Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merko statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5960-345/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merko statyba“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį ribas.Byloje nustatyta, kad apeliantė UAB „Merko statyba“ kartu su partnere SIA „Merks“ (toliau – ir tiekėjas) pateikė paraišką dalyvauti atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto vykdomame ribotame konkurse, kuriuo perkančioji organizacija ketina įsigyti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto pastato ir susijusių statinių darbo projekto parengimo ir statybos darbus. 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu perkančioji organizacija atmetė apeliantės ir jos partnerės paraišką VPĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Pirkimo sąlygų 6.4.3 punkto pagrindu. Tokį sprendimą perkančioji organizacija motyvavo tuo, kad tiekėjo pasitelktų subrangovų UAB „Alna Intelligence“ ir UAB „Vaidora“ įsiskolinimai VSDFV biudžetui paraiškos pateikimo dieną buvo didesni negu 50 Eur, todėl tiekėjas laikytinas neatitinkančiu minimalių kvalifikacijos reikalavimų. 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimu perkančioji organizacija atmetė apeliantės pretenziją. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad perkančioji organizacija, vertindama apeliantės ir jos partnerės kvalifikaciją, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigą paprašyti tiekėjo paaiškinti ir (ar) patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, tačiau nustatęs, kad UAB „Vaidora“ paraiškos pateikimo metu neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimo dėl socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, konstatavo, kad ginčo paraiška buvo atmesta pagrįstai, todėl apeliantės ieškinį atmetė.Kadangi skundžiamu sprendimu teismas pripažino, kad perkančioji organizacija netinkamai vertino apeliantės subrangovo UAB „Alna Intelligence“ kvalifikacijos atitiktį Pirkimo skelbimo III dalies 2.1 punkto 5 papunktyje nustatytam reikalavimui, apeliaciniame skunde kvestionuojama tik ta sprendimo dalis, kurioje pateiktas teismo vertinimas dėl subrangovo UAB „Vaidora“ kvalifikacijos atitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams. Kaip minėta, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis).Skunde UAB „Merko statyba“ apeliuoja į tai, kad perkančioji organizacija, prieš atmesdama ginčo paraišką, nesikreipė į tiekėją dėl kvalifikacijos duomenų patikslinimo ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė VPĮ 32 straipsnio 5 dalį. Teismas, pripažinęs nurodytą aplinkybę, neturėjo pagrindo tokio imperatyvios įstatymo nuostatos pažeidimo pripažinti mažareikšmiu ir privalėjo besąlygiškai panaikinti skundžiamą perkančiosios organizacijos sprendimą dėl paraiškos atmetimo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.Tiekėjų kvalifikacijos duomenų tikslinimo (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis) klausimu nuosekliai suformuotoje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius (didžiąją dalį ar nė vieno), kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, konkurso dalyvis pateikė, perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 straipsnio 5 dalį privalo pareikalauti dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji ketina atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą arba jį pripažinti laimėtoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Vis dėlto VPĮ 32 straipsnio 5 dalies taikymo pažeidimas per se nėra pakankama aplinkybė spręsti dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių, kai kilus ginčui iš kitų aplinkybių nustatoma tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis ar negalimumas tikslinti pajėgumo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį duomenis. Jei nustatoma, kad tiekėjas reikalaujamos kvalifikacijos neturėjo ar dėl kitų aplinkybių negalėtų jos tikslinti (kai VPĮ 32 straipsnio 5 dalies netaikymą perkančioji organizacija grindžia kitais pagrindais), perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti dalyvio pasiūlymą dėl neatitikties kvalifikacijos reikalavimams (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas) nepripažintinas neteisėtu ir nenaikinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014). Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai, viena vertus, patvirtina apeliantės argumentą, kad, nustačiusi tiekėjo kvalifikacijos neatitikį Pirkimo sąlygų reikalavimams, perkančioji organizacija privalėjo suteikti tiekėjui galimybę patikslinti (paaiškinti) atitinkamus duomenis apie savo kvalifikaciją, kita vertus, paneigia prielaidą, kad VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos neįvykdymas bet kokiu atveju lemia neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių taikymą – šiuo atveju sprendimo dėl ginčo paraiškos atmetimo panaikinimą. Nurodytą prielaidą paneigia ir kasacinio teismo išaiškinimas, pateiktas aptariamos perkančiosios organizacijos pareigos kontekste, kad atmesti tiekėjo pasiūlymą (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas) galima tik tada, kai pateikti duomenys aiškiai rodo, jog tiekėjo kvalifikacija neatitinka keliamų reikalavimų, arba tiekėjas nepašalino jam nurodytų perkančiosios organizacijos trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2005). Dar kitoje byloje kasacinis teismas išaiškino, jog tais atvejais, kai iš tiekėjo pateiktų dokumentų akivaizdu, kad tiekėjas paraiškos pateikimo metu neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų objektyviąja prasme, tai perkančioji organizacija turi tokį pasiūlymą atmesti (VPĮ 32 straipsnio 6 dalis). VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Šią įstatymo normą vertinant kitų VPĮ normų, inter alia 32 straipsnio 6 dalies ir 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kontekste išplaukia vienareikšmiška išvada, kad perkančioji organizacija neturi teisės leisti tiekėjui pakeisti pasiūlymo taip, kad neatitinkantis kvalifikacijos objektyviąja prasme pasiūlymas taptų ją atitinkančiu. Jeigu perkančioji organizacija konstatuoja tiekėjo kvalifikaciją neatitinkant minimalių reikalavimų, VPĮ 32 straipsnio 5 dalies norma netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2011). Taigi VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos nevykdymas gali būti pateisinamas egzistuojant tiek akivaizdžiai tiekėjo kvalifikacijos stokai viešojo pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, tiek ir tuo atveju, kai visapusiškai įvertinus atitinkamas aplinkybes nustatoma tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis ar negalimumas tikslinti atitinkamo pajėgumo duomenis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad perkančiosios organizacijos neįvykdyta pareiga paprašyti tiekėjo paaiškinti (patikslinti) kvalifikacijos duomenis savaime nesudaro apeliantės ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindo. Pritarti šios nutarties 18 punkte išdėstytai apeliantės pozicijai nesudaro pagrindo ir skunde akcentuojamas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-424-381/2016, pateiktas išaiškinimas, kad visi perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais pažeidžiamos imperatyvios VPĮ normos ir principai, naikinami visais atvejais.Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Apeliantės nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas buvo pateiktas civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2A-424-381/2016 buvo sprendžiamas perkančiosios organizacijos sprendimo dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo teisėtumo klausimas, nagrinėjama, be kita ko, ar perkančioji organizacija nepažeidė VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytos teisės nutraukti pirkimo procedūras įgyvendinimo sąlygų. Taigi apeliantės nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-424-381/2016, nagrinėjamu atveju nėra aktualus, todėl teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo juo vadovautis.Anksčiau nurodytos kasacinio teismo praktikos pagrindu atmestinas skundo argumentas, kad klausimas, kokiu būdu tiekėjas būtų patikslinęs savo kvalifikacijos duomenis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip minėta, vien VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos pažeidimas nėra pakankamas atitinkamo perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo pagrindas, jeigu nustatoma tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis ar negalimumas tikslinti pajėgumo duomenis. Taigi sprendžiant dėl ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, priešingai nei teigia apeliantė, galėjo ir turėjo būti tikrinama tiekėjo kvalifikacijos patikslinimo galimybė. Šios nutarties 19 punkte nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai koreliuoja su šio teismo praktika, kad VPĮ nuostatų bei konkurso sąlygų ir viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems. Grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010).Nepaisant to, kad paraiškoje nurodė, jog pirkimo objektą sudarančių darbų įvykdymui pasitelks UAB „Vaidora“, ieškinyje ir skunde apeliantė teigia, kad nesirėmė šio subrangovo ekonominiais, finansiniais ar techniniais pajėgumais tam, kad įrodytų savo kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams. Apeliantė teigia, kad UAB „Vaidora“ paraiškoje nurodė siekdama turėti galimybę sutarties vykdymo eigoje paskirstyti darbus. Jeigu perkančioji organizacija būtų vykdžiusi VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigą, ji būtų patikslinusi duomenis taip, kad pasitelktas subrangovas atitiktų Pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus. Viena tokių galimybių – patikslinti subrangovams perduodamų darbų apimtis. Vertindama šių skundo argumentų pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams. Jau minėtas Pirkimo skelbimo III dalies 2.1 punkto 5 papunktis nustato, kad norėdamas dalyvauti Pirkime tiekėjas, be kita ko, turi būti įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant ir socialinio draudimo įmokas, mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus. Tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus susijusius su nurodytų mokesčių sumokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 Eur. Pirkimo sąlygų 4.5 punktas nustato, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas numato sutarčiai vykdyti pasitelkti subrangovus, kuriems perduodamų darbų vertė yra lygi arba didesnė kaip 0,2 procentai sutarties vertės, tiekėjas privalo juos nurodyti paraiškoje ir pateikti pažymą apie subrangovams perduodamus darbus (Pirkimo sąlygų 2 priedo forma). Kartu tiekėjas turi pateikti sutartį, ar kitą dokumentą, patvirtinantį subrangovo įsipareigojimus vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti rangos sutartį. Subrangovai turi atitikti Pirkimo skelbimo III dalies 2.1 punkto 1-6, 9, 10 papunkčiuose, 2.3 punkto 3 papunktyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, turėti galiojančius atestatus tiems darbams, kuriuos subrangos būdu tiekėjas (generalinis rangovas) perduoda subrangovui vykdyti bei pateikti kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus perkančiajai organizacijai (Pirkimo sąlygų 4.5.1 punktas). Sutarties vykdymo metu tiekėjas negalės keisti pasiūlyme nurodytų subrangovų, į kurių kvalifikacinius duomenis buvo atsižvelgta kvalifikacijos vertinimo procedūroje subrangovo keitimo nesuderinus su perkančiąja organizacija, kuri patikrins, ar siūlomų subrangovų kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus (Pirkimo sąlygų 4.5.2 punktas). Kaip matyti iš tiekėjo ginčo Pirkimui pateiktos paraiškos, jis nurodė, kad savo jėgomis atliks laikančiųjų konstrukcijų montavimo, stogo, fasadų įrengimo, vidaus apdailos ir gerovės darbus, kurių vertė sudaro 74 procentus visos pasiūlymo kainos, tuo tarpu mechanikos darbus, kurie sudarys 9 procentus visos pasiūlymo kainos, tiekėjas nurodė atliksiantis subrangos pagrindais, nurodytus darbus atliekant UAB „Vaidora“. Kartu su paraiška tiekėjas pateikė ir subrangovų, tame tarpe ir UAB „Vaidora“, kvalifikacijos atitikimą nustatytiems Pirkimo sąlygų reikalavimams pagrindžiančius dokumentus. Įvertinusi anksčiau nurodytas Pirkimo sąlygas bei tiekėjo paraiškos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad paraiškos pateikimo metu tiekėjas nesirėmė UAB „Vaidora“ pajėgumais. Paminėtą bendrovę tiekėjas paraiškoje nurodė kaip subrangovą, kuriam bus perduoti darbai, kurių vertė yra didesnė kaip 0,2 procentai visos sutarties vertės, todėl perkančioji organizacija pagrįstai atliko UAB „Vaidora“ kvalifikacijos vertinimą pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Net ir darant prielaidą, kad tiekėjas turi teisę pats atlikti mechanikos darbus ir UAB „Vaidora“ paraiškoje nurodė tik siekdamas turėti galimybę, esant atitinkamoms sutarties vykdymo aplinkybėms, paminėtų darbų atlikimą perduoti subrangovui, tai nereiškia, kad tokiu atveju perkančioji organizacija neturi įsitikinti subrangovo kvalifikacijos atitiktimi Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams. Reikalavimo detalizuoti tiekėjo pasitelkiamus subrangovus ir jų atliekamus darbus sudarysimoje sutartyje tikslas – patikrinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyto konkretaus subrangovo kvalifikacija atitinka jo atliktinai darbų daliai keliamus reikalavimus. Įvertinus tai, kad ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje apeliantė nepateikė duomenų apie tai, kad pats tiekėjas yra kvalifikuotas atlikti mechanikos darbus, tuo tarpu šių darbų atlikimui pasitelktas subrangovas neatitiko Pirkimo skelbimo III skyriaus 2.1 dalies 5 papunkčio reikalavimo dėl įsipareigojimų VSDF biudžetui vykdymo (Pirkimo sąlygų 4.5.1 punktas), išvada dėl tiekėjo kvalifikacijos stokos lieka nepaneigta.Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija būtų įvykdžiusi VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje jai nustatytą pareigą, tiekėjas būtų turėjęs galimybę patikslinti savo kvalifikacijos duomenis taip, kad jo pasitelktas subrangovas atitiktų pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus. Tokią poziciją apeliantė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II), kurioje, be kita ko, nurodoma, kad duomenys apie subrangovus, darbų paskirstymą tarp jų, yra duomenys, susiję su tiekėjų kvalifikacija, kad tiekėjai gali pildyti, aiškinti ar koreguoti darbų paskirstymo lentelę ir tai nėra laikoma pasiūlymo keitimu, nes ji skirta įvertinti tiekėjų kvalifikaciją, o ne pasiūlymą siaurąja prasme. Apeliantės teigimu, perkančiajai organizacijai nustačius subrangovo kvalifikacijos neatitikimą reikalavimui dėl įsipareigojimų VSDF biudžetui įvykdymo, tiekėjas turėjo galimybę patikslinti, kad UAB „Vaidora“ atliks mažiau nei 0,2 procento darbų, kas reiškia, jog pastarosios atžvilgiu Pirkimo skelbimo III dalies 2.1 punkto 5 papunkčio reikalavimas nebūtų buvęs taikomas. Teisėjų kolegija nekvestionuoja, kad duomenys apie subrangovus, kuriuos tiekėjas ketina pasitelkti darbų vykdymui, darbų paskirstymą tarp jų, yra duomenys, susiję su tiekėjo kvalifikacija ir todėl šių duomenų vertinimui taikytina VPĮ 32 straipsnio 5 dalies norma, kuri, kaip minėta, nustato, perkančiosios organizacijos pareigą paprašyti kandidato ar dalyvio papildyti ar paaiškinti netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją. Kita vertus, apeliuodama į tai, kad tiekėjas gali pildyti, aiškinti ar koreguoti darbų tarp subrangovų paskirstymo lentelę, t. y. nagrinėjamu atveju perskirstyti darbus taip, kad UAB „Vaidora“ nebebūtų taikomas reikalavimas dėl socialinio draudimo įsipareigojimų įvykdymo, UAB „Merko statyba“ nevisapusiškai įvertina skunde cituojamą apžvalgą, selektyviai naudodama tik tuos kasacinio teismo išaiškinimus, kurie yra palankūs jos dėstomai pozicijai. Dėl tiekėjų teisės pasitelkti subtiekėjus viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti kasacinio teismo praktika aiški ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Remiantis viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis) ir jį aiškinančia teismų praktika, kai dėl darbų ar paslaugų pobūdžio rangovui reikia pasitelkti subrangovą ir šis jų teisinis ryšys pagal specialiųjų teisės aktų nuostatas yra leistinas, pagal tiekėjo (rangovo) užsakymą tam tikrą darbą ar paslaugą perkančiosios organizacijos naudai atliksiantis subjektas pasiūlyme turi būti išviešintas kaip subrangovas tam, kad pirkėjas galėtų įvertinti Konkurso dalyvio kvalifikaciją ir įsitikinti tinkamu būsimos sutarties įvykdymu. Šiai tiekėjų pareigai nedaro įtakos subtiekimo svarba ir vertė visos rangos sutarties atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014). Įstatymų leidėjas VPĮ atskirai nėra įtvirtinęs mažareikšmės ir dėl to pasiūlymuose neišviešinamos subrangos (subtiekimo) dalies (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).Kasacinio teismo išaiškinta, kad tiekėjo galimybė pildyti, aiškinti ar koreguoti darbų paskirstymo lentelę ar panašaus pobūdžio dokumentą nelaikoma pasiūlymo keitimu, nes bendro visų ūkio subjektų pajėgumo, jei toks iš pradžių buvo, negali paneigti neteisingai nurodytas darbų paskirstymas, juolab kai kartu su pasiūlymu pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai (atestatai, sertifikatai etc.), tačiau perkančiajai organizacijai neleidžiama keisti subrangovų sudėties, t. y. įtraukti naujus ar pašalinti jau esamus subrangovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Priešingu atveju, netektų prasmės įstatymo imperatyvus reikalavimas išviešinti subtiekėjus pasiūlymų pateikimo metu (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis). Lingvistinis, sisteminis bei loginis paminėtų kasacinio teismo išaiškinimų vertinimas patvirtina išvadą, kad teisę koreguoti subrangovams perduotinų darbų apimtis VPĮ 32 straipsnio 5 dalies pagrindu tiekėjas įgyja tik tokiu atveju, jeigu su pasiūlymu pateikia atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis. Nagrinėjamoje byloje, esant įstatyme įtvirtintam draudimui keisti pasiūlyme numatytų subtiekėjų sudėtį, apeliantė nepateikė duomenų, jog atlikti darbus, kurie buvo priskirti UAB „Vaidora“, turi kvalifikaciją pats tiekėjas arba kiti jo pasitelkti subrangovai ir tokios kvalifikacijos turėjimas buvo nurodytas pasiūlymo pateikimo metu. Todėl apeliantės aiškinimas, kad tiekėjas, paraiškos pateikimo metu neatitikęs Pirkimo sąlygose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, galėtų po paraiškų pateikimo termino pabaigos koreguoti duomenis apie subrangovams perduotinus darbus taip, kad vienam iš jų – UAB „Vaidora“ – nebebūtų taikomas kvalifikacinis reikalavimas dėl įsipareigojimų VSDF biudžetui įvykdymo, nesant pasiūlyme pateiktų įrodymų, kad kvalifikaciją atlikti tuos darbus turi kiti pasiūlyme nurodyti tiekėjai ar subtiekėjai, prieštarauja ne tik įstatyme nustatytam draudimui keisti esminius pasiūlymo (šiuo atveju paraiškos) duomenis po pasiūlymų (paraiškų) pateikimo termino pabaigos (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis), bet ir tiekėjų lygiateisiškumo, viešojo pirkimo procedūrų skaidrumo principus. Kaip minėta anksčiau, remiantis VPĮ 32 straipsnio 6 dalimi, 39 straipsnio 2 dalies 1 punktu perkančioji organizacija neturi teisės leisti tiekėjui pakeisti pasiūlymo taip, kad neatitinkantis kvalifikacijos objektyviąja prasme pasiūlymas taptų ją atitinkančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2011).Galimybę koreguoti duomenis apie savo kvalifikaciją apeliantė grindžia ir tiesioginiu ES direktyvos 2014/24/ES taikymu, kurios 57 straipsnio 2 dalis, apeliantės nuomone, leidžia kvalifikacijos tikslinimo metu įvykdyti socialinio draudimo skolinius įsipareigojimus, o 71 straipsnio 6 dalies b) punktas leidžia kvalifikacijos tikslinimo procedūros metu kvalifikacijos reikalavimų neatitinkantį subrangovą pakeisti kitu subrangovu. Skunde apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad VPĮ normos yra suderintos su šiuo metu galiojančia Direktyva, kad paminėtos Direktyvos nuostatos yra dispozityvaus pobūdžio, todėl į nacionalinę teisę nebūtinai turi būti perkeltos priemonės, kurių tiesioginio taikymo reikalauja UAB „Merko statyba“.Kolegija su nurodyta apeliantės pozicija sutinka iš dalies. Direktyvų pobūdis reikalauja, kad būtų imamasi tam tikrų veiksmų dėl jų įgyvendinimo, tačiau yra galimi atvejai, kai direktyvos gali būti taikomas ir nepriėmus specialių nacionalinių teisės aktų. Direktyvų nuostatų taikymas gali sukelti teisinių padarinių ir tuo atveju, kai valstybė narė laiku neperkėlė direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę. Pagal Direktyvos 2014/24/ES 90 straipsnio 1 dalį valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios Direktyvos nuostatos būtų laikomasi, ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 18 d. Iš viešai prieinamų įstatymo leidėjo teikiamų duomenų apie teisės aktus, jų projektus ir su jais susijusius dokumentus matyti, kad Direktyvos nuostatos į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą Pirkimo paskelbimo metu (2016 m. gegužės 31 d.) nebuvo perkeltos, šiuo metu yra derinamas VPĮ Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Direktyvos reikalavimus. Dėl Direktyvos neįgyvendinimo nustatytu terminu Lietuvos Respublika yra gavusi Europos Komisijos oficialų pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūros Nr. 2016/0380 dėl Direktyvos 2014/24/ES neperkėlimo ir neįgyvendinimo nacionalinėje teisėje. Taigi, viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl tiesioginio Direktyvos nuostatų taikymo galimybės bei pirmosios instancijos teismo išvados, kad galiojantis VPĮ yra suderintas su Direktyva 2014/24/ES, nepagrįstumo. Kita vertus, nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) praktiką, asmenys gindami savo teises gali tiesiogiai remtis direktyvos nuostatomis, jeigu valstybė neįgyvendino arba nepakankamai įgyvendino direktyvą, kai direktyvos nuostatos yra pakankamai aiškios, apibrėžtos ir besąlyginės (jose tiesiogiai nurodomos pareigos) (ETT byla 301/82 Clin –Midy / Etat belge (Rec. 1984, p. 251; 38/77 Enka BV / Inspecteur der invoerrechten en accijnzen (Rec. 197, p. 2203). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad Direktyvos nuostatos, kuriomis remiasi apeliantė, netenkina nurodytų tiesioginio Direktyvos nuostatų taikymo sąlygų. Direktyvos 57 straipsnio, kuris reglamentuoja kokybinės tiekėjų atrankos kriterijus, 2 dalis nustato, kad perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti ekonominės veiklos vykdytoją iš dalyvavimo pirkimo procedūroje, kai perkančioji organizacija gali bet kuriuo tinkamu būdu įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas nesilaiko savo pareigų, susijusių su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu; ši dalis nebetaikoma, kai ekonominės veiklos vykdytojas įvykdo jam nustatytas pareigas sumokėdamas mokesčius ar socialinio draudimo įmokas arba sudarydamas privalomą susitarimą, kuriuo įsipareigoja sumokėti mokėtinus mokesčius arba socialinio draudimo įmokas, įskaitant prireikus susikaupusias palūkanas ar baudas. Įvertinusi šias nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad jose yra aiškiai nustatyta, kad įvykdyti socialinio draudimo skolinius įsipareigojimus tiekėjas gali kvalifikacijos tikslinimo procedūros metu, t. y. pasibaigus pasiūlymų (paraiškų) pateikimo terminui. Sutikti su apeliantės pateikiamu Direktyvos 57 straipsnio 2 dalies nuostatų vertinimu neleidžia ir šiuo metu įstatymo leidėjo derinamo VPĮ Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto 45 straipsnio 3 dalis. Paminėta norma reglamentuoja, kad nuostata dėl tiekėjo pašalinimo už įsipareigojimo įvykdyti socialinio draudimo skolinius įsipareigojimus nevykdymą, gali būti netaikoma, jeigu: tiekėjas yra įsipareigojęs ar yra įpareigotas sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu minėtus mokėjimus (1 punktas); įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (2 punktas); tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas (3 punktas). Lingvistinis, sisteminis bei loginis šių nuostatų aiškinimas patvirtina, kad tiekėjo socialinio draudimo įsipareigojimų įvykdymo laikas nėra neribotas, jis susietas su pasiūlymų pateikimo pabaigos terminu. Šio įsipareigojimo neįvykdymas iki nurodyto termino pabaigos nelemia tiekėjo pašalinimo iš pirkimo tik tais atvejais, kai įskolinimo suma neviršija 50 Eur ar kai apie didesnį nei 50 Eur įsiskolinimą tiekėjas sužino tokiu metu, kad iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti socialinio draudimo įmokų. Taigi, VPĮ pakeitimo įstatymo projekto parengiamoji medžiaga patvirtina, jog kitais atvejais Direktyva nenumato galimybės tiekėjui reikalauti leisti įvykdyti socialinio draudimo skolinius įsipareigojimus po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.Direktyvos 71 straipsnio 6 dalies b) punktas nustato, kad perkančiosios organizacijos gali patikrinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos patikrinti, ar yra subrangovams taikytinų pašalinimo pagrindų pagal 57 straipsnį. Tokiais atvejais perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subrangovą, kurio atžvilgiu atlikto patikrinimo rezultatai rodo, jog yra privalomų pašalinimo pagrindų. Vertindama šią Direktyvos nuostatą teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, ji reglamentuoja pirkimo sutarties vykdymą, todėl ja remtis sprendžiant perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą tiekėjų kvalifikacijos vertinimo procedūros metu nėra pagrindo. Antra, šią Direktyvos nuostatą įgyvendinanti VPĮ Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto 86 straipsnio 5 dalis nustato, kad tais atvejais, kai tiekėjas nesiremia subtiekėjo pajėgumais, perkančioji organizacija gali patikrinti, ar nėra šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytų subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Tokiu atveju, jeigu subtiekėjo padėtis atitinka bent vieną pagal šio įstatymo 45 straipsnį nustatytą pašalinimo pagrindą, perkančioji organizacija reikalauja, kad tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą pakeistų minėtą subtiekėją reikalavimus atitinkančiu subtiekėju. VPĮ Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte dėl šios normos nurodyta, kad perkančioji organizacija gali patikrinti tiekėjo pasitelkiamų subtiekėjų atitiktį reikalavimams dėl pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos (išskyrus, kai tai privaloma padaryti, kuomet tiekėjas remiasi kito ūkio subjekto pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus). Taigi Direktyvos 71 straipsnio 6 dalies b) punkte nustatyta galimybė pirkimo sutarties vykdymo metu subtiekėją, kurio kvalifikacija tiekėjas nesirėmė savo pajėgumams patvirtinti pasiūlymo pateikimo metu, ir kurio pasitelkimo būtinybė paaiškėjo tik po sutarties sudarymo, pakeisti kitu subtiekėju, nagrinėjamu atveju nepagrindžia apeliantės pozicijos, kad kvalifikacijos tikslinimo procedūros metu ji būtų galėjusi UAB „Vaidora“ pakeisti kitu subrangovu, kuris atitiktų Pirkimo skelbimo III dalies 2.1 punkto 5 papunkčio reikalavimą.Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija a priori negalėjo spręsti, kad tiekėjo pasitelktas subrangovas UAB „Vaidora“ akivaizdžiai neatitinka Pirkimo skelbimo III dalies 2.1 punkto 5 papunkčio reikalavimo dėl socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, ir, kaip minėta, turėjo kreiptis į tiekėją, prašydama patikslinti duomenis apie kvalifikaciją. Tačiau anksčiau nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad net ir suteikus tiekėjui kvalifikacijos duomenų tikslinimo (paaiškinimo) galimybę, faktas dėl jo kvalifikacijos stokos nurodytam Pirkimo dokumentų reikalavimui nebūtų paneigtas, todėl ir VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos neįvykdymas šiuo atveju nesudaro apeliantės ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjo paraiškos atmetimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė net ir neneigia byloje fakto, kad UAB „Vaidora“ paraiškos pateikimo dieną turėjo neįvykdytų prievolių VSDF biudžetui.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešuosius pirkimus, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.