- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-198-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04020-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- P. A. P.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5132-797/2013, iškeltoje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui P. A. P. dėl garbės ir orumo gynimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą P. A. P. raštu paneigti miesto Savivaldybės administracijai ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūroje išplatintas tikrovės neatitinkančias bei jo garbę ir orumą žeminančias žinias, kad:
„Nerimą kelia ir 1965 metais pasodintos užuovėjinės juostos sunaikinimas. Ją sudarė trys eilės eglių (1 m. atstumu eilėse ir tarp eilių), per 100 liepų eilė (kas keturi metrai) ir krūminė slyvų eilė.“; ,,Po to A. K. su grupe sau privatizavo iš už kelio esančios užuovėjinės juostos 4 metrus, su ten augusiomis liepomis žemę ir po to jau teisėtai savoje žemėje tas liepas pašalino“;
,,A. K. 1992 metais privatizavo įvažiavimą į sodą iš B. gatvės (prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat R. akligatvyje transporto apsisukimo aikštelę (prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini))“;
,,A. K., grubiai pažeisdamas (duomenys neskelbtini) įstatus (punktas Nr. 33.10 ir 36.7) vienasmeniškai sustabdęs (duomenys neskelbtini) narystę (duomenys neskelbtini) sodininkų susivienijime, todėl nebeliko susivienijimo finansinės bei teisinės kontrolės“.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1900 Lt neturtinei ir 488 Lt turtinei žalai atlyginti.
Ieškovas nurodė, kad viešinami tikrovės neatitinkantys duomenys, jog šiais atsakovo teiginiais jis kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 271 str. – gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas, 294 str. – savavaldžiavimas, 178 str. – vagystė, nes turėjo iškirsti kitų sklypuose esančius medžius. Jis kaltinamas dėl 100 liepų panaikinimo. Tokiais teiginiais atsakovas P.A. P. padarė jam žalos, nes jis turėjo atsisakyti pirmininkavimo, kas siejasi su didžiuliais nuostoliais; jam neleido privatizuoti įsiterpusio žemės sklypo ties mažuoju sklypeliu. Be to, jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią prašo atlyginti. Neturtinę žalą apsprendžia asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Pergyveno, bet ne taip skaudžiai, bet reputacijos sumažėjimą, bendravimo sumažėjimą jautė. Patyrė turtinę 488 Lt žalą, nes gydėsi Š. ir patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 1900 Lt.
A. P. A. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad rašte jis išsakė savo nuomonę, kurią ieškovas interpretuoja savaip. Teigia, kad ieškovas neįrodė, jog paskleista informacija žeidžia ieškovo garbę ir orumą, o atsakovo teiginiai yra teisingi, pagrįsti rašytiniais įrodymais ir paaiškinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Bylą, dalyje dėl ieškovo A. K. reikalavimo įpareigoti atsakovą P. A. P. paneigti bendrijos susirinkime išplatintas tikrovės neatitinkančias bei jo garbę ir orumą žeminančias žinias, nutraukė.
Teismas nurodė, kad nagrinėja informacijos paskleidimo faktą, t.y. ar paskleista informacija yra duomenys ar nuomonė, ar juos paskleidė atsakovas, ar paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą, taip pat, ar atsakovas įrodė teiginių teisingumą. Pažymėjo, kad sprendžiant iš atsakovo rašto (b. l. 5-6) matyti, jog jame nėra teiginio, kaip aiškina ieškovas, jog jis pašalino 100 liepų, kad ieškovas būtų įvardintas vandalu ar kaltinamas nusikaltimo padarymu. Ieškovas A. K. iš teksto paima atskirus fragmentus ir juos aiškina savaip.
Teismas nurodė, kad pirmojo teiginio informacija yra apie tai, jog ieškovas A. K. privatizavo 4 metrus žemės ir vėliau privatizuotoje žemėje pašalino liepas. Pats privatizavimas yra teisėtas veiksmas, ką įrodo pateiktas žemės sklypo planas ir iš VĮ Registrų centro pateikti įrodymai apie tai, kad 0,0064 ha iš tikrųjų ieškovo buvo įsigyti (b. l. 44, 97). Nurodė, kad tekste taip pat nėra teiginio, kad būtent 1992 m. liepos buvo pašalintos, nes jame nurodoma, jog liepas pašalino. Tai, kad buvo išduotas leidimas kirsti medžius, patvirtina paties ieškovo prašymas, kuriame prašo pagal išduotą leidimą leisti 1-osios gatvės žemės sklypų savininkams nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype (b. l. 84). Teismas nustatė, kad 2012-01-30 buvo išduotas leidimas atlikti kirtimo, pašalinimo, genėjimo darbus, iš kurio matyti, jog A. K. leidžiama kirsti ir genėti liepas ir kitus medžius, o 2012-10-25 taip pat išduotas leidimas bendrijos pirmininkui A. K. kirsti ir genėti liepas ir kitus medžius, genėti krūmus (b. l. 85, 87, 88). Pažymėjo, kad žemės sklypo plane, VĮ Registrų centro pažymėjime nėra įvardinta, kur yra užuovėjinė juosta ir kad ji yra. Konstatavo, kad įrodyta, jog dalis žemės ieškovo yra įsigyta, ir kad dalis liepų buvo leista nukirsti, kad jų dalis buvo pašalintos, patvirtino ir liudytoju apklaustas P. K.. Pažymėjo, kad šis teiginys nors ir yra ne visai tiksliai pažodžiui nurodytas pagal faktinę ir teisinę informaciją (dėl užuovėjinės juostos), bet iš esmės atitinka tikrovę ir tai įrodo žemės sklypo planas, leidimai, nes liepas buvo leista kirsti ir ieškovui, kas leido teismui spręsti, jog tai nepažeidžia ieškovo garbės ir orumo (b. l. 44, 85, 88).
Teismas nurodė, kad antrajame teiginyje neteigiama, jog ieškovas A. K. įvažiavimą į sodą ir apsisukimo aikštelę privatizavo sau, kad pažeidė tuo metu galiojusius įstatymus, nors taip tą interpretuoja pats ieškovas. Pažymėjo, kad nors ieškovas pripažino, kad prie sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esantys įvažiavimas ir apsisukimo aikštelė buvo privatizuoti, bet atsakovas neįrodė, kad šie objektai yra privatizuoti būtent ieškovui vadovaujant ir rengiant dokumentus privatizavimui. Tačiau teismas konstatavo, kad ieškovas taip pat neįrodė, jog tas teiginys žeidžia jo garbę ir orumą, nes tame teiginyje nėra kaltinimo ieškovui padarius tuo metu galiojusių teisės aktų pažeidimus, ar kad sau išsipirko tuos sklypus, kaip teigia ieškovas. Ieškovas neįrodė, jog dėl šios informacijos paskleidimo pasikeitė viešoji nuomonė apie jį, t. y., kad buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas. Teismas konstatavo, kad antrasis teiginys nelaikomas neigiamų duomenų apie ieškovo asmenį paskleidimu, nes nenurodoma apie kokią nors ieškovo įvykdytą neteisėtą veiklą, ar apie nusikalstamos veikos padarymą, todėl ieškovas nepagrįstai prašo paneigti šį teiginį, kaip žeminantį jo garbę ir orumą (CPK 178, 185 str.).
Teismas sprendė, kad atsakovas P. A. P., neturėdamas teisinio išsilavinimo, netinkamai kvalifikavo (įvertino) ieškovo A. K. veiksmus, svarstant (duomenys neskelbtini) narystės sustabdymą susivienijime ,, (duomenys neskelbtini)“, nesuprato, kad svarstant tokį klausimą neturi būti taikoma Bendrijos įstatų 36.7 p. antrame sakinyje nurodyta pareiga informuoti narius raštu, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas klysdamas išsakė savo nuomonę, leidžia teismui spręsti, jog buvo išsakyta subjektyvi nuomonė, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.
Vertindamas, ar paskleista informacija yra duomenys ar nuomonė, pirmosios instancijos teismas vadovavosi duomenų ir nuomonės atskyrimo kriterijais, nustatytais Visuomenės informavimo įstatyme, kurio 2 str. 36 dalis numato, jog nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pažymėjo, kad nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą visuomeninę veiklą. Teismo nuomone, protingam, moraliam žmogui tokie atsakovo paskleisti duomenys sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį. Teismas konstatavo, kad iš rašto matyti, jog atsakovas P. A. P. susirūpinęs vandens, pliažų užterštumu, medžių kirtimu, tačiau šiuo raštu nesiekia diskredituoti ieškovą A. K., jį pažeminti ar sumenkinti šio asmens vardą visuomenėje.
Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo rašyto rašto jis nebuvo perrinktas bendrijos pirmininku, tačiau, kad apie atsakovo raštą bendrijos surinkime būtų žinoma ir kad jis galėjo įtakoti bendrijos narių apsisprendimą renkant pirmininką, ieškovas neįrodė. Ieškovas nurodo, jog Savivaldybė patikėjo atsakovo raštu, dėl to Savivaldybės administracija neteisėtai 2013-04-25 raštu Nr. S-1136-11atsisakė išduoti jam sąlygas įsiterpusio 1,2 aro žemės ploto privatizavimui. Teismas sprendė, kad iš nurodyto Savivaldybės administracijos rašto (b. l. 7) matyti, jog ieškovui naujų planavimo sąlygų pastaroji nutarė neišduoti atsižvelgdama į teisės aktus, į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2013-03-22 raštą, kuris yra ankstesnis, nei atsakovo pateiktas Savivaldybei, kuri jį yra gavusi tik 2013-04-03 (b. l. 5). Atsakyme taip pat buvo nurodyta, jog 2013-01-11 jau yra išduotos bendrojo naudojimo teritorijos planavimo sąlygos, o atsakovo pateiktas raštas pagal Teritorijų planavimo įstatymą yra laikomas pretenzija, į kurią reikia atsakyti pagal įstatymą, kad planavimo organizatorius pavestų ištaisyti projektą pagal gautus pasiūlymus. Todėl šiuos ieškovo A. K. argumentus teismas pripažino nepagrįstais, neįrodančiais priežastinio ryšio tarp atsakovo rašto ir Savivaldybės atsisakymo išduoti sąlygas planavimui (CPK 185 str.).
Kadangi ieškovas A. K. neįrodė, kad pažeista jo garbė ir orumas, teismas atmetė ieškinį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo P. A. P. paskleistų teiginių jam pablogėjo sveikata, kad jis dėl to nebuvo perrinktas bendrijos pirmininku, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Teismas nurodė, kad dėl turtinės žalos ieškovas pateikė mokėjimo dokumentą dėl 488 Lt, iš kurio matyti, jog sumokama už R. K. ir A. K. dvivietį kambarį nuo 2013-09-20 iki 2013-09-06 (duomenys neskelbtini). Iš internetinės Sveikatos centro svetainės teismas nustatė, jog Centras teikia ir papildomas paslaugas, t. y. apgyvendinimo, konferencijų organizavimo, poilsio organizavimo, ne tik sveikatinimo, kaip teigia ieškovas. Teismas konstatavo, kad šis ieškovo pateiktas dokumentas patvirtina 488 Lt sumokėjimą už dvivietį kambarį, o ne už gydymąsi, kaip nurodė ieškovas.
Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą įpareigoti atsakovą P. A. P. paneigti Sodininkų bendrijos susirinkime išplatintas tikrovės neatitinkančias bei jo garbę ir orumą žeminančias žinias, tačiau šio reikalavimo vėliau atsisakė, teigdamas, kad paskleidimo fakto įrodyti negali (b. l. 59), todėl šioje dalyje bylą nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Nurodo, kad bendrijos užuovėjinė juosta, tai 500 metrų ilgio ir maždaug 15 metrų pločio (iki privatizavimo) bendrojo naudojimo žemės plotas maždaug prieš pusę amžiaus užsodintas atsakovo nurodytais medžiais. Privatizavimo eigoje 4 metrų pločio juostą privatizavo kiekvienas iš 30 bendrijos narių. Teigia, kad yra tvirtai įsitikinęs, jog visi trys atsakovo teiginiai apie liepų išnaikinimą, neteisėtą privatizavimą ir neteisėtą narystės sustabdymą yra žinios.
Atsiliepimas
2. Atsakovas savo rašte trims ieškovo nurodytoms institucijoms gražia, taisyklinga, lengvai suprantama lietuvių kalba išreiškė savo nerimą dėl 1965 metais pasodintos užuovėjinės juostos sunaikinimo. Perskaičius tokį teiginį, nesunku suvokti, kad visa užuovėjinė juosta, nepaliekant nė vieno medžio, anot P. P., šiuo metu yra sunaikinta, jos nebėra. Tai nėra iš konteksto ištrauktas sakinys, nes toliau rašto autorius taip pat suprantamai ir aiškiai teigia, kaip tai buvo padaryta ir kas tai padarė, o būtent A. K. su grupe neteisėtai, be susirinkimo, nušalino buvusį bendrijos pirmininką D. Z., po to A. K. su suinteresuota grupe sau privatizavo užuovėjinės juostos 4 metrus su ten augusiomis liepomis ir galų gale savoje žemėje liepas pašalino. Tai neatitinka tikrovės. Pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu pareiškė (b. 1. 104), kad tokiu būdu nuo 1992 metų privatizavimo liepos buvo naikinamos, šiuo metu yra sunaikinta apie 30-40 procentų. Teigia, kad atsakovas dalinai keičia savo nuomonę, kad liepos buvo naikinamos ne 1992 metais, o nuo 1992 metų. Toliau tame pačiame bylos lape P. P. dar kartą keičia savo parodymus teigdamas, kad „...žmonės liepas šalino. Aš nesakau, kad K. šalino, šalino žmonės, kurie turėjo sklypelius prie apsauginės juostos“. P. P. liudytojas P. K. į ieškovo klausimą, atsakė „...aš nemačiau kaip Jūs kirtote 100 liepų, kiekvienas kirto individualiai. Ne visos liepos iškirstos, iškirsta apie 30 procentų liepų...“. Neiškirstos liepos matosi atsakovo pateiktose (b. 1. 56) 1, 2 ir 3 nuotraukose. Iš pateiktų atsakovo nuotraukų taip pat labai aiškiai matosi, kad užuovėjinė juosta nėra sunaikinta. Todėl išplatintos žinios apie liepų pašalinimą, iškirtimą, sunaikinimą ar pan. iš tiesų neatitinka tikrovės, yra išgalvotos.
3. Pagal atsakovo ir pagal liudytojo P. K. parodymus, šiuo metu iškirsta tik apie 30 procentų liepų užuovėjinėje juostoje ir jokių įrodymų apie tai, kad A. K. sunaikino liepas ir apsauginę juostą, nėra. Nėra jokių įrodymų, kada ir kaip tai padaryta, ar tai darė pats vienas ieškovas, ar su talka ir pan. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nesugebėjo įvardinti suinteresuotos grupės, apie kurią rašė, asmenų pavardžių. Atsakovas teismui jokių įrodymų nepateikė, o teismas, matomai, dėl šališkumo to net nepastebėjo ir niekaip neįvertino.
4. Teismas labai svarbiais rašytiniais įrodymais palaikė Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus leidimus medžių kirtimui. Dėl nesuprantamų priežasčių, neįsigilinęs į jų esmę, įvertino juos klaidingai. Nurodo, kad medžių kirtimo tvarką sodininkų bendrijose nustato „Šiaulių miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės“, patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. T-354. Pagal šių taisyklių 7.6 punktą sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje augantys medžiai yra saugotini. Leidimai išduodami tik išdžiūvusių, sergančių bei grėsmę žmonių saugumui keliančių medžių iškirtimui pagal motyvuotus ir pagrįstus bendrijų vadovų pareiškimus. Savavališkas medžių, augančių bendrojo naudojimo žemėje, kirtimas užtraukia administracinę arba baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 270 str. „Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas“. Ieškovas, būdamas SB pirmininku, du kartus, t. y. 2012 m. sausio ir spalio mėnesiais kreipėsi į Savivaldybės Aplinkos skyrių, prašydamas išduoti leidimus bendrijos bendrojo naudojimo žemėje buvusiems netikusiems medžiams iškirsti. Aplinkos skyrius, vietoje įvertinęs padėtį, 2012 m. sausio 30 d. leido bendrijai sunaikinti tik vieną liepą (b. l. 85), o spalio 25 d. tik tris (iš viso tik 4, liko 96) įvairaus storio liepas (b. 1 88). Ir tai buvo leidimai bendrijai, o ne A. K., kaip bandoma pateikti motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje. Teismas sprendime be jokių įrodymų, nepagrįstai, neperskaitęs ir neįsigilinęs į leidimų esmę, padarė neteisingas išvadas, kad liepos augo šalia ieškovo įsigyto žemės sklypo, jas buvo leista kirsti, liepas buvo leista kirsti ir ieškovui. Tai, kad šalia ieškovo sklypelio liepos nėra iškirstos, aiškiai matyti iš atsakovo į bylą pateiktos trečios nuotraukos. Nuotraukoje įamžintas ieškovo sodo namelis, o už jo matyti du galingi už namelį 1,5 karto didesni lapuočiai. Kitų dviejų mažesnių ir apgenėtų liepų nuotraukoje įžvelgti negalima, nors jos ten tikrai auga. Todėl teismo teiginiai apie tai, kad ieškovas naikino liepas ir dar šalia savo sklypo, yra klaidingi. Dėl tos pačios priežasties visiškai klaidinga teismo išvada, kad teiginiai atitinka tikrovę.
5. Teismas neteisingai įvertino P. P. skundo tikruosius ketinimus ir tikslus. Skundą nagrinėję ir skaitę asmenys, ieškovo teigimu, įvertino užuovėjinės juostos sunaikinimą kaip ieškovo padarytą vandalizmo aktą, teisės ir moralės normų pažeidimą, ieškovo negarbingą poelgį. Ir tai įžeidžia ieškovo garbę ir orumą. Be to, saugotinų medžių iškirtimas be atitinkamų leidimų, yra tariamai ieškovo padarytas nusikaltimas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę, pažeidžia ieškovo konstitucinę nekaltumo prezumpciją ir taip pat neabejotinai įžeidžia ieškovo garbę ir orumą.
6. Pagrindu apie įžeidimą ieškovas laiko tą aplinkybę, kad atsakovo neįrodyti duomenys apie ieškovo, kaip asmens ir ypač bendrijos pirmininko, neteisėtą žemės sklypų privatizavimą teisine kalba yra savavaldžiavimas. Už tokią neteisėtą veiką įstatymai numato administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 188 str. arba baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 294 str., pažeidžia Konstitucijos garantuojamą ieškovo nekaltumo prezumpciją, žeidžia ieškovo garbę ir orumą. Teismas dėl šališkumo šios aplinkybės neargumentavo ir tą ieškinio dalį, kaip ir kitas, neteisėtai atmetė.
7. Dėl trečio teiginio, kad ieškovas, neva, pažeidė sodininkų bendrijos įstatų 33.10 bei 36.7 punktus, teismas iš esmės sutiko, kad nutarimas vienasmeniškai sustabdyti formalią naryste susivienijime (duomenys neskelbtini) buvo priimtas ne vienasmeniškai ieškovo, susirinkimas nepriėmė nutarimo dėl išstojimo, bet priėmė dėl narystės sustabdymo, įstatų 33.10 punktas nebuvo pažeistas, kad yra privaloma informuoti kiekvieną bendrijos narį raštu, todėl šiuo atveju atsakovo A. P. išsakyta nuomonė yra klaidinga ir, kad atsakovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, netinkamai kvalifikavo ieškovo veiksmus, svarstant narystės sustabdymą Susivienijime (duomenys neskelbtini). Apeliantas teigia, kad išsilavinimo stoka čia neturi pagrindo, nes atsakovui turimo išsilavinimo pakako kreiptis savo skundais net į Respublikos Seimą ir Aplinkos Ministeriją. Vertindamas šį epizodą dėl įstatų pažeidimo kaip nuomonę, teismas, ieškovo manymu, suklydo arba vėl gi buvo šališkas, kadangi atskirdamas žinią ir nuomonę, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu šiuo klausimu. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, bet kuriuo atveju atsakovo teiginys apie tariamą ieškovo padarytą įstatų pažeidimą neįrodytas ir tai yra tikrovės neatitinkanti žinia. Lietuvos Respublikos įstatymai tokią neteisėtą veiką traktuoja kaip savavaldžiavimą ir numato administracinę arba baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 294 str. „Savavaldžiavimas”. Tai žeidžia ieškovo garbę ir orumą.
8. Visą savo prasmingą gyvenimą ieškovas dirbo vienoje solidžioje šilumos tiekimo įmonėje, įmonė jį „užaugino” nuo elektriko iki generalinio direktoriaus pavaduotojo, savivaldybėje darbo reikalais tenka bendrauti su jos valdžia, meru ir kitais vadovaujančiais darbuotojais, todėl dabar, gerbdamas savo užtarnautą gerą vardą, ieškovas nenori būti atsakovo pažemintas ir toliau žeminamas, nori ir toliau gyventi oriai. Teigia, kad neigiamai P. P. neteisėtus paskleistus duomenis priėmė nemažai (duomenys neskelbtini) narių, jie ieškovo neišrinko bendrijos pirmininku dar vienai dvejų metų kadencijai šiais metais vykusiame bendrijos narių susirinkime.
9. Teismas, vertindamas ieškovo teiginį, negavus planavimo sąlygų įsiterpusiam žemės sklypui privatizuoti (b.1.7), matomai tyčia praleido vieną sakinį, „Pažymėtina ne visi Jūsų bendrijos nariai pritaria rengiamo projekto tikslui - padidinti esamus žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arais...”. Įvertinant tai, kad tai buvo ieškovo asmeninis prašymas, nesunku suvokti, kad tas „ne visi” yra, būtent, P. P.. Atsakovas ieškovo garbę ir orumą žemino tyčia, ne vieną kartą, supratęs ir teismo proceso metu prisipažinęs klydęs, iki šiol neatsiprašė.
Šalies argumentai
10. Ieškovas teigia, kad iš tiesų patyrė ir dabar jaučia žymią dalį CK 6.250 str. 1 dalyje įvardintų blogybių - dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Norėdamas atsikratyti nurodytų išgyvenimų ir pagerinti savijautą, rugsėjo mėnesio pradžioje savaitę laiko gydėsi (duomenys neskelbtini). Tai sveikatos centras, kur atliekama pacientų reabilitacija. Nenorėdamas išpūsti kelialapio vertės, o apmokėjimą pateikdamas tik už dvivietį kambarį, teismui tenorėjo įrodyti patį gydymosi faktą, o ne ieškovo patirtas išlaidas apskritai, todėl neteikė kelionės apmokėjimo, maitinimosi, gydomojo aptarnavimo, poilsio ir kt. išlaidas pateisinančių dokumentų. Dėl to ieškovo patirta neturtinė žala padidėtų daugiau nei du kartus. Suprasdamas atsakovo pensininko galimybes, į neturinės žalos „sąmatą” neįtraukė negauto atlyginimo už pirmininkavimą, nesamdė advokato procesinių dokumentų ruošimui bei atstovavimui teisme ir kt. Dėl to bendras ieškinio dydis būtų padidėjęs bent 5-6 kartus. Pagrindinis ieškovo bylinėjimosi tikslas - įrodyti atsakovui jo padarytas klaidas ir noras įtikinti jį liautis persekioti ir šmeižti ieškovą bei leisti jam ir toliau gyventi oriai, be dvasinių sukrėtimų, ramiai ir garbingai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. A. P. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
1. Apeliantas net apeliaciniu skundu, nepaisydamas atsakovo paaiškinimų, teismo pagrįstų išvadų, mėgina savaip interpretuoti atsakovo rašte išdėstytas mintis ir nuomonę. Mėgina įtikinti, kad teksto formuluotė, jog „1965 metais pasodintos užuovėjinės juostos sunaikinimas” turi būti tiesiogiai sietinas su visiškai atskirai nurodyta mintimi, kad A. K. su grupe sau privatizavo iš už kelio esančios užuovėjinės juostos 4 mtrus žemės, su ten augusiomis liepomis, ir po to jau teisėtai savoje žemėje tas liepas pašalino. Atsakovas nurodo, kad teiginio, jog A. K. išnaikino 100 liepų nebuvo, todėl lieka nepagrįstas šis apelianto apeliacinio skundo argumentas. Skundu nėra paneigtas faktas, kad dalis medžių, jų tarpe liepų, buvo nukirsta, todėl šis faktas patvirtina, kad atsakovas galėjo turėti savo nuomonę, kurią išdėstė Savivaldybei teiktame rašte.
2. Apeliantas, pripažinęs, kad Bendrijai buvo išduoti leidimai medžių kirtimui, patvirtina medžių kirtimo faktą. Be to, teismas tinkamai įvertino, kad pvz. 2012-10-25 buvo išduotas leidimas bendrijos pirmininkui A. K. kirsti ir genėti liepas ir kitus medžius, genėti krūmus. Be to, teismas tinkamai nustatė, kad A. P. niekada neteigė, jog apeliantas pašalino 100 liepų ar kad apeliantas būtų įvardintas vandalu, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, todėl neaišku, kokiu pagrindu apeliantas teikia tokias interpretacijas.
3. Teismas tinkamai įvertino, kad nėra teiginio, jog A. K. sau privatizavo įvažiavimą į sodą iš B. g., taip pat (duomenys neskelbtini) akligatvyje transporto apsisukimo aikštelę. Rašte buvo suformuluota taip - „A. K. 1992 metais privatizavo įvažiavimo į sodą iš (duomenys neskelbtini) (prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat (duomenys neskelbtini) akligatvyje transporto apsisukimo aikštelę (prie sklypo nr. (duomenys neskelbtini))“. Tokiu būdu buvo nurodyta, kad A. K. veiklos metu galimai buvo privatizuoti minėti sklypai, t. y. atitekę konkrečių asmenų nuosavybei, o ne ieškovui asmeniškai. Nežinoma, kuo remiantis apeliantas į teksto turinį, kuriame nėra žodžio „sau“, mėgina jį savavališkai įterpti. Tokie apelianto veiksmai turėtų būti vertinami kaip tyčiniai, siekiant kurti dirbtinę iliuziją dėl faktų, kurių nėra ir nebuvo bei pačiam dirbtinai iškreipiant ginčijamo teksto prasmę. Šią aplinkybę tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ginčijamu teiginiu neteigiama, kad apeliantas įvažiavimą į sodą ir apsisukimo aikštelę privatizavo sau, kad pažeidė galiojusius įstatymus, nors taip tą interpretuoja ieškovas. Toks teiginys nelaikomas neigiamų duomenų apie asmenį paskleidimu, dėl to nėra pagrindo neigti teiginį, kaip žeminantį jo garbę ir orumą.
4. Dėl trečio teiginio, kad A. K., grubiai pažeisdamas (duomenys neskelbtini) įstatus (punktas Nr. 33.10 ir 36.7), vienasmeniškai sustabdęs (duomenys neskelbtini) narystę (duomenys neskelbtini) sodininkų susivienijime, todėl nebeliko susivienijimo finansinės ir teisinės kontrolės, teismas tinkamai įvertino, kad tai tik atsakovo nuomonė. Pagrindas tokiai atsakovo nuomonei susiformuoti yra minėti įstatų punktai. Įstatų 33 punktas ir atitinkamai 33.10 punktas nustato išimtinę Bendrijos susirinkimo kompetenciją, vienas iš jų sprendžiant klausimus dėl išstojimo ar narystės nutraukimo, pasitraukimo iš pareigų. 36.7 punktas reikalauja, kad nariai būtų nustatyta tvarka informuojami apie šaukiamus susirinkimus, nurodant darbotvarkę, o priimant esminius sprendimus ir sprendžiant esminius klausimus, net būtinas kiekvieno nario informavimas atskirai apie tai raštu. Kadangi nė vieno iš paminėtų veiksmų A. K. neatliko, todėl atsakovas ir teigė, kad ieškovas pažeidė Bendrijos įstatus. Tuo pačiu, atsakovo nuomone, ir neliko finansinės bei teisinės kontrolės. Teismas nustatė, kad narystės sustabdymas ir Susivienijimo paslaugų atsisakymas nepatenka į Įstatų 36.7 punkte numatytus atvejus, kai yra privaloma informuoti kiekvieną narį raštu, todėl teigė, kad atsakovo nuomonė yra klaidinga, bet tik nuomonė, kuri neturėjo įtakos apelianto garbei ir orumui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai išsamūs ir aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams detaliai nepasisakydamas dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Šioje byloje buvo nagrinėjamas informacijos paskleidimo faktas, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, ar tai paskleidė atsakovas, ar paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą, taip pat, ar atsakovas įrodė savo paviešintų teiginių pagrįstumą.
Asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti paneigti apie jį paskleistus duomenis, kurie žemina jo garbę ir orumą, neatitinka tikrovės. Kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, ieškovui įrodinėti nereikia, nes įstatymas tai preziumuoja, todėl atsakovas turi įrodyti, kad jo teiginiai yra teisingi (LR CK 2.24 str. 1 d.).
Ieškovas teigia, kad atsakovas išplatino tikrovės neatitinkančias bei jo garbę ir orumą žeminančias žinias, kad:
1. „Nerimą kelia ir 1965 metais pasodintos užuovėjinės juostos sunaikinimas. Ją sudarė trys eilės eglių (1 m. atstumu eilėse ir tarp eilių), per 100 liepų eilė (kas keturi metrai) ir krūminė slyvų eilė.“; ,,Po to A. K. su grupe sau privatizavo iš už kelio esančios užuovėjinės juostos 4 metrus, su ten augusiomis liepomis žemę ir po to jau teisėtai savoje žemėje tas liepas pašalino“ (toliau tekste – pirmasis teiginys);
2. ,,A. K. 1992 metais privatizavo įvažiavimą į sodą iš (duomenys neskelbtini) (prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat (duomenys neskelbtini) transporto apsisukimo aikštelę (prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini))“ (toliau tekste – antrasis teiginys);
3. ,,A. K., grubiai pažeisdamas(duomenys neskelbtini) įstatus (punktas Nr. 33.10 ir 36.7) vienasmeniškai sustabdęs (duomenys neskelbtini) narystę (duomenys neskelbtini) susivienijime, todėl nebeliko susivienijimo finansinės bei teisinės kontrolės“ (toliau tekste – trečiasis teiginys).
Teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės. Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Nuomonė – tai požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 33 d.). Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013).
Pirmosios instancijos teismas atmetė A. K. ieškinį, konstatavęs, kad atsakovo P. A. P. rašte, adresuotame Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, kuris Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijoje gautas 2013-04-03 (b. l. 5-6), išsakyti samprotavimai, teiginiai nebuvo ieškovo garbę ir orumą pažeidžiančio ar sumenkinančio pobūdžio. Iš minėto atsakovo rašto matyti, jog jame nėra teiginio, kaip aiškina ieškovas, jog jis pašalino 100 liepų, kad ieškovas būtų įvardintas vandalu ar kaltinamas nusikaltimo padarymu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas iš teksto paima jo fragmentus ir tai aiškina savaip.
Pirmo teiginio „Nerimą kelia ir 1965 metais pasodintos užuovėjinės juostos sunaikinimas. Ją sudarė trys eilės eglių (1 m. atstumu eilėse ir tarp eilių), per 100 liepų eilė (kas keturi metrai) ir krūminė slyvų eilė.“; ,,Po to A. K. su grupe sau privatizavo iš už kelio esančios užuovėjinės juostos 4 metrus, su ten augusiomis liepomis žemę ir po to jau teisėtai savoje žemėje tas liepas pašalino“ informacija yra apie tai, kad ieškovas privatizavo 4 metrus žemės ir vėliau privatizuotoje žemėje pašalino liepas. Pažymėtina, kad jau pats privatizavimas yra teisėtas veiksmas. Iš Nekilojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovas A. K. 0,0064 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijo 1992-12-03 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3-134 pagrindu (b. l. 97-97a). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gavus ieškovo A. K., kaip sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko, 2011 m. gruodžio 6 d. ir 2012 m. spalio 17 d. prašymus, tame tarpe ir pagal bendrą leidimą išduoti Bendrijai leisti (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų savininkams nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype (b. l. 84, 87), 2012-01-30 buvo išduotas leidimas atlikti kirtimo, pašalinimo, genėjimo darbus, iš kurio matyti, jog buvo leidžiama kirsti 9 medžius, iš kurių 1 liepa (b. l. 85), o 2012-10-25 taip pat išduotas leidimas kirsti 4 medžius, iš kurių 3 liepas (b. l. 88). Pažymėtina, kad ieškovo nurodomame tekste nėra teiginio, kad būtent 1992 m. liepos buvo pašalintos, jame nurodoma, jog liepos jau po to, t. y. privatizavus, „teisėtai pašalintos“. Tekste nenurodyta, kiek liepų buvo pašalinta, o iš teksto turinio matyti, kad nėra teigiama, jog būtent ieškovas A. K. „pašalino“ liepas, priešingai, iš teksto turinio suprantama, kad kalbama apie pašalintas liepas privatizuotoje užuovėjinėje juostoje, kurią, kaip nurodo pats ieškovas apeliaciniame skunde, privatizavo kiekvienas iš 30 bendrijos narių (b. l. 118-119). Tai yra pagrindas išvadai, jog liepos buvo šalinamos, taip kaip nurodyta minėtose 2012-01-30 ir 2012-10-25 leidimuose, o jas šalino bendrijos narys, kurio privatizuotame sklype augo leistos kirsti liepos. Nėra teigiama, kad pašalinant liepas, buvo veikiama priešingais teisei veiksmais. Priešingai, pirmojo teksto turinys leidžia spręsti, kad jis buvo rašytas tikslu atkreipti dėmesį į, atsakavo manymu, aktualią problemą dėl medžių išsaugojimo, o ne tikslu pažeminti ieškovo garbę ir orumą.
Antrajame teiginyje nurodoma, kad ,,A. K. 1992 metais privatizavo įvažiavimą į sodą iš (duomenys neskelbtini) (prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat (duomenys neskelbtini) transporto apsisukimo aikštelę (prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini))“.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tame teiginyje nėra kaltinimo ieškovui, padarius tuo metu galiojusių teisės aktų pažeidimus, ar kad jis sau išsipirko tuos sklypus, kaip teigia ieškovas. Atkreiptinas dėmesys, kad pažodžiui skaitant visą atsakovo P. A. P. raštą, adresuotą Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (b. l. 5-6), aiškiai ir nedviprasmiškai pažodžiui galima suprasti, kad atsakovas išdėstė savo subjektyvią nuomonę, kodėl jis nesutinka, kad būtų ir toliau privatizuojama valstybei priklausanti sodo užuovėjinės juostos žemė, o pasisakydamas dėl tam tikrų konkrečių veiksmų, tuo pačiu ir dėl įvažiavimo į sodą iš (duomenys neskelbtini) (prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat (duomenys neskelbtini) transporto apsisukimo aikštelės (prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo, ieškovą įvardijo ne kaip asmenį, kuris sau asmeniškai privatizavo nurodytus objektus, o kaip asmenį, kuriam būnant privatizavimo komisijos nariu, vyko privatizavimas. Šias aplinkybes patvirtino pats ieškovas, apklaustas 2013 m. lapkričio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu (b. l. 105). Tiek ieškovo nurodomame antrajame teiginyje, tiek ir visame rašto tekste nėra užsimenama, kad privatizavimas buvo neteisėtas ar įvykdytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo išvadai, jog šis teiginys yra žinia apie ieškovo neteisėtus veiksmus, dėl to pripažintina, kad ieškovas nepagrįstai prašo paneigti šį teiginį, kaip žeminantį jo garbę ir orumą.
Trečiajame teiginyje nurodyta, kad ,,A. K., grubiai pažeisdamas (duomenys neskelbtini) įstatus (punktas Nr. 33.10 ir 36.7) vienasmeniškai sustabdęs (duomenys neskelbtini) narystę (duomenys neskelbtini) sodininkų susivienijime, todėl nebeliko susivienijimo finansinės bei teisinės kontrolės“.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nutarimas sustabdyti (duomenys neskelbtini) formalią narystę Susivienijime (duomenys neskelbtini) iki sodininkų ataskaitinio susirinkimo, buvo priimtas ne vienasmeniškai ieškovo, kaip bendrijos pirmininko, o svarstytas ir priimtas valdybos 2007-10-27 susirinkime (b. l. 38), todėl atsakovas nepagrįstai rašte, adresuotame Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, nurodė, kad ieškovas pažeidė sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įstatų 36.7 punktą (b. l. 72-81). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) susirinkimas 2008-04-26 nepriėmė nutarimo dėl išstojimo iš Susivienijimo (duomenys neskelbtini), bet priėmė nutarimą dėl bendrijos narystės sustabdymo (b. l. 39-40), todėl ir įstatų 33.10 p. nebuvo pažeistas. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip jau anksčiau minėta, kad pažodžiui skaitant visą atsakovo P. A. P. raštą, adresuotą Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (b. l. 5-6), aiškiai ir nedviprasmiškai pažodžiui galima suprasti, kad atsakovas išdėstė savo subjektyvią nuomonę, kodėl jis nesutinka, kad būtų ir toliau privatizuojama valstybei priklausanti sodo užuovėjinės juosto žemė, todėl šiuo atveju atsakovo išsakyta nuomonė dėl to, kad ieškovas, neva pažeidė (duomenys neskelbtini)įstatytų 33.10 ir 36.7 ir punktus, yra klaidinga, bet tai tik subjektyvi nuomonė, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, o ne žinia, apie ieškovo, neva, padarytus įstatytų pažeidimus. Atsakovas P. A. P. yra (duomenys neskelbtini) narys, todėl turi teisę reikšti savo nuomonę dėl Bendrijos veiklos. Be to, atsakovo nurodomi ieškovo, neva, padaryti įstatų pažeidimai buvo 2007 – 2008 metais, todėl pripažinti tokius atsakovo teiginius žinia, būtų neprotinga. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nors šiuo atveju atsakovo P. A. P. išsakyta nuomonė yra klaidinga, bet tai tik nuomonė, bet ne duomenys ar žinia, kuriais galėtų būti pažeista ieškovo asmens garbė ir orumas.
Pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (nagrinėjamu atveju su raštu, adresuotu Šiaulių miesto savivaldybės administracijai), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).
Nagrinėjamu atveju pagrindas atsakovui kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją egzistavo, atsakovo rašte nebuvo prašoma ištirti kokius tai ieškovo atliktus veiksmus, nebuvo prašoma pripažinti juos neteisėtais; byloje nenustatyta, kad atsakovas savo raštu būtų siekę nesąžiningai apšmeižti ieškovą, įžeisti jį, žeminti ar menkinti ieškovo vardą, todėl atsakovo siekis ginti, jo manymu, pažeidžiamas teises, rašant raštą savivaldybės institucijai, turint tikslą sustabdyti tolesnį valstybei priklausančios sodo užuovėjinės juostos žemės privatizavimą, negali būti laikomas peržengiančiu teisių gynimo ribas ir siekiu pakenkti ieškovui, jį pažeminti ar apšmeižti. Juolab, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2013 m. balandžio 25 d. raštu „Dėl planavimo sąlygų vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentui parengti“ sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkui A. K. atsakė, kad naujų planavimo sąlygų sklypui, R. S. 1-oji g. 38, neišduos (b. l. 7).
Kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, kaip neįrodytą, todėl pagrįstai netenkintas ir reikalavimas dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Atsakovas P. A. P. įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.