Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-602-498-2014

Teisėja Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00577-2013-3

2014 m. lapkričio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistajam D. R. ir jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nuteistajam M. R. ir jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiosioms R. G. ir O. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. R. ir D. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 286 str. ir skirtos jam bausmės: pagal LR BK 178 str. 2 d. (veika padaryta V. J. atžvilgiu) – 1 (vieneri) metai 3 (treji) mėnesiai laisvės atėmimo; pagal LR BK 178 str. 2 d. (veika padaryta G. M. atžvilgiu) – 1 (vieneri) metai 3 (treji) mėnesiai laisvės atėmimo; pagal LR BK 178 str. 2 d. (veika padaryta O. P. atžvilgiu) – 1 (vieneri) metai 3 (treji) mėnesiai laisvės atėmimo; pagal LR BK 178 str. 2 d. (veika padaryta I. E. atžvilgiu) – 1 (vieneri) metai 3 (treji) mėnesiai laisvės atėmimo; pagal LR BK 178 str. 2 d. (veika padaryta V. V. (A.) atžvilgiu) – 1 (vieneri) metai 3 (treji) mėnesiai laisvės atėmimo; pagal LR BK 178 str. 2 d. (veika padaryta Ž. B. atžvilgiu) – 1 (vieneri) metai 3 (treji) mėnesiai laisvės atėmimo; pagal LR BK 178 str. 2 d. (veika padaryta A. Z. atžvilgiu) – 1 (vieneri) metai 3 (treji) mėnesiai laisvės atėmimo; pagal LR BK 180 str. 1 d. (veika padaryta L. R. atžvilgiu) – 1 (vieneri) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo; pagal LR BK 180 str. 1 d. (veika padaryta R. R. atžvilgiu) – 1 (vieneri) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo; pagal LR BK 180 str. 1 d. (veika padaryta I. G. atžvilgiu) – 1 (vieneri) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo; pagal LR BK 180 str. 1 d. (veika padaryta R. G. atžvilgiu) – 1 (vieneri) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo; pagal LR BK 286 str. – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo; pagal LR BK 178 str. 1 d. – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

M. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., 24 str. 6 d., 180 str. 1 d., 286 str. ir skirtos jam bausmės: pagal LR BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. (veika padaryta A. Z. atžvilgiu) – 1 (vieneri) metai 2 (dveji) mėnesiai laisvės atėmimo; pagal LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 1 d. (veika padaryta L. R. atžvilgiu) – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo; pagal LR BK 286 str. – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo; pagal LR BK 178 str. 1 d. – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta M. R. galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinio ieškovo – UAB „P.“ civilinis ieškinys patenkintas ir priteista solidariai iš nuteistųjų D. R. ir M. R. 592,99 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo – draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) AS Lietuvos filialo civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš nuteistojo D. R. 5000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio normomis, patikrinus bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, sprendžia, kad nuteistojo M. R. ir D. R. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du pasipriešinimo veikos būdus: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad grasinimas G. A. ir K. K. atžvilgiu iš M. R. ir D. R. pasireiškė tuo, kad jie žinodami, kad juos vejasi policijos pareigūnai, nes šie prisistatė ir pareikalavo nedelsiant sustoti, išsitraukė turėtus peilius ir jais mosuodami neleido pareigūnams prisiartinti, grasino mojuodami jais. M. R. pasipriešinimas pasireiškė ir tuo, kad jis bandė suduoti K. K. į veido sritį rankomis, bet dėl K. K. asmeninių savybių, t. y. kovinių imtynių veiksmų išmanymo, M. R. tai nepavyko. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistųjų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.

M. R. apeliaciniame skunde tvirtina, kad peilio nenaudojo, nes vėliau sulaikymo metu jis buvo ištrauktas iš jo kišenės. Tokia M. R. versija yra nepagrįsta, nes iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (2 t. 164 b. l.) matyti, kad minimas M. R. peilis į bylą pateiktas vyr. tyrėjo K. K., nes sulaikymo metu buvo iš jo paimtas, o ne jo asmens kratos metu rastas pas M. R.. Abejoti pareigūno K. K. parodymų teisingumu teismas neturi pagrindo, o jokie byloje surinkti duomenys M. R. versijos, kad jis peilio nenaudojo, nepatvirtina. Taip pat, iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo daromas vaizdo įrašas M. R. sulaikymo ir kratos metu, todėl atmestinas M. R. prašymas išsireikalauti ir peržiūrėti jo sulaikymo ir kratos atlikimo vaizdinę medžiagą.

Dėl M. R. ir D. R. nuteisimo pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį.

Nors M. R. ir teigia, kad jis šios nusikalstamos veikos nepadarė, o galvojo, kad brolis pirks alkoholį ir nežinodamas padėjo broliui D. R. nuimti nuo viršutinės lentynos alkoholio butelius, nes šis nepasiekė, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė M. R. ir D. R. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistųjų M. R. ir D. R. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d. ir pagrįstai pripažinti kaltais.

Dėl nuteistojo M. R. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde M. R. teigia, kad nusikalstamų veikų pagal LR BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. (veika padaryta A. Z. atžvilgiu) ir pagal LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 1 d. (veika padaryta L. R. atžvilgiu) jis nepadarė ir buvo nuteistas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs surinktus byloje įrodymus, sutinka su M. R. argumentais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.8 punkte išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais procesiniais veiksmais.

M. R. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio mėn. 12 d., apie 18 val. atvežė D. R. automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, laukė ir saugojo, kol D. R. atvirai, matant nukentėjusiajai A. Z., nutraukė jai nuo kaklo ir pagrobė auksinę grandinėlę, 1500 litų vertės, išvežė D. R. iš nusikalstamos veikos padarymo vietos, taip padėjo atvirai pagrobti svetimą A. Z. priklausantį 1500 litų vertės turtą.

Pirmosios instancijos teismo posėdžiu metu D. R. paaiškino, kad 2013-06-12, apie 18 val. su broliu M. R., kuris vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pamatė moterį su berniuku, moteris ant kaklo buvo užsisegusi auksinę grandinėlę. Tada Mindaugas nuvažiavo į netoliese esančią (duomenys neskelbtini) gatvę, sustojo prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini). Brolis laukė mašinoje, o jis, moteriai nematant, priėjo prie jos ir iš šono stvėrė jai nuo kaklo grandinėlę ir ją pagrobęs nubėgo prie automobilio, kuriame sėdėjo ir laukė brolis, įlipo į automobilį ir abu nuvažiavo. Su broliu įvykdyti vagystę nesitarė, D. R. viską darė vienas. Nukentėjusioji A. Z. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką (2 t. 108-110 b. l.) ir asmens parodymo atpažinti (2 t. 111-113 b. l.) metu atpažino D. R., kaip asmenį iš jos pagrobusį auksinę grandinėlę. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad D. R. įsėdo į BMW markės automobilį – kas vairavo automobilį nematė. M. R. patvirtino brolio D. R. parodymus, kad jie nesitarė kartu važiuoti vogti ir apie vagystę jis nieko nežinojo. Ši M. R. įvykių versija nepaneigta, o įrodymų, kad M. R. žinojo, kad vairuodamas automobilį padeda broliui D. R. pasišalinti iš nusikaltimo įvykdymo vietos nėra. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis ir jame išdėstytos teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad M. R. padėjo D. R. įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., todėl dėl šios nusikalstamos veikos M. R. išteisintinas.

Kadangi M. R. išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., keistina nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo iš M. R. ir D. R. solidariai, ir nukentėjusiajai A. Z. padaryta 1500 litų dydžio turtinė žala ir 1000 litų dydžio neturtinė žala priteistina iš D. R.. Taip pat iš D. R. inkriminuotos veikos aprašymo šalintina aplinkybė, kad D. R. padarė nusikalstamą veiką padedant M. R.. Pašalinant šias aplinkybes, D. R. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės išdėstomos taip:

D. R. 2013 m. birželio mėn. 12 d., apie 18 val., prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, einančiai nukentėjusiajai A. Z. nutraukė nuo kaklo ir pagrobė auksinę grandinėlę, 1500 litų vertės, taip atvirai pagrobė svetimą A. Z. priklausantį 1500 litų vertės turtą.

M. R. skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas už tai, kad jis 2013 m. birželio mėn. 14 d., apie 13.25 val. atvežė D. R. automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, laukė ir saugojo, kol D. R., panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. R., ranka griebęs jai už kaklo ir sukėlęs jai fizinį skausmą, pagrobė auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku, bendros 1800 litų vertės.

Pirmosios instancijos teismo posėdžiu metu D. R. paaiškino, kad 2013-06-14, apie 12 val. su broliu M. R., kuris vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į (duomenys neskelbtini)rajoną, Kaune. Automobilį pasistatė aikštelėje, netoli (duomenys neskelbtini)gatvės, galimai (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tame rajone vaikštinėjo, brolis nuėjo pas kažkokią savo pažįstamą, tada jis vaikštinėjo vienas. Apie 13.20 val. pamatė moterį, kuri turėjo ant kaklo užsisegusi grandinėlę. Jis prie jos prisėlino iš nugaros, griebė jai nuo kaklo auksinę grandinėlę ir pasileido bėgti. Su broliu nieko nesitarė, jis viską padarė vienas. Nukentėjusioji L. R. paaiškino, kad jai nepažįstamas vyras griebė viena ranka už kaklo, o kita ranka plėšė nuo kaklo auksinę grandinėlę. Pavogęs grandinėlę jis pasileido bėgti link (duomenys neskelbtini) prospekto. Policijos pareigūnams sulaikius D. R., ji jį atpažino, kaip asmenį pavogusį auksinę grandinėlę. Nuteistasis M. R. neigia dalyvavęs vagiant iš L. R. auksinę grandinėlę. Bylos medžiagoje kitų duomenų, kurie patvirtintų M. R. dalyvavimą šioje nusikalstamoje veikoje, nėra. Vien ta aplinkybė, kad persekiojamas pareigūnų M. R. bandė pabėgti ir sulaikomas priešinosi neleidžia daryti išvados, kad jis padėjo broliui D. R. daryti minėtą nusikaltimą. Be to, M. R. nurodyta versija, kad jis laukė draugo L. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, nebuvo paneigta ir šis asmuo nebuvo apklaustas teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su M. R. skundo argumentais, kad vien prielaidomis ir spėjimais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis ir jame išdėstytos teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad M. R. padėjo D. R. įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 1 d., todėl dėl šios nusikalstamos veikos M. R. taip pat išteisintinas.

Kadangi M. R. išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 1 d., keistina nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo iš M. R. ir D. R. solidariai, ir nukentėjusiajai L. R. padaryta 1800 litų dydžio turtinė žala ir 2000 litų dydžio neturtinė žala priteistina iš D. R.. Taip pat iš D. R. inkriminuotos veikos aprašymo šalintina aplinkybė, kad D. R. padarė nusikalstamą veiką padedant M. R.. Pašalinant šias aplinkybes, D. R. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės išdėstomos taip:

D. R. 2013 m. birželio 14 d., apie 13.25 val. prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. R., tai yra ranka griebė jai už kaklo sukeldamas jai fizinį skausmą, nutraukė L. R. nuo kaklo ir pagrobė auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku, bendros 1800 litų vertės, taip pagrobė svetimą L. R. priklausantį 1800 litų vertės turtą.

Atsižvelgus į tai, kad dėl nusikalstamų veikų LR BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. ir 24 str. 6 d., 180 str. 1 d. M. R. išteisintas, keistina jam paskirta galutinė bausmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo paskirtos bausmės pagal LR BK 286 str. ir 178 str. 1 d. yra individualizuotos tinkamai ir paskirtos atsižvelgiant į M. R. asmenybę. Pirmos instancijos teismas paskyrė bausmes, kurios neprieštarauja teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams, buvo išlaikyta pusiausvyra tarp padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir už tokias veikas skiriamų bausmių.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad atsižvelgus į tai, kad dėl nusikalstamų veikų LR BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. ir 24 str. 6 d., 180 str. 1 d. M. R. yra išteisintas – netikslinga svarstyti M. R. prašymą peržiūrėti slapto sekimo vaizdo medžiagą. Taip pat netikslinga svarstyti M. R. prašymus skirti ekspertizę bei atlikti įvykio vietos apžiūra dėl 2013-06-12 nusikaltimo padaryto A. Z. atžvilgiu.

Nepagrįstas M. R. apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, viso proceso metu jis buvo laikomas su antrankiais, tuo teisėja nagrinėjanti jo bylą ne tik parodė išankstinį nusistatymą dėl nuteistojo kaltumo, bet ir nagrinėjant bylą pažeidė BPK kodeksą bei jame nustatytas nuostatas.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės nustato konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą. Minėtų taisyklių XI skirsnio – Atskirų konvojaus rūšių ypatumai I dalies – Teisminis kovojus 195 punkte yra reglamentuota, jog nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog duomenų apie tai, kad M. R. pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu būtų išreiškęs norą ar prašymą posėdžio metu būti be antrankių, nėra. Iš byloje esančių pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, jog prašymas nuimti M. R. antrankius teismo posėdžio metu, nebuvo svarstytas. D. R. atsiuntė apylinkės teismui skundą, kuriame prašė nušalinti teisėja B. D. nuo jo bylos nagrinėjimo dėl eilės padarytų procesinių pažeidimų nagrinėjant bylą, kuriame vienas iš teisėjos šališkumo požymių buvo nurodytas antrankių nenuėmimas teismo posėdžio metu. Šis skundas buvo pagrįstai atmestas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi. Pats M. R. nuomonės dėl šio D. R. skundo neišsakė. Taip pat neišsakė pageidavimo, kad jam būtų nuimti antrankiai. Todėl nuteistasis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pagrįstai teismo posėdžių salėje buvo laikomas su antrankiais, kaip tą ir reglamentuoja minėtos Konvojavimo taisyklės.

Nuteistasis M. R. apeliaciniame skunde nurodė, jog nagrinėjant bylą buvo pažeistas BPK 183 str. dėl liudytojų apklausos, kadangi teismo posėdžio metu, buvo užduodami menantys klausimai, kurie padėjo suformuluoti liudytojams ir nukentėjusiesiems norimą gauti jų atsakymą, bei buvo pažeistas BPK 279 str. 1 d., kadangi teisminio nagrinėjimo metu apklausiant liudytojus, dar kiti neapklausti liudytojai dalyvavo teismo posėdyje.

Kaip matyti iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo (t. 6 b. l. 33-39), 2013-11-19 teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai A. J. ir I. Ž. (L.), kurie savo apklausos laukė koridoriuje. Iš protokolo matyti, kad bylos dalyviams sutikus liudytojai buvo išleidžiami iš posėdžių salės. Daugiau liudytojų iki nuosprendžio priėmimo vykusiuose teismo posėdžiuose, nebuvo apklausta. Todėl M. R. skundo argumentas, jog dar kiti neapklausti liudytojai dalyvavo teismo posėdyje ir jie nebuvo išprašyti iš teismo posėdžių salės, niekuo nepagrįstas. Taip pat teisiamojo posėdžio protokoluose nėra užfiksuota jokių nei M. R., nei jo gynėjo pastabų dėl apklausiamiems liudytojams ir nukentėjusiesiems užduodamų menamų klausimų, todėl ir šis skundo argumentas atmetamas kaip niekuo nepagrįstas.

M. R. argumentas, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas yra nepagrįstas, nes nėra nustatytų BPK 58 ir 59 straipsnių aplinkybių, be to I instancijos teismo metu apeliantas galėjo reikšti nušalinimus teismui, kas nebuvo daroma. Vien tai, kad teismas priėmė nuosprendį ar kitus procesinius sprendimus, kurie netenkino apelianto, nėra pagrindas teigti, jog teismas buvo šališkas.

Dėl nuteistojo D. R. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde D. R. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų pagal LR BK 180 str. 1 d.(4 veikos), 178 str. 2 d. (7 veikos), 178 str. 1 d., todėl aukštesnysis teismas pasisako apeliacinio skundo ribose. D. R. skunde teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, visiškai neatsižvelgė į jo asmenybę, į tai, kad ankstesni teistumai išnykę, bei nepagrįstai netaikė LR BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažino jam paskirtos bausmės dydžio vienu trečdaliu.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs D. R. apeliacinį skundą, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, įtvirtintų BK 54 str. ar neatsižvelgė į kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Antai, pavyzdžiui, teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

Apygardos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. R. bausmę, atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas. Skirdamas bausmę D. R. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. R. per trumpą laikotarpį padarė daug nusikalstamų veikų, pasižyminčias dideliu įžūlumu, kurios visuomenei kelia didelę grėsmę, nukreiptos prieš fiziškai silpnesnius asmenis – moteris, o kai kuriais atvejais, netgi mažamečių vaikų akivaizdoje. Sulaikomas policijos pareigūnų D. R. elgėsi agresyviai, grasino panaudoti peilį. Padaryti nusikaltimai priskiriami apysunkiams ir nesunkiems, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos, todėl pagrįstai skyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Bausmės skyrimas D. R. motyvuotas ir aukštesnysis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad paskirta subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga padarytoms nusikalstamos veikoms. Švelnesnės bausmės D. R. skyrimas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams, nebūtų išlaikyta pusiausvyra tarp padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir už tokias veikas skiriamų bausmių, nebūtų užtikrinti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir pritaikius BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Baudžiamoji byla, kurioje D. R. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (4 veikos), 178 str. 2 d. (7 veikos), 286 str., 178 str. 1 d., ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėta nebuvo, byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, baudžiamoji byla nebuvo baigta baudžiamuoju įsakymu, todėl šioje byloje nėra nustatyta būtinųjų pagrindų, leidžiančių taikyti BK 64¹ str. nuostatas.

D. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam pareikšti ir priteisti civiliniai ieškiniai yra nepagrįstai išpūsti, todėl turėtų būti mažinami.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nukentėjusiajai R. G. iš D. R. priteisė padarytą 16800 litų turtinę ir 5000 litų neturtinę žalą atlyginti, o civiliniam ieškovui – draudimo kompanijai (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui iš D. R. priteisė 5000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl išmokėtos draudėjai R. G. draudimo išmokos. Taigi, matyti, kad draudimo kompanija kompensavo R. G. dalį padarytos žalos, bet teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė ir iš nukentėjusiosios R. G. priteisti pareikštos turtinės žalos neatėmė (neišminusavo) draudimo kompanijos sumokėtos 5000 Lt sumos, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs pateiktus Kauno teritorinės ligonių kasos, UAB „Palink“, draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo, nukentėjusiųjų V. J., G. M., R. R., I. G., O. P., I. E., V. V. (A.), Ž. B., A. Z., L. R. civilinius ieškinius bei pirmosios instancijos priimtą sprendimą juos laikyti pagrįstais, įrodytais ir tenkinti pilnutinai (išskyrus R. R.), konstatuoja, kad teismas pagrįstai minėtus civilinius ieškinius tenkino, todėl atmestinas D. R. prašymas civilinius ieškinius mažinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į D. R. padarytus nusikaltimus nukentėjusiųjų atžvilgiu pobūdį ir pavojingumą, jų patirtus išgyvenimus teismo priteistos neturtinės žalos dydžiai nukentėjusioms yra pagrįsti ir teisingi.

Nuteistojo D. R. nuomone, teismas dirbo aplaidžiai ir vienašališkai, darė pakartotines ekspertizes, stabdė bylos nagrinėjimą, o medicinos ekspertas 5 kartus kartojo, kad medicininės išvados yra teisingos, tačiau į tai teismas neatsižvelgė ir nuteistajam nuosprendžio teko laukti beveik metus kalėjimo uždarame režime. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga yra betarpiškai, išsamiai išnagrinėti bylą, aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime bei patikrinti pateikiamus įrodymus, todėl nepagrįstas D. R. argumentas, kad apylinkės teismas vilkino bylą ir nepagrįstai skyrė papildomas ekspertizes bei pakartotinai apklausinėjo ekspertą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme bylą su kaltinamuoju aktu buvo gauta 2013-07-24, o skundžiamas nuosprendis priimtas 2014-04-30. Nors bylos nagrinėjimas teisme užtruko apie 9 mėnesius, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vien D. R. buvo kaltinamas 13 nusikalstamų veikų padarymu, byloje yra net 13 nukentėjusiųjų, todėl konstatuojama, kad byla buvo išnagrinėta per protingą laiko tarpą. Kolegija taip pat konstatuoja, kad išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, nebuvo nustatyta kokių nors kitų pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų, kurie darytų nuosprendį neteisėtą ir nepagrįstą.

Byloje gauti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. R. ir M. R., išlaidos iki 2014 m. spalio 1 d. D. R. sudaro 196,80 Lt, o M. R. sudaro 250,00 Lt. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktame Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų D. R. ir M. R. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 4 p.,

nusprendė:

Nuteistųjų M. R. ir D. R. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl M. R. pripažinimo kaltu pagal LR BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. ir 24 str. 6 d., 180 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. R. išteisinti pagal LR BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5d. 2p.).

M. R. išteisinti pagal LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5d. 2p.).

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes – pagal LR BK 286 str. – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo ir pagal LR BK 178 str. 1 d. – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti M. R. galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį, M. R. prabūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime – nuo 2013-06-14 iki 2014-04-30 bei suėmimo laikotarpį nuo 2014-04-30 iki 2014-11-13.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš M. R. nukentėjusiosioms A. Z. ir L. R. priteisti civiliniai ieškiniai. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisti iš D. R.: A. Z. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti; L. R. 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti, pašalinant iš nuosprendžio D. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų A. Z. ir L. R. atžvilgiu aprašymo aplinkybes dėl D. R. nusikalstamų veikų padarymo padedant M. R. ir veikos aplinkybes išdėstyti taip:

D. R. 2013 m. birželio mėn. 12 d., apie 18 val., prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, einančiai nukentėjusiajai A. Z. nutraukė nuo kaklo ir pagrobė auksinę grandinėlę, 1500 litų vertės, taip atvirai pagrobė svetimą A. Z. priklausantį 1500 litų vertės turtą.

D. R. 2013 m. birželio 14 d., apie 13.25 val. prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. R., tai yra ranka griebė jai už kaklo sukeldamas jai fizinį skausmą, nutraukė L. R. nuo kaklo ir pagrobė auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku, bendros 1800 litų vertės, taip pagrobė svetimą L. R. priklausantį 1800 litų vertės turtą.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti ir iš nuteistojo D. R. nukentėjusiajai R. G. priteistą 16800 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 11800 Lt (vienuolikos tūkstančių aštuonių šimtų litų).

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias D. R. sudaro 196,80 Lt, M. R. sudaro 250,00 Lt iš nuteistųjų D. R. ir M. R. nepriteisti.