Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Almos Urbanavičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Industrijos garantas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Grinda“, UAB „Vilniaus energija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UADB „Industrijos garantas“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 9 318,33 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2009-07-29 (duomenys neskelbtini), L. Ž., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant kelio važiuojamojoje dalyje esančio kanalizacijos šulinio, kuris apgadino minėtą transporto priemonę. Transporto priemonė buvo apdrausta Kelių transporto priemonių savanorišku draudimu UADB „Industrijos garantas“. Ieškovas pagal draudimo sąlygas apskaičiavo ir atlygino šio įvykio metu patirtą 9 318,33 Lt dydžio žalą. Nurodė, kad ieškovo patirtus nuostolius turi atlyginti atsakovas, kuris atsakingas už savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje nėra apskaitomas minimas ginčo šulinys ir jis nėra atsakovo nuosavybė. Pažymėjo, kad nėra aišku, kokie pažeidimai padaryti įvykio metu, kad atlikti darbai ir pirktos prekės buvo būtini, kad apgadinta transporto priemonė suremontuota, o gedimai atsirado eismo įvykio metu, neįrodytos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei taikyti. Taip pat nurodė, kad vertintinas transporto priemonę vairavusio L. Ž. elgesys, t. y. ar jis apdairiai, rūpestingai ir atsargiai vairavo transporto priemonę. Atsakovas ieškinį atmesti prašė ir tuo pagrindu, kad ieškovas praleido trijų metų ieškinio senaties terminą.

Tretieji asmenys UAB „Grinda“ ir UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimus į ieškovo patikslintą ieškinį, kurį prašė atmesti, atsikirtimus grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-20 sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo ieškovui 9 318,33 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 318,33 Lt sumą nuo 2012-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 280 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. (įvykio metu galiojusi redakcija) yra priskirtoji savarankiška savivaldybės funkcija. Taigi konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas, nes kaip savininkas yra atsakingas už kelio, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimą. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog šulinys, esantis šio kelio važiuojamoje dalyje, nėra atsakovo apskaitoje, bylai reikšmės neturi. Taip pat teismas nurodė, kad žalos padarymo faktas byloje nustatytas, todėl atsakomybę šalinančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui. Iš byloje esančių duomenų teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad žala padaryta nurodytomis aplinkybėmis ir buvo padaryti būtent ieškovo minimi apgadinimai. Pažymėjo, kad atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė teismui šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, neprašė skirti trasologinės ar žalos dydžiui nustatyti ekspertizės. Teismo vertinimu, žalos dydis yra pagrįstas ir protingo dydžio, nes iš UAB „Sostena“ 2012-12-21 rašto matyti, kad vien tik keistina originali minėtos transporto priemonės greičių dėžė kainuoja 21 086,15 Lt. Kad ši kaina būtų ženkliai mažesnė įvykio dieną, mažai tikėtina. Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos pagrindu teismas padarė išvadą, kad yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti 9 318,33 Lt dydžio nuostolius. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad jis nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino, nes žala padaryta 2009-07-29, o dėl pažeistų teisių ieškovas į teismą kreipėsi 2012-07-30, - tai matyti iš žymos ant voko.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas byloje, nes savivaldybės apskaitoje nėra ginčo šulinio. Nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų teikimu – nagrinėjamu atveju su vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymu, tiesimu – perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Šiuo atveju tokia galimybe ir buvo pasinaudota įvykdžius Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto darbų bei priežiūros darbų viešąjį pirkimą atvirojo konkurso būdu ir su UAB „Grinda“ 2006-11-30 sudarius atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. A67-81-(16.34-ADM-10), kuri įrodo, jog atsakovas vykdė jam, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą – perduodamas gatvių priežiūrą ir remontą atlikti savo srities profesionalams – UAB „Grinda“. UAB „Grinda“ pagal sudarytą sutartį laikytina gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto pietinėje dalyje valdytoju, todėl CK 6.266 str. pagrindu privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl minėtos atlygintinų paslaugų sutarties nepasisakė, dėl to skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Mano, kad ieškovo pateikti dokumentai neįrodo visų būtinųjų atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų. Nurodė, kad į bylą pateiktame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-08-10 nutarime nenurodyta, jog automobilis sugadintas taip, kad jo nebūtų galima eksploatuoti, teismui taip pat nebuvo pateikta kompetentingo eksperto išvada apie tai, kad po 2009-07-29 eismo įvykio jis negalėjo būti eksploatuojamas. Pažymėjo, kad žala padaryta ne naujam automobiliui, tačiau iš pateiktos sąmatos matyti, kad visos automobilyje pakeistos dalys buvo naujos, kurios iš esmės sudaro esminę žalos sumos dalį. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar UAB „Reikas“ 2009-10-07 PVM sąskaitoje–faktūroje nurodyti darbai ir keičiamos detalės susijusios būtent su 2009-07-29 įvykiu. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas kreipėsi į ekspertus dėl žalos atsiradimo būdo ir dydžio nustatymo, nėra atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas. Taigi, byloje neįrodyta, jog būtent užvažiavimas ant kanalizacijos šulinio įtakojo automobilio sugadinimus. Be to, iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar automobilio vairuotojas tinkamai atsižvelgė į meteorologines sąlygas, byloje nėra pateikta įrodymų apie automobilio stabdymą, be to, įvykis įvyko tamsiu paros metu, taigi vairuotojas turėjo įvertinti tai, jog kanalizacijos šulinys gali būti atsivėręs. Pasirinkęs saugų greitį ir būdamas atsargus vairuotojas turėjo visas galimybes išvengti galimos žalos. Be to, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 6 procentų dydžio procesines palūkanas, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo.

Ieškovas UADB „Industrijos garantas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad UAB „Grinda“ pateikė į bylą 2006-11-30 atlygintinų paslaugų sutartį bei rašytinius paaiškinimus, iš kurių matyti, jog UAB „Grinda“ nebuvo perduotas prižiūrėti ir eksploatuoti eismo įvykį sukėlęs šulinys. Atsakovas byloje šio fakto, kad ginčo šulinio valdytojas yra UAB „Grinda“, neįrodė. Taip pat ginčo įvykio metu padaryta žala nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo remdamasis ieškovas atliko draudiminio įvykio tyrimą, įsitikino remonto išlaidų pagrįstumu, išmokėjo draudiminę išmoką ir visus tai pagrindžiančius dokumentus pateikė teismui. Taip pat nurodė, kad keičiant detales nusidėvėjimas yra skaičiuojamas tik nuo originalių detalių kainos, o sugadintas detales keičiant nenaujomis ar neoriginaliomis, nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Nagrinėjamu atveju transporto priemonei pakeista greičių dėžė buvo neoriginali, todėl nusidėvėjimas ir nebuvo skaičiuojamas. Pažymėjo, kad keičiant greičių dėžę originalia detale, jos kaina būtų buvusi 21 086,15 Lt. Taigi, įvertinus galimą nusidėvėjimą, akivaizdu, jog patirti nuostoliai būtų buvę kur kas didesni. Be to, apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neprašė atlikti jokių ekspertizių dėl žalos dydžio pagrįstumo ar dydžio nustatymo. Taip pat nurodė, kad pareiga įrodyti aplinkybes, kurios gali šalinti atsakovo atsakomybę, tenka pačiam atsakovui, tačiau jis nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog transporto priemonės valdytojas elgėsi neatsakingai ar neatsargiai. Savo ruožtu ieškovas pateikė į bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-08-10 nutarimą, kuriame konstatuota, jog transporto priemonės vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė, t. y. elgėsi rūpestingai ir atsakingai.

Tretieji asmenys UAB „Grinda“ ir UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimų į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines palūkanas, keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2009-07-29 tamsiu paros metu (apie 0 val. 10 min.) (duomenys neskelbtini), L. Ž. vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant kelio važiuojamojoje dalyje esančio kanalizacijos šulinio, kuris apgadino minėtą transporto priemonę. Įvykio metu ši transporto priemonė buvo apdrausta Kelių transporto priemonių savanorišku draudimu UADB „Industrijos garantas“. 2009-10-20 ieškovas (draudikas) atlygino 9 318,33 Lt dydžio žalą, sumą pervesdamas remontą atlikusiai įmonei UAB „Reikas“, ir šiuo pagrindu ieškovui perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.).

Apeliaciniu skundu apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas, nes kaip savininkas yra atsakingas už kelio, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimą, o tai, kad šulinys, esantis šio kelio važiuojamoje dalyje, nėra atsakovo apskaitoje, bylai reikšmės neturi. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, būtent Vilniaus miesto savivaldybė neatliko jos, kaip atsakingo už kelių (gatvių) tinkamą priežiūrą asmens, pareigų, todėl tiek pagal bendrąsias CK normas, tiek pagal Vietos savivaldos įstatymą turi atlyginti žalą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones. Šio straipsnio 7 d. 5 p. numato, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Minėtos teisės aktų nuostatos išplečia ir papildo CK 6.266 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas dėl savininkų ir valdytojų atsakomybės sąlygų. Kelio valdytojas – tai fizinis arba juridinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantis daiktą (Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, 2 p., toliau – Aprašas). Sprendžiant dėl objekto, su kuriuo siejama padaryta žala, valdymo (eksploatavimo, priežiūros ar tvarkymo aspektais), kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 str. sąlygos, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju 2006-11-30 sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (t. 1, b. l. 90-93) tarp gatvės savininko atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ dėl lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo pati savaime nelemia šio objekto valdymo teisės perdavimo UAB „Grinda“. Tokią teisėjų kolegijos išvadą suponuoja nustatytas teisinis reglamentavimas. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės (Kelių įstatymo 5 str. 7 d., Aprašo 6 p., 8.3. p.). Pagal Kelių įstatymo 2 str. 12 d., kelio taisymas (remontas) yra statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusiais dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Tuo tarpu kelio (gatvės) priežiūra yra nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d., Aprašo 2 p., 12.1 p., 12.2. p.). Kaip matyti iš bylos aplinkybių, savivaldybė pavedė atlikti atlygintinų paslaugų teikimo sutartyje numatytus konkrečius lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo darbus, tačiau šis faktas negali būti laikomas pagrindu pripažinti, jog UAB „Grinda“ perleista ir daikto (gatvių ir kiemų) valdymo teisė ir šiuo pagrindu UAB „Grinda“ pripažintinas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto pietinėje dalyje valdytoju. Be to, iš pateiktos atlygintinų paslaugų sutarties nematyti, jog būtent už eismo įvykį sukėlusio šulinio priežiūrą buvo atsakingas UAB „Grinda“. Dėl šios priežasties vertinti trečiojo asmens UAB „Grinda“ padėtį kaip asmens, turinčio pareigą be kaltės CK 6.266 str. pagrindu atlyginti bet kokią su ginčo objektu susijusią žalą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra teisinių prielaidų. Pažymėtina, kad trečiojo asmens UAB „Grinda“ atsakomybė galėtų kilti tik bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.245 str. – 6.249 str., 6.256 str.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, dėl to minėti atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.266 str. yra įtvirtintas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad statinių, kurių kategorijai priskirtini ir keliai, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nuketėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tą ne kartą kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o tik trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Nagrinėjamu atveju atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai kaltės aspektu nevertintini, kadangi byloje nėra įrodyta nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas, kas galėtų sumažinti ar net visiškai eliminuoti atsakovo deliktinę atsakomybę. Pažymėtina, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar automobilio vairuotojas tinkamai atsižvelgė į meteorologines sąlygas, byloje nėra pateikta įrodymų apie automobilio stabdymą, be to, įvykis įvyko tamsiu paros metu, taigi vairuotojas turėjo įvertinti tai, jog kanalizacijos šulinys gali būti atsivėręs, o pasirinkęs saugų greitų ir būdamas atsargus vairuotojas turėjo visas galimybes išvengti galimos žalos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai nėra pagrįsti, kadangi, priešingai, netinkami nukentėjusiojo asmens veiksmai byloje nebuvo įrodyti. Pažymėtina, kad į bylą pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-08-10 nutarimas Nr. 3-4722 (t. 1, b. l. 16), kuriame konstatuota, jog transporto priemonės vairuotojas L. Ž. Kelių eismo taisyklių nepažeidė, nes jis negalėjo numatyti, kad iš po automobilio ratų pakils šulinio dangtis ir atsitrenks į jo vairuojamą automobilį, todėl ir dėl eismo įvykio kilimo nėra jo kaltės. Taigi, iš to, kas išdėstyta, matyti, jog transporto priemonės valdytojo didelis neatsargumas ar tyčia dėl kilusio įvykio nėra įrodyta.

Vertinant atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl patirtos žalos dydžio pagrįstumo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog ieškovo nurodytas žalos dydis yra pagrįstas ir protingo dydžio, kadangi iš UAB „Sostena“ 2012-12-21 rašto matyti, kad vien tik keistina originali ginčo transporto priemonės greičių dėžė kainuoja 21 086,15 Lt, o kad ši kaina būtų ženkliai mažesnė įvykio dieną, mažai tikėtina. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 p. numatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, jog žalos dydis nagrinėjamu atveju nustatytas pagal patvirtintą tvarką, ieškovui apmokėjus UAB „Reikas“, atlikusio ginčo automobilio remontą, 2009-10-07 PVM sąskaitą–faktūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas suteiktų paslaugų medžiagų vertės nepagrįstumo byloje neįrodė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašymo paskirti ekspertizę nepateikė, dėl to vertintina, jog minėtoje PVM sąskaitoje–faktūroje nurodytos suteiktų paslaugų ir medžiagų kainos yra pagrįstos.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog byloje įrodytos visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, dėl to konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą tenkino ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 9 318,33 Lt dydžio nuostolius. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 6 proc. dydžio metinių palūkanų. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti 6 proc. dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013). Atsakovas yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 str. 2 d.), todėl atsakovui nustatytinos 5 proc. dydžio palūkanos pagal CK 6.210 str. 1 d.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė proceso teisės normų ir padarė pagrįstą išvadą, jog už transporto priemonei padarytą žalą yra atsakingas atsakovas. Tačiau teismas netinkamai taikė palūkanų dydį viešiesiems juridiniams asmenims reglamentuojančias teisės normas, todėl teismo sprendimas keistinas, nurodant priteistiną 5 proc. dydžio palūkanų dydį už priteistą 9 318,33 Lt sumą nuo 2012-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl palūkanų priteisimo ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti taip – priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui UADB „Industrijos garantas“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 318,33 Lt sumą nuo 2012-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą teismo sprendimo dalį dėl priteistos 9 318,33 Lt skolos ir ieškovui bei valstybės biudžetui priteistų bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą.