Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Skaistė Valinskytė (Proceso Nr. 2-38-3-00494-2010-6)

2013 m. gegužės 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovei B. P., ieškovės atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, atsakovės atstovui advokatui Sigitui Čepui, trečiajam asmeniui S. B., jo atstovei advokatei Liucijai Bagačiovienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės B. P. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovams J. M. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, Skuodo rajono notarų biurui ir R. B. dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir sprendimo pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei palikimo priėmimo fakto nustatymo, atsakovės J. M. priešieškinį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo bei paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo, trečiojo asmens R. B. savarankišką reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, trečiojo asmens S. B. savarankišką reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M., trečiojo asmens R. B. apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-10-06 sprendimo civilinėje byloje ir 2012-04-26 nutartimi sprendimo dalį, kuria atmestas J. M. priešieškinis, panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat perdavė nagrinėti iš naujo S. B. pareiškimo dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymų vertinimu bei išvadomis.

Byloje nustatyta, kad 1997-06-16 sudarytais testamentais P. B. ir S. B. visą jiems priklausantį bei mirties dieną priklausysiantį turtą paliko anūkei J. B. (dabar M.). Atsakovės J. M. ir trečiojo asmens S. B., gim. 1994-01-06, tėvas S. B., mirė 2005-06-22, o jo mama S. B. mirė 2008-06-07. Atsakovė paaiškino, kad iki pat civilinės bylos iškėlimo pagal ieškovės ieškinį jai nebuvo žinoma apie S. B. testamento panaikinimą. Po senelio P. B. mirties 2004 metais buvo užvesta paveldėjimo byla, mirus senelei į notarą nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad visas turtas priklauso jai. 2009 m. žiemos pradžioje lankėsi pas notarę V. Ž. įsitikinti dėl testamento galiojimo, notarė patvirtino, kad testamentas galioja ir yra nepanaikintas, tokį įrašą padarė ant paties testamento, kad kas nors būtų kreipęsis dėl paveldėjimo, ji nebuvo informuota. Notarė V. Ž. patvirtino, kad atsakovė J. M. buvo atėjusi ir teiravosi apie S. B. testamento galiojimą, S. B. paveldėjimo byla buvo užvesta pas jos kolegę notarę V. G.. Ieškovė B. P. pripažino, kad apie testamento panaikinimą ji atsakovės neinformavo, notarei apie kitus galimus paveldėtojus nepasakė. Atsakovė paaiškino, kad po senelės mirties ji išsivežė į savo namus senovinius daiktus, priklausiusius senelei – skrynią, verpimo ratelį, patalynės, kai kuriuos daiktus leido pasiimti seseriai R. G., ginčo namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jos užsakymu 2009-09-24 buvo nustatyti namų valdos kadastro duomenys. Ieškovė B. P. iš karto po jos motinos S. B. mirties (2008-06-07) kreipėsi į su 2008-08-06 pareiškimu į Skuodo rajono notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Skuodo rajono notarų biuras išdavė 2008-08-08 liudijimą, kad B. P. pareiškime nurodė, jog jos motinos S. B. paveldimą turtą sudaro be kilnojamojo turto ir piniginio indėlio, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir žemės valda, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. B. mirties jos vaikaitė J. M. priėmė paveldimą turtą faktiškai pradėdama jį valdyti; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovei B. P. išduoto 2008-10-09 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo dalį dėl 1/2 dalies 4,14 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalies piniginio indėlio banko sąskaitoje, paveldėjimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad atsakovė J. M. ir trečiasis asmuo S. B. turi teisę paveldėti atstovavimo teise pagal CK 5.12 straipsnio nuostatas. Teismas nurodė, kad įpėdinis, paveldintis atstovavimo teise, taip pat gali priimti palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis) ir skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad atsakovė J. M. palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi paveldėtą turtą valdyti.

Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, ir valios priimti palikimą išreiškimas turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2002). Kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu pareiškęs savo valios priimti palikimą, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti, ir šiuos veiksmus atliko per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo 2008-06-17 po S. B. mirties. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsižvelgęs į atsakovės paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovė J. M. savo veiksmais išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti pareigas, kilusias ar galinčias kilti dėl palikimo priėmimo fakto. Liudytoja R. G. patvirtino, kad po senelės mirties išvalė trobą, su atsakovės vyru sutvarkė stogą, tvarkoma buvo sesers, tai yra atsakovės leidimu, atsakovės sutuoktinis įdėjo durų užraktą, šias aplinkybes patvirtino V. B., taip pat nurodžiusi, kad ji pagal panaudos sutartį naudojo J. M. iš P. B. paveldėtą žemę, ją deklaruodavo, tik sodo plotas būdavo išskiriamas, nes už jį išmokos neskiriamos (t. 3, b. l. 107, 108, 132). Liudytojai J. R., R. R., B. L. nurodė, kad į sodybą atvykdavo atsakovė, jos seserys, brolis, jie dirbo ir žemėje prie sodybos, ir kieme, prižiūrėjo sodybą (t. 3, b. l. 103, 104, 105). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė J. M. neatsisakė palikimo, jį priėmė ir valdė, taip išreikšdama valią priimti palikimą, taigi ji palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t.y. pradėdama turtą faktiškai valdyti. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus ir nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, padarė teisingą išvadą, kad atsakovė J. M. po senelės S. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat pratęsė terminą trečiajam asmeniui S. B. senelės S. B., mirusios 2008-06-07, palikimui priimti (CK 5.57 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Taigi, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo S. B. mirus jo senelei S. B., t. y. 2008-06-07, buvo nepilnametis, jam tuo metu buvo 14 metų, todėl negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose. Trečiojo asmens motina V. B., atstovė pagal įstatymą, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Šiuo metu trečiasis asmuo S. B. yra pilnametis, aštuoniolika metų sukako 2012-01-06, mokosi 12 klasėje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad praleisto termino trukmė yra gan didelė, tačiau nėra nepateisinamai didelė, nes S. B. tapo pilnametis tik 2012-01-06, be to, ieškovė, kreipdamasi į notarą jo neinformavo, kad yra jos mirusio brolio nepilnametis sūnus, galintis paveldėti atstovavimo teise. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes byloje išsiaiškino ir jas tinkamai įvertino. Teismas, atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog termino atnaujinimas ypač neigiamai pažeistų kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, atsakovė tokiam reikalavimui neprieštarauja, ieškovė tokių aplinkybių neįrodė. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad trečiojo asmens nurodytos termino praleidimo priežastys pripažintinomis svarbiomis bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog trečiasis asmuo S. B. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą pratęsė.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, skundžiamo sprendimo išvadas visiškai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, todėl teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.