- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-241-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04049-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- S. Š.
- Ieškovas
- L. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9026-589/2019 pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui S. Š., institucijai teikiančiai išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. Š. ieškiniu prašė teismo pakeisti išlaikymo dydį bei priteisti iš atsakovo S. Š. nepilnametės dukros E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-28 nutartimi iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui buvo priteista po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Teigė, kad nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pasikeitė dukros poreikiai, jie padidėjo ir jos gaunamų pajamų nepakanka nepilnametės dukters išlaikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-11-07 sprendimu ieškinys patenkintas, pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-28 nutartimi nustatyto išlaikymo dydis ir iš atsakovo S. Š. nepilnametės dukros E. Š. išlaikymui priteista po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-09-19) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Be to, iš atsakovo S. Š. ieškovei priteista 199,65 Eur advokato išlaidų, 66,30 Eur žyminio mokesčio ir 5,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
4. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-28 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas S. Š. įsipareigojo mokėti nepilnametės dukters E. Š. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-01 iki dukros pilnametystės, paskiriant L. Š. dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
5. Nustatė, kad ieškovė L. Š. dirba „P.“ surinkėja, jos gaunamos pajamos yra apie 500 Eur, jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui AB SEB bankas yra suteikęs kreditą 26 metams. Įmokos suma kiekvieną mėnesį – 116,63 Eur. Kito registruotino turto ieškovės vardu nėra. Konstatavo, kad atsakovas dirba UAB „E.“, jo gaunamos pajamos yra apie 700 Eur. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nėra. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-22 sprendimu santuoka tarp šalių nutraukta dėl atsakovo kaltės. Šiuo sprendimu prievolės kreditoriams UAB „Gelvora“, UAB „4finance“, UAB „Paskola šiandien“, UAB „Moment credit“, UAB „Mokilizingas“, UAB „General financing“ pripažintos solidariomis S. Š. ir L. Š. prievolėmis. Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas atsižvelgė į ieškovės paaiškinimą, kad ji moka dalį gaunamo darbo užmokesčio prievolėms įvykdyti ir šiuo metu yra sumokėjusi apie 7 000 Eur.
6. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad būtinosioms dukters išlaidoms yra reikalinga apie 500-600 Eur kiekvieną mėnesį. Nurodė, kad apie 300 Eur reikalinga maistui (pietūs mokykloje ir dailės mokykloje), be to, lėšos reikalingos mokymosi priemonėms, nuolatiniam autobuso bilietui, akinių rėmeliams, akinių stiklams (pakeitimas), maisto papildams ir vaistams, laisvalaikiui. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kai kurių procedūrų dukrai neišgali nupirkti (akies švitinimo procedūros, procedūros dėl plokščiapadystės). Teismas konstatavo, kad atsakovas nurodytų būtinųjų išlaidų neginčijo, tačiau su jomis nesutiko, nes jo nuomone, dukra nepakankamai su juo bendrauja, todėl jis neturi pareigos teikti didesnio išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad šalių dukrai netrukus sukaks 12 metų, todėl jos poreikiai yra didesni, tiek fiziologiniams (maistui, maisto papildams, vaistams), tiek poreikiams, susijusiems su būtinumu tinkamai pasirengti mokymo priemonėms ir kt..
7. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovas yra darbingas, neturi sveikatos problemų, turi specialybę, teismas darė išvadą, kad jis turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnametei dukrai išlaikymą. Nurodė, kad šalių nepilnametei dukrai yra reikalingos papildomos procedūros dėl jos sveikatos būklė ir įvertinęs šalių turtinę padėtį, jų turimus įsipareigojimus, nepilnametės poreikius, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pagrįstas, kad priteisus tokio dydžio išlaikymą, atsiras galimybė tenkinti nepilnametės dukters poreikius, susijusius ne tik su jos gyvenimo ir buities sąlygomis, bet ir su jos sveikatos būkle.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas S. Š. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-11-07 sprendimą pakeisti ir priteisti iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur kas mėnesį, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki dukters pilnametystės, taip pat priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo sutinkantis, kad išlaikymas dukrai būtų padidintas iki 215 Eur kas mėnesį. Tvirtina, kad ieškovė teismui pateikė ieškinį prašydama padidinti išlaikymą iki 215 Eur ir nurodė, kad dukters išlaikymui reikia apie 500 Eur. Tvirtina, kad sutiko su ieškinyje nurodyta prašoma padidinti išlaikyma suma, todėl atsiliepimo į ieškinį, įrodymų apie savo turtinę ir sveikatos būklę neteikė. Teigia, kad teismo posėdžio metu ieškovė I. Š. padidino savo reikalavimus ir prašė iš jo priteistą išlaikymą padidinti iki 300 Eur. Nurodo, kad su tokiu išlaikymo padidinimu nesutiko, tačiau neturėjo galimybės pateikti informacijos apie savo sveikatą ir turtinę padėtį, nes teismas nepadarė pertraukos ir bylą išnagrinėjo iš esmės, nesuteikdamas jam galimybės pateikti įrodymus.
10. Tvirtina, kad ieškovė neįrodė visos vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingos sumos, nes ieškinyje konkrečiai šių poreikių nedetalizavo. Nurodo, kad byloje didesnę įrodomąją vertę turi turėti rašytiniai įrodymai apie nepilnamečio vaiko išlaikyti patiriamas išlaidas, o tokių įrodymų byloje nepateikta.
11. Mano, kad teismo priteistas išlaikymo dydis yra per didelis ir neatitinkantis jo galimybių teikti tokį išlaikymą. Nurodo neturintis jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, gaunamos pajamos yra apie 700 Eur. Teigia, kad jis periodiškai dengia išlaikymo įsiskolinimą, pradėjęs dirbti UAB „E.“, sumokėjo nepilnametės dukters išlaikymui 3 228,09 Eur. Savanoriškai dukters poreikių patenkinimui yra pervedęs 175 Eur. Nurodo, kad ieškovė klaidina teismą, jog viena dengia įsiskolinimus kreditoriams, likusius po santuokos nutraukimo, nes jai yra pervedęs 500 Eur skoloms padengti. Teigia, kad siūlė papildomai prisidėti prie dukters gydymo, tačiau ieškovė atsisakė. Tvirtina nevengiantis dirbti ar įsidarbinti geriau apmokamame darbe ir šiuo metu dirba pagal savo galimybes ir turimus darbinius įgūdžius, o susirasti geriau apmokamo darbo neturi galimybės, nes turi regėjimo problemų (mato tik viena akimi) ir nors jam neįgalumas ir nėra nustatytas, tačiau dėl silpno regėjimo kito geriau apmokamo darbo susirasti negali. Nurodo, kad pagal įgytą traktorininko specialybę dirbti negali, nes jam leidžiama vairuoti tik B kategorijos transporto priemones.
12. Prašo priimti naujus įrodymus - pažymas iš darbovietės apie gaunamą darbo užmokestį, išskaičiuotas sumas vaiko išlaikymui, charakteristiką, banko išrašus, kurių anksčiau pateikti nebuvo pagrindo, nes sutiko su ieškiniu prašyta padidinti išlaikymo suma iki 215 Eur, tačiau ieškovei padidinus reikalavimus, neturėjo galimybės pateikti šių įrodymų.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė L. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad dukra turi sveikatos problemų, kas savaime reiškia ne tik didesnį žmogiškąjį rūpestį vaiku, bet ir didesnes išlaidas, kurių visų neįmanoma apskaičiuoti ir pagrįsti įrodymais. Teigia, kad pirmosios instancijos teisme aptarti vaiko poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, lavinimo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą (padidintą) išlaikymo dydį nėra pagrindo mažinti.
15. Pažymi, kad nuo ieškinio padavimo iki teismo posėdžio atsakovas turėjo pakankamai laiko pasiruošti bylai ir surinkti visus, jo nuomone, aktualius bylos nagrinėjimui dokumentus, tačiau neprieštarauja, kad atsakovo pateikti dokumentai būtų priimti.
16. Nurodo, kad atsakovas S. Š. nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybes apie turimas sveikatos problemas ir ribotas jo galimybes gauti didesnes pajamas. Pažymi, kad atsakovas turi vairuotojo pažymėjimą ir jei jo regėjimo problemos būtų didelės, toks dokumentas nebūtų išduotas. Tvirtina, kad S. Š. neįgaliu asmeniu nėra pripažintas, jam nėra nustatytas mažesnis nei 100 proc. darbingumas. Be to, yra įgijęs traktorininko, betonuotojo, aukštalipio ir kelias kitas specialybes, todėl turi galimybes dirbti ir užsidirbti.
17. Pažymi, kad dėl savo polinkio į azartinius lošimus dar esant santuokoje, atsakovas, dažniausiai be jos žinios, paėmė daug kreditų, kurie nutraukiant santuoka buvo pripažinti solidariosiomis prievolėmis. Nurodo, kad vengdamas atsiskaityti su kreditoriais ir nenorėdamas mokėti išlaikymo dukrai, atsakovas atsisakė gerai apmokamo darbo AB „P.“ bei dažniausiai dirbdavo nelegaliai.
18. Nurodo, kad apelianto nurodomi 500 Eur buvo pervesti antstoliui R. Kudrauskui, kad padengti bent dalį įsiskolinimų. Apelianto tvirtinimai, kad siūlė papildomai prisidėti prie nepilnametės dukters gydymo, tačiau „ieškovė atsisakė“ yra neteisingi.
19. Nurodo tam, kad galėtų vaikui užtikrinti galimybę turėti nuolatinę gyvenamąją vietą įsigijo butą, dėl ko buvo paimta paskola, kurią ji moka. Be to, yra skolinių įsipareigojimų UAB „Gelvora“, o jos gaunamos pajamos siekia apie 500 Eur kas mėnesį. Tvirtina pati turinti sveikatos problemų. Nurodo, kad dukrai negali užtikrinti nei tinkamos sveikatos priežiūros, nei gydymo, nei sąlygų ugdymui ir laisvalaikiui, nes iš atlyginimo išskaičiuojamos skolos.
20. Teikia naujus įrodymus ir prašo priimti. Nurodo, kad papildomi įrodymai yra susiję su dukters sveikata, skolų mokėjimu kreditoriams ir pan.. Dauguma teikiamų papildomų įrodymų buvo parengti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo arba jų pateikimo būtinumas iškilo siekiant pagrįsti atsiliepimo argumentus, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo S. Š. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas S. Š. kartu su apeliaciniu skundu pateikė pažymas iš darbovietės apie gaunamą darbo užmokestį, iš jo išskaičiuotas sumas vaiko išlaikymui, charakteristiką, banko išrašus, kurių, apelianto teigimu, anksčiau pateikti nebuvo galimybės. Ieškovė L. Š., siekdama pagrįsti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus taip pat pateikė naujus įrodymus, susijusius su šalių dukters sveikata, skolų mokėjimu kreditoriams ir pan.. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, ginčo bei šalių įrodinėtinas aplinkybes, apeliaciniame skunde keliamus reikalavimus ir apelianto akcentuojamą aplinkybę, kad jis, sutikęs su pirminiu prašyto priteisti 215 Eur išlaikymo dydžiu, atsiliepimo ir įrodymų byloje neteikė, o teismo posėdžio metu, ieškovei padidinus reikalavimus, neturėjo galimybės pateikti rašytinių įrodymų, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių teikiamų įrodymų priėmimas, neužvilkins proceso. Be to, įvertintinus aplinkybę, kad su naujais įrodymais šalys yra susipažinusios, turėjo procesinę galimybę teikti dėl jų paaiškinimus, darytina išvada esant pagrindui priimti naujus įrodymus.
23. Tarp šalių kilo ginčas dėl šalių nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydžio. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-28 nutartimi nustatyto išlaikymo dydis ir iš atsakovo S. Š. nepilnametės dukters E. Š. išlaikymui priteista po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantas nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu ir prašo jį sumažinti iki 215 Eur, teigdamas, kad ieškovė neįrodė visos vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingos sumos, be to, priteistas išlaikymo dydis neatitinkantis jo galimybių teikti tokį išlaikymą. Be to, tvirtina, kad ieškovei tik teismo posėdžio metu padidinus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, nesuteikdamas jam galimybės pateikti papildomus įrodymus dėl sveikatos būklės, gaunamų pajamų.
24. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo, ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus kai kurias įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai). Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymai (CPK 42 straipsnio 1 dalis) numato ir tokią dispozityvumo principo išraišką kaip teisės keisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką suteikimas ieškovui po to, kai teismas priima ieškinį (iškelia civilinę bylą). Keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis.
25. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Toks ribojimas laiko atžvilgiu nėra absoliutus. Įstatymų leidžiamas ir vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Bet kuri iš pirmiau nurodytų sąlygų atskirai paimta yra pakankama, kad ieškovas galėtų keisti ieškinio pagrindą arba dalyką po civilinės bylos iškėlimo. Aptartu dispozityviosios teisės ribojimu ir ribojimo išimtimis siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą. CPK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad, pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasirengti bylos nagrinėjimui. Taip užtikrinami rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai), suteikiama galimybė kitai proceso šaliai pateikti atsikirtimus į ieškovo reikalavimus bei naujus įrodymus.
26. Byloje nustatyta, kad ieškovė L. Š. pareikštu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo S. Š. 215 Eur dydžio išlaikymą šalių nepilnametei dukrai E. Š.. 2019-11-06 vykusio teismo posėdžio metu, ieškovė padidino reikalavimą ir nurodė prašanti iš atsakovo priteisti dukters išlaikymui ne mažiau kaip 300 Eur. Byla buvo išnagrinėta tame pačiame teismo posėdyje, kuriame pateikti padidinti reikalavimai. Iš paaiškinimų matyti, kad atsakovas S. Š., sutikęs su pareikštu ieškiniu dėl 215 Eur išlaikymo dydžio priteisimo, iki bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo pateikęs jokių procesinių dokumentų bei įrodymų, susijusių su jo finansine padėtimi, nes jo teigimu sutiko su prašoma išlaikymo suma. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamo ginčo specifiką, CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, suteikiančias teismui, nagrinėjančiam šeimos bylą, teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tai, kad atsakovas atidėti bylos nagrinėjimo neprašė, sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas ir netinkamai taikė procesinių įstatymų normas, netaikęs CPK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, tačiau įvertinus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), tai, kad nagrinėjama byla yra susijusi su vaiko interesais, konstatuoja nesant pagrindo spręsti šį pažeidimą buvus esminiu.
27. Pagal Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2-3 dalys). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
28. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2009; Nr. 3K-3-294/2010; Nr. 3K-7-24/2013).
29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-28 nutartimi iš atsakovo S. Š. buvo priteistas 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Byloje nėra ginčo, kad nepilnametės dukters poreikiai yra padidėję ir kad iš atsakovo S. Š. priteistas išlaikymas nėra pakankamas, todėl atsakovas turi pareigą teikti didesnį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepilnametės dukters būtiniems poreikiams užtikrinti reikalinga 600 Eur suma kas mėnesį ir iš atsakovo priteisė 300 Eur.
30. Kaip minėta, CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra, kuriai skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo 11 metų, gyvena kartu su ieškove, lanko mokyklą bei Dailės mokyklą, turi sveikatos problemų, t.y., serga astigmatizmu, vystosi plokščiapadystė dėl ko yra reikalingos ir papildomos medicininės procedūros. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė L. Š. dirba „P.“ surinkėja, jos gaunamos pajamos yra apie 500 Eur. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ji turi finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui, pagal suteiktą kreditą būsto įsigijimui, ir įmokos suma kiekvieną mėnesį sudaro 116,63 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „E.“, jo gaunamos pajamos yra apie 700 Eur, registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-22 sprendimu nutraukiant santuoką tarp šalių, prievolės kreditoriams UAB „Gelvora“, UAB „4finance“, UAB „Paskola šiandien“, UAB „Moment credit“, UAB „Mokilizingas“, UAB „General financing“ pripažintos solidariomis S. Š. ir L. Š. prievolėmis. Pagal ieškovės paaiškinimus, dalis jos gaunamo darbo užmokesčio pervedamos prievolėms įvykdyti. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad skolos kreditoriams yra išskaičiuojamos ir iš atsakovo darbo užmokesčio.
32. Iš apelianto pateiktų įrodymų matyti, kad jo darbo užmokestis kinta nuo išdirbtų valandų skaičiaus ir 2019 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais sudarė apie 1 000 Eur, neatskaičius mokesčių, iš kurių 200 Eur buvo išskaitoma nepilnametės dukters išlaikymui. Kaip nurodyta aukščiau, atsakovas neturi nekilnojamojo ar kilnojamo turto, gyvena pas tėvus, neturi kitų išlaikytinių, todėl gaunamas pajamas, išskyrus išlaikymą dukrai, naudoja tik skolų grąžinimui ir savo reikmėms. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad atsakovas S. Š. yra darbingas, turi keletą specialybių, kas leidžia spręsti, kad jis turi galimybę teikti nepilnametei dukrai didesnį nei ieškiniu ieškovės prašomą priteisti 215 Eur išlaikymą. Su apeliaciniu skundu byloje pateikti apelianto medicininiai išrašai nepatvirtina, kad jo sveikatos būklė riboja galimybes dirbti geriau apmokamą darbą. Nors apeliantas nurodo, kad jis dėl regėjimo (teigia, kad mato tik viena akimi) negali dirbti geriau apmokamo darbo, tačiau duomenų, kad jam būtų apribotas darbingumas, byloje nėra. Be to, iš medicininių duomenų matyti, kad jis gali vairuoti B kategorijos transporto priemones, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas S. Š. negali gauti didesnių pajamų (b.l.73).
33. Iš ieškovės L. Š. 2019-11-06 teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad išlaidos dukters maisto produktams sudaro apie 50 Eur savaitei, be to, maistui mokykloje skiriama po 3 Eur kasdien, nes dėl lankomų užsiėmimų duktė namo grįžta tik apie 17-18 val.. Nurodė, kad Dailės mokykla kainuoja 16 Eur mėnesiui ir apie 30 Eur kas mėnesį patiriamos išlaidos įvairių priemonių įsigijimui, nuolatiniam autobuso bilietui, be to, kasmet perkama mokyklinė uniforma, kuri kainuoja 100 Eur bei įvairios būtinos mokymo priemonės, kurioms išleidžiama iki 70 Eur kasmet. Ieškovė nurodė, kad dukra dalyvauja olimpiadose (apie 20 Eur per metus), edukacinėse programose mokykloje (2-3 Eur per mėnesį), vyksta į ekskursijas, apie 30 Eur per mėnesį išleidžiama vaistams ir maisto papildams imunitetui stiprinti, taip pat apie 30-50 Eur reikalinga vaiko rūbams bei avalynei. Byloje nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra turi nuolat nešioti akinius, kartą ar du per metus reikalinga pakeisti akinių stiklus ir tam išleidžiama apie 100 Eur. Pagal ieškovės paaiškinimus, dukrai yra reikalingos akies švitinimo procedūros, procedūros plokščiapadystės prevencijai, kurių ji neišgali nupirkti. Atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu iš esmės neginčija minėtų išlaidų būtinumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad nurodomi vaiko poreikiai yra būtini, o nurodomos išlaidos nėra užaukštintos, atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė neįrodė būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingos sumos, nes nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad vertinant nepilnamečiui vaikui reikalingų išlaidų dydį vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir minėtas dydis neturėtų būti išimtinai siejamas tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu. Tačiau įvertinus, kad dalis ieškovės patiriamų išlaidų yra vienkartinės (uniformos pirkimas, akinių stiklų keitimas), teismas daro išvadą nesant pakankamo pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtinoms 12 m. amžiaus šalių nepilnametės dukters išlaikymo išlaidoms kas mėnesį būtina skirti 600 Eur.
34. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šalių teiktus paaiškinimus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teiginius, sprendžia, kad protingumo reikalavimus atitinkanti suma, kurią tėvai kas mėnesį turėtų skirti 12 m. amžiaus nepilnametės dukters būtiniems poreikiams užtikrinti, yra 500 Eur. Minėta išvada daroma įvertinus aplinkybę, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą šalių dukrai yra skiriama ir valstybės išmoka, kuri skiriama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).
35. Įvertinus aptartas aplinkybes, nepilnamečio vaiko interesus, teisėjų kolegija sprendžia, kad proporcingas, teisingas ir adekvatus iš atsakovo nepilnametei dukrai kas mėnesį priteistinas išlaikymo dydis yra 250 Eur. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir iš atsakovo priteistas išlaikymas mažintinas iki 250 Eur (CPK 178, 185 straipsniai, 376 straipsnio 3 dalis).
36. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 199,65 Eur ieškinio parengimo išlaidų (b.l. 26-27). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai yra tenkinami iš dalies (83 proc.), iš atsakovo ieškovės L. Š. naudai priteistina 165,71 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, o valstybės naudai iš atsakovo S. Š. priteistina 48,30 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
37. Iš bylos duomenų matyti, kad paduodant apeliacinį skundą, atsakovas S. Š. sumokėjo 66,30 Eur žyminį mokestį (b.l. 88). Įvertinus aplinkybę, kad skundu ginčijamas išlaikymo dydis tik dėl 85 Eur, už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis yra 30,60 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi apeliantas žyminio mokesčio sumokėjo daugiau negu numato įstatymai, permokėtas žyminis mokestis atsakovui grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Byloje nustatyta, kad atsakovas S. Š. apeliacinės instancijos teisme patyrė 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, o ieškovė L. Š. – 199,65 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šalių patirtos išlaidos nėra neproporcingos bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose rekomenduojamus dydžius. Kadangi atsakovo S. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (59 proc.), iš ieškovės atsakovui priteistina 18 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 147,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, viso 165,50 Eur (18 + 147,50 = 165,50 Eur). Proporcingai atsakovo atmestų reikalavimų daliai (41 proc.) ieškovei iš atsakovo priteistina 81,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės L. Š. atsakovo naudai priteistina 83,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis 165,50-81,85 ).
39. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, nes proporcingai atmestų bei tenkintų reikalavimų daliai joms tenkančios išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti sekančiai:
Ieškinį tenkinti.
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-09-19) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 165,71 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai bei 48,30 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 30 ct) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės L. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 83,65 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti atsakovui S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) permokėtą 35,70 Eur (trisdešimt penkių eurų 70 centų) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. gruodžio 6 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.
Atsakovui S. Š. išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi teismo nutartimi.