokumentus. Šioje byloje nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo kažkokiu būdu nulemtas atsakovės veiksmų. Šias aplinkybes teismas pripažįsta pakankamu pagrindu spręsti, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Toks aiškinimas atitinka ir suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (pvz.: Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213-638/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-308-221/2018 ir kt.).
Atsakovė Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į ieškinį prašė priteisti iš ieškovės išlaidų, susijusių su valstybės perimtu turtu, atlyginimą. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 30 d. tokios išlaidos sudaro 79,80 Eur, tačiau kol palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra panaikintas, ji, kaip turto savininkė, turi pareigą išlaikyti turtą ir išlaidų suma gali kisti. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimo metu teismui nėra žinoma konkreti prašomų priteisti išlaidų suma, klausimas dėl išlaidų priteisimo iš ieškovės nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Pripažinti negaliojančiu 2018 m. birželio 4 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 3284, kurio pagrindu Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, perėmė po E. K. mirties atsiradusį palikimą: ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi buto priklausinio – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.