Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12103-1070/2018 ir ieškovo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad byla nepagrįstai buvo paskirta nagrinėti rusų tautybės teisėjai. Bylą nagrinėjanti teisėja nepagrįstai atmeta ieškovo prašymus, atsisako apklausti liudytojus.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatyta, jog byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, turi teisę, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis).

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-53 patvirtintas ir 2018 m. lapkričio 6 d. įsakymu pakeistas Bylų paskirstymo teisėjams taisykles bylos teisme skirstomos naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) bylų skirstymo moduliu. Būtent bylų skirstymo modulis, nustatydamas bylos paskyrimą teisėjui, sudaro pasirinktuose teismo rūmuose galinčių bylą nagrinėti teisėjų eilę, kuriuos laikantis skiriamas bylą nagrinėsiantis teisėjais (nurodytų taisyklių 22 p.).

Susipažinus su civilinės bylos medžiaga LITEKO sistemoje nenustatyta aplinkybių, galinčių lemti išvadą, jog byla buvo paskirta nagrinėti nesilaikant Bylų paskirstymo teisėjams taisyklėse nustatytos tvarkos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nušalinimo pareiškimą grindžia diskriminacinio pobūdžio aplinkybėmis, t. y. kad bylą paskirta nagrinėti teisėja yra rusų tautybės. Diskriminacija dėl tautybės yra uždrausta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu (Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 14 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis), todėl diskriminacinio bei įžeidžiančio pobūdžio teiginiai, nurodyti nušalinimo pareiškime, nevertinami.

Vertinant nušalinimo pareiškimo argumentus, susijusius su teisėjos procesinių veiksmų atlikimu nagrinėjamoje byloje, pabrėžtina, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš įstatyme nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.

Prašydamas nušalinti kitus Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjus pareiškėjas nenurodo konkrečių teisėjų veiksmų. Pareiškėjui ne kartą buvo išaiškinta, jog tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės teismo ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti deklaratyvius teiginius dėl galimo teisėjų šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus apylinkės teismo ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nenustatyta, jog visi Kauno apylinkės teismo ir/ar Kauno apygardos teismo teisėjai elgiasi šališkai pareiškėjo atžvilgiu ar yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo nušalinimo pareiškimas atmetamas kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi ir 69 straipsnio 1 dalimi, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

ieškovo V. J. nušalinimo pareiškimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, netenkinti.