Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Darbo tarybos rinkimų komisijos sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Paduotu procesiniu dokumentu, įvardytu kaip skundas (prašymas), D. G. prašė įpareigoti atsakovą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Darbo tarybos rinkimų komisiją viešai paskelbti visų 26 kandidatų į Darbo tarybą gautų balsų skaičių, priimti sprendimą uždrausti jos pirmininkui sušaukti Darbo tarybą, o tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad Darbo tarybos narių sąrašas sudarytas pažeidžiant DK 171 straipsnio 11 dalies nuostatas, panaikinti Darbo tarybos rinkimų rezultatus ir pripažinti rinkimus negaliojančiais.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti: pakoreguoti procesinio dokumento formą, nes dėl reiškiamų reikalavimų, nagrinėjamų ginčo teisena, turi būti paduodamas ieškinio pareiškimas, kuriame, be kita ko, turi būti išdėstyta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas, nurodyta, ar byla bus vedama per advokatą, pateikta nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių.

3. Vykdydama nutarties reikalavimus, ieškovė pateikė teismui ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė faktiškai naują ieškinio pareiškimą, kuris yra su akivaizdžiais esminiais trūkumais. Ieškovė naujai įvardijo atsakovą, tačiau komisijos pirmininkas neturi procesinio subjektiškumo ir negali būti atsakovas pagal ieškinį, be to, tokio trūkumo teismas net nebuvo nurodęs trūkumų šalinimo nutartyje. Ieškovė taip pat naujai suformulavo reikalavimą dėl solidaraus neturtinės ir kitos žalos atlyginimo, kuriam nepateiktas joks faktinis ir teisinis pagrindimas. Be to, komisijos nariai, apie kuriuos kalba ieškovė, nenurodomi atsakovais, pats reikalavimas yra neaiškus.

6. Nutartyje pažymėta, kad CPK normos nenumato galimybės du ir daugiau kartų, t. y. pakartotinai, šalinti teismui paduoto vieno ir to paties procesinio dokumento trūkumus, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovė D. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti ieškinį nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Teismo nurodyti trūkumai nėra tokie reikšmingi, kad būtų galima priimti procesinį sprendimą, kuriuo ieškinys laikomas nepaduotu. Toks sprendimas dėl praleistų terminų užkerta kelią ieškovei toliau ginti ne tik savo rinkiminę teisę, bet ir visuotinį interesą. Teismo nurodyti netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus.

7.2. Ieškinyje nurodant atsakovą, įvyko rašymo apsirikimas, tačiau iš viso ieškinio teksto akivaizdu, kad atsakovu laikoma būtent Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Darbo tarybos rinkimų komisija, o ne jos pirmininkas.

7.3. Ieškinyje prašomas priteisti žalos dydis, įvertintas vidutiniais darbo užmokesčiais, ieškovės teigimu, yra pakankamai konkretus, tik nedetalizuota, kad tai – būtent ieškovės mėnesinis vidutinis darbo užmokestis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.

9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir jai grąžintas, nepašalinus ieškinio trūkumų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

10. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme nustatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai). Š tvarka privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 straipsnį ieškinio trūkumai šalinami CPK procesinių dokumentų trūkumams pašalinti nustatyta tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

11. Byloje nustatyta, kad teismas, gavęs ieškovės pateiktą procesinį dokumentą – skundą (prašymą), 2018 m. kovo 16 d. nutartimi nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Ieškovė, šalindama trūkumus, nustatytu terminu pateikė ieškinį, tačiau teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatuodamas, kad ieškovė padavė faktiškai naują ieškinio pareiškimą su akivaizdžiais esminiais trūkumais.

12. Vertinant šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi ieškinys nepagrįstai grąžintas ieškovei, dar kartą nenustačius termino ieškinio trūkumams pašalinti.

13. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

14. Nagrinėjamu atveju 2018 m. kovo 16 d. nutartyje, kuria ieškovei nustatytas terminas trūkumams pašalinti, nurodyta, kad teismui turi būti pateiktas ieškinio pareiškimas, taip pat pažymėta, jog pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 5-7 punktus turi būti nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas, nurodyta, ar byla bus vedama per advokatą, pateikta nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, šalindama trūkumus, pateikė ieškinio pareiškimą, kuriame nurodė aptariamą informaciją, taigi pašalino būtent teismo nutarties motyvuojamoje dalyje konkretizuotus pateikto procesinio dokumento trūkumus. Teisinis reglamentavimas nenumato galimybės teismui laikyti ieškinį nepaduotu dėl ieškinio trūkumų, kurių jis nebuvo nurodęs pašalinti.

15. Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad ieškovė pateikė faktiškai naują ieškinio pareiškimą. Tačiau abu ieškovės teismui pateikti procesiniai dokumentai susiję, reikalavimai grindžiami tais pačiais argumentais ir aplinkybėmis. Šalindama ieškinio trūkumus, ieškovė suformulavo papildomą reikalavimą ir nurodė kitą atsakovą, todėl teismas, nustatęs naujus ieškinio trūkumus, konstatavo, kad trūkumai nebuvo pašalinti ir skundžiama nutartimi grąžino ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo išvada nepagrįsta. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas neturėtų riboti įstatyme įtvirtintos ieškovės teisės tikslinti ieškinį, o nustatęs naujai paaiškėjusius trūkumus – priimti nutartį trūkumams šalinti, o ne grąžinti procesinį dokumentą. Taip būtų užtikrinti civilinio proceso tikslai, proceso koncentruotumo principas – ieškovė turėtų galimybę tikslinti ieškinį viename teismo procese, neinicijuodama naujos bylos.

16. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.