Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LKV Logistic“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „LKV Logistic“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Joredita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 200 EUR įsiskolinimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2016 m. spalio 28 d. su atsakove pasirašė automobilio nuomos sutartį Nr. 2016-10-28, pagal kurią iš atsakovės išsinuomojo automobilį „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5 paroms, už automobilio nuomą sumokėjo 121 EUR, taip pat atsakovei buvo pervestas 200 EUR užstatas. Automobilis atsakovei buvo grąžintas 2016 m. lapkričio 2 d., automobilio vidus buvo sutvarkytas, nuplauta išorė. Nuomininkas apžiūrėjo automobilį ir jokių defektų bei trūkumų nerado, buvo pasirašytas grąžinimo aktas, atsakovė pretenzijų nepareiškė, todėl atsakovė pagal sutartį turėjo grąžinti 200 EUR užstatą. Ieškovė atsakovei išsiuntė raštą su prašymu grąžinti užstatą, tačiau atsakovė užstato negrąžino.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. spalio 28 d. automobilio nuomos sutarties Nr. 2016-10-28 pagrindu susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Ieškovė teigia, jog tinkamai ir laiku įvykdė sutartines prievoles, todėl atsakovė nepagrįstai negrąžino 200 EUR užstato, kuriuo sutarčiai esant įvykdytai ir pasibaigusiai, atsakovė naudojasi be teisinio pagrindo. Atsakovė teigia, jog ieškovė pažeidė automobilio nuomos sutarties nuostatas, nes automobilį grąžino 6 valandomis vėliau nei privalėjo grąžinti, transporto priemonė buvo grąžinta nenuplauta bei apgadinta, todėl neturi pareigos grąžinti ieškovės sumokėto 200 EUR užstato. Iš sutarties priedo teismas nustatė, kad automobilis perduotas nuomai 2016 m. spalio 28 d., 10.52 val., o grąžintas 2016 m. lapkričio 2 d., 16.45 val. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog automobiliai nuomojami paromis, todėl sutarties priede yra nurodoma tiksli perdavimo data ir laikas bei priėmimo data ir laikas, iš to seka, kad automobilis turėjo būti grąžintas tiksliai po penkių parų. Iš teismui pateikto garso įrašo, teismas padarė išvadą, jog ieškovės atstovas K. J. būtent taip ir suprato šią sutarties sąlygą, todėl telefonu skambino atsakovės vadybininkui Š. A. susitarti dėl automobilio grąžinimo laiko, abipusiu šalių susitarimu buvo sutarta automobilį grąžinti iki atsakovės darbo pabaigos. Atsižvelgdamas į šias nustatytas faktines aplinkybes, jog šalys žodžiu sutarė dėl automobilio grąžinimo laiko, teismas padarė išvadą, jog ieškovė nepažeidė sutarties sąlygos grąžinti automobilį nustatytu terminu. Teismas pažymėjo, jog nuomos sutarties priede Nr. 1 specialiojoje dalyje priimant automobilį iš nuomininko įrašyta data 2016-11-02 ir ranka įrašytas priėmimo laikas – 16.45 val., todėl įvertinęs šias faktines aplinkybes, jog automobilis buvo grąžintas paskubomis ir realiai buvo apžiūrimas tik apie 5 minutes, vakare, lietuj purškiant, automobiliu buvo nuvažiuota apie 100 km. nuo V. iki K., teismas konstatavo, jog neabejotina, jog automobilis buvo apsitaškęs, todėl šalių ir buvo susitarta dėl automobilio atidesnės apžiūros po jo nuplovimo. Taip pat svarbi aplinkybė, jog grąžinant automobilį nuomos sutarties priede Nr.1 4 punkte nėra nei realiai priėmusio automobilį vadybininko parašo nei grąžinusio asmens, šiuo atveju K. J. parašo, o tai rodo, jog automobilio grąžinimas nebuvo baigtas, todėl ieškovės argumentai, jog buvo pasirašytas grąžinimo aktas, kuris pasak ieškovės patvirtina, jog sutartis buvo tinkamai įvykdyta, atmesti. Teismas taip pat įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog automobilis grąžinimo metu buvo nenuplautas, todėl ieškovės atstovas tokiomis prastomis oro sąlygomis, temstant galėjo ir nepastebėti įbrėžimų, kurie nuplovus automobilį buvo užfiksuoti nuotraukose. Todėl teismas padarė išvadą, jog automobilio įbrėžimai padaryti būtent nuomos laikotarpiu, kai automobilį valdė ir už jį buvo atsakinga ieškovė. Nors nuomos sutartyje šalys neaptarė užstato paskirties, įvertinęs teismo posėdžio metu duotus šalių bei liudytojų paaiškinimus, teismas padarė išadą, jog abi nuomos sutarties šalys buvo susitarusios, jog automobilio nuomos sutarties tinkamų sąlygų vykdymas užtikrinamas užstatu, kuris garantuoja nuomos mokesčio sumokėjimą, jei vėluojama laiku grąžinti automobilį, ir skirtas galimiems nuomojamos transporto priemonės padarytiems nuostoliams atlyginti, sumokėtas užstatas nuomotojo grąžinamas nuomininkui jei sutarties sąlygos tinkamai įvykdytos, t. y. grąžintas automobilis be defektų, pilnu baku degalų ir laiku, o jei nustatomi minėti pažeidimai nuomininkas sutinka, jog nuomotojas užstato negrąžina arba iš jo išskaičiuoja padarytą žalą. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog byloje nustatyta, jog transporto priemonė buvo apgadinta ieškovės naudojimo ir valdymo metu, atsakovė pagrįstai negrąžino ieškovei sumokėjo 200 EUR užstato, kuris buvo skirtas padengti atsakovei padarytą žalą, todėl ieškovės ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, vadovavosi išimtinai tik atsakovės atstovo paaiškinimais, netinkamai aiškino nuomos sutarties sąlygas. Aplinkybę, jog automobilis atsakovei buvo pristatytas nesant trūkumų ir defektų, neginčijamai patvirtina šalių 2016 m. lapkričio 2 d. pasirašytas automobilio priėmimo — perdavimo aktas, t. y. sutarties priedas Nr. 1 prie automobilio nuomos sutarties. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo minėtu įrodymu, kuriame matyti, kad automobilis perduotas be defektų, transporto priemonė grąžinta laiku, t. y. 2016 m. lapkričio 2 d. 16.45 val., yra nuomotojo antspaudas ir parašas, patvirtinantis, kad atsakovė neturi jokių pretenzijų, automobilis perduotas be defektų. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog automobilis buvo grąžintas paskubomis ir realiai buvo apžiūrimas 5 minutes, lietui purškiant ir šalių buvo susitarta dėl automobilio atidesnės apžiūros po jo plovimo, kadangi įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes byloje nėra. Atsakovės pateiktos PVM sąskaitos — faktūros pagrindu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad automobilis buvo nuplautas atsakovės nurodytu laiku, t. y. 2016 m. lapkričio 3 d., tačiau byloje tokių duomenų nėra. Pateikta PVM sąskaita — faktūra už automobilio plovimo paslaugas išrašyta 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po automobilio perdavimo. Jos pagrindu negalima konstatuoti apie tai, jog transporto priemonė buvo plaunama iš karto po jos perdavimo ir tik tada pastebėti įbrėžimai.Atsakovė šioje civilinėje byloje nepateikė priešieškinio, nereiškė jokio savarankiško reikalavimo ieškovei, kas tik patvirtina, jog 200 EUR ieškovės užstatu sumokėta suma, pasibaigus sutartiniams santykiams atsakovė naudojasi neteisėtai. Tačiau pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva atliko įskaitymą, dėl kurio nebuvo pareikštas reikalavimas, nepagrįstai ir neteisėtai pripažino atsakovės nepagrįsto praturtėjimo teisėtumą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka

Apeliantė prašo bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Prašymą motyvuoja tuo, jog apeliacinės instancijos teisme teisingas ir pagrįstas teismo sprendimas priimtinas tik bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ir išklausant proceso šalis bei visapusiškai ir objektyviai vertinant byloje esančios rašytinius įrodymus.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas netenkintinas. Byloje iškilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, jog pagal šalių sudarytą 2016 m. spalio 28 d. Automobilio nuomos sutartį Nr. 2016-10-28, ieškovė išsinuomojo automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 parų laikotarpiui už 121 EUR su PVM sumą, bei sumokėjo 200 EUR dydžio užstatą. Ieškovės teigimu, automobilio nuomos sutarties priedo Nr. 1, 4 punktas įrodo, jog automobilį ieškovė grąžino nustatytu terminu, nuplautą ir tvarkingą, be defektų ir automobilio trūkumų, todėl atsakovė privalėjo ieškovei grąžinti 200 EUR dydžio užstatą. Atsakovė įrodinėjo, jog ieškovė pažeidė automobilio nuomos sutarties 4.1. punktą, nes automobilį grąžino 6 valandomis vėliau nei privalėjo grąžinti, 4.8., 4.9. ir 8.2. punktus, nes transporto priemonė buvo grąžinta nenuplauta bei apgadinta. Nurodė, jog dėl šių priežasčių ieškovei užstatas negrąžintas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, vadovavosi išimtinai tik atsakovės paaiškinimais, netinkamai aiškino automobilio nuomos sutarties sąlygas. Kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalys žodžiu sutarė dėl automobilio grąžinimo laiko, ir ieškovė nepažeidė sutarties 4.1. punkto sąlygos grąžinti automobilį nustatytu terminu ir skundo dėl šios sprendimo dalies nėra, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota, jog ieškovė pažeidė automobilio nuomos sutarties 4.1. punktą, kadangi automobilį grąžino nenuplautą ir apgadintą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog tarp šalių 2016 m. spalio 28 d. Automobilio nuomos sutarties Nr. 2016-10-28 pagrindu susiklostė transporto priemonių nuomos teisiniai santykiai. Kadangi iš šalių sudarytos sutarties turinio nustatyta, jog transporto priemonė ieškovei išnuomota neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, darytina išvada, kad tarp šalių kilusiam ginčui taikytinos transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.522 – 6.529 straipsniai). Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio dalis). Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis).CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).Iš šalių sudarytos automobilio nuomos sutarties 2.1. punkto nustatyta, kad nuomos mokestis, jo apskaičiavimo tvarka bei avansinio mokėjimo dydis nustatomi sutarties priede Nr. 1. Minėtos sutarties 2.3. punkte nurodyta, jog nustatyto dydžio avansą nuomininkas sumoka nuomotojui priimdamas automobilį nuomai. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė pasiimdama automobilį, sumokėjo atsakovei sutarties priede Nr. 1 nurodytą 200 EUR dydžio užstatą.Iš automobilio nuomos sutarties 3.1. punkto nustatyta, kad nuomotojas (atsakovė) įsipareigojo suteikti ieškovei sutarties sąlygas atitinkantį techniškai tvarkingą, nuplautą, išvalytu salonu, nesugadintą ir neapgadintą (nebent sutarties priede būtų nurodyta kitaip) automobilį nuomai iki sutarties priede Nr. 1 nurodyto termino. Ieškovė įsipareigojo apžiūrėjusi automobilį ir nurodžiusi apie jo trūkumus sutarties priede Nr. 1, priimti jį nuomai, naudotis automobiliu pagal automobilio bei sutartyje nurodytą paskirtį ir iki sutarties nustatyto termino grąžinti atsakovei automobilį tos būklės, kurios jis jai buvo perduotas (Automobilio nuomos sutarties 4.1. punktas). Kadangi automobilio nuomos sutarties priedo Nr. 1, 3 punkte perduodant automobilį ieškovei, nurodyta, jog automobilis perduotas ieškovei be defektų ir automobilio trūkumų, vadovaujantis automobilio nuomos sutarties 3.1., 4.1. punktais, ieškovė privalėjo automobilį grąžinti atsakovei techniškai tvarkingą, nuplautą, išvalytu salonu, nesugadintą ir neapgadintą ir iki sutartyje nurodyto termino. Kaip jau minėta, ginčas kyla dėl įsipareigojimo grąžinti atsakovei automobilį nuplautą bei neapgadintą.Ieškovė pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde teigia, kad automobilis 2016 m. lapkričio 2 d. buvo grąžintas atsakovei nuplautas. Pažymėtina, jog ieškovė teigdama, jog automobilis buvo nuplautas prieš jį grąžinant atsakovei, įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esanti EcoClean 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita – faktūra bei atliktų darbų ataskaita patvirtina, jog ginčo automobilis 2016 m. lapkričio 3 d. buvo nuplautas pasinaudojant minėtos įmonės paslaugomis. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pateikta PVM sąskaita — faktūra už automobilio plovimo paslaugas išrašyta 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po automobilio perdavimo, todėl jos pagrindu negalima konstatuoti, jog transporto priemonė buvo plaunama iš karto po jos perdavimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėta sąskaita – faktūra išrašyta 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau prie sąskaitos pridėtoje atliktų darbų ataskaitoje aiškiai nurodyta, jog 2016 m. lapkričio 3 d. plautas automobilis F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 30 EUR kainą. Apeliantė įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pateiktus įrodymus, nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė. Esant minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ir pagrįstai konstatavo, kad automobilis atsakovei grąžintas nenuplautas.Tačiau, kaip matyti, automobilio nuomos sutarties 4.9. punkte nuomininkas įsipareigojo grąžinti lengvąjį automobilį tokį, kokį pasiėmė - tvarkingą, nuplautą, išvalytu salonu. Jei nuomininkas šito neįvykdo, taikomas valymo mokestis 30 EUR, mikroautobusams 50 EUR. Atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), nuosekliai formuojamą teismų praktiką dėl sutarčių aiškinimo, darytina išvada, jog šalys sudarydamos automobilio nuomos sutartį susitarė, jog atsakovė gali grąžinti neplautą automobilį ir toks įsipareigojimo grąžinti automobilį nuplautą nevykdymas, nepažeidžia automobilio nuomos sutarties sąlygų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog ieškovės grąžintas automobilis buvo nenuplautas, negali būti priežastis konstatuoti, jog atsakovė pažeidė automobilio nuomos sutarties sąlygas ir dėl šios priežasties atsakovė automobilio grąžinimo metu galėjo nepastebėti automobilio defektų.Kaip matyti iš šalių sudarytos automobilio nuomos sutarties turinio, šalys neaptarė, kokia tvarka automobilis turėtų būti grąžinamas atsakovei (kada apžiūrimas, kaip apžiūrimas, kaip atliekama automobilio apžiūra grąžinus automobilį nenuplautą). Kadangi šalys automobilio nuomos sutartyje neaptarė automobilio grąžinimo tvarkos, jo apžiūros, nėra pagrindo sutikti, su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei grąžinant automobilį atsakovei, atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo grąžintas vakare, lietui purškiant, automobiliui nuvažiavus apie 100 km, buvo susitarta atidžiau automobilį apžiūrėti po jo nuplovimo. Pažymėtina, jog sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Todėl atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis nepaisant jos termino turi būti rašytinė (CK 6.523 straipsnis), bet kokie minėtos sutarties pakeitimai ar papildymai, tai yra, susitarimas automobilį apžiūrėti po jo nuplovimo, turėjo būti sudaryti raštiškai. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog raštiškai tarp šalių buvo susitarta apžiūrėti automobilio būklę po jo nuplovimo (CPK 178 straipsnis). Be to, šalių sudarytoje automobilio nuomos sutartyje apibrėžta tik tai, kokios būklės automobilis turi būti grąžintas atsakovei, tačiau nenustatyta, kokia tvarka priimamas ir apžiūrimas automobilis jį grąžinant. Tik automobilio nuomos sutarties priedo Nr. 1, 4 punkte „Priimant automobilį ir nuomininko“ nurodyta, jog priimant automobilį yra užfiksuojami jo trūkumai bei nurodoma jo priėmimo data bei laikas. Kaip nustatyta, šiame automobilio nuomos sutarties priedo punkte prie grafos automobilio trūkumai, pastabų, jog automobilis grąžintas su defektais nenurodyta. Grafoje priėmimo laikas ir data nurodyta, jog automobilis grąžintas „2016-11-02, 16.45 val., 3 646 km“. Ši automobilio nuomos sutarties dalis pasirašyta atsakovės vadovės E. N. parašu bei patvirtinta įmonės spaudu. Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su apeliante, jog automobilio grąžinimo metu, atsakovė patvirtino, jog automobilis nebuvo apgadintas ir atsakovė neturi jokių pretenzijų ieškovei. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilio nuomos sutarties priedo Nr. 1, 4 punktas yra nepasirašytas nei jį realiai priėmusio vadybininko parašu, nei automobilį realiai pridavusio asmens parašu, ir tai rodo, jog automobilio pridavimas nebuvo baigtas. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog priimant automobilį iš ieškovės, minėtą sutarties punktą, privalėjo pasirašyti automobilį priėmęs atsakovės vadybininkas (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, jog automobilio nuomos sutarties dalis nepasirašyta automobilį faktiškai grąžinusio K. J., neturi teisinės reikšmės, nes esminę reikšmę sprendžiant dėl tinkamos būklės automobilio grąžinimo turi atsakovės vadovės parašas, kuris patvirtina, jog automobilis grąžintas be trūkumų. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo automobilio nuomos sutarties priedo Nr. 1, 4 punktu, kuriame matyti, kad automobilis perduotas be defektų, transporto priemonė grąžinta laiku, t. y. 2016 m. lapkričio 2 d. 16.45 val., yra nuomotojo antspaudas ir parašas, patvirtinantis, kad atsakovė neturi jokių pretenzijų, automobilis perduotas be defektų. Pažymėtina, jog atsakovė yra verslininkė ir, sudarydama sandorius, privalo įvertinti ir su šiais sandoriais susijusią verslo riziką, t. y. turi būti pakankamai apdairi ir rūpestinga, jai taikomi aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Atsakovė privalėjo įvertinti ir numatyti, jog neaptarusi sutartyje automobilio grąžinimo tvarkos, jo apžiūros atlikimo ir galbūt tinkamai automobilio neapžiūrėjusi, negali reikalauti atsakomybę už automobilio defektus perkelti ieškovei.Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė nepažeidė automobilio nuomos sutarties nuostatų grąžinti automobilį neapgadintą (Automobilio nuomos sutarties 4.1. punktas).Ginčo nėra, jog abi nuomos sutarties šalys buvo susitarusios, jog automobilio nuomos sutarties tinkamų sąlygų vykdymas užtikrinamas užstatu, kuris garantuoja nuomos mokesčio sumokėjimą, jei vėluojama laiku grąžinti automobilį ir galimiems nuomojamos transporto priemonės padarytiems nuostoliams atlyginti, sumokėtas užstatas nuomotojo grąžinamas nuomininkui jei sutarties sąlygos tinkamai įvykdytos, t. y. grąžintas automobilis be defektų, pilnu baku degalų ir laiku, o jei nustatomi minėti pažeidimai nuomininkas sutinka, jog nuomotojas užstato negrąžina arba iš jo išskaičiuoja padarytą žalą. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).Ieškovei tinkamai įvykdžius automobilio nuomos sutarties sąlygas, ji neturi pareigos atlyginti dėl daikto pablogėjimo atsiradusius atsakovės nuostolius (CK 6.500 straipsnis), kurie buvo užtikrinti automobilio nuomos sutartyje nurodyto dydžio užstatu. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, todėl iš atsakovės priteistinas 200 EUR užstatas ieškovei. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsakovė privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 200 EUR dydžio sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, tai yra, nuo 2016 m. gruodžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei priteistina 20 EUR žyminis mokestis už ieškinį, 200 EUR atstovavimo išlaidas už dubliko parengimą, bei 125,23 EUR kelionės iš Vilniaus į teismo posėdžius išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas, iš atsakovės priteistinas 20 EUR žyminis mokestis už apeliacinį skundą bei 300 EUR atstovavimo išlaidos už apeliacinio skundo parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n usprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Joredita“ 200 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 200 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LKV Logistic“.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Joredita“ 345,23 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LKV Logistic“, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Joredita“ 320 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LKV Logistic“, patirtas apeliacinės instancijos teisme.