- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-28
- Bylos Nr.
- e2A-623-881/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40414-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- D. M., uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų priežiūros tarnyba“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Namų priežiūros centras“, D. B., ERGO Insutance SE
- Kategorijos
- 2.5.39.2.5.2Namų ūkio turto draudimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3124-912/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams D. M., uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų priežiūros tarnyba“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė ,,Namų priežiūros centras“, D. B., ERGO Insutance SE.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų D. M. ir UAB ,,Pastatų priežiūros tarnyba“ solidariai 1 127,49 Eur žalos, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra apdraudusi butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būsto draudimu. Šis butas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. D.. Nurodytas butas 2012 m. gruodžio 29 d. aplietas vandeniu iš buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovė kompensavo aplieto buto savininkui A. D. dėl apliejimo patirtus nuostolius – išmokėjo 1 127,49 Eur draudimo išmoką. Atsakovė yra buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkė. Ji privalėjo prižiūrėti savo buto įrenginius taip, kad nepadarytų žalos trečiųjų asmenų turtui. Atsakovė UAB „Pastatų priežiūros centras“ žalos padarymo metu buvo atsakinga už namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo šildymo sistemos įrangą, dėl kurios gedimo buvo užpiltas butas (trūko susidėvėjusi nuorintojo guma). Dėl to ieškovė reikalauja abiejų atsakovų atlyginti nuostolius, patirtus apliejus butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini).Atsiliepimu į ieškinį atsakovė D. M. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams (CK 1.125 str. 7 d.). Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką 2013 m. vasario 18 d., ieškinį pateikė 2015 m. lapkričio 18 d., t. y. po 2 metų ir 9 mėn. Atsakovė D. M. kiekvieną mėnesį moka UAB „Namų priežiūros centras“ už šildymo sistemų ir karšto vandens sistemų bei bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę ir inžinerinių tinklų priežiūrą. Buvo atsakinga ir rūpestinga, nes prieš 2012 metų šildymo sezoną išsikvietė pastatą administruojančios UAB „Namų priežiūros centras“ darbuotoją A. R. ir šis patikrino bei apžiūrėjo atsakovės D. M. bute, kolektorinėje spintoje, esančius tinklus. Pastarasis asmuo nenustatė defektų, gedimų, nustatė, kad įrenginiai tvarkingi, nekelia grėsmės. Po nurodyto patikrinimo praėjus dviems mėnesiams, t. y. 2012 m. gruodžio 29 d. atsakovės D. M. bute, koridoriuje, kolektorinėje spintoje, trūko susidėvėjusi nuorintojo guminė tarpinė. Tą pačią dieną iškviesta avarinė tarnyba ir gedimas pašalintas. Vanduo lašėjo iš inžinerinių įrenginių prijungimo vietos. Tai – daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos dalis. Daugiabučio namo inžinerinius tinklus prižiūri pastato administratorius. Inžinerinio įrenginio trūkumo laiku nepašalino jį apžiūrėjęs namo administratoriaus specialistas, todėl namo prižiūrėtojas UAB „Pastatų priežiūros centras“ atsakingas už dėl šio trūkumo atsiradusią žalą. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad sugadintas butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir padaryta žalos. Ieškovės pateikta lokalinė sąmata yra netinkamas ir neleistinas įrodymas.Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ prižiūri daugiabučio namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemas pagal 2008 m. gruodžio 30 d. sutartį. Ginčo buto apliejimo metu galiojo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas. Aprašo 5 lentelės 1 eilutėje buvo nustatyta, kad prižiūrėtojas, vykdydamas sistemos techninę priežiūrą, praplauna karšto vandens sistemą, sutvarko nesandarią balansinę ir uždaromąją armatūrą iki pirmosios uždaromosios armatūros patalpoje arba iki atsišakojimo į patalpos vidaus tinklą. Ginčo daugiabučiame name įrengta kolektorinė šildymo sistema. Žalos atsiradimo vieta yra vartotojo inžinerinės sistemos balanse – sistema atskirta nuo bendrosios inžinerinės įrangos uždaromuoju įtaisu ir skirta vieno buto naudotojų poreikiams tenkinti.Trečiasis asmuo UAB „Namų priežiūros centras“ atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 30 d. sutartimi namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra perduota UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, kuri yra atsakinga už bendrąsias namo šildymo ir karšto vandens sistemas. UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atsakomybės ribos, prižiūrint daugiabučius gyvenamuosius namus, apibrėžtos 2008 m. gruodžio 30 d. Paslaugų sutartyje: vidinė riba – nuo šilumos punkto išvadinių sklendžių iki šilumos prietaisų imtinai, kolektorinėje sistemoje iki buto kolektoriaus įvadinės uždaromosios armatūros. Žalos kilimo vieta yra vartotojo inžinerinės sistemos balanse: sistema yra atskirta nuo bendrosios inžinerinės įrangos uždaromuoju įtaisu, yra skirta tenkinti tik vieno buto naudotojų reikmėms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei AB Lietuvos draudimas“ iš atsakovės D. M. 1 127,49 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 127,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 25 Eur žyminio mokesčio. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą tiek, kiek jis pareikštas atsakovei UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“.Teismas nurodė, kad ieškovė buvo apdraudusi butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būsto draudimu. Nurodytas butas 2014 m. gruodžio 29 d. aplietas vandeniu. Ieškovė išmokėjo buto savininkui A. D. 1 127,49 Eur draudimo išmoką. Tuo metu, kai buvo aplietas butas, atsakovei D. M. nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sienoje esančioje kolektorinėje trūko susidėvėjusi šildymo vamzdžio nuorintojo guma. Pastarasis butas yra aukštu aukščiau negu aplietas butas, bet ne virš aplieto buto. Nurodytus butus sieja viena bendra siena, kurioje yra vamzdžiai ir kolektorinė spinta, esantys atsakovės D. M. bute. Kitų vandentiekio avarijų daugiabučiame name nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ieškovė išmokėjo 1 127,49 Eur draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui ir subrogacijos tvarka pareiškė atgręžtinį reikalavimą, jos teigimu, žalos padariusiems asmenims (CK 6.1015 str. 1 d.). Kadangi šioje byloje pareikštu ieškiniu subrogacijos tvarka įgyvendinamas žalos patyrusio asmens reikalavimas, kilęs iš deliktinių žalos atlyginimo teisinių santykių, teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštam reikalavimui taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Kadangi butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aplietas vandeniu ir taip apgadintas 2012 m. gruodžio 29 d., o ieškinys pareikštas teisme 2015 m. lapkričio 18 d., teismas padarė išvadą, jog ieškinys pareikštas nepraleidus trijų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 8 d.).Teismas konstatavo, jog atsakovės D. M. buto kolektoriaus spintoje yra du stovai. Atsakovė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba ant nuotraukos pažymėjo stovo elementų reikšmes ir vamzdžio (stovo) vietą, kurioje trūko guminė tarpinė. Iš nurodytų nuotraukų matyti, kad trūkusi tarpinė yra šilumos energijos stove už uždaromojo ventilio ir už šilumos skaitiklio. Iš atsakovės UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ ir trečiojo asmens UAB „Namų priežiūros tarnyba“ 2012 m. birželio 29 d. susitarimo Nr. 27 prie 2008 m. gruodžio 30 d. sutarties matyti, kad šildymo sistemoje vidinė riba yra nuo šilumos punkto išvadinių sklendžių iki šilumos prietaisų imtinai, kolektorinėje sistemoje iki buto kolektoriaus įvadinės uždaromosios armatūros. Įvertinęs nurodytą susitarimo nuostatą ir nuotraukose pažymėtą trūkusios tarpinės vietą, teismas padarė išvadą, kad vandentiekio avarija įvyko ne bendroje namo šilumos sistemoje, bet atsakovės D. M. buto šildymo sistemoje. Siena, kurioje yra atsakovės D. M. buto kolektoriaus spinta, yra ta pati, kaip ir aplieto buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), virtuvės siena. Dėl to teismas sprendė, jog už apliejimu vandeniu buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkui padarytą žalą atsakinga atsakovė D. M. (CK 6.266 str. 1 d.).Aplinkybė, kad namo šilumos sistemą prižiūrinčio asmens atstovas, kuris apžiūrėjo atsakovės D. M. buto šildymo sistemą, nenustatė trūkumų, nėra pagrindas atleisti atsakovę D. M. nuo atsakomybės, nes vandentiekio avarija įvyko po dviejų mėnesių, t. y. 2012 m. gruodžio 29 d., praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo buto šildymo sistemos patikros. Dėl to atsakovės D. M. buto šildymo sistemos patikrą atlikusio asmens ir vandentiekio avarijos (trūkusios tarpinės) nesieja priežastinis ryšys.Įvertinus ieškovės pateiktas nuotraukas matyti jose užfiksuoti virtuvės sienų lubų ir grindų (laminato) pakitimai, atsiradę dėl vandens – pasikeitusi sienų ir lubų spalva, laminato grindų tarpuose atsiradę tarpai, kai kur iškilęs paviršius. Atsakovė D. M. pateikė nuotraukas, kuriose matyti mažesni defektai, atsiradę apliejus butą vandeniu. Tačiau aptariamos nuotraukos neteikia pagrindo daryti išvadą, kad butas nebuvo neaplietas vandeniu. Priešingai apliejimą vandeniu pagrindžia į bylą pateikti įrodymai – 2013 m. sausio 3 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedas, draudimo išmokos paskaičiavimas ir lokalinė sąmata. Sąmata parengta 2012 m. spalio mėn. kainomis, joje išvardyti darbai, medžiagos, kurių reikia butui suremontuoti ir atkurti į iki apsiliejimo vandeniu buvusią būklę. Trečiasis asmuo D. B. paaiškino, kad avarijos metu apžiūrėjo butą, matė, kaip jo sienomis bėgo ir lašėjo nuo lubų vanduo. Atsakovės argumentą, kad dėl trūkusios tarpinės iš vamzdžio vanduo nebėgo, bet tik šiek tiek lašėjo ir prilašėjo ne visas stiklainis, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes atsakovė D. M. į butą grįžo ir stiklainį pastatė tada, kai avarinė tarnyba jau buvo sustabdžiusi vandens tėkmę. Įvertinęs aptartų aplinkybių visetą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė padarytos žalos dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė D. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo dalį dėl civilinės žalos priteisimo ir sumažinti priteistos žalos dydį, priteistą žalą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui. Netenkinus apeliacinio skundo, priteistą 1 127,49 Eur žalą, išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir nustatydamas žalos dydį, rėmėsi abejotinais ieškovo pateiktais įrodymais ir prielaidomis, todėl nepagrįstai priteisė visą ieškovo prašomą sumą. Ieškovo pateiktos nuotraukos akivaizdžiai paneigia teismo priteistos žalos dydį. Visų pirma, nėra įmanoma identifikuoti, kokiu metu buvo padarytos nuotraukos, kadangi jos yra be datos. Antra, ieškovo pateiktos nuotraukos yra labai neryškios, jose apskritai nesimato, jog minėtam butui būtų padaryti kažkokie defektai. Tuo tarpu atsakovės pateiktos nuotraukos yra žymiai geresnės rezoliucijos ir kokybės, todėl paneigia teismo sprendime padarytas išvadas. Iš nuotraukų matyti, kad virtuvės grindys visiškai nepakitusios, tapetai nuo viršaus prie lubų nėra atsiplėšę, tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė esant sienų pakitimus. Apeliantės pateiktos nuotraukos, kurios darytos po beveik 4 metų, taip pat patvirtina, jog šiai dienai buto virtuvės sienų tapetai palikti tie patys, tai yra tapetai po užliejimo net neatšoko nuo sienų, nors jau praėjo labai ilgas laiko tarpas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, jog pakitimai ant sienų atsirado dėl vandens. Pats butas prieš apliejimą nebuvo naujas, jame ilgą laiką gyveno nuomininkai, tiek minėtas butas tiek jo virtuvė buvo nuolat naudojama nuomininkų poreikiams, todėl byloje liko neįrodyta, jog defektai virtuvėje atsirado būtent dėl 2012 m. gruodžio 29 d. įvykusio užliejimo iš apeliantės buto, juolab, jog ir daugiabučio statybos pabaigos metai yra 2006, o užliejimas įvyko 2012 metais, taigi butas buvo eksploatuojamas jau apie 6 metus. Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas padarytos žalos dydį, nepasisakė apie galimą buto nusidėvėjimą įvykio dieną. Ieškovo pateiktą 2013 m. vasario 4 d. Lokalinę sąmatą labai svarbu vertinti su kitais į bylą pateiktais įrodymais. Lokalinėje sąmatoje nurodyta Grindų dangos priežiūra, padengiant polietilenine plėvele – 62,70 Lt; Medinių lentelių grindų išardymas – 143,71 Lt; Laminuotų grindlenčių (parketlenčių) danga (patiesiant paklotą ir pritvirtinat grindjuostes) – 2 204,63 Lt. Iš pateiktos sąmatos, akivaizdu, jog Turto žalų ekspertas G. Č. nustatė, jog buto vien tik virtuvės grindimis suremontuoti reikės net 698,29 Eur (2 411,04 Lt), nors iš pateiktų nuotraukų nematyti jokie defektai, padaryti buto grindimis. Be to, iš pateiktos Lokalinės sąmatos akivaizdu, jog buto virtuvei reikalingas ne minėtų grindų remontas, bet visas jų keitimas, kai net nuotraukos nepatvirtina, jog yra atsiradę kažkokie defektai. Net iš šiai dienai pateiktų buto virtuvės nuotraukų, tai yra praėjus beveik 4 metams nuo įvykio, nesimato jokių laminato defektų. Apeliantė neneigia, jog 2012 m. gruodžio 29 d. užliejus butą virtuvės dalyje prie sienos, aplink lempas įmontuotas lubose, buvo atsiradusios vandens dėmės, kurios matyti ir įvykio metu darytose nuotraukose. Tačiau dėmės buvo žymiai toliau nuo tos vietos, kur trūko susidėvėjusi nuorintojo guminė tarpinė, teismas šios aplinkybės neįvertino. Šiai dienai iš apeliantės pateiktų nuotraukų matyti, kad dėmės aplink lempas lubose yra sutvarkytos, tai yra ant vandens dėmių buvo užteptas glaistas ir jos buvo uždažytos. Atliktiems darbams (kelių dėmių uždažymui) geriausiu atveju buvo išleista iki 50 Eur. Tuo tarpu Turto žalų ekspertas G. Č. nustatė, jog buto virtuvės luboms remontuoti atsakovei reikės dar 187,99 Eur (649,09 Lt). Sudėjus 2013 m. vasario 4 d. Lokalinėje Sąmatoje nurodytus papildomus mokesčius apeliantės padarytos žalos dydis buvo nustatytas įspūdingai 1 127,49 Eur sumai. Lokalinėje sąmatoje nepagrįstai nurodyta visų lubų ardymo ir keitimo kaina, nors virtuvės lubose buvo užfiksuotos tik dvi dėmelės aplink esančias lempas. Neaišku, kodėl sąmatoje įtrauktas ir pačių lempų keitimas, kurių kaina 39,55 Lt (11,45 Eur), nors nei viena lempa po apliejimo nebuvo sugedusi. Nesuprantama kaip Turto žalų ekspertas G. Č. nustatė, jog lubų defektus reikia tvarkyti labai geru dažymu emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant. Nesuprantami ir į Lokalinę sąmatą įtraukti statybinių šiukšlių išvežimo mokesčiai, kai butas iki šios dienos nėra remontuojamas. Teismas nevertino to, jog šiai dienai vienintelis remontas, kuris buvo padarytas bute, tai padažytos kelios dėmės aplink lubose esančias lempas, likęs remontas nebuvo daromas, nes paprasčiausiais nebuvo ką remontuoti. Apeliantė mano, jog gali būti atlyginami tik realiai patirti nuostoliai. Apeliantės turtinė padėtis yra itin sunki. Ji prarado darbą, negauna pastovių pajamų. Be to, apeliantė yra nevedusi, neturi artimų žmonių, kurie jai galėtų padėti finansiškai, advokatės pagalbai apmokėti išleido 800 Eur, kas praktiškai prilygsta priteistos žalos dydžiui. Šiuo metu apeliantė stengiasi užtikrinti savo minimalių pagrindinių poreikių tenkinimą, stengiasi susirasti drabą, gauti pastovias pajamas, todėl priteista 1 127,49 Eur suma apeliantei būtų per sunki našta finansiškai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Neprieštarauja, kad teismo sprendimas būtų išdėstytas, tačiau ne ilgiau kaip iki 2017 m. kovo mėnesio. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Žala padaryta dėl D. M. buto šildymo sistemos nuorinimo įrenginio nesandarumo. Šis šildymo sistemos įrenginys yra buto Nr. 21 priklausinys, ir jis skirtas tik šio buto šildymui. Šis įrenginys yra už 21-o buto šildymo sistemos apskaitos skaitiklio, tai yra šildymo sistemos vanduo iš bendros sistemos pirmiau patenka į buto skaitiklį ir tik po to į įrenginį. Ši įranga matoma atsakovės pateiktose nuotraukose. Atsakovės teiginys, kad po jos butu yra ne 15 butas, techniniu požiūriu nėra reikšmingas. Po šiuo įrenginiu yra namo 3/4 aukšto perdengimas ir 15-ą bei 14-ą butus ribojanti siena. D. M. teismo posėdžių metu paaiškino, kad tuo pačiu metu, kai buvo padaryta žala 15-am butui, buvo nežymiai aplieta vandeniu ir žemiau esančio 14-o buto siena. Dėl nesandaraus įrengimo drėko siena, ribojanti 21-ą ir 22-ą butus (4 aukštas), bei žemiau esanti siena, ribojanti 14-ą ir 15-ą butus. Prie šios sienos 15-ame bute yra gipso kartono pakabinamos lubos. Virš pakabinamų lubų susikaupęs vanduo išbėga per lubų plyšius ar siauriausiais lubų dalis – šviestuvų angas, gipso kartono plokščių sujungimo vietas. Vandens išsiliejimo šaltinį patvirtina ir 22-o buto sugadinimai. 22-o buto grindys sugadintos ties ta siena ir ta vieta, kurioje yra 21-o buto šildymo sistemos įranga. Šią aplinkybę patvirtina D. B., D. M. paaiškinimai, ir Ergo Insurance SE surašytas 22-o buto apžiūros aktas. 22-o buto vandentiekio ir šildymo įranga yra kitoje buto dalyje, bei jokių trūkumų ji neturėjo. Bylos įrodymai patvirtina, kad vienintelė 3-ų butų apliejimo priežastis yra nesandarus 21-o buto įrenginys. Kitiems asmenims priklausanti įranga neturėjo defektų ir žalos padarymo vietoje kitos įrangos nėra. D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis matė, kad į 15-ą butą stipriai liejosi vanduo, tai yra išsiliejo ne keli lašai, o nemažas kiekis vandens. Draudimo išmoką sudaro tiesioginės patalpų remonto / atstatymo išlaidos, paskaičiuotos pagal Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Vadovaujantis UAB ‚,Sistela“ Statinių vidutinės normos trukmės normatyvais bei Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 6 ,,Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo“ 1.1 punktu, plytų, blokelių ar mišrių konstrukcijų butų daugiabučiuose namuose kasmetinė vertė mažinama 0,8 procento. (duomenys neskelbtini) pastatas pastatytas 2006 metais. Nusidėvėjimas skaičiuojamas ne nuo darbų, o nuo medžiagų kainos. ,,Sistela“ lokalinėje sąmatoje nurodyta medžiagų kaina (stulpelyje „medžiagos“) – 1 977 Lt (572,57 Eur), nusidėvėjimo suma – 572,57 Eur x 0,8 % x 6 = 27,48 Eur. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė dėl patalpų nusidėvėjimo nepasisakė ir jokių įrodymų neteikė. Grindų sugadinimai matosi ieškovės pateiktose nuotraukose – laminato plokščių sujungimo vietose matoma plokščių deformacija, tarp plokščių atsirado tarpai. Plokštės labiausiai pažeidžiamos jų sujungimo vietose, nes tose vietose vanduo patenka į plokščių vidų. Šie defektai neremontuotini. Vandeniu pažeistos laminato grindys neremontuojamos, nes šių grindų negalima šlifuoti, perlakuoti. Atsiradus tarpams tarp plokščių, į tarpus patenka purvas, drėgmė. Pakeisti atskiras laminato plokštes, esančias patalpos viduryje, negalima dėl šių plokščių tarpusavio sujungimo konstrukcijos. Be to, ne visada yra galimybė gauti tos pašios rūšies ir atspalvio plokštes. Pažeistos plokštės neatsistato, bei D. M. teiginys, kad plokščių keisti nereikėjo ir kad jos žalos padarymo metu ir po 4 metų nebuvo pažeistos, yra nepagrįstas. Iš toliau fotografuojant pažeistą plokštę, ir kai ant fotografuojamų plokščių krinta šešėlis, šių plokščių pažeidimų nuotraukoje nesimato. Be to, D. M. 2016 m. fotografuojant 15-ą butą, bute galimai jau buvo atliktas remontas. Papildomi įrodymai apie 15 buto būklę 2016 metais šiai bylai nėra reikšmingi, ir šių įrodymų ieškovė neturi – 15-ą butą nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. draudžia ne AB „Lietuvos draudimas“, šis butas priklauso kitos valstybės piliečiui, gyvenančiam ne Lietuvoje. Atsakovė teigia, kad po apliejimo šviestuvų nereikėjo keisti. Apliejimo metu šviestuvai nebuvo sugadinti, ir sąmatoje nenurodyta naujų šviestuvų kaina. Į sąmatą įrašyta šviestuvų išėmimo - įdėjimo kaina (sąmatoje nurodyta „keitimas“, nes taip darbus įvardino ,,Sistela“ programos kūrėjai), nes permontuojant gipso kartono lubas bei jas dažant reikia išimti jose esančius šviestuvus. Sąmata numato visus darbus, kuriuos būtina atlikti siekiant suremontuoti butą. Dėl to į buto apskaičiuojamąją remonto kainą įtrauktas šiukšlių išvežimas, nes tai yra būtini ir neišvengiami darbai. Nuostolis padaromas ne tada, kai nukentėjęs asmuo remontuoja turtą ir patiria išlaidas, o tada, kai turtas sugadinamas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB ,,Pastatų priežiūros tarnyba“ prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, padarytos apliejus apdraustą butą, atlyginimo. Iš esmės atsakovė D. M. neneigia, jog žala atsirado dėl jos kaltės, tačiau apeliantė ginčija dėl vandentiekio avarijos aplieto buto būtinojo remonto apimtį ir kainą. Pagrindiniai atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra susiję su žalos dydžio nustatymu. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavo, jog atsakovei D. M. nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini)–21, sienoje esančioje kolektorinėje trūko susidėvėjusi šildymo vamzdžio nuorintojo guma. Pastarasis butas yra aukštu aukščiau negu aplietas butas, bet ne virš aplieto buto. Nurodytus butus sieja viena bendra siena, kurioje yra vamzdžiai ir kolektorinė spinta, esantys atsakovės D. M. bute. Kitų vandentiekio avarijų daugiabučiame name teismas nenustatė. Akivaizdu, jog žala padaryta dėl D. M. buto šildymo sistemos nuorinimo įrenginio nesandarumo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog atsakovės teiginys, kad po jos butu yra ne 15-as butas, techniniu požiūriu nėra reikšmingas. Po šiuo įrenginiu yra namo 3/4 aukšto perdengimas ir 15-ą bei 14-ą butus ribojanti siena. Dėl nesandaraus įrengimo drėko siena, ribojanti 21-ą ir 22-ą butus (4 aukštas), bei žemiau esanti siena, ribojanti 14-ą ir 15-ą butus. Prie šios sienos 15-ame bute yra gipso kartono pakabinamos lubos. Virš pakabinamų lubų susikaupęs vanduo išbėga per lubų plyšius ar siauriausiais lubų dalis – šviestuvų angas, gipso kartono plokščių sujungimo vietas. Vandens išsiliejimo šaltinį patvirtina ir 22-o buto sugadinimai. 22-o buto grindys sugadintos ties ta siena ir ta vieta, kurioje yra 21-o buto šildymo sistemos įranga. Šią aplinkybę patvirtina D. B., D. M. paaiškinimai, ir Ergo Insurance SE surašytas 22-o buto apžiūros aktas. 22-o buto vandentiekio ir šildymo įranga yra kitoje buto dalyje, bei jokių trūkumų joje nenustatyta. Bylos įrodymai patvirtina, kad vienintelė trijų butų apliejimo priežastis yra nesandarus 21-o buto įrenginys, taigi atsakovei tenka pareiga atlyginti dėl vandentiekio avarijos kilusią žalą. Remiantis CK 6.251 straipsniu, žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 str.). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir nustatydamas žalos dydį, rėmėsi abejotinais ieškovės pateiktais įrodymais ir prielaidomis, todėl nepagrįstai priteisė visą ieškovės prašomą sumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė prašomos priteisti žalos dydį, kaip to reikalauja CPK įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės bei aukščiau nurodyta teismų formuojama praktika ginčo klausimu. Ieškovė teismui pateikė nuotraukas, iš kurių matyti jose užfiksuoti virtuvės sienų lubų ir grindų (laminato) pakitimai, atsiradę dėl vandens – pasikeitusi sienų ir lubų spalva, laminato grindų tarpuose atsiradę tarpai, kai kur iškilęs paviršius. Grindų sugadinimai taip pat aiškiai matosi ieškovės pateiktose nuotraukose – laminato plokščių sujungimo vietose matoma plokščių deformacija, tarp plokščių atsirado tarpai. Kaip teisingai nurodė ieškovė, laminato plokštės labiausiai pažeidžiamos jų sujungimo vietose, nes tose vietose vanduo patenka į plokščių vidų. Šie defektai neremontuojami. Vandeniu pažeistos laminato grindys neremontuojamos, nes šių grindų negalima šlifuoti, perlakuoti. Atsiradus tarpams tarp plokščių, į tarpus patenka purvas, drėgmė. Pakeisti atskiras laminato plokštes, esančias patalpos viduryje, negalima dėl šių plokščių tarpusavio sujungimo konstrukcijos. Pažeistos plokštės neatsistato, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog plokščių keisti nereikėjo ir kad jos nei žalos padarymo metu, nei po ketverių metų nebuvo pažeistos. Teismas taip pat sprendžia, jog apeliantės pateiktos 2016 m. nuotraukos neįrodo, jog vandentiekio avarijos metu sužalojimai buvo mažesni, nei nustatė buto apžiūrą atlikę specialistai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė žalos dydį įrodinėjo UAB „Eko apdaila“ komerciniu pasiūlymu ir 2013 m. vasario 4 d. Lokaline sąmata, sudaryta pagal 2012 m. spalio mėnesio kainas. Kaip nurodė ieškovė, draudimo išmoką sudaro tiesioginės patalpų remonto / atstatymo išlaidos, paskaičiuotos pagal Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti.Nors apeliantė ginčija į bylą patiktos 2013 m. vasario 4 d. Lokalinės sąmatos teisingumą, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti pateikia tik savo subjektyvius vertinimus, nurodydama, kokius darbus galimai reikėjo atlikti / neatlikti, siekiant pašalinti vandentiekio avarijos padarinius, o taip pat kiek šie darbai tikėtinai galėjo kainuoti. Teismo vertinimu, atsakovės pamąstymai apie tai, koks šiuo metu yra buto stovis, kokie darbai galimai buvo atlikti ar neatlikti aplietame bute, be to, ar tuos darbus buvo būtina atlikti ir pan., nėra tinkami įrodymai nagrinėjamoje byloje, siekiant paneigti kilusios žalos dydį. Ieškovės pateiktoje Lokalinėje sąmatoje yra nurodyti visi būtini atlikti darbai, medžiagos, kurių reikia butui suremontuoti ir atkurti į iki apliejimo vandeniu buvusią būklę. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra išaiškinęs, jog žalos dydis tokio pobūdžio ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis ir kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė ieškovės patirtos žalos dydį, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Svarbu ir tai, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Sąnaudos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju turi atitikti sąnaudas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, t. y. apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusio būto savininkui, nors šis dar nebuvo patyręs realių išlaidų, atkurdamas sugadinto turto būklę, neturi reikšmės žalos dydžio nustatymui. Kaip matyti iš nurodytos teismų praktikos, žalos dydžiui nustatyti teismas turėjo teisę taikyti skaičiavimo būdą, t. y. paprasčiausiai apskaičiuoti, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus įrodymus, susijusius su žalos dydžio nustatymu, įvertinęs būtinuosius kaštus, reikalingus atkurti butą iki padėties, buvusios iki apliejimo vandeniu, pagrįstai ieškinį tenkino visa apimtimi. Kita vertus, apeliantė, ginčydama ieškovės pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio, turėjo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovės pateiktame pasiūlyme nurodytos darbų ir medžiagų kainos neatitinka tikrovės, yra nepagrįstos ar per didelės (pavyzdžiui, alternatyvų komercinį pasiūlymą, vidutinę tokių darbų atlikimo kainą, prašyti skirti ekspertizę žalos dydžio nustatymui ir pan.), kaip to reikalauja CPK 178 straipsnio nuostatos, tačiau apeliantė to nepadarė, vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę vertinti ieškovės pateiktus įrodymus ir jais remtis, priimdamas skundžiamą sprendimą. Teismas atmeta apeliantės argumentus, jog į Lokalinę sąmatą nepagrįstai įtraukti šviestuvų keitimo darbai, nes jų nereikėjo keisti, o taip pat, kad į remonto kainą nepagrįstai įtrauktas šiukšlių išvežimas. Kaip matyti iš Lokalinės sąmatos, į ją įrašyta šviestuvų išėmimo - įdėjimo kaina, kuri, teismo vertinimu, yra būtina, kadangi permontuojant gipso kartono lubas bei jas dažant reikia išimti jose esančius šviestuvus ir vėliau juos įdėti atgal. Lokalinė sąmata numato visus darbus, kuriuos būtina atlikti siekiant suremontuoti butą. Dėl šios priežasties į buto apskaičiuojamąją remonto kainą įtrauktas ir šiukšlių išvežimas, kuris yra būtinas ir neišvengiamas.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.Tuo atveju, jei teismas paliktų pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, apeliantė prašo priteistą 1 127,49 Eur žalą, išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. Nurodo, kad jos finansinė padėtis yra sunki, ji yra vieniša, neturi artimų žmonių, kurie jai galėtų padėti finansiškai, advokatės pagalbai apmokėti išleido 800 Eur, kas praktiškai prilygsta priteistos žalos dydžiui. Ieškovė iš esmės neprieštarauja teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui, tačiau nurodo, jog pernelyg ilgas sprendimo vykdymo laiko tarpas pažeidžia jo interesus.
Teismų praktikoje teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimais pripažįstama, kad vien (bloga) turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo – teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). Taigi teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturėtų būti savitikslis, o turėtų būti taikomas tik tuomet, kai tai galėtų efektyviai užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgdamas į atsakovės nurodomus argumentus, teisinį reguliavimą sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimais, teismas nutaria sprendimo vykdymą išdėstyti keturiems mėnesiams, nustatant, jog atsakovė, priteistą 1 127,49 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 127,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 25 Eur žyminio mokesčio, ieškovei privalo sumokėti lygiomis dalimis per keturis kartus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ iš atsakovės D. M. priteista 1 127,49 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 1 127,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 25 Eur žyminio mokesčio, vykdymą išdėstyti keturiems mėnesiams, nustatant, jog atsakovė D. M. priteistą 1 127,49 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 127,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 25 Eur žyminio mokesčio, ieškovei privalo sumokėti lygiomis dalimis per keturis kartus per keturis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.