- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-1160-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07490-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos M
- Kategorijos
- 1.1.1.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos M. G., D. M., I. D., B. S. T.–K., T. I. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovų solidariai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovus viešai atsiprašyti dėl neteisėtais veiksmais jai padarytos žalos ir jos teisių apribojimo.
2. Ieškovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) Mokestinių prievolių departamento valstybės tarnautoja, turinti teisę rinkti VMI darbo tarybą ir būti į ją išrinkta. VMI darbo tarybos rinkimuose, vykusiuose 2018 m. vasario 21–23 d., dalyvavo 26 kandidatai, tarp jų ir ieškovė, tačiau ji išrinkta nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu darbo tarybos rinkimų rezultatai dėl pažeidimų anuliuoti. Rinkimų komisija per tris dienas viešai nepaskelbė visų kandidatų gautų balsų skaičiaus. Dėl to ieškovė padarė prielaidą, kad 11 kandidatų, išrinktų į darbo tarybą, sąrašas sudarytas šiurkščiai pažeidžiant Darbo kodekso (toliau – DK) 171 straipsnio 11 dalies nuostatas, darbo tarybos sudarytas sąrašas neatitinka faktinių rinkimų rezultatų, t. y. nepagrįstai išeliminuoti kandidatai, surinkę daugiausiai balsų. Ieškovė kreipėsi į rinkimų komisiją, prašydama viešai paskelbti visų kandidatų gautų balsų skaičių ir ištaisyti paskelbtą rinkimų rezultatų sąrašą pagal faktinius rinkimų rezultatus, tačiau rinkimų komisijos pirmininkas M. G. atsisakė tai padaryti. Manipuliavimas VMI darbo tarybos rezultatais padarė jai didelę moralinę žalą, nes ji turėjo būti išrinkta į darbo tarybą, surinko 235 balsus. Ieškovė teigia, kad darbo tarybos nare ji nebuvo išrinka dėl neteisėtų darbo tarybos rinkimų komisijos narių sprendimų. Toks rinkimų komisijos poelgis sąmoningai piktybinis. Mano, kad buvo demonstratyviai pažeminta išgalvotais motyvais, nes jos kandidatūrą palaikė VMI profesinė sąjunga. Iš jos buvo atimta teisė atstovauti ją palaikiusius kolegas, dėl to jaučiasi pažeminta ir sugniuždyta. Tai sukėlė jai didelį stresą, pasireiškiantį galvos skausmais, nemiga bei išgyvenimais dėl patirto pažeminimo, nervinė įtampa labai įtakojo darbo rezultatus (klaidos atliekant skirtas užduotis darbe), lėmė miego sutrikimus, teko vartoti vaistus. Ieškovės nesitaikstymas su darbdavio veiksmų neteisėtumu ir šis teisminis procesas užima daug laisvo laiko, kurį ji būtų galėjusi skirti savo mažamečiams vaikams, todėl tai neigiamai atsiliepė ir santykiams šeimoje. Ieškovės teigimu, dar didesnę įtampą kelia ir ta aplinkybė, kad ji negali vykdyti medikų nurodymų dėl nervinės įtampos mažinimo, gauti pilną gydymo kursą, nes šiuo metu viena augina du nepilnamečius vaikus ir negali sau leisti tokios prabangos kaip turėti nedarbingumą, gauti ir apmokėti nekompensuojamas procedūras. Rinkimų rezultatų anuliavimas, rodo darbdavio veiksmų neteisėtumą, už ką jis, o taip pat rezultatus klastoję komisijos nariai, yra atsakingi. Ieškovės darbinė veikla yra ta gyvenimo sritis, nuo kurios priklauso jos ir jos šeimos gerovė, lemianti psichologinę pusiausvyrą bei leidžianti tinkamai save realizuoti ir užtikrinti socialinį jos ir jos šeimos stabilumą. Dvasinę pusiausvyrą labiausiai žeidžia tai, kad darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas įstatymų ir moralės nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimus, kuriuose nesutinka su ieškovės reikalavimais, prašo juos atmesti. Pripažino, kad VMI darbo tarybos rinkimų komisija 2018 m. vasario 21-23 d. vykdė rinkimus į VMI darbo tarybą. Rinkimuose dalyvavo 26 kandidatai, iš kurių išrinkta 11 į darbo tarybą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13237-996/2018 pripažino šių rinkimų rezultatus neteisėtais, juos panaikino. VMI teismo sprendimo neskundė apeliacine tvarka, nustatytus pažeidimus pripažino, organizavo pakartotinius darbo tarybos rinkimus. Ieškovės argumentai apie patirtus neigiamus išgyvenimus nepagrįsti įrodymais, nenustatytas priežastinis ryšys su ieškovės nurodytais argumentais ir atsakovų veiksmais. Byloje nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu atmetė ieškinį.
5. Teismas nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų, kaltės, kaip būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti.
6. Teismas vertino, kad darbdavys, priimdamas ir įgyvendindamas naujai įsigaliojusio DK reikalavimą organizuoti darbo tarybos rinkimus, ieškovės teisių nepažeidė. Darbdavio veiksmų neteisėtumas, tokia apimtimi, kokia numato įstatymas galimai neturtinei žalai kompensuoti, neįrodytas.
7. Teismas pažymėjo, kad darbo tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais teismui konstatavus DK 171 straipsnio 11 dalyje nustatytos balų skaičiavimo tvarkos pažeidimą, tačiau VMI organizuoti darbo tarybos rinkimai nebuvo pripažinti neteisėtais dėl akivaizdžių (sąmoningų) procedūrinių pažeidimų, nekonstatuoti jokie kalti tyčiniai darbdavio veiksmai dėl netinkamo rinkimų organizavimo ir pan. (civilinė byla Nr. 2-13237-996/2018). Atsakovai veikė kaip teisėtai darbdavio sudarytos darbo tarybos rinkimų komisijos nariai, vykdė darbdavio jiems priskirtas funkcijas. Iš 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo turinio akivaizdu, kad jame nurodyti darbdavio padaryti skaičiavimo tvarkos pažeidimai, labiau tikėtina, sąlygoti naujos teisės normos atsiradimu ir jos taikymo aiškinimo nebuvimu, t. y. dėl suklydimo. Jokių aplinkybių dėl komisijos narių galimo sąmoningo nusistatymo prieš ieškovę ir sąmoningo veikimo prieš ją nenustatyta. Tai, kad nuginčytus darbo tarybos rinkimų rezultatus pateikė (skaičiavo) komisija, savaime komisijos narių atliktų veiksmų neteisėtumo ir kryptingo veikimo prieš ieškovę neįrodo.
8. Teismas vertino, jog neįrodyta žala, kaip būtina sąlyga civilinei atsakomybei kilti. Darbuotoja žalą kildina iš pačios CK 6.250 straipsnio formuluotės turinio. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių sveikatos sutrikimą ginčo laikotarpiu ir kad jis susijęs su ieškinyje nurodyta situacija. Ieškovė pateikė 2018 m. rugpjūčio 25 d. pažymą dėl jai teikiamų individualių psichologų konsultacijų, iš kurios matyti, kad ieškovė nuo 2018 m. birželio dalyvauja Druskininkų savivaldybėje organizuojamame projekte ,,Kompleksinės paslaugos Druskininkų savivaldybės šeimoms“, tačiau ji neįrodo nei sveikatos sutrikimo, nei galimos to priežasties, nei sąlyčio su tos pačios dienos įvykiais, t. y. neįrodytas ir priežastinis ryšys, kaip sąlyga civilinei atsakomybei kilti.
9. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad ieškovė 2018 metų vasarį Alytaus apylinkės teisme inicijavo santuokos nutraukimo, turto dalybų ir nepilnamečių vaikų išlaikymo bylą, o 2018 metų gegužę – baudžiamąją bylą prieš sutuoktinį dėl nesunkaus jos sveikatos sutrikdymo.
10. Teismo manymu, ieškovės nurodomi emociniai išgyvenimai ir nepatogumai didžiąja dalimi yra sąlygoti ieškovės asmeninio gyvenimo ypatumais, kurių buvimą ji sąmoningai neigė. Tai netiesiogiai patvirtina ir minėto projekto, kuriame dalyvauja ieškovė, ir kurio metu jai teikiamos kompleksinės psichologo paslaugos šeimoms, turinys ir paties projekto organizatoriaus pavadinimas (,,Druskininkų šeimos paramos centras“).
11. Teismas vertino, kad liudytojos R. R. paaiškinimai tendencingi, nes liudytoja faktiškai antrino ieškovės teiginiams, į kitus teismo užduotus klausimus atsakyti negalėjo – nežinojo apie pokyčius ieškovės asmeniniame gyvenime.
12. Teismas pastebėjo, kad tam tikrų nemalonių ar stresinių situacijų darbe patiria kiekvienas, lygiai kaip atsiranda tam tikrų nesklandumų ar darbuotojų nepasitenkinimo darbdaviu jam atliekant būtinąsias administravimo funkcijas, tačiau ne kiekviena tokia situacija ir ne kiekvienam gali būti pagrindu reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš darbdavio. Darbdavys vykdė savo darbines ir administravimo funkcijas, o ginčo situaciją lėmė pokyčiai pačios ieškovės gyvenime (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).
13. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad darbuotoja būtent dėl darbdavio veiksmų, t. y. jam klaidingai suskaičiavus rinkimų balus, patyrė fizinį skausmą ar didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus ar pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.
14. Teismas nurodė, kad įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenumato viešo atsiprašymo galimybės svarstant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, todėl toks reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą; 2) įpareigoti atsakovus viešai atsiprašyti ieškovės dėl neteisėtais veiksmais jai padarytos žalos ir jos teisių apribojimo; 3) priimti naują sprendimą: priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai 1500 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Teismas, teigdamas, kad nebuvo pažeistos darbuotojos (ieškovės) teisės, kvestionuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusį 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 2-13237-996/2018), kuriame aiškiai konstatuota, kad rinkimų rezultatai naikinami dėl šiurkščiai pažeistų DK kodekso nuostatų.
15.2. Darbdavio (jo įgaliotų asmenų - darbo tarybos rinkimo komisijos) elgesys - nepaisant akivaizdaus ir esminio darbo tarybos rinkimo tvarkos pažeidimo (ieškovė nebuvo profesinės sąjungos narė ir jos kandidatūros į darbo tarybos kandidatus nesiūlė profesinė sąjunga), šio pažeidimo nepripažino ir nebandė ištaisyti, tai akivaizdžiai neatitinka DK 30 straipsnio nuostatų.
15.3. Viešoje erdvėje VMI sąmoningai skleidė melagingą informaciją apie darbo tarybos rinkimų eigą, kuri iki šiol nėra paneigta („Lietuvos ryto“ publikacija https://versias.lrvta5.lt/mano-pinigai/2018/03/21/news/darbuotoiai-kaltina-vmi-slepiant-rinkimu-i-darbo-taryba- rezultatus-5112400/).
15.4. Darbdavio veiksmuose yra akivaizdi kaltė, o kuo didesnis kaltės laipsnis, tuo didesni nukentėjusiojo asmens išgyvenimai. Ieškovė teigia, kad atsirado bejėgiškumo jausmas.
15.5. Pagal DK, darbo tarybos rinkimo komisija nėra pavaldi ar atskaitinga darbdaviui ir savo sprendimus priiminėjo savarankiškai. Būtent darbo tarybos rinkimo komisijos nariai, nepaisant paduotų skundų ir pareiškimų dėl daromų pažeidimų, priiminėjo neteisėtus sprendimus.
15.6. Ieškovė teigia, kad ji surinko 235 balsus, todėl turėjo būti išrinkta į darbo tarybą. Ieškovė nebuvo įtraukta į darbo tarybos sudėtį, tačiau, sutikimą būti kandidate darbo tarybos rinkimuose davė 2018 m. sausio 22 d. paraginta kolegų, ir tuo metu, nei rinkimų į darbo tarybą metu, nebuvo jokios profesinės sąjungos nare.
15.7. Darbo tarybos rinkimo komisija, eliminuodama ieškovę iš darbo tarybos sudėties šiurkščiai pažeidė DK nuostatas, diskriminavo ir pažemino mane visų VMI darbuotojų ir kolegų akivaizdoje. Tai sukėlė ieškovei didelę nervinę įtampą. Ieškovė mano, kad yra nepalankiai vertinama be jokios tam objektyvios priežasties. Nusivylė savo darbdaviu ir prarado pasitikėjimą juo, jautėsi nepatogiai kolegų atžvilgiu.
15.8. Sprendime neteisingai teigiama, kad liudytoja R. R. tendencinga, akcentavo tik darbo tarybos rinkimų rezultatų aplinkybes. Liudytoja nėra ieškovės artima bičiulė ar draugė už darbovietės ribų, ieškovė neatvirauja šeiminiais klausimais ar pan., nedažnai pasidalina epizodine informacija apie vaikų laimėtus konkursus, gautus apdovanojimus, vaikų ligas, nepasisekimus mokykloje. Tokie kolegiški santykiai susiklostė per kartu dirbtus keturiolika metų. Bendravimas vyksta išskirtinai darbiniais klausimais. Ieškovė ir liudytoja sėdi skirtinguose kabinetuose, gyvena skirtingose vietovėse.
15.9. Teismas neatribojo ieškovės išgyvenimų, susijusių su darbine veikla, nuo asmeninių, neskyrė pakankamo dėmesio aplinkybėms, kurių pagrindu jie atsirado. Išgyvenimus ieškovei sukėlė darbdavio ir jo paskirtos darbo tarybos rinkimo komisijos neteisybė – be jokio objektyvaus faktinio pagrindo ieškovė buvo eliminuota iš darbo tarybos narių, tarp kurių, pagal surinktą balsų skaičių, turėjo teisę būti. Neteisybė ir neteisėti veiksmai yra ta aplinkybė, kuri stipriai paveikė jos vidinį (emocinį) stabilumą ir negali būti laikoma įprastu, toleruotinu reiškiniu darbiniuose santykiuose.
15.10. Druskininkų šeimos paramos centro psichologės pažymą pateikusio projekto organizatoriaus pavadinimas ir projekto turinys neapsprendžia suteiktos pagalbos pobūdžio. Viena iš projekto „Kompleksinės paslaugos Druskininkų savivaldybės šeimoms“ teikiamų paslaugų rūšių – nemokama psichosocialinė pagalba asmenims, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems traumuojančius emocinius išgyvenimus.
15.11. Teismas iš vieningos teismų informacinės sistemos duomenų nustatė ir susiejo, kad dviejų bylų (santuokos nutraukimo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo) nagrinėjimas didžiąja dalimi sąlygojo ieškovės asmeninio gyvenimo ypatumus (emocinius išgyvenimus, nepatogumus), kurie nebuvo susieti su neteisėtais darbdavio ir jo paskirtos komisijos veiksmais ir sprendimais, tuo aiškindamas ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstumą. Teismas savo sprendimą dėl neturtinės žalos nebuvimo motyvavo minima medžiaga ir aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos teismo posėdyje.
15.12. Teismas priimdamas sprendimą vienareikšmiškai vadovavosi šia teismų informacinės sistemos duomenų medžiaga, kuri proceso šalims nebuvo žinoma ir posėdžių metu nebuvo aptariama.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti. Atsiliepimai grindžiami tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Apeliantė vadovaujasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13237-996/2018, kuriuo teismas panaikino 2018 m. vasario 21-23 d. vykusių rinkimų į VMI darbo tarybą rezultatus ir įpareigojo Darbo tarybos rinkimų komisiją surengti pakartotinus rinkimus į darbo tarybą ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiame sprendime teismas nenustatė darbo tarybos rinkimų rezultatų klastojimo aplinkybių, nurodė, kad darbo tarybos rinkimų rezultatų neteisėtumą lėmė tai, jog VMI klaidingai suprato DK 171 straipsnio 5, 11 dalių nuostatas, įsigaliojusios tik nuo 2017 m. liepos 1 d. Darbo tarybos rinkimų komisija šio sprendimo apeliacine tvarka neskundė ir, jį vykdydama, surengė pakartotinus rinkimus į darbo tarybą. Šie rinkimai įvyko 2018 m. rugsėjo 10-12 d.
16.2. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad Darbo tarybos rinkimų komisija pažeidė DK 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuostatas, tačiau ir prieštarauja savo pačios teiginiams, išsakytiems bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nurodė, kad Darbo tarybos rinkimų komisijos nariai jai psichologinio spaudimo nedarė.
16.3. Straipsnyje „Lietuvos ryto“ internetinėje svetainėje VMI atstovas atsakė į žurnalisto pateiktus klausimus pagal interviu metu jam žinomą informaciją. Jis paaiškino, kad Darbo tarybos rinkimų komisija vykdė rinkimus į darbo tarybą vadovaudamasis naujomis DK nuostatomis, kurios nurodo, kaip turi būti vykdomi rinkimai į darbo tarybą ir kaip tuo momentu Darbo tarybos rinkimų komisija jas suprato. Tuo metu nebuvo žinoma, kad rinkimai į darbo tarybą buvo darbuotojų apskųsti teismui. Tai įrodo aplinkybė, kad straipsnis „Lietuvos ryto“ interneto svetainėje buvo paskelbtas 2018 m. kovo 21 d., o Darbo tarybos rinkimų komisija 2018 m. balandžio 26 d. gavo teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo.
16.4. Apeliantė buvo išrinkta pakartotiniuose rinkimuose į darbo tarybą. Šis faktas įrodo, jog VMI jai jokio psichologinio spaudimo nenaudojo, nėra priešiškai nusistatęs jos atžvilgiu bei užtikrino galimybę visiems institucijos darbuotojams dalyvauti rinkimuose bei būti išrinktiems į darbo tarybą.
Šalies argumentai
16.5. Apeliantė nurodė eilę neigiamų pasekmių, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų.
16.6. Apylinkės teismas nustatė svarbias aplinkybes, susijusias su apeliantės asmeniniu gyvenimu, vykusias kaip tik tuo metu kaip ir rinkimai į darbo tarybą – ieškovės inicijuota santuokos nutraukimo, turto dalybų ir nepilnamečių vaikų išlaikymo byla, baudžiamoji byla prieš sutuoktinį dėl nesunkaus jos sveikatos sutrikdymo. Būtent šie apeliantės asmeninio gyvenimo ypatumai galėjo stipriai įtakoti jos emocinę būseną, galimai sukelti stresą, nervinę įtampą, miego sutrikimus ar depresiją.
16.7. Druskininkų Šeimos paramos centro pažyma patvirtina patį faktą, kad apeliantė lankėsi centre. Tačiau ji neįrodo, jog apeliantė kreipėsi į įstaigą dėl Darbo tarybos rinkimų komisijos narių netinkamo balsų skaičiavimo ir dėl to juntamos neteisybės. Sutiktina, kad į šią įstaigą buvo kreiptasi dėl ieškovei reikšmingų gyvenimo aplinkybių, t. y. santuokos nutraukimo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o ne kolegų vilčių nepateisinimo.
Žemesnės instancijos teismas
16.8. Apylinkės teismas, vertindamas liudytojos parodymus, atsižvelgė į jų subjektyvų pobūdį liudytoja nurodė, jog pažįsta apeliantę net 14 metų, jos dirba drauge, nurodė paskutiniu metu ją esant liūdnos nuotaikos, vengiančią bendravimo, sugniuždytą. Šią apeliantės būseną siejo išimtinai tik su jos neišrinkimu į darbo tarybą bei kolegų vilčių nepateisinimu, neatskleidžiant apeliantės asmeninių gyvenimo aplinkybių. Apylinkės teismas pagrįstai vertino liudytojos parodymus kaip tendencingus bei faktiškai antrinančius ieškovės teiginiams.
16.9. Vien tai, kad nuginčytus darbo tarybos rinkimų rezultatus pateikė (skaičiavo) komisija, savaime komisijos narių atliktų veiksmų neteisėtumo ir kryptingo veikimo prieš ieškovę neįrodo.
16.10. Apeliantės nurodyti patirti neigiami išgyvenimai nepagrįsti jokiais įrodymais. Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Apeliantė neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
17. Byloje kilo šalių ginčas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo.
18. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 321 straipsnio 1dalis, 322 straipsnis).
20. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
21. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. JI nurodo, kad žodinis bylos nagrinėjimas padės greičiau išaiškinti bylos šalių pozicijas, neleis atsakovams vilkinti procesą ir sutrumpins bylos nagrinėjimo laiką. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad šalys aiškiai suformulavo savo pozicijas, bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka neužvilkins proceso. Apeliantės nurodyti motyvai nepagrindžia žodinio nagrinėjimo būtinumo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmestinas, nes nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės.
22. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
23. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2018 m. kovo 21 d. „Lietuvos ryto“ publikaciją „Darbuotojai kaltina VMI slepiant rinkimų į Darbo tarybą rezultatus“, bet neprašo jo priimti į bylą. Ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių šio įrodymo nepateikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad Darbo tarybos rinkimų komisija 2018 m. balandžio 26 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po publikacijos, gavo teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, t. y. VMI atstovas, atsakydamas į žurnalistų klausimus, nežinojo, kad yra ginčijami rinkimų į Darbo tarybą rezultatai. Dėl to šį įrodymą atsisakytina priimti.
24. Byloje nustatyta, kad šalis sieja darbo teisiniai santykiai. Atsakovė VMI, vykdydama 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio naujo DK reikalavimus, organizavo darbo tarybos rinkimus. VMI viršininko 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-668 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo“ sudaryta rinkimų komisija (b. l. 94), VMI viršininko 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-17 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V-668 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ rinkimų komisijos sudėtis buvo pakeista (b. l. 95). 2018 m. vasario 21–23 d. VMI įvyko darbo tarybos rinkimai, 2018 m. vasario 26 d. darbo tarybos rinkimų posėdžio protokolu (b. l. 96-97) paskelbti šių rinkimų rezultatai (b. l. 99-101). Ieškovė dalyvavo rinkimuose, surinko 235 balsus, tačiau į darbo tarybą nebuvo išrinkta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13237-996/2018 2018 m. vasario 21-23 d. vykusių rinkimų į VMI darbo tarybą rezultatai pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Atsakovė šio sprendimo neskundė, nustatytus pažeidimus pripažino, organizavo naujus darbo tarybos rinkimus. Pakartotiniuose rinkimuose, vykusiuose 2018 m. rugsėjo 10-12 d. apeliantė išrinkta į darbo tarybą.
25. Darbo santykių šalys privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (DK 24 straipsnio 5 dalis).
26. DK 30 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti (DK 30 straipsnio 2 dalis).
27. Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis).
28. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniams ryšiui, kaltei ir žalai (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.250 straipsnio 2 dalis).
29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).
30. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009).
31. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kvestionuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusį 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13237-996/2018. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl darbo tarybų rinkimų rezultatų panaikinimo. Teismas išnagrinėjęs nurodytą bylą, padarė išvadą, kad rinkimų komisija, skaičiuodama 2018 m. vasario 21–23 d. įvykusių darbo tarybos rinkimų rezultatus, šiurkščiai pažeidė DK nuostatas ir tai turėjo įtakos nustatant esminius rinkimų rezultatus, todėl juos panaikino. Teismas nenustatė jokių darbo tarybos rinkimų rezultatų klastojimo aplinkybių ir konstatavo, jog darbo tarybos rinkimų rezultatų neteisėtumą lėmė tai, kad VMI klaidingai suprato DK 171 straipsnio 5, 11 dalių nuostatas, įsigaliojusias tik nuo 2017 m. liepos 1 d. Taigi nurodytoje byloje teismas nenustatė, kad šiurkštus pažeidimas padarytas dėl atsakovės tyčios ar sąmoningai siekiant eliminuoti ieškovę iš darbo tarybos narių sąrašo.
32. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nevertino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13237-996/2018, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. jo nekvestionavo, bet vertino jį kaip prejudicinį faktą, nes priimtas teismo sprendimas, kuriuo panaikinti rinkimų į darbo tarybą rezultatai, sukėlė teisinius padarinius ir byloje nedalyvavusiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
33. Atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo neskundė, pripažino padarytus pažeidimus, suorganizavo naujus rinkimus į darbo tarybą, kuriuose dalyvavo ieškovė ir buvo į ją išrinkta. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad prieš ieškovę nebuvo naudojamas psichologinis spaudimas, atsakovė nebuvo priešiškai nusiteikusi jos atžvilgiu. Atsakovė, vykdydama teismo sprendimą ir suorganizuodama naujus rinkimus, užtikrino galimybę visiems institucijos darbuotojams, taip pat ir apeliantei, juose dalyvauti ir būti išrinktiems į darbo tarybą. Taigi ieškovė nebuvo diskriminuojama ar kitaip apribota jos teisė dalyvauti rinkimuose į darbo tarybą.
34. Ieškovė nurodo, kad pažeistos DK 30 straipsnio nuostatos, eliminuojant ją iš darbo tarybos sudėties, ji buvo diskriminuota ir pažeminta, darbo tarybos rinkimo komisijos nariai, nepaisydami akivaizdžių pažeidimų, jų nepripažino ir netaisė. Dėl to ji sunerimo dėl tolimesnių santykių su darbdave, karjeros perspektyvų, galimybės būti išrinkta į darbo taryba, jai atsirado bejėgiškumo jausmas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ne tik dalyvavo rinkimuose į darbo tarybą, bet ir buvo ją išrinkta. Dėl to negalima pritarti apeliantės teiginiui, kad atsakovė nepalankiai vertino ieškovę. Ieškovė teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė, paprašyta nurodyti, ar atsakovas ir darbo tarybos rinkimų komisijos nariai naudojo prieš ją psichologinį spaudimą, kokia forma ir turiniu tai buvo daroma, nurodė, kad darbo tarybos rinkimų komisijos nariai nedarė jai psichologinio spaudimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats DK nuostatų klaidingas taikymo ir aiškinimo faktas, nesant kitų aplinkybių, negali būti laikytinas siekiu diskriminuoti ieškovę ar ją pažeminti kolegų akyse.
35. Teismas, siekdamas nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas iš LITEKO duomenų nustatė, kad 2018 m. vasarį, t. y. vykstant rinkimams į darbo tarybą, Alytaus apylinkės teisme buvo nagrinėjama ieškovės inicijuota santuokos nutraukimo, turto dalybų ir nepilnamečių vaikų išlaikymo byla, o 2018 metų gegužę – baudžiamoji byla prieš sutuoktinį dėl nesunkaus apeliantės sveikatos sutrikdymo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs tokias ieškovės asmeninio gyvenimo aplinkybes, pagrįstai vertino, kad jos turėjo įtakos ieškovės emocinei būsenai, nors ieškovė jų buvimą sąmoningai neigė. Dėl to ieškovė nepagrįstai grindė savo išgyvenimus išskirtinai darbiniais santykiais.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vertino liudytojos R. R. parodymus. Apeliantė nurodo, kad su liudytoja kartu dirba 14 metų, bendrauja išskirtinai darbiniais klausimais, kartais pasidalija kita asmenine informacija, sėdi skirtinguose kabinetuose. Liudytoja nurodė, kad paskutiniu metu ieškovė liūdna, vengia bendravimo, yra sugniuždyta. Tokią ieškovės būseną liudytoja siejo išimtinai tik su jos neišrinkimu į darbo tarybą bei kolegų vilčių nepateisinimu. Liudytojai nebuvo žinomos kitos ieškovės asmeninio gyvenimo aplinkybės. Dėl to liudytojos parodymai tik subjektyviai patvirtina apeliantės būseną, bet ne šios būsenos priežastis.
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Druskininkų šeimos paramos centro psichologės pažyma patvirtina, kad ieškovė nuo 2018 m. birželio dalyvauja Druskininkų savivaldybėje organizuojamame projekte ,,Kompleksinės paslaugos Druskininkų savivaldybės šeimoms“, tačiau ji neįrodo nei sveikatos sutrikimo, nei galimos to priežasties, nei ryšio su rinkimų rezultatų skaičiavimu, t. y. neįrodytas ir priežastinis ryšys, kaip sąlyga civilinei atsakomybei kilti.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti kad atsakovės padaryti DK nuostatų taikymo pažeidimai, sukėlę apeliantei neigiamų emocijų ir išgyvenimų, yra pakankamas pagrindas neturtinai žalai atsirasti. Padarytas pažeidimas skaičiuojant rinkimų į darbo tarybų rezultatus nebuvo sąmoningas ar piktybinis, kaip teigia ieškovė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė vykdė savo darbines ir administravimo funkcijas, o ieškovės nurodytas aplinkybes lėmė nurodyti jos gyvenimo pokyčiai. Iš bylos duomenų negalima konstatuoti, kad ieškovės išgyvenimus lėmė iškirtinai rinkimų į darbo tarybas skaičiavimo rezultatas ir visiškai neturėjo įtakos jos asmeninio gyvenimo aplinkybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).
39. Ieškovė savo teiginių, kad manipuliavimas rinkimų rezultatais padarė jai didelę moralinę žalą, ji jautėsi nepateisinusi kolegų lūkesčių juos atstovauti, buvo demonstratyviai pažeminta išgalvotais motyvais visos inspekcijos akivaizdoje tik dėl to, kad jos kandidatūrą palaikė profesinė sąjunga, neteisybė sukėlė didelį stresą, pasireiškiantį galvos skausmais, nemiga bei išgyvenimais dėl patirto pažeminimo, nervinė įtampa įtakojo darbo rezultatus, pablogėjo santykiai šeimoje, nepagrindė įrodymais. Ieškovė neįrodė, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei žalai atlyginti.
40. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti ieškovės D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą.