- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- e2A-424-381/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00536-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės šilumos tinklai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Energijos taupymo centras“
- Kategorijos
- 2.5.11.4Viešasis pirkimas-pardavimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1549-730/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės šilumos tinklai“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Energijos taupymo centras“, išvadą teikiančiai institucijai – Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Enerstena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: panaikinti atsakovės UAB „Tauragės šilumos tinklai“ 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą nutraukti supaprastinto atviro konkurso „Beržės katilinės rekonstrukcijos ir 5MW galios biokuro katilo su kuro sandėliu statyba Paberžių g. 16, Tauragėje pirkimas“ (toliau – pirkimas) procedūras; įpareigoti atsakovę toliau tęsti pirkimo procedūras – sudaryti tiekėjų eilę, paskelbti laimėtoją ir sudaryti pirkimo sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad dalyvavo perkančiosios organizacijos 2015 m. kovo mėnesį paskelbtame pirkime, tačiau 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pirkimas buvo nutrauktas remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 7 straipsnio 4 dalies 3 punktu. Perkančioji organizacija aiškino, kad pirkimo nutraukimą sąlygojo neišsamūs ir dviprasmiški pirkimo dokumentai, taip pat UAB „Axis Technologies“ inicijuotas teisminis ginčas dėl įpareigojimo nutraukti ginčo pirkimo procedūras (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1457-524/2015). Nors minėtoje byloje UAB „Axis Technologies“ atsiėmė ieškinį, perkančioji organizacija pažymėjo, kad ši aplinkybė neužkerta kelio nurodytai bendrovei pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Ieškovės teigimu, toks ginčijamo atsakovės sprendimo pagrindimas prieštarauja VPĮ reglamentavimui bei teismų suformuotos praktikos nuostatoms. Ieškovė paaiškino, kad perkančioji organizacija 2015 m. liepos 13 d. pateikė paaiškinimus dėl pirkimo sąlygų, todėl pirkimo dokumentai buvo aiškūs ir tikslūs. Pirkimo dokumentų pagrindu abu pirkime dalyvaujantys tiekėjai sėkmingai pateikė savo pasiūlymus, nei vienas neginčijo pirkimo dokumentų, jie buvo pakankamai aiškūs, todėl atsakovė nepagrįstai nutraukė pirkimą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė pradėjo vykdyti naują pirkimą, kurio sąlygos iš esmės tapačios ginčo pirkimo sąlygoms, išskyrus aplinkybę, kad prie naujai vykdomo pirkimo dokumentų pridėti darbų kiekių žiniaraščiai. Ieškovės nuomone, aplinkybė, kad vienas iš suinteresuotų asmenų – UAB „Axis Technologies“ nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl pirkimo sąlygų pakeitimo, vėliau ieškinį atsiėmė, o galiausiai pati atsakovė, nenurodžiusi jokių priežasčių, pirkimą nutraukė, kelia rimtų abejonių dėl minėtos bendrovės interesų protegavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: panaikino perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 923,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovei 2 Eur daugiau sumokėto žyminio mokesčio.
Teismas rėmėsi kasacinio teismo pateiktu pirkimo procedūrų nutraukimą reglamentuojančios VPĮ 7 straipsnio 5 dalies išaiškinimu, jog tam, kad perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, turi būti nustatytos šios sąlygos: a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl procedūros nutraukimo, c) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Teismas nustatė, kad ginčijamas atsakovės sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras atitiko dvi nurodytas sąlygas: pirkimo sutartis nebuvo sudaryta ir Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nagrinėjamu atveju nebuvo reikalingas. Ginčas byloje tarp šalių iš esmės kilo dėl trečiosios sąlygos – ar dėl atsakovės pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindu nurodytų aplinkybių tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tapo negalimas.
Teismas nustatė, kad, vykdydama pirkimo procedūras, perkančioji organizacija 2015 m. kovo 25, 30 d., 2015 m. balandžio 2, 10, 20, 22 d., 2015 m. liepos 2, 13 d. teikė atsakymus, paaiškinimus tiekėjams dėl pirkimo dokumentų. 2015 m. liepos 13 d. rašte atsakovė, tikslindama pirkimo sąlygas, į tiekėjų pastabą, kad darbų kiekių žiniaraščiuose ir techninio projekto žiniaraščiuose pateikiami skirtingi darbų, medžiagų kiekiai, ir prašymą patikslinti, kuriuo dokumentu vadovautis, rengiant pasiūlymą ir skaičiuojant komercinio pasiūlymo kainą, nurodė, kad tiekėjai, teikdami komercinius pasiūlymus, turi vadovautis darbų kiekių žiniaraščiais ir pateikė jų formas „Microsoft Office Excel“ formatu. Teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai pagal VPĮ 2 straipsnio 21 dalį laikytini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi, todėl sprendė, kad 2015 m. liepos 13 d. paaiškinimais atsakovė pašalino pirkimo dokumentų neaiškumus, netikslumus. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, kad tiekėjai, dalyvavę pirkime (ieškovė, trečiasis asmuo), pateikė pasiūlymus, atsakovei pateikus paaiškinimus dėl nurodytų žiniaraščių neatitikimo, neginčijo pirkimo dokumentų. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovės pirkimo dokumentai neatitiko VPĮ 24 straipsnio 9 dalies reikalavimų.
Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Axis Technologies“ 2015 m. rugpjūčio 3 d. pateiktu ieškiniu ginčijo perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 13 d. paaiškinimo dalį, kurioje atsakyta, kuriais pirkimo dokumentais (žiniaraščiais) tiekėjai turėtų vadovautis teikdami komercinius pasiūlymus, bei visus kitus atsakovės sprendimus, priimtus po 2015 m. liepos 13 d. paaiškinimų paskelbimo, prašė teismo įpareigoti atsakovę pateikti tikslų atsakymą, kuriuo žiniaraščiu tiekėjai turi vadovautis, atnaujinti tiekėjų varžymąsi ir paskelbti naują terminą pasiūlymų pateikimui (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1457-524/2015). 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Axis Technologies“ ieškinys perkančiajai organizacijai paliktas nenagrinėtas. Teismas atmetė atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentą, jog UAB „Axis Technologies“ ateityje gali pakartotinai kreiptis į teismą, nes atsiėmusi ieškinį, turi tokią procesinę galimybę. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčai savaime nėra neprognozuojama ir iš anksto nenumatyta aplinkybė ir dėl tokios aplinkybės atsakovė neturėjo pagrindo išvadai, kad tolimesnis ginčo pirkimo procedūrų vykdymas tapo negalimas.
Vadovaudamasis nustatytų faktinių aplinkybių visuma, nurodytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika teismas sprendė, kad atsakovė neturėjo pagrindo pagal VPĮ 7 straipsnio 5 dalį nutraukti ginčo pirkimo procedūrų. Teismas nustatė, kad atsakovė 2015 m. spalio 23 d. paskelbė naują pirkimą, skirtą Beržės katilinės rekonstrukcijai ir 5 MW galios biokuro katilo su kuro sandėliu statybai Paberžių g. 16, Tauragėje. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad minėtas pirkimas yra analogiškas ginčo pirkimui, todėl sprendė, kad atsakovės suinteresuotumas ginčo pirkimo objektu yra išlikęs. Konstatavęs pagrindą panaikinti atsakovės 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, teismas laikė nepagrįstais ieškovės reikalavimus įpareigoti perkančiąją organizaciją tęsti pirkimo procedūras: sudaryti tiekėjų eilę, paskelbti laimėtoją ir sudaryti pirkimo sutartį. Teismas nurodė, kad tokių ieškovės reikalavimų patenkinimas apribotų atsakovės galimybę tęsti pirkimo procedūras vadovaujantis VPĮ nuostatomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Tauragės šilumos tinklai“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes dėl VPĮ 7 straipsnio 5 dalies taikymo ir pirkimo dokumentų atitikimo VPĮ 24 straipsnio 9 dalies reikalavimams, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Skundžiamame sprendime nėra nurodyta jokių aplinkybių ar motyvų, kurie paneigtų nustatytą faktą, kad pirkimo sąlygos neatitiko VPĮ 24 straipsnio 9 dalies reikalavimų, todėl tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas būtų pažeidęs VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintą skaidrumo principą. Perkančioji organizacija negalėjo numatyti aplinkybės, kad pirkimo dokumentuose įsivels klaida, kurios nebus įmanoma ištaisyti procedūrinėmis priemonėmis. Po vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo pirkimo sąlygų taisymas ar tikslinimas yra negalimas. UAB „Axis Technologies“ pateikus ieškinį, siekiant išvengti bet kokių abejonių ginčo pirkimo skaidrumu, buvo įvertintas tolimesnių pirkimo procedūrų vykdymo atitikimas pirkimo sąlygoms ir VPĮ reikalavimams. Pirkimo techninių projektų ir žiniaraščių rengimui pasitelktos UAB „Enero“ specialistai patvirtino, kad pirkimo dokumentuose, konkrečiai žiniaraščiuose ir techninio projekto žiniaraščiuose, yra neatitikimų (UAB „Enero“ 2015 m. rugpjūčio 4 d. atsakymas į 2015 m. liepos 27 d. paklausimą), todėl tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas objektyviai galėjo būti komplikuotas ir pažeistų VPĮ nustatytus principus. Aplinkybės dėl pirkimo dokumentų klaidų perkančiajai organizacijai tapo žinomos tik UAB „Axis Technologies“ pateikus ieškinį ir UAB „Enero“ patvirtinus pirkimo dokumentų neatitikimus.Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nesivadovavo fundamentaliu teisės principu, kad iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, t. y. neteisėtų pirkimo sąlygų pagrindu negali būti sudaryta teisėta pirkimo sutartis. Dėl skundžiamu teismo sprendimu atnaujintų pirkimo procedūrų sudaryta pirkimo sutartis gali būti pripažinta niekine ir nealiojančia. Teismas klaidingai nurodė, kad nutraukdama pirkimo procedūras perkančioji organizacija rėmėsi aplinkybe, jog UAB „Axis Technologies“ dėl ginčo pirkimo procedūrų neteisėtumo gali pakartotinai kreiptis į teismą. Priimant sprendimą nutraukti ginčo pirkimo procedūras buvo tik konstatuota aplinkybė, kad minėtos bendrovės atsiimtas ieškinys neužkerta kelio dar kartą kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsiliepime į ieškinį buvo nurodyta, kad pirkimo teisėtumas gali būti patikrintas Viešųjų pirkimų tarnybos ar kitų institucijų, ginančių viešąjį interesą, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo šias aplinkybes ir priimdamas skundžiamą sprendimą jų nevertino.2015 m. spalio 23 d. buvo paskelbtas naujas pirkimas, kuriame gali dalyvauti visi suinteresuoti tiekėjai, tame tarpe ir ieškovė. Būtent naujo pirkimo vykdymas leis perkančiajai organizacijai pasiekti VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešojo pirkimo tikslą. Tuo tarpu atnaujinus ginčo pirkimo procedūras, reikėtų nutraukti jau pradėtą naują pirkimą, perkančioji organizacija būtų priversta sudaryti pirkimo sutartį dėl technologiškai mažesnių galimybių, naudojančio brangesnį biokurą, ne tokio efektyvaus biokuro katilo pirkimo. Be to, atsakovė privalėtų atsisakyti jau sudarytos sutarties dėl pjuvenų pirkimo, todėl viešųjų pirkimų tikslas racionaliai panaudoti viešajam pirkimui skirtas lėšas nebūtų įgyvendintas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Enerstena“ prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Pirkimo dokumentai atitiko VPĮ 24 straipsnio 9 dalies reikalavimus – buvo aiškūs, tikslus ir nedviprasmiški. Perkančioji organizacija pirkimo metu teikė išaiškinimus, kuriais atsakė į pirkime dalyvavusių tiekėjų paklausimus ir išsklaidė bet kokius neaiškumus dėl pirkimo sąlygų. Perkančiosios organizacijos pateikti išaiškinimai/patikslinimai, remiantis teismų praktika, laikytini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi. Jokie kiti potencialūs pirkimo dalyviai nesikreipė į perkančiąją organizaciją su prašymais išaiškinti/patikslinti pirkimo dokumentų sąlygas, vadinasi šios jiems nekėlė abejonių, buvo aiškios ir nedviprasmiškos. Pretenziją perkančiajai organizacijai UAB „Axis Technologies“ pateikė tik po to, kai buvo suėjęs pasiūlymų pateikimo terminas, vadinasi ne pirkimo dokumentų neaiškumas, o kitos aplinkybės sąlygojo pastarosios nedalyvavimą ginčo pirkime, nes pretenzijos pateikimas dėl sąlygų neaiškumo po pasiūlymo pateikimo termino pasibaigimo neturi jokios įtakos dalyvavimui viešajame pirkimePerkančioji organizacija laikė pirkimo dokumentus aiškiais ir atitinkančiais VPĮ 24 straipsnio 9 dalies reikalavimus, nes savo iniciatyva neteikė jokių išaiškinimų ar patikslinimų dėl nurodytų pirkimo dokumentų sąlygų, nors tokią teisę jai suteikė tiek VPĮ nuostatos, tiek ir pirkimo dokumentų sąlygos.Pirkimo sąlygų nepakankamas aiškumas nėra savaime laikomas pagrindu nutraukti pirkimo procedūras.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas.
Byloje nustatyta, kad apeliantė UAB „Tauragės šilumos tinklai“ vykdė supaprastintą atvirą konkursą, kuriuo siekė įsigyti Beržės katilinės rekonstrukcijos ir 5 MW galios biokuro katilo su kuro sandėliu statybos darbus. Apeliantės 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pirkimas buvo nutrauktas. Nesutikdama su tokiu sprendimu, ieškovė 2015 m. rugsėjo 4 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurią pastaroji 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atmetė, nurodžiusi sprendimo nutraukti pirkimo procedūras motyvus. Pirkimo procedūrų nutraukimą perkančioji organizacija iš esmės aiškino pirkimo sąlygų neatitikimu VPĮ 24 straipsnio 9 daliai, kuri nustato, kad pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė pažeidė imperatyvius VPĮ 7 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neužtikrino lygiateisiškumo ir skaidrumo principų įgyvendinimo, todėl panaikino jos 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą.
Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliantė teigia, kad teismas nenustatė VPĮ 7 straipsnio 5 dalies pažeidimo pagrindo, netinkamai taikė VPĮ 24 straipsnio 9 dalį ir šios teisės normos pagrindu suformuotą teismų praktiką, neatsižvelgė, kad būtent nauju pirkimu siekiamas įsigyti panašus į ginčo pirkimo objektas leis pasiekti pirkimų tikslą.
Pirkimo procedūrų nutraukimą reglamentuojanti VPĮ 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Kasacinis teismas dėl paminėtos VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo yra pasisakęs, kad viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas; šiems atvejams VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų. Tam, kad perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, turi būti nustatytos šios sąlygos: a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl procedūros nutraukimo, c) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmosios dvi sąlygos (pirkimo sutarties nesudarymo faktas bei Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo gavimas) yra formaliosios, trečioji sąlyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytų aplinkybių vertinimas yra konkrečios bylos ir teismų praktikos reikalas. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo, atsižvelgtina ir į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, bei perkančiosios organizacijos galimybes bei pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Aptariamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko, ar ne. Tai inter alia gali atskleisti perkančiosios organizacijos vėlesni veiksmai, pavyzdžiui, iš naujo skelbti pirkimą iš esmės panašiomis ar identiškomis sąlygomis ar šio neskelbti (anksčiau nurodyta kasacinė nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-32/2013).
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ankščiau nurodytų VPĮ 7 straipsnio 5 dalies taikymo formaliųjų sąlygų egzistavimo byloje nėra, nes pirkimo sutartis nebuvo sudaryta, tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nutraukti pirkimo procedūras, atsižvelgiant į tai, kad pirkimas buvo vykdomas supaprastinto konkurso būdu, nebuvo reikalingas.
Apeliaciniame skunde perkančioji organizacija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkimo procedūrų nutraukimo aplinkybės nebuvo tokios, dėl kurių tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tapo negalimas. Apeliantė nurodo, kad skundžiamame sprendime nėra nurodyta jokių aplinkybių ir motyvų, kurie paneigtų nustatytą faktą, jog pirkimo sąlygos neatitiko VPĮ 24 straipsnio 9 dalies reikalavimų, todėl tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas pažeistų skaidrumo principą. Atmesdama šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai, nei teigia apeliantė, skundžiamame sprendime teismas pagrįstai konstatavo, jog pirkimo sąlygos buvo aiškios ir nedviprasmiškos. Tokią poziciją teismas grindė nustatytomis aplinkybėmis, kad teikdama paaiškinimus į tiekėjų klausimus bei nurodžiusi, jog rengdami pasiūlymus tiekėjai turėtų vadovautis darbų kiekių žiniaraščiais, pateikusi šių žiniaraščių formas „Microsoft Office Excel“ formatu, perkančioji organizacija pašalino pirkimo sąlygų neaiškumus, konkrečiai darbų kiekių žiniaraščių ir techniniame projekte pateiktų žiniaraščių neatitikimus. Tuo tarpu apeliantės nesutikimas su teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad išvada dėl pirkimo sąlygų atitikimo VPĮ 24 straipsnio 9 dalies reikalavimams nepagrįsta (CPK 185 straipsnis).
Teisėjų kolegijos nuomone, tokią teismo išvadą pagrindžia ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Visų pirma, pirkimo sąlygos perkančiosios organizacijos buvo ne kartą tikslintos (aiškintos), atsakant į tiekėjų paklausimus, tuo tarpu pirkimo sąlygų paaiškinimai (patikslinimai) laikytini sudėtine pirkimo sąlygų dalimi (VPĮ 2 straipsnio 21 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, jog pagal tiekėjų paklausimus viešojo pirkimo sąlygas perkančioji organizacija aiškino net aštuonis kartus. Po paskutinio – 2015 m. liepos 13 d. paaiškinimo, kuriuo tiekėjams buvo nurodyta, kuriais žiniaraščiais vadovautis teikiant pasiūlymus, pasiūlymus pateikė du tiekėjai. Byloje nėra duomenų, kad tiekėjams būtų kilę daugiau neaiškumų dėl pirkimo sąlygų ar problemų apskaičiuojant pasiūlymų kainas pagal nurodytus žiniaraščius (CPK 178 straipsnis). Antra, apeliantė savo iniciatyva neaiškino/netikslino pirkimo sąlygų, nors turėjo tokią teisę pagal VPĮ 27 straipsnio 4 dalį, todėl sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad pačiai perkančiajai organizacijai pirkimo sąlygos nebuvo neaiškios ar dviprasmiškos. Trečia, pirkimo sąlygos iki pasiūlymų pateikimo termino galutinės dienos (2015 m. liepos 20 d.) ir pirkimo nutraukimo dieną (2015 m. rugsėjo 3 d.) nebuvo ginčijamos. UAB „Axis Technologies” 2015 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos apygardos teismui pareikštą ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ginčo pirkime panaikinimo, tiekėjų varžymosi atnaujinimo ir naujo tiekėjų pasiūlymų pateikimo termino paskelbimo atsiėmė 2015 m. rugpjūčio 13 d., Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Axis Technologies“ ieškinys paliktas nenagrinėtas (civilinė byla Nr. e2-1457-524/2015). Ketvirta, ginčo pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimą buvo atlikusi Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri 2015 m. gegužės 11 d. išvadoje įpareigojo apeliantę pakeisti pirkimo sąlygas, neatitinkančias VPĮ reikalavimų, ir patikslinti pirkimo dokumentus. Apeliantė įvykdė Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimus – 2015 m. liepos 1 d. patvirtino pakoreguotas pirkimo sąlygas, tęsė pirkimo procedūras ir tik po vokų atplėšimo nusprendė, kad pirkimo sąlygos pažeidžia VPĮ 24 straipsnio 9 dalies reikalavimus. 2015 m. spalio 30 d. pateikusi išvadą nagrinėjamoje byloje Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad apeliantės prielaidos dėl pirkimo sąlygų neaiškumo nelaikytinos objektyviomis, dėl kurių reikėtų nutraukti pirkimo procedūras ar nebūtų galima įvertinti tiekėjo pateikto pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams.
Apeliaciniame skunde pirkimo sąlygų netikslumą, neaiškumą perkančioji organizacija grindžia 2015 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Enero“ raštu į jos 2015 m. liepos 27 d. paklausimą dėl ginčo pirkimo techninio projekto sprendinių patikslinimo. Apeliantės teigimu, ji negalėjo numatyti aplinkybės, kad pirkimo dokumentuose įsivels klaida, kurios nebus įmanoma ištaisyti, nes po galutinės pasiūlymų pateikimo dienos pirkimo sąlygų taisymas ir tikslinimas yra negalimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Enero“ pateikta perkančiajai organizacijai informacija nepagrindžia nurodytų apeliantės argumentų. UAB „Enero“ 2015 m. rugpjūčio 4 d. perkančiajai organizacijai pateikė atsakymą į jos 2015 m. liepos 27 d. paklausimą dėl kai kurių techninio projekto dalių: sklypo plano, statinio konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šilumos gamybos šalinimo, šildymo – vėdinimo, elektrotechnikos sprendinių netikslumų. Iš UAB „Enero“ atsakymų matyti, kad netikslumai buvo nustatyti tik statinio konstrukcijų dalyje, nurodant, kad nebuvo įvertinti šiukšlių išvežimo kiekiai, bei elektrotechnikos dalyje, nurodant, kad pirkimo dokumentuose yra nesutapimų. Įvertinusi tai, kad dėl statybos rangos darbų specifikos techniniame projekte numatyti sprendiniai objektyviai gali būti koreguojami, kuomet darbų vykdymo metu išaiškėja, kad jie neatitinka faktinių statybos sąlygų, kad nurodyti techninio projekto netikslumai neturi įtakos nei pirkimo objektui, nei tiekėjų galimybei dalyvauti pirkime, nei pasiūlymų pateikimui, nei jų vertinimui (tiekėjų pasiūlymai buvo pateikti pagal tokius pačius techninio projekto reikalavimus), teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad UAB „Enero“ nustatytos techninio projekto klaidos laikytinos esminėmis pirkimo dokumentų klaidomis, kurios galėjo turėti įtakos ginčo pirkimo procedūrų vykdymui. Be to, apeliantė apskritai nekonkretizavo, kuri iš UAB „Enero“ nurodytų techninio projekto klaidų laikytina neištaisoma ir dėl kurios klaidos ji, tęsdama pirkimo procedūras, nebūtų galėjusi nupirkti norimo pirkimo objekto (VPĮ 24 straipsnio 9 dalis). Nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad tik iki pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos perkančioji organizacija gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus (VPĮ 27 straipsnio 4 dalis), tuo tarpu, gavus UAB „Enero“ atsakymą į paklausimą, pasiūlymų pateikimo terminas (2015 m. liepos 20 d.) buvo pasibaigęs, tačiau teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės pozicija, jog nustatytų techninio projekto klaidų nebuvo galima ištaisyti.
VPĮ 24 straipsnio 9 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją pateikti tikslius, aiškius ir be dviprasmybių pirkimo dokumentus, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina įvertinti ne tik sąlygas, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus, jei tiekėjai ar perkančiosios organizacijos pasinaudojo VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis teisėmis, nes perkančiosios organizacijos paaiškinimai, kaip minėta, kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi. Naudojimasis viešojo pirkimo sąlygų paaiškinimu turi atitikti VPĮ 27 straipsnio tikslus, nelemti esminio pirkimo sąlygų pakeitimo. Taigi tiek iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, tiek (juo labiau) jam pasibaigus, perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks draudimas nesudaro pagrindo teigti, kad po pasiūlymo pateikimo termino pabaigos perkančioji organizacija neturi galimybės ištaisyti pirkimo dokumentuose įsivėlusių klaidų, neatitikimų, kurie neturi esminės reikšmės tolimesniam pirkimo procedūrų vykdymui, nekeičia pirkimo dokumentų esmės, nelemia poreikio tiekėjams tikslinti pateiktus pasiūlymus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad skaidrumo, lygiateisiškumo principų viešųjų pirkimų procedūroje pažeidimas konstatuotinas tik tais atvejais, kai pirkimo sąlygų pakeitimas sukelia esminius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1636/2014). Nagrinėjamu atveju UAB „Enero“ nustatytų atitinkamų techninio projekto dalių klaidų ištaisymas nesukeltų nurodytų padarinių, todėl, jas ištaisiusi, apeliantė neatliktų VPĮ draudžiamo pirkimo sąlygų pakeitimo, dėl ko tiekėjams kiltų poreikis koreguoti savo pasiūlymus, taigi tokiais savo veiksmais nepažeistų skaidrumo, lygiateisiškumo principų. Tokių argumentų, kad UAB „Enero“ nustatyti pirkimo dokumentų netikslumai yra tokios svarbos, dėl ko tiekėjams reikėtų tikslinti savo pasiūlymus, dalyvaujantys byloje asmenys (įskaitant ieškovę ir tretįjį asmenį UAB „Energijos taupymo centras“) byloje nenurodo. Minėta, apeliantė nekonkretizavo, kuri iš UAB „Enero“ nurodytų techninio projekto klaidų laikytina esmine ir neištaisoma. Pažymėtina, kad išvadą dėl techninio projekto sprendinių tikslinimo galimybės po pasiūlymų pateikimo termino patvirtina ir kartu su pirkimo sąlygomis perkančiosios organizacijos pateiktas rangos sutarties projektas, į kurį įtraukta nuostata, kad rangovo parengti ir užsakovo patvirtinti statinio techniniame projekte numatyti ir įteisinti sprendiniai gali būti keičiami, jeigu darbų vykdymo metu išaiškėja, kad jie neatitinka faktiškų statybos sąlygų, bendru raštišku rangovo ir užsakovo susitarimu (rangos sutarties 18.1 punktas). Ši nuostata patvirtina aplinkybę, jog techninio projekto sprendinių netikslumai (klaidos) yra objektyviai galimi, o jų taisymas (koregavimas) nedraudžiamas ir pirkimo sutarties vykdymo metu. Galiausiai išimtiniais atvejais įstatymas leidžia netgi pakeisti viešojo pirkimo sutartį, kaip išimtį iš draudimo keisti viešojo pirkimo sąlygas bei sutartį, jeigu tuo nebus pažeisti viešųjų pirkimų principai bei tikslai, ir gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą (VPĮ 18 straipsnio 8 dalis).
Apeliantė savo poziciją dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo atlikto VPĮ 24 straipsnio 9 dalies taikymo grindžia suformuota Lietuvos apeliacinio ir kasacinio teismų praktika dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-820/2011; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1172/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011), pagal kurią pasisakyta, kad pirkimo dokumentų netikslumas, neaiškumas ir dviprasmiškumas yra pagrindas pirkimo sąlygas ir pačias pirkimo procedūras pripažinti neteisėtomis netgi tuo atveju, jeigu nebuvo prašyta paaiškinti pirkimo dokumentų ir neskųsti perkančiosios organizacijos sprendimai dėl tokių dokumentų patvirtinimo. Visi perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais pažeidžiamos imperatyvios VPĮ normos ir principai naikinami visais atvejais. Jei perkančioji organizacija pati nepanaikina savo neteisėtų sprendimų, tai dažniausiai lemia ir tokių sprendimų pagrindu sudarytos sutarties pripažinimą niekine ir negaliojančia.
Dėl šio skundo argumento pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Apeliantės nurodytos teisės normos aiškinimas ir jos taikymas Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo pateiktas civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2A-820/2011 nustatyta, kad perkančioji organizacija pažeidė imperatyvią pareigą apskaičiuoti pirkimo vertę ir pagal ją parinkti pirkimo būdą. Civilinėje byloje Nr. 2A-1172/2011 buvo ginčijama pirkimo sąlyga dėl pirkimo objekto – kraujo komponentų pristatymo per perkančiosios organizacijos nustatytą laiką iš anksto suplanuotais ir nenumatytais atvejais, prekių pristatymo vieta laikant VšĮ Kauno ligoninės Kraujo banką ir, esant būtinybei – dar apie 10 sąraše nurodytų gydymo įstaigų, esančių Kauno mieste arba Kauno rajone. Teismas, nustatęs, kad perkančioji organizacija nesiekia įsitikinti, ar tiekėjai galės pristatyti prekes per nustatytus terminus į gydymo įstaigas, esančias Kauno rajone, pripažino, kad nurodytą pirkimo sąlygą perkančioji organizacija suformulavo neaiškiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 konkurso dėl maitinimo paslaugų teikimo sąlygos nebuvo pripažintos neaiškiomis ar dviprasmiškomis, tačiau teismas lygiateisiškumo ir skaidrumo principus laikė pažeistas dėl to, kad pirkimo sąlygų paaiškinimo turinys vienam iš tiekėjų tapo žinomas iki jo oficialaus išsiuntimo tiekėjams. Šioje byloje taip pat buvo nustatyta, kad perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo sudarytos pirkimo sutarties sąlyga dėl nemokamo maitinimo maisto patiekalų paruošimo išlaidų skaičiavimo neatitinka pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo, kuriame pusryčių ir vakarienės patiekalų paruošimo išlaidos nebuvo numatytos ir įskaičiuotos į pasiūlymo kainą. Esant tokioms aplinkybėms, kasacinis teismas pirkimo sutartį pripažino negaliojančia ir įpareigojo perkančiąją organizaciją atnaujinti pirkimo procedūras. Nurodytų bylų faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirkimo procedūros buvo pripažintos neteisėtomis dėl esminių pirkimo sąlygų (lėmusių pirkimo būdo parinkimą, tiekėjų pasiūlymų pateikimą bei jų vertinimą) netikslumo, dviprasmiškumo, taip pat skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje situacija kitokia, nes nustatytos nežymios techninio projekto klaidos nelemia jau minėtų esminių padarinių, viešųjų pirkimų principų pažeidimo, tolimesnių pirkimo procedūrų vykdymo negalimumo. Taigi apeliantės nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 2A-820/2011, Nr. 2A-1172/2011, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011, įskaitytinai ir dėl neaiškių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų, kaip pagrindo panaikinti pirkimo procedūras net ir tuo atveju, jeigu pirkimo sąlygos nebuvo aiškintos ir apskųstos, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, todėl teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo jais vadovautis.
Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, jog po pirkimų sąlygų pakeitimo ir perkančiosios organizacijos pateiktų nevienkartinių išaiškinimų pirkimo dokumentuose likusios klaidos nebuvo esminės, t. y. perkančioji organizacija neįrodė jų esminio pobūdžio. Atsakovė nepagrindė, kokias esmines aplinkybes ji nustatė po vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo, kurių nebuvo galima numatyti, lyginant su viešojo pirkimo sąlygomis ir jų paaiškinimais. Nors perkančioji organizacija ir galėjo nežinoti, jog pirkimo dokumentuose liko tam tikrų netikslumų, kuriuos nurodė UAB „Enero“, tačiau juos privalėjo protingai numatyti tiek pradedant pirkimą, tiek, juo labiau, teikiant paaiškinimus iki tiekėjų pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
Ankščiau nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta apeliantės prielaidą, kad, atnaujinus ginčo pirkimo procedūras ir sudarius pirkimo sutartį, tokia sutartis dėl VPĮ 24 straipsnio 9 dalies reikalavimų neatitinkančių pirkimo sąlygų būtų pripažinta niekine ir negaliojančia.
Vertindamas apeliantės sprendimo nutraukti ginčo pirkimo procedūras argumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, pateiktą dėl VPĮ 7 straipsnio 5 dalies taikymo ir aiškinimo, kad tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčai savaime nėra neprognozuojama ir iš anksto nenumatyta aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Todėl teismas teisingai sprendė, kad apeliantės nurodyta aplinkybė, jog UAB „Axis Technologies“ ieškinio atsiėmimas civilinėje byloje Nr. e2-1457-524/2015 neužkerta kelio pastarajai dar kartą kreiptis į teismą su ieškiniu, nelaikytina nenumatyta ir nelemia tolimesnio pirkimo procedūrų vykdymo negalimumo. Poreikio nutraukti pirkimo procedūras savaime nelemia ir skundo argumentas, kad pirkimo teisėtumas gali būti patikrintas Viešųjų pirkimų tarnybos ar kitų institucijų, ginančių viešąjį interesą. Kaip minėta anksčiau, apeliantė nepagrindė pirkimo nutraukimo motyvo dėl neaiškių, dviprasmiškų pirkimo sąlygų (CPK 178 straipsnis). Be to, minėta, ginčo pirkimo sąlygos Viešųjų pirkimų tarnybos buvo tikrintos, nustatyti netikslumai buvo ištaisyti, o pirkimo procedūros tęsiamos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, jau vieną kartą vertinusi ginčo pirkimo sąlygas, jas išanalizavo nevisapusiškai ir savo pareigas atliko netinkamai (VPĮ 8² straipsnio 2 dalis).
Kaip minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo, būtina įvertinti ir perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimą. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad apeliantė 2015 m. spalio 23 d. paskelbė pirkimą, skirtą įsigyti Beržės katilinės rekonstrukcijos ir 5 MW galios biokuro katilo su kuro sandėliu statybos darbus, todėl sprendė, jog apeliantės suinteresuotumas pirkimo objektu yra išlikęs.
Apeliaciniame skunde perkančioji organizacija apeliuoja į tai, kad naujame pirkime biokuro katilo technologinių galimybių praplėtimas leis užtikrinti kuro rūšių pasirinkimą bei optimalias kuro kainas. Apeliantė pažymi, kad jau yra sudariusi sutartį dėl pjuvenų pirkimo pagal kainą (105 Eur/tne), kuri 25 procentais mažesnė už skiedrų kainą (140 Eur/tne), mokėtiną už ginčo pirkimu įsigytino biokuro katilo kurą. Apeliantės teigimu, būtent naujo pirkimo vykdymas leistų pasiekti VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą. Atsakant į šiuos skundo argumentus, visų pirma, konstatuotina, jog jie tiesiogiai nėra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku – ginčo viešojo pirkimo nutraukimo teisėtumu. Antra, VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nurodyta, kad privalomoji pirkimo dokumentų informacija turi apimti tiek bendruosius reikalavimus pirkimo objektui (prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai), tiek ir specialiuosius reikalavimus pirkimo objektui (techninė specifikacija). Minėta, kad perkančioji organizacija gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, įskaitant ir pirkimo objektą apibūdinančią informaciją (VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje), tačiau draudžiama pirkimo dokumentus iš esmės pakeisti. Pirkimo sąlygų tikslinimas negalėtų reikšti bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų pirkimo objektui pakeitimo, iš esmės keičiančio tiekėjų padėtį. Šie keliami reikalavimai pirkimo objekto apibūdinimui ir draudimas keisti pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus pirkimo objektui negali būti „apeinami“ nutraukiant paskelbtą viešąjį pirkimą ir paskelbiant iš esmės dėl to paties objekto naują pirkimą dėl tos priežasties, kad pasikeitė perkančiosios organizacijos lūkesčiai dėl pasirinkto pirkimo objekto (įrenginio). Tai reiškia, jog perkančiosios organizacijos lūkesčių dėl norimo įsigyti objekto (tam tikros techninės specifikacijos biokuro katilo) pasikeitimas po viešojo pirkimo paskelbimo per se negali būti pagrindu viešojo pirkimo nutraukimui. Tokiu atveju, siekiant konstatuoti viešojo pirkimo nutraukimo pagrindą, turėtų būti įrodyta, jog perkančiosios organizacijos pasirinktas viešojo pirkimo objektas (įrenginys) negali užtikrinti viešojo pirkimo tikslo. Kita vertus, būtina įrodyti, jog viešojo pirkimo paskelbimo metu perkančioji organizacija negalėjo šios aplinkybės numatyti ir pasirinkti reikiamo pirkimo objekto. Nei vienos, nei kitos iš nurodytų aplinkybių atsakovė byloje neįrodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien apeliantės teiginys, kad ginčo ir naujo pirkimo objektai (biokuro katilai) gali būti technologiškai skirtingi, savaime nepagrindžia, kad tik įsigijus pastarąjį bus užtikrinti perkančiosios organizacijos poreikiai, kad pirkimui skirtos lėšos bus panaudotos racionaliau, nei įsigijus ginčo pirkimo objektą. Nors apeliantė teigia, kad nauju pirkimu įsigytam biokuro katilui bus naudojamas pigesnis kuras, tačiau nepateikia įrodymų, pagrindžiančių tokią aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje 2015 m. spalio 30 d. nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė apeliantės vykdomo naujo pirkimo procedūras. Procedūros buvo sustabdytos nesuėjus pasiūlymų pateikimo terminui (2015 m. lapkričio 11 d.), todėl mažiau tikėtina, kad apeliantė būtų sudariusi kuro pirkimo sutartį, išimtinai skirtą pirkimo objektui, kurio pirkimo procedūrų baigtis nėra žinoma (CPK 185 straipsnis). Trečia, teisėjų kolegijos nuomone, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, naujo pirkimo objektas yra iš esmės analogiškas ginčo pirkimui. Abiejų pirkimų objektas yra tas pats ir skirtas tam pačiam tikslui pasiekti – įsigyti Beržės katilinės rekonstrukcijos ir 5 MW galios biokuro katilą su kuro sandėliu. Tai patvirtina, jog perkančiajai organizacijai tokiam viešajam pirkimui interesas neišnyko, todėl nebuvo teisinio pagrindo viešąjį pirkimą nutraukti.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei faktą, kad teisiniai santykiai dėl naujo pirkimo objekto įgijimo nėra atsiradę, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ginčo pirkimo procedūrų vykdymas tapo negalimas ir netikslingas, kad jas atnaujinus viešasis interesas racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas nebus užtikrintas (CPK 3 straipsnis 1, 2 dalis).
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo nutraukimo procedūrą, pirkimo dokumentus, jų tikslinimą (aiškinimą), laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl, iš dalies patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovė įgijo teisę į teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai (suteiktų paslaugų detalizacijos lentelė, sąskaita už teisines paslaugas, mokėjimo orderis) įrodo, kad ieškovė UAB „Enerstena“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 537,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius. Rekomendacijų 11 punktas numato, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje etc.). Pažymėtina, kad byloje nagrinėti teisiniai santykiai savo pobūdžiu nėra nauji teisminėje praktikoje, todėl teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės pozicija, kad byla yra sudėtinga ir jos atstovams, profesionaliems teisininkams, rengiant procesinius dokumentus ar analizuojant atsakovės, teismo procesinių dokumentų turinį buvo būtinos specialios žinios. Be to, UAB „Enerstena“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės nesiskiria nuo kitų ieškovės procesinių dokumentų argumentacijos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nemato pagrindo ieškovei priteisti didesnį nei rekomenduojama bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, protingumo ir sąžiningumo principais, UAB „Enerstena“ priteistina 800 Eur (CPK 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės šilumos tinklai“ (j. a. k. 179478621) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Enerstena“ (j. a. k. 151465326) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.