Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-296-544/2012

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-05-28
Bylos Nr.: 2A-296-544/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-05714-2011-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Danguolė Smetonienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
Ieškovas: A. S.
Atsakovas: V. S.

Kategorijos

30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-296-544/2012

Teisėja Daina Lisaitė Proceso Nr. 2-08-3-05714-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.2; (S) 75.8; 114.11; 121.18;125.1;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-157-812/2012 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovė A. S. prašė nutraukti jos ir atsakovo V. S. 1991-11-23 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti pavardę „Rudytė“, nustatyti, kad 0,0682 ha žemės sklypas, unik. Nr. 2701-0025-0054, Velžio kelias 6, Panevėžio m., yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, žemės sklypą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, o iš jos priteisti atsakovui 10 000 Lt piniginę kompensaciją, sprendimo vykdymą išdėstant trejų metų laikotarpiui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokoje 1992-10-30 gimė sūnus D. S., kuris šiuo metu yra pilnametis. Santuoka su atsakovu nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis po santuokos sudarymo ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, gydėsi nuo alkoholizmo, nors ketverius metus alkoholio nebevartoja, tačiau buvo sunkaus charakterio, priekabus, nevykdė pareigos remti kitą sutuoktinį moraliai ir materialiai, yra jai neištikimas ir nuo 2011-08-23 gyvena atskirai su kita moterimi. Dėl reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą nurodė, kad gyvenamąjį namą su dviem priestatais, unik.Nr.2795-4005-9011, ūkiniu pastatu, unik.Nr.2795-4005-9022, ir kiemo statiniais, unik.Nr. 2795-4005-9033, esančiais Velžio kelias 6, Panevėžio m., paveldėjo pagal testamentą, todėl jis yra jos asmeninė nuosavybė ir tarp šalių nedalintinas. Nesutiko, kad santuokos metu gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerintas 52380 Lt, o pagalbiniai statiniai – 8000 Lt. Namo rekonstrukcija, kurios metu padidintas jo plotas pirmame aukšte ir iškelta mansarda, buvo atlikti iki santuokos sudarymo jos tėvų darbu ir lėšomis. Santuokos metu buvo baigti atlikti tik vidaus įrengimo bei apdailos darbai: įvestas vandentiekis bei kanalizacija, dujos, pakeista didžioji dalis namo stogo nauju šiferiu. 2009 metais buvo atliktas sūnaus kambario remontas. Mano, jog iš viso minėto turto pagerinimui iš santuokinių lėšų buvo išleista 9000 Lt, todėl atsakovui siūlo priteisti 4500 Lt kompensaciją. Ūkinis pastatas bei kiti kiemo statiniai nebuvo rekonstruojami bei remontuojami santuokos metu. Kadangi 0.0682 ha žemės sklypą, kuriame stovi minėti jos paveldėti statiniai, nusipirko iš valstybės pagal 1993-08-16 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis santuokos metu, neginčijo, jog tai bendroji jungtinė nuosavybė, už kurią atsakovui, atsižvelgiant į išlaidas dokumentų sutvarkymui, projekto parengimui, priežiūros išlaidas, paskirtį, dydį bei į turto vertintojo įvertinimą 34 000 Lt, sutiko sumokėti 10 000 Lt piniginę kompensaciją, kurios vykdymą prašė išdėstyti trejiems metams. Sutiko, kad jai būtų priteisti priešieškinyje nurodyti kilnojamieji daiktai (1 t., b. l. 2-4, 28-31, 139).

Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės, santuokoje įgytą gyvenamąjį namą 97 000 Lt vertės su priklausiniais, žemės sklypą 34 000 Lt vertės, kilnojamąjį turtą: mikrobangų krosnelę 200 Lt vertės, dujinę viryklę 1000 Lt vertės, kieto kuro katilą 2000 Lt vertės priteisti ieškovei, o šaldytuvą 300 Lt vertės, lovą 500 Lt vertės priteisti jam, kompiuterio 1000 Lt vertės ir televizoriaus 500 Lt vertės neįtraukti į dalintino turto balansą ir laikyti, kad tai sūnaus D. S. daiktai. Prašė priteisti iš ieškovės 50 190 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį ir bylinėjimosi išlaidas, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutinka nutraukti santuoką, tačiau prašo pripažinti, kad ji iširo dėl ieškovės kaltės, kuri pasireiškė tuo, kad ieškovė ėmė ignoruoti jo, kaip sutuoktinio, poreikius, negerbė, vengė bendrauti, tuo pažeisdama savo, kaip sutuoktinės, pareigas, dirbtinai sukeldama konfliktus ir taip bandydama jį išprovokuoti bei psichologiškai pažeminti, pati su seserimi vartoja alkoholinius gėrimus, siekia, kad jis išsikraustytų iš namų. Jokių smurtinių veiksmų prieš ieškovė nėra atlikęs, nebuvo neištikimas, o gyvena pas motiną bei brolį, nes namuose gyventi negali dėl ieškovės elgesio. Pripažino, kad piktnaudžiavo alkoholiu, dėl to gydėsi, tačiau paskutinius penkerius metus alkoholio nevartoja. Nurodė, kad santuokoje iš esmės buvo pagerintas ieškovės iki santuokos paveldėtas gyvenamasis namas. 1990-10-17 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime nurodyta, kad paveldėtas gyvenamasis namas buvo 43,59 kv. m. naudingo ploto. Santuokos metu iš bendrų santuokoje įgytų lėšų buvo atlikta esminė gyvenamojo namo rekonstrukcija, kurios metu jo plotas padidėjo iki 94,97 kv.m., buvo įvestas vandentiekis, gamtinės dujos, dalyje kambarių įrengtas grindinis šildymas, padaryta vidaus apdaila, pakeista didžioji dalis – apie 100 kv.m. ploto stogo nauju šiferiu, sudėti plastikiniai langai, namas apkaltas iš išorės lentomis, sudėtos durys. Santuokos metu pagerinus nekilnojamąjį turtą, pasikeitė jo rinkos vertė, kuri pagal turto vertintojo ataskaitą Nr. 50A0-1110-0034 2011-10-10 dienai buvo 97 000 Lt. Ieškovės paveldėto turto dalis - 43,59 kv.m. turte sudaro 0,46 dalis gyvenamojo namo ir yra 44 620 Lt vertės, santuokoje pagerinto turto dalis - 51,38 kv.m., turte sudaro 0,54 dalis gyvenamojo namo ir yra 52 380 Lt vertės. Turto pagerinimo darbai atlikti santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų ir abiejų sutuoktinių darbu, todėl dalintini po ½ dalį. Todėl mano, kad jam iš ieškovės už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagerinimą turi būti priteista 26 190 Lt kompensaciją. Ūkinio pastato ir kitų statinių vertė yra 8000 Lt, šiuo turtu rūpinosi, jį išlaikė, jis taip pat iš esmės buvo pagerintas santuokos metu, todėl už šį turtą jam turi būti priteista 4000 Lt kompensaciją, viso - 30 190 Lt piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią minėto turto dalį. 34 000 Lt rinkos vertės žemės sklypą, kurį pirko santuokos metu 1993-08-16, prašo natūra priteisti ieškovei, o jam priteisti 17 000 Lt kompensaciją (1 t., b. l. 89-96, 160-162, 172-179, 2 t., b. l. 4-10).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-02-14 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalijo įgytą turtą (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3.117 str. 1 d. 3.123 str. 3.127 str. 3 d., 3.90 str. 1 d.): ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė minėtą 0,0682 ha žemės sklypą, mikrobangų krosnelę 200 Lt vertės, dujinę viryklę 1000 Lt vertės, kieto kuro katilą 2000 Lt vertės, atsakovui - šaldytuvą 300 Lt vertės, dvigulę lovą 500 Lt vertės; priteisė atsakovui iš ieškovės 37 390 Lt piniginę kompensaciją, o likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkino. Teismas nustatė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio sutuoktiniai gyvena atskirai, taikytis nesutinka. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas sprendė, jog atsakovas santuokos metu gydėsi nuo alkoholizmo, abu sutuoktiniai santuokos metu tarpusavyje konfliktavo, nebuvo tolerantiški vienas kitam, trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos, o nurodomos aplinkybės apie ieškovės ir atsakovo neištikimybę neįrodytos. Teismas laikė, kad abi šalys iš esmės pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas, todėl pripažino, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad bendrą sutuoktinių turtą sudaro 0,0682 ha žemės sklypas 34 000 Lt rinkos vertės, šaldytuvas 300 Lt vertės, dvigulė lova 500 Lt vertės, mikrobangų krosnelė 200 Lt vertės, dujinė viryklė 1000 Lt vertės bei kieto kuro katilas 2000 Lt vertės. Kompiuterio 1000 Lt vertės bei televizorius 500 Lt vertės šalims pareiškus, kad minėtas turtas yra jų sūnaus, į sutuoktinių turto balansą neįtrauktas. Teismas nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 97 000 Lt vertės gyvenamasis namas su 4000 Lt vertės ūkiniu pastatu, 4000 Lt vertės kitais statiniais, kuriuos ieškovė paveldėjo pagal testamentą po S. K. mirties 1990-03-30. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Sutuoktiniai kreditorių neturi. Kadangi ginčo dėl kilnojamojo turto sudėties ir vertės iš esmės nebuvo, teismas tarp šalių jį padalijo natūra pagal priešieškinį. Atsižvelgęs į ieškovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį, atsakovui iš ieškovės priteisė 1200 Lt kompensaciją. Dalindamas nekilnojamąjį turtą ir parenkant jo padalijimo būdą, teismas atsižvelgė į tai, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas nekėlė reikalavimo gyvenamąjį namą su ūkio pastatu ir kiemo statiniais pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise ir padalinti, todėl netenkino atsakovo reikalavimo priteisti gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu ir kitais statiniais ieškovei, nes turtas ir taip jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Spręsdamas ginčą dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo vertės dalies nustatymo ir kompensacijos priteisimo, teismas sprendė, jog šalių santuokos metu buvo baigiama vykdyti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcija pagal 1989-12-27 išduotą leidimą atliekant gyvenamojo namo išorės ir vidaus apdailos darbus, darbus atlikti padedant šalių artimiesiems giminaičiams, kurios metu bendras naudingas gyvenamojo namo plotas padidėjo nuo 43,59 kv.m. iki 94,97 kv.m., iš jo gyvenamasis plotas padidėjo nuo 32,61 kv. m. iki 73,82 kv.m., pagalbinis plotas – nuo 10,98 kv.m. iki 21,15 kv.m. Gyvenamojo namo rekonstrukcija pradėta 1990 m., baigta - 1993 m., pakeitimai užregistruoti 1994-04-15 Panevėžio TVIPP biure. 1993 m. į gyvenamąjį namą buvo įvestos dujos, 2008 m. - vandentiekis ir nuotekų šalinimo sistema, pakeista didžioji dalis gyvenamojo namo stogo, 2009 m. atliktas gyvenamojo namo patalpų, pažymėtų indeksu 1-5, 1-2, 1-1 remontai. Teismas nustatė, kad 2009 metais remonto darbus padėjo atlikti atsakovo brolis S. S. ir atsakovo giminaičiai. Atsakovas gyvenamojo namo pagerinimo darbų vertę apskaičiavo remdamasis turto rinkos vertės nustatymo pažyma pagal faktiškai padidėjusį po rekonstrukcijos gyvenamojo namo plotą, padalindamas turto padidėjusio ploto rinkos vertę po ½ dalį abiems šalims, kuri lygi 26 190 Lt. Ieškovė sutiko su atlikto gyvenamojo namo pagerinimo darbų turiniu bei faktu, kad šie darbai atlikti santuokos metu abiejų sutuoktinių ir jų artimųjų giminaičių darbu ir lėšomis, tačiau nesutiko su atsakovo apskaičiuota turto pagerinimo verte. 2011-08-30 ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2008 m. vandentiekio įvedimas į gyvenamąjį namą kainavo 8000 Lt, o 2009 metais gyvenamojo namo remontas – 2000 Lt, tačiau vėlesniuose savo procesiniuose dokumentuose tokių aplinkybių nebenurodė ir teisme jų neįrodinėjo. Nesutikimui su atsakovo apskaičiuota turto pagerinimo verte argumentų ir įrodymų nepateikė, nurodė, jog galima remtis atsakovo pateikta turto vertinimo pažyma dėl žemės sklypo vertės bei iš esmės neprieštaravo pažymoje nurodytai nekilnojamojo turto rinkos vertei. Todėl teismas ja rėmėsi ir pripažino, kad, atsižvelgiant į per visą santuokoje išgyventą laiką, šalių nurodyti atlikti gyvenamojo namo pagerinimo darbai ir į gyvenamąjį namą investuotos sutuoktinių lėšos ir darbas 52 380 Lt vertės yra protingo dydžio. Šalių nurodyti ir teismo nustatyti gyvenamojo namo pagerinimo bei remonto darbai lėmė turto ploto, kokybės pasikeitimą ir padidino ieškovės turto vertę, todėl teismas iš ieškovės priteisė atsakovui 26 190 Lt gyvenamojo namo pagerinimų vertės. Nustatė, kad ūkinis pastatas bei kiti kiemo statiniai santuokos metu nebuvo rekonstruojami, pertvarkomi bei remontuojami, minėtas turtas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, todėl kompensacijos už šį turtą atsakovui nepriteisė. Kadangi 0,0682 ha žemės sklypas, kuriame stovi ieškovės paveldėti statiniai, pirktas pagal 1993-08-16 pirkimo-pardavimo sutartį, teismas jį pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šalys neginčijo, jog sklypo rinkos vertė 34 000 Lt. Teismas, nustatydamas piniginės kompensacijos dydį, atsižvelgė į šio turto įgijimo būdą bei specifinę paskirtį, į ieškovės turtinę padėtį ir finansines galimybes išmokėti piniginę kompensaciją, į tai, kad žemės sklypas ieškovės įsigytas iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis ir kad jį galėjo įsigyti tik ieškovė, nuosavybės teise valdžiusi statinius, jis įeina į namų valdą ir negali būti savarankiškas civilinės teisinės apyvartos objektas, į tai, kad atsakovas savo lėšomis neprisidėjo prie sklypo išpirkimo, bet prisidėjo prie jo priežiūros bei į tai, kad atsakovui tenkanti gyvenamojo namo pagerinimų vertė tesudaro 0,27 dalis. Todėl teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo: žemės sklypą priteisti ieškovei, o iš jos atsakovui - 10 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą dėl 37 390 Lt piniginės kompensacijos išmokėjimo trejiems metams nemotyvuotas, nepagrįstas jokiomis aplinkybėmis ir įrodymais, sudarančiais pagrindą atidėti ar išdėstyti piniginės kompensacijos išmokėjimą atsakovui, su prašymu nepateiktas adekvatus būsimos piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimas. Atsakovui priteisiamos pinigų sumos paskirtis yra kompensacinio pobūdžio, jis neturi kitos gyvenamosios vietos, todėl prašymo netenkino (2 t., b. l. 23-29).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo 2012-02-14 sprendimą iš dalies pakeisti ir iš jos atsakovui priteistą 37 390 Lt piniginę kompensaciją sumažinti iki 15 700 Lt, šios sumos sumokėjimą išdėstant trejiems metams bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Sutinka su teismo iš jos priteista 10 000 Lt kompensacija už jai tenkantį žemės sklypą ir 1200 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį. Mano, kad iš jos nepagrįstai priteista 26 190 Lt piniginė kompensacija už gyvenamojo namo pagerinimus, o teismas šioje dalyje netinkamai taikė procesinės teisės normas, įvertino įrodymus, pažeidė, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas (CPK 3.89 str. 1 d. 1 p., 7 p.). Byloje buvo nustatyta, jog gyvenamasis namas yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau teismas neteisingai vertino santuokos metu įregistruotus šio turto pagerinimus, nepagrįstai konstatuodamas dalį jų atlikus atsakovo jėgomis ir lėšomis. Sprendime teismas padarė klaidingas išvadas, jog darbus atlikti padėjo ir atsakovo artimieji giminaičiai, kad ji sutiko su atlikto namo pagerinimo darbų turiniu bei kad šie darbai atlikti santuokos metu abiejų sutuoktinių ir jų artimųjų giminaičių darbu ir lėšomis. Jos šeima dar 1989 metais gavo leidimą rekonstrukcijai, buvo supirktos statybinės medžiagos ir atliekami rekonstrukcijos darbai, ką patvirtina pateikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai (1989 m. - plokštės, 1990 m. - kartonas, 1990 m. - lentos ir kt.), tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir netyrė. Su atsakovu susipažino 1991-09-19. Santuokos laikotarpiu rekonstrukcija tik buvo baigta, įregistruoti rekonstrukcijos metu padidinto ploto pakeitimai, nors faktiškai plotas buvo padidintas anksčiau prie to neprisidedant atsakovui. Tiek iki santuokos, tiek po jos baigti rekonstrukcijos įregistravimo darbai buvo jos tėvų indėlis į jos gerovę. Atsakovas neturėjo pinigų rekonstrukcijai ir jie kaip šeima nei lėšomis, nei darbu prie jos neprisidėjo. Šie pagerinimai nebuvo perduoti jos ir atsakovo šeimai, o buvo skirti jai asmeniškai, todėl ploto padidėjimas buvo įregistruotas jos vienos vardu (LR CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 7 p.). Sutuoktinių jungtinės nuosavybės bendrumo prezumpcija asmeninio turto pagerinimų atžvilgiu negalima ir vien tas faktas, kad po santuokos sudarymo datos oficialiai buvo baigta rekonstrukcija ir padidintas plotas įregistruotas, nesudaro pagrindo išvadai, kad tai buvo padaryta atsakovo lėšomis ir darbu. Atsakovas neįrodė esminės sąlygos, kad jos turtas buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ar asmeninėmis atsakovo lėšomis ar darbu. Priteisdamas atsakovui 26 190 Lt kompensaciją, teismas faktiškai 54 procentus jos asmenine nuosavybe turimo namo nepagrįstai pripažino bendrąja jungtine nuosavybe ir šią dalį padalijo pusiau. Papildomai teikia fotonuotraukas, kurios įrodo, jog rekonstrukcija buvo atlikta iki santuokos sudarymo, nors ploto padidėjimas įregistruotas po jos. Teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl rekonstrukcijos pradžios ir pabaigos bei ploto padidėjimo santuokos metų, nes 1991-11-23 dienai faktiškai visi rekonstrukcijos darbai buvo atlikti ir negali būti ginčo dalyku. Neneigia, jog atsakovas prisidėjo prie namo remonto, tačiau teismas nesiaiškino, kokia šių pagerinimų vertė, nes būtent šie pagerinimai, o ne namo ploto didinimo darbai, buvo atlikti iš santuokoje įgytų lėšų. Bylos nagrinėjimo metu sutiko tik su šių remonto darbų turiniu, o ne su namo rekonstrukcijos, atliktos prieš daugiau nei dvidešimt metų, dydžiu. Teismas klaidingai nurodo, jog ji aplinkybių dėl namo remonto neįrodinėjo. Kadangi buvo nurodžiusi apytiksles atliktų remonto darbų kainas ir sutiko mokėti 4500 Lt kompensaciją, o atsakovas šios sumos neginčijo, manė, kad jomis ir bus vadovaujamasi priimant teismo sprendimą. Mano, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims - namas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl ne jai, o atsakovui kilo pareiga įrodyti, kad jis prisidėjo prie turto pagerinimo ir kokia apimtimi. Šiuo metu jos prašymu specialistai sudarė lokalinę sąmatą dėl faktiškai santuokoje atliktų remonto darbų vertės, kuri skaičiuojant naujų medžiagų kainomis yra maždaug 21608,18 Lt. Kadangi po šio remonto praėjo keli metai, atsakovas suremontuotu turtu naudojasi, jos siūlyta 4500 Lt piniginė kompensacija turėjo būti pripažinta teisinga ir pagrįsta. Atlikti remonto darbai, už kuriuos iš jos priteista kompensacija atsakovui, turėjo būti įvertinti atsižvelgiant į nusidėvėjimą (CK 3.119 str.), Tai, jog ji sutiko su ekspertų nurodyta namo verte, negali būti interpretuojama kaip sutikimas su turto pagerinimų verte. Teismas nenagrinėjo, iš ko susideda atsakovo nurodytas padidėjęs namo plotas, neatkreipė dėmesio į tai, kad, nors mansardos plotas priskiriamas prie gyvenamojo, jis nėra gyvenamas, neįrengtas, jame nėra atvestas šildymas, neįrengta kanalizacija, vanduo, mansarda naudojama tik kaip sandėlis. Iki rekonstrukcijos buvusi namo dalis, nors plotu yra mažesnė už rekonstrukcijos metu padarytą dalį, yra žymiai vertingesnė. Taigi, net pripažinus, jog atsakovas kažkuo prisidėjo prie namo vertės padidėjimo, padidėjimas turėtų būti nustatinėjamas ne atsižvelgiant tik į esamą turto vertę, bet nustatant iki pagerinimų buvusią vertę ir vertinant tų verčių pokytį. Mano, kad buvo būtina nustatyti ankstesnę namo vertę ir kiek vertė padidėjo po pagerinimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad pagerinimo darbų ir investuotų lėšų protinga vertė yra 52 380 Lt, nes ši suma nelogiška, nepagrįsta, kadangi namo vertė daugiau nei dvigubai dėl atliktų kosmetinio remonto darbų neišaugo. Sprendimo motyvai prieštaringi, nes vienur 52 380 Lt suma nurodoma kaip „lėšos ir darbas", o kitur – kaip 0,27 dalies namo vertė, apskaičiuota pagal plotą, tačiau nei vienam jų nėra tinkamo pagrindimo. Teismas tinkamai neįvertino jos finansinės padėties, dėl kurios ji išmokėti tokio dydžio kompensacijos negali arba tai sukels labai didelius sunkumus, gali tekti parduoti namų valdą, kuris tebėra areštuota, arba pinigus skolintis. Teismas, atmesdamas prašymą dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo, atsižvelgė tik į atsakovo interesus. Atsakovo priešieškinio teiginiams patvirtinti nebuvo pateikta jokių įrodymų, tik nieko nepatvirtinanti turto vertinimo ataskaita, todėl, atsižvelgiant į jos nuoseklius paaiškinimus, pateiktus rekonstrukcijos dokumentus bei statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančius įrodymus, teismas turėjo padaryti išvadą, jog pagerinimų, už kuriuos ji turėtų mokėti atsakovui 26190 Lt piniginę kompensaciją, santuokos metu padaryta nebuvo. Byloje nebuvo tiriami jos pateikti įrodymai, o atsakovo pateikti įrodymai buvo įvertinti išimtinai atsakovo naudai. Mano, kad teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, privalėjo skirti ekspertizę ar kviesti specialistus dėl ginčijamų pagerinimų apimties klausimų.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti, nes jo teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir nepaneigia teismo sprendime konstatuotų faktinių aplinkybių. Neturėdama konkrečių argumentų teismo sprendimui nuginčyti, ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikia savo samprotavimus, kuriais savaip interpretuoja jau nustatytas ir pačios ieškovės teisme pripažintas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog gyvendami santuokoje jie bendromis lėšomis atliko eilę darbų: gyvenamojo namo rekonstrukciją, naudingą plotą padidino 43,59 kv. m. iki 94,97 kv. m., buvo įvestas vandentiekis, dalyje kambarių įrengtas grindinis šildymas, visa vidaus apdaila, gamtinės dujos ir kt. Šias faktines aplinkybes patvirtina 2011-07-29 VĮ Registrų centro dokumentai. Kito gyvenamojo būsto jis neturi, todėl toks santuokoje įgyto turto padalijimas yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovė faktiškai pripažįsta, jog gyvenant santuokoje bendromis lėšomis ir savo jėgomis buvo padaryti gyvenamojo namo pagerinimai. Tvirtina, jog namas per 20 metų buvo pagerintas iš esmės, kadangi ne tik išsiplėtė, bet buvo įrengtos visos komunikacijos bei atlikta visa vidaus apdaila, ką patvirtina turto vertinimo ataskaita, kurios ieškovė neginčijo ir atlikto namo remonto (pagerinimo) darbų neįrodinėjo ir net nebandė paneigti, šias aplinkybes teisme patvirtino ir liudytojai. Ieškovės pateikta sąmata apie galimą 21 608 Lt darbų kainą nepaneigia UAB „Matininkai" atlikto gyvenamojo namo įvertinimo, be to, pagerinimai atlikti skirtingu metu ir kitomis nei šiuo metu rinkos sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus ir argumentus bei liudytojų parodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-14 sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais ir visų jų išsamiai nekartoja. Kaip matyti iš apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo, atsakovė nesutinka tik su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos atsakovui priteista 26 190 Lt piniginė kompensacija už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo santuokos metu atliktus pagerinimus (rekonstrukciją), teigdama, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai įvertino įrodymus, ko pasekoje netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas.

Teisėjų kolegija su apeliantės apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą ir gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2005-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų ir taisyklių laikėsi ir nuo teisminės praktikos šiuo aspektu nenukrypo. Tai, kad tam tikri įrodymai buvo įvertinti ne apeliantės naudai, nesudaro pagrindo išvadai, kad jie įvertinti netinkamai ir nesilaikant įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų.

Byloje nekilo ginčo dėl to, jog gyvenamasis namas, esantis Velžio kelias 6, Panevėžio m., yra asmeninė ieškovės nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.). Kadangi šalys nekėlė klausimo dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str.), todėl šio klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė. Tačiau teismas konstatavo, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis minėtas gyvenamasis namas buvo pagerintas santuokos, trukusios ilgiau nei 20 metų, metu. Iš 1990-10-17 Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo matyti, kad ieškovė paveldėjo 43,59 kv. m. naudingo ploto gyvenamąjį namą su priklausiniais (1 t., b. l. 9). Šalių santuoka sudaryta 1991-11-23 (1 t., b. l. 7). VĮ Registrų centras 2011-07-29 išrašo, techninės apskaitos bylos duomenų matyti, kad pastatas-gyvenamasis namas yra 100 proc. baigtumo po 1993-11-24 statybos inspektoriaus pažymoje nurodytos rekonstrukcijos, kad jo naudingas plotas sudaro 94,97 kv. m., kad 1993 metais buvo pastatyti priestatas ir mansada (1 t., b. l. 11-17). CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CPK 12 str. įtvirtintas rungimosi principas ir CPK 178 str. apibrėžta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka lemia, jog nagrinėjamoje byloje atsakovui teko pareiga įrodyti ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo vertės padidėjimą ir tai, jog namo pagerinimai buvo atlikti santuokos metu. Oficialiais rašytiniais įrodymais nustačius, kad gyvenamasis namas buvo paveldėtas 1990-10-17 ir kad pagal kadastro duomenis jo rekonstrukcijos pakeitimai įregistruoti 1994-04-15 praėjus maždaug 2,5 metų po santuokos sudarymo, po ko namo baigtumas tapo 100 %, ieškovei teko pareiga įrodyti, kad į buto pagerinimus nebuvo investuotos bendros sutuoktinių arba asmeninės atsakovo lėšos ir darbas. Teisėjų kolegijos nuomone, tokių aplinkybių ieškovė neįrodė (CPK 178 str.).

Iš byloje pateiktų ieškovės šalių paaiškinimų, liudytojo S. S. parodymų, kitų rašytinių įrodymų (1 t., b. l. 20-22, 147-148, 182-200) nustatyta, kad šalių santuokos metu buvo baigiama vykdyti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcija pagal 1989-12-27 leidimą atlikti gyvenamojo namo išorės ir vidaus apdailos darbus, darbus atlikti padedant šalių artimiesiems giminaičiams (1 t., b. l. 83-87, 172-179), kurios metu bendras naudingas gyvenamojo namo plotas padidėjo nuo 43,59 kv.m. iki 94,97 kv.m., iš jo gyvenamasis plotas padidėjo nuo 32,61 kv. m. iki 73,82 kv.m., pagalbinis plotas – nuo 10,98 kv.m. iki 21,15 kv.m. (b. l. 186, 190). Gyvenamojo namo pakeitimai užregistruoti 1994-04-15 Panevėžio TVIPP biure (b. l. 148, 149-150, 186, 187). Rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai taip pat patvirtina, jog 1993 m. į gyvenamąjį namą buvo įvestos dujos, 2008 m. - vandentiekis ir nuotekų šalinimo sistema, pakeista didžioji dalis gyvenamojo namo stogo, 2009 m. atliktas gyvenamojo namo atskirų patalpų remontas - kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-5, iš vidaus apšiltintas, įrengtas grindinis šildymas, padidintos langų angos, pakeisti kai kurie sienų rąstai, suremontuota virtuvė (patalpa 1-2) – pakeistos sienos, lubos, įvestas grindinis šildymas, koridoriuje (patalpa 1-1) išbetonuotos grindys, įvestas grindinis šildymas, gyvenamajame name pakeisti plastikiniais langai, išskyrus vonios kambario ir mansardos langus. 2009 metais remonto darbus padėjo atlikti atsakovo V. S. brolis S. S., kiti giminaičiai (1 t., b. l. 20-22, 83-87, 172-179). Teismui ieškovės pateikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai (1989 m. dėl plokščių pirkimo, 1990 m. – dėl kartono pirkimo, 1990 m. – dėl lentų pirkimo) vienareikšmiškai neįrodo, kad šios medžiagos buvo panaudotos būtent ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijai iki šalių santuokos, šios medžiagos buvo įgytos kitos asmens vardu, kuris jas galėjo naudoti ir savo reikmėms (1 t., b. l. 149-150). Kitokių objektyvių ir patikimų įrodymų apie didesnį ieškovės ar atsakovo prisidėjimą prie santuokos metu gyvenamojo namo atliktą pagerinimą nėra, todėl teismas pagrįstai šios aplinkybės nevertino kaip pagrindo nukrypti nuo dalintino pagerinto turto dalies lygių dalių principo.

Atsakovo prisidėjimas prie sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis ir darbu nėra esminis ir nenulėmė šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje nustatytais pagrindais. Tokio klausimo atsakovas ir nekėlė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę. Kai vienas sutuoktinis iš savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai, nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto pripažinimą bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus, tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagal principinę civilinės teisės taisyklę svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl atliktų pagerinimų turto vertė baigiantis bendrajai jungtinei nuosavybei daikto vertė yra didesnė už vertę, kuri būtų, jeigu pagerinimai nebūtų atlikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2008-03-04 nutartis Nr. 3K-3-154/2008 ir kt.). Turtas dalijamas jo rinkos kainomis ir jo vertė nustatoma dalijimo metu (CK 3.119 str.). Atsakovas turto pagerinimo vertę įrodinėjo UAB Korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 50A0-1110-0034, iš kurios matyti, jog gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2795-4005-9011, 94,97 kv.m. bendro ploto, rinkos vertė 2011-10-10 buvo 97 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad ieškovės paveldėto turto dalis - 43,59 kv.m. turte sudaro 0,46 dalis gyvenamojo namo ir yra 44 620 Lt vertės, santuokoje pagerinto turto dalis - 51,38 kv. m. ir sudaro 0,54 dalis gyvenamojo namo bei yra 52 380 Lt vertės, todėl 0,27 gyvenamojo namo dalis yra atsakovo pagerinimų dalis turte. Kadangi turtas buvo pagerintas, jį naudojant prarandama dalis vertės, o ieškovė nepateikė kitokią vertę patvirtinančių įrodymų, teismas atsakovo pateiktą gyvenamojo namo įvertinimą ir paaiškinimus dėl kainos priėmė kaip pagrįstus. Sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovės kompensacija pinigais ieškovo naudai, yra objektyvi ir įrodyta, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinti šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo principai. Priteistas kompensacijos dydis yra adekvatus bylos duomenims, o byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį keisti. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Tais atvejais, kai šeimos teisinių byloje nesprendžiami su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai ir nėra pagrindo vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų gynimo tikslu teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai ir teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Todėl sprendžiant bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimą, pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi buvę sutuoktiniai ir teismui nėra pareigos peržengti bylos nagrinėjimo ribas, teigiant, jog ginamas viešasis interesas (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Todėl teismas šiuo atveju neprivalėjo skirti ekspertizės, o pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš šalių pateiktų dokumentų. Be to, įvertinus gyvenamojo namo ploto padidėjimo įregistravimą po santuokos sudarymo praėjus dviem su puse metų, atliktų remonto darbų apimtį, gamtinių dujų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų įvedimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nurodyta kaina yra aiškiai neprotinga ir neatitinka rinkos vertės.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas, priteisdamas 37 390 Lt kompensaciją, neįvertino, ar ji bus pajėgi per teismo nustatytą terminą ją išmokėti. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad į šią aplinkybę kaip tik buvo atsižvelgta nustatant kompensacijos dydį už sklypo dalį. CPK 284 str. 1 d. įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimu turi būti vienodai lygiai ginamos abiejų šalių teisės ir teisėti interesai, o klausimas dėl kompensacijos išmokėjimo termino nustatomas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, kurių, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas laikėsi. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis c. b. Nr. 3K-7-61/2011; 2004-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Tam, kad teismas galėtų spręsti, ar yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimą, skolininkas (atsakovas) turi pateikti duomenis apie šio klausimo sprendimo momentu susiklosčiusią jo turtinę padėtį, kad teismas galėtų ją realiai įvertinti. Asmens turtinė padėtis apima ne tik asmens gaunamas pajamas, bet ir asmeniui priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, taip pat tokio asmens pinigines prievoles ir įsipareigojimus. Be to, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad šiuo metu pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas nėra likvidus, jos turtinės padėties vertinimui įtakos neturi. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą dėl 37 390 Lt piniginės kompensacijos išmokėjimo trejiems metams nemotyvuotas, nepagrįstas jokiomis aplinkybėmis ir įrodymais, sudarančiais pagrindą atidėti ar išdėstyti piniginės kompensacijos išmokėjimą atsakovui, su prašymu nepateiktas adekvatus būsimos piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimas. Pažymėtina, kad ieškovei liko nekilnojamasis turtas, tame tarpe - ir jo pagerinimai, kuriais ji gali savo nuožiūra naudotis iškart įsiteisėjus teismo sprendimui. Atidėjus tokiam ilgam terminui sprendimo įvykdymą, būtų pažeisti atsakovo interesai, siekiant įgyti kitą gyvenamąjį būstą bei būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, CK 3.117 str. 3 d. nustato, kad teismas kompensacijos išmokėjimą kitam sutuoktiniui gali atidėti iki dviejų metų tik pateikus adekvatų šios prievolės užtikrinimą. Ieškovė tokio prievolės įvykdymo užtikrinimo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo manymu, sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų atsakovo lūkesčius, teisėtus interesus, šalių interesų pusiausvyrą, paneigtų sprendimo privalomumo principą, sumenkintų teisminės gynybos efektyvumą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagal šiuo metu byloje esančius duomenis pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą atidėti sprendimo vykdymą. Turėdama papildomų įrodymų ar motyvų, ieškovė turi teisę pirmosios instancijos teismui pateikti naują prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti ilgesniam laikotarpiui remdamasi turtinės padėties kriterijumi ir po teismo sprendimo priėmimo bei sprendimo vykdymo procese.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėNijolė Danguolė SmetonienėZina Mickevičiūtė