Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-06-13 · Civilinė byla Nr. e2-3124-912/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-13
Bylos Nr.
e2-3124-912/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40414-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
D. M., UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“
Trečiasis asmuo
UAB „Namų priežiūros centras“, D. B., „ERGO Insurance SE“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3124-912/2016(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40414-2015-0)Procesinio sprendimo kategorija 2.5.39.2.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus,sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui V. P., atsakovei D. M., jos atstovei advokatei J. D.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams D. M., UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: UAB „Namų priežiūros centras“, D. B., „ERGO Insurance SE“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovų solidariai 1127,49 Eur žalos, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė yra apdraudusi butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būsto draudimu. Šis butas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. D.. Nurodytas butas 2012 m. gruodžio 29 d. aplietas vandeniu iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovė kompensavo aplieto buto savininkui A. D. dėl apliejimo patirtus nuostolius – išmokėjo 1127,49 Eur draudimo išmoką. Atsakovė yra buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkė. Ji privalėjo prižiūrėti savo buto įrenginius taip, kad nepadarytų žalos trečiųjų asmenų turtui. Atsakovė UAB „Pastatų priežiūros centras“ žalos padarymo metu buvo atsakinga už namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo šildymo sistemos įrangą, dėl kurios gedimo buvo užpiltas butas (trūko susidėvėjusi nuorintojo guma). Dėl to ieškovė reikalauja abiejų atsakovų atlyginti nuostolius, patirtus apliejus butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė D. M. prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Atsakovė mano, kad ieškovė praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką 2013 m. vasario 18 d., ieškinį pateikė 2015 m. lapkričio 18 d., t. y. po 2 metų ir 9 mėn.Atsakovė D. M. kiekvieną mėnesį moka UAB „Namų priežiūros centras“ už šildymo sistemų ir karšto vandens sistemų bei bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę ir inžinerinių tinklų priežiūrą. Atsakovė buvo atsakinga ir rūpestinga, nes prieš 2012 metų šildymo sezoną išsikvietė pastatą administruojančios UAB „Namų priežiūros centras“ darbuotoją A. R. ir šis patikrino bei apžiūrėjo atsakovės D. M. bute, kolektorinėje spintoje, esančius tinklus. Pastarasis asmuo nenustatė defektų, gedimų, nustatė, kad įrenginiai tvarkingi, nekelia grėsmės. Po nurodyto patikrinimo praėjus dviems mėnesiams, 2012 m. gruodžio 29 d. atsakovės D. M. bute, koridoriuje, kolektorinėje spintoje, trūko susidėvėjusi nuorintojo guminė tarpinė. Tą pačią dieną iškviesta avarinė tarnyba ir gedimas pašalintas. Vanduo lašėjo iš inžinerinių įrenginių prijungimo vietos. Tai – daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos dalis. Daugiabučio namo inžinerinius tinklus prižiūri pastato administratorius. Inžinerinio įrenginio trūkumo laiku nepašalino jį apžiūrėjęs namo administratoriaus specialistas, todėl namo prižiūrėtojas UAB „Pastatų priežiūros centras“ atsakingas už dėl šio trūkumo atsiradusią žalą.Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad sugadintas butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir padaryta žalos. Ieškovės pateikta lokalinė sąmata yra netinkamas ir neleistinas įrodymas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ prižiūri daugiabučio namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemas pagal 2008 m. gruodžio 30 d. sutartį. Ginčo buto apliejimo metu galiojo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas. Aprašo 5 lentelės 1 eilutėje buvo nustatyta, kad prižiūrėtojas, vykdydamas sistemos techninę priežiūrą, praplauna karšto vandens sistemą, sutvarko nesandarią balansinę ir uždaromąją armatūrą iki pirmosios uždaromosios armatūros patalpoje arba iki atsišakojimo į patalpos vidaus tinklą. Ginčo daugiabučiame name įrengta kolektorinė šildymo sistema. Žalos atsiradimo vieta yra vartotojo inžinerinės sistemos balanse – sistema atskirta nuo bendrosios inžinerinės įrangos uždaromuoju įtaisu ir skirta vieno buto naudotojų poreikiams tenkinti.

Trečiasis asmuo UAB „Namų priežiūros centras“ atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodė, kad 2008-12-30 d. sutartimi namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra perduota UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, kuri yra atsakinga už bendrąsias namo šildymo ir karšto vandens sistemas. UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atsakomybės ribos, prižiūrint daugiabučius gyvenamuosius namus, apibrėžtos 2008-12-30 d. Paslaugų sutartyje: vidinė riba – nuo šilumos punkto išvadinių sklendžių iki šilumos prietaisų imtinai, kolektorinėje sistemoje iki buto kolektoriaus įvadinės uždaromosios armatūros. Žalos kilimo vieta yra vartotojo inžinerinės sistemos balanse: sistema yra atskirta nuo bendrosios inžinerinės įrangos uždaromuoju įtaisu, yra skirta tenkinti tik vieno buto naudotojų reikmėms.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi jame išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad vanduo pratekėjo pro gipso kartono plokščių sujungimus, nuo lubų nubėgo taip pat ir ant grindų. Laminato plokščių negalima iš naujo nušlifuoti. Grindyse atsirado tarpai, iškilimai. Atsakovės D. M. butas yra ne virš aplieto buto, bet įstrižai, būtent toje atsakovės buto sienoje, pro kurią galėjo pratekėti vanduo į aplietą butą ir pratrūko tarpinė. Draudimo bendrovės „ERGO Insurance AS“ pateikti dokumentai patvirtina, kad vanduo tekėjo iš atsakovės D. M. buto. Jokių kitų avarijų bute nebuvo. Dėl to prakiuręs atsakovės bute vamzdis ir iš jo išbėgęs vanduo yra vienintelė priežastis, dėl kurios aplietas butas Nr. 15. Ieškovė nežino, suremontuotas aplietas butas ar ne. Ieškovė draudimo išmoką paskaičiavo pagal „Sistela“ sąmatą, bet atėmė visus mokesčius (į draudimo išmoką neįtraukė PVM ir kitų mokesčių).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovė D. M. ir jos atstovė prašė atmesti ieškinį, rėmėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad kai įvyko avarija, vanduo lašėjo, prilašėjo tik šiek tiek į stiklainį. Kitas butas, esantis tiesiai po atsakovės D. M. butu, nukentėjo mažiausiai – sienos sušlapo ir išdžiūvo. Nurodyto buto kaimynai nereiškė jokių pretenzijų. Draudimo bendrovės „ERGO Insurance AS“ pateikti duomenys grįsti tik buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko paaiškinimais. Apgadintos buto lentelės yra prie buto Nr. 22 sanitarinio mazgo, nuo atsakovės D. M. buto jos nutolusios. Niekas netyrė buto Nr. 22 sanitarinio mazgo.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo D. B. paaiškino, kad jo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuris yra tiesiai virš aplieto buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neįvyko vandentiekio avarija. Įvykio metu į jo butą atėjo kaimynė iš apatinio buto ir pasakė, kad aplietas jų butas. Trečiasis asmuo buvo nulipęs apžiūrėti buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), matė, kad jame vanduo bėgo per sieną ir lašėjo ant grindų. Po mėnesio ar 2 mėn. trečiasis asmuo pastebėjo, kad jo bute, koridoriuje, pajuodavo ir iškilo parketlenčių grindys. Trečiasis asmuo suprato, kad į jo butą pateko vandens iš tame pačiame aukšte esančio kaimynės (atsakovės D. M.) buto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo deliktinės civilinės atsakomybės dėl apliejus butą padarytos žalos atlyginimo klausimas (CK 6.266 straipsnis).

Byloje nustatytos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo apdraudusi butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būsto draudimu (b. l. 8). Nurodytas butas 2014 m. gruodžio 29 d. aplietas vandeniu. Ieškovė išmokėjo buto savininkui A. D. 1127,49 Eur draudimo išmoką. Tuo metu, kai aplietas pirmiau nurodytas butas, atsakovei D. M. nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sienoje esančioje kolektorinėje trūko susidėvėjusi šildymo vamzdžio nuorintojo guma. Pastarasis butas yra aukštu aukščiau negu aplietas butas, bet ne virš aplieto buto. Nurodytus butus sieja viena bendra siena, kurioje yra vamzdžiai ir kolektorinė spinta, esantys atsakovės D. M. bute. Kitų vandentiekio avarijų daugiabučiame name nenustatyta.

Dėl ieškinio senaties

CK nustatyti skirtingi ieškinio senaties terminai reikalavimams, kylantiems iš skirtingų teisinių santykių. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė išmokėjo 1127,49 Eur draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui ir subrogacijos tvarka pareiškė atgręžtinį reikalavimą, jos teigimu, žalos padariusiems asmenims (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Esant padarytam nurodytam deliktui, deliktinė civilinė atsakomybė taikoma be kaltės, t. y. nustačius žalos padarymo faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus ir veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje ieškovė (draudikas) išmokėjo draudimo išmoką ir įgyvendina žalos dėl buto apliejimo patyrusio asmens teisę reikalauti kompensacijos už padarytą žalą. Dėl to šioje byloje pareikštu ieškiniu subrogacijos tvarka įgyvendinamas žalos patyrusio asmens reikalavimas, kilęs iš deliktinių žalos atlyginimo teisinių santykių. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštam reikalavimui taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aplietas vandeniu ir taip apgadintas 2012 m. gruodžio 29 d. Ieškinys pareikštas (paduotas teisme) 2015 m. lapkričio 18 d. Atsižvelgęs į nurodytą aplinkybę, teismas sprendžia, kad šis ieškinys pareikštas nepraleidus trijų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Dėl vandentiekio avarijos vietos ir atsakovių atsakomybės atribojimo bei kvalifikavimo

Nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kur įvyko vandentiekio avarija – ar bendroje daugiabučio namo inžinerinėje įrangoje, ar atsakovės D. M. buto inžinerinėje įrangoje. Nuo to priklauso, kas atsakingas už žalą, padarytą vandeniu apliejus butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atsakovė D. M. teigia, kad vamzdyno sistemos dalis, kurioje trūko susidėvėjusi nuorintojo guma, yra bendroji inžinerinė namo įranga. Atsakovė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ teigia, kad aptariama vandentiekio avarijos dalis yra buto inžinerinės įrangos dalis. UAB „Namų priežiūros centras“ 2012 m. sausio 14 d. rašte parašyta, kad atsakovės D. M. bute, kolektoriaus spintoje trūko susidėvėjusi nuorintojo guma (T. 1, b. l. 9).

Pagal aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (redakcija, galiojusi nuo 2012 05 06 iki 2013 09 06) (toliau – STR „Statinio statybos rūšys“) 6.9 punktą, vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.

Pagal STR „Statinio statybos rūšys“ 6.19 punktą, prie bendrųjų statinio inžinerinių sistemų priskiriama taip pat ir viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, šildymo sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius.

Iš į bylą pateiktų atsakovės D. M. buto kolektoriaus spintos nuotraukų matyti, kad joje yra du stovai. Atsakovė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba ant nuotraukos pažymėjo stovo elementų reikšmes ir vamzdžio (stovo) vietą, kurioje trūko guminė tarpinė (T. 2., b. l. 150; elektroninės bylos priedas, b. l. 88). Iš nurodytų nuotraukų matyti, kad trūkusi tarpinė yra šilumos energijos stove už uždaromojo ventilio ir už šilumos skaitiklio. Pagal atsakovės UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ ir trečiojo asmens UAB „Namų priežiūros tarnyba“ 2012 m. birželio 29 d. susitarimo Nr. 27 prie 2008 m. gruodžio 30 d. sutarties matyti, kad šildymo sistemoje vidinė riba yra nuo šilumos punkto išvadinių sklendžių iki šilumos prietaisų imtinai, kolektorinėje sistemoje iki buto kolektoriaus įvadinės uždaromosios armatūros (T. 2, b. l. 149). Įvertinęs nurodytą susitarimo nuostatą ir nuotraukose pažymėtą trūkusios tarpinės vietą, teismas daro išvadą, kad vandentiekio avarija įvyko ne bendroje namo šilumos sistemoje, bet atsakovės D. M. buto šildymo sistemoje. Siena, kurioje yra atsakovės D. M. buto kolektoriaus spinta, yra ta pati, kaip ir aplieto buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), virtuvės siena. Dėl to už apliejimu vandeniu buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkui padarytą žalą atsakinga atsakovė D. M. (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad prieš 2012 m. šildymo sezono pradžią, atsakovė D. M. buvo išsikvietusi namo šilumos sistemą prižiūrinčio asmens atstovą, kuris apžiūrėjo atsakovės D. M. buto šildymo sistemą, nenustatė trūkumų. Nurodyta aplinkybė nėra pagrindas atleisti atsakovę D. M. nuo atsakomybės, nes vandentiekio avarija įvyko po dviejų mėnesių, t. y. 2012 m. gruodžio 29 d., praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo buto šildymo sistemos patikros. Dėl to atsakovės D. M. buto šildymo sistemos patikrą atlikusio asmens ir vandentiekio avarijos (trūkusios tarpinės) nesieja priežastinis ryšys.

Dėl žalos dydžio

Atsakovė D. M. teigia, kad ieškovė neįrodė butui Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dėl apliejimo vandeniu padarytos žalos dydžio. Įvertinus ieškovės pateiktas nuotraukas matyti jose užfiksuoti virtuvės sienų lubų ir grindų (laminato) pakitimai, atsiradę dėl vandens – pasikeitusi sienų ir lubų spalva, laminato grindų tarpuose atsiradę tarpai, kai kur iškilęs paviršius. Atsakovė D. M. pateikė bylos nagrinėjimo metu pateiktas buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuotraukas, kuriose matyti mažesni defektai, atsiradę apliejus butą vandeniu. Atsakovės pateiktomis nuotraukomis pagrindžia, kad aplietas butas šiuo metu dar nesuremontuotas. Aptariamos nuotraukos neteikia pagrindo daryti išvadą, kad butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neaplietas vandeniu. priešingai apliejimą vandeniu pagrindžia į bylą pateikti įrodymai – 2013 m. sausio 3 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedas, draudimo išmokos paskaičiavimas ir lokalinė sąmata (T. 1 b. l. 14, 15, 16). Atsakovė D. M. nurodė, kad aptariama lokalinė sąmata yra neleistinas įrodymas, bet šio teiginio nepagrindžia jokiais argumentais. Pažymėtina, kad ši sąmata parengta 2012 m. spalio mėn. kainomis, joje išvardyti darbai, medžiagos, kurių reikia butui suremontuoti ir atkurti į iki apsiliejimo vandeniu buvusią būklę. Trečiasis asmuo D. B. paaiškino, kad avarijos metu apžiūrėjo butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), matė, kaip jo sienomis bėgo ir lašėjo nuo lubų vanduo. Atsakovės argumentą, kad dėl trūkusios tarpinės iš vamzdžio vanduo nebėgo, bet tik šiek tiek lašėjo ir prilašėjo ne visas stiklainis, teismas atmeta kaip nepagrįstą, nes atsakovė D. M. į butą grįžo ir stiklainį pastatė tada, kai avarinė tarnyba jau buvo sustabdžiusi vandens tėkmę. Įvertinęs aptartų aplinkybių visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė padarytos žalos dydį.

Dėl visų pirmiau šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovės D. M. priteistina 1127,49 Eur žalos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 25 Eur žyminis mokestis (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis; CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti iš dalies ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams D. M., UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: UAB „Namų priežiūros centras“, D. B., „ERRGO Insurance SE“.

Priteisti ieškovei AB Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1127,49 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 49 ct) žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1127,49 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt septynių eurų 49 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Atmesti ieškinio reikalavimą tiek, kiek jis pareikštas atsakovei UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

TeisėjasTomas Venckus(parašas)Kopija tikrateisėjasTomas Venckus2016 m. birželio 13 d.