Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5960-345/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Merko statyba ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB Merko statyba kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Vilniaus universiteto 2016-08-26 raštu Nr. 14300-S-169 užfiksuotą sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės UAB Merko statyba ir SIA „Merks“, veikiančių jungtinės veiklos pagrindu, paraišką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo procedūrų sustabdymą ir draudimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB Merko statyba prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto vykdomo viešojo pirkimo „Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto pastato statybos darbų pirkimas VU3574“, pirkimo Nr. 175114, procedūras ir uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu viešoji sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl atsakovės paskelbto viešajame pirkime „Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto pastato statybos darbų pirkimas VU3574“ priimto sprendimo atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą. Pirkimo objektas yra darbo projekto parengimo ir statybos darbai.

Teismo vertinimu, perkamų darbų pobūdis leidžia spręsti, kad pirkimo procedūrų, dėl kurių yra kilęs ginčas, sustabdymas nepažeis viešojo intereso, nes nėra neabejotino neatidėliotino pagrindo kuo skubiau užbaigti pirkimą ir įgyti minėtas paslaugas, o dėl jo sustabdymo kilsiančios pasekmės savo esme bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti pirkimo procedūrų nestabdant.

Teismas darė išvadą, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešojo pirkimo procedūros nusikeltų santykinai neilgam laikui ir tai iš esmės nesukeltų jokių neigiamų pasekmių nei perkančiajai organizacijai, nei viešajam interesui, priešingu atveju – nestabdant pirkimo procedūrų, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą ir panaikinus atsakovės sprendimus šalių grąžinimo į pirminę padėtį būtų apsunktinas, taip pat būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės siekiami įgyti darbai dar nėra pradėti, todėl teismas sprendė, kad viešasis interesas nebus pažeistas. Be to, darbai bus atliekami per 24 mėnesius ir įtvirtinta galimybė pratęsti darbų atlikimo terminą dar 12 mėnesių (pirkimo sąlygų 2.4 p.). Be to, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones kartu būtų užtikrinta, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.), o tuo pačiu ir visuomenės viešojo intereso, kad viešajame pirkime lėšos būtų naudojamos ekonomiškai.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendė, kad nesustabdžius procedūrų, egzistuoja reali grėsmė, jog pasibaigus konkurso procedūroms, ieškovė nebeturėtų galimybės toliau dalyvauti viešame pirkime. Galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo reikšmė iš esmės būtų sumenkinta, kadangi ieškinio tenkinimo atveju galimai kiltų nauji ginčai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti ieškovės UAB Merko statyba prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškinys preliminariai nėra pagrįstas;Ieškovė neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešąjį interesą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovės interesus, kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galėtų sukelti ženkliai didesnius nuostolius, nei ieškovė galėtų patirti jai palankaus teismo sprendimo atveju. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovė savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu tokią patirtų (VPĮ 96 str., CPK 5 str.). Be to, atsakovės ir visos visuomenės interesai būtų apriboti ir pažeisti iš esmės. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės taip pat pažeidžia viešąjį interesą, kadangi Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto, vieno didžiausių šalies fakultetų, rengiančių specialistus IRT sektoriui, plėtros galimybės yra apribotos dėl patalpų trūkumo bei nepalankios jų geografines padėties mieste. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB Merko statyba prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad atskirasis skundas grindžiamas ne konkrečiais įrodymais, o vien tik deklaracijomis. Atsakovė neįrodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukeltų jai ar viešajam interesui realią žalą. Atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtinybės, todėl nėra pagrindo naikinti nutartį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės UAB Merko statyba prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismas bylose dėl viešųjų pirkimų, įskaitant ginčus dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, ieškovo prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tikėtinai pagrindžiami ieškinio reikalavimai ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę - viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą (CPK 423⁷ str. 2 d. 1 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.).

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė vykdo viešąjį pirkimą „Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto pastato statybos darbų pirkimas VU 3574“, pirkimo objektas – darbo projekto parengimo ir statybos darbai.

Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-912-381/2015, 2015-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1484-178/2015). Dėl to atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio preliminaraus (prima facie) nepagrįstumo neturi esminės reikšmės šio atskirojo skundo išnagrinėjimui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl viešųjų pirkimo procedūros teisėtumo paprastai konkuruoja du viešieji interesai – viešasis interesas, kad pirkimas vyktų teisėtai ir jame lėšos būtų naudojamos ekonomiškai, kad nebūtų pažeisti potencialių tiekėjų teisėti interesai bei kitas viešasis interesas – visuomenės neatidėliotinas interesas pirkimo objektu. Kiekvienu konkrečiu atveju prioritetas teikiamas tam viešajam interesui, kurio nepaisius, būtų sukeliamos didesnės neigiamos pasekmės, žala, nesukuriamas didesnis visuomeninis gėris (CPK 423⁷ str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo išvados dėl viešojo intereso nagrinėjamu klausimu yra teisingos.

Apeliacinis teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešąjį interesą. Apeliantės argumentai laikytini deklaratyviais, nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo išvadų, nepatvirtinančių būtinybės nagrinėjamu atveju panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepaneigė reikalingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones galimai palankiam ieškovei būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178, 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartyje nurodė esminius argumentus dėl prašymo pagrįstumo, todėl vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog ieškovės prašymas buvo patenkintas nepagrįstai.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog CPK 80 straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du eurai.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė už atskirąjį skundą sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama byla yra elektroninė, laikytina, jog apeliantė už atskirąjį skundą privalėjo sumokėti 21 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 7 d.).

CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Pažymėtina, jog nustatęs CPK 87 straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 str. 5 d.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog apeliantei už atskirąjį skundą grąžintina per daug sumokėta 7 Eur žyminio mokesčio dalis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui, j. a. k. 211950810, už atskirąjį skundą per daug sumokėtą 7 Eur (septynių eurų) žyminio mokesčio dalį.