Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovui A. K., atsakovui P. A. P., jo atstovui advokato padėjėjui Daliui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui P. A. P. dėl garbės ir orumo gynimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

„Nerimą kelia ir 1965 metais pasodintos užuovėjinės juostos sunaikinimas. Ją sudarė trys eilės eglių (1 m. atstumu eilėse ir tarp eilių), per 100 liepų eilė (kas keturi metrai) ir krūminė slyvų eilė.“; ,,Po to A. K. su grupe sau privatizavo iš už kelio esančios užuovėjinės juostos 4 metrus, su ten augusiomis liepomis žemę ir po to jau teisėtai savoje žemėje tas liepas pašalino“;,,A. K. 1992 metais privatizavo įvažiavimą į sodą iš Bačiūnų gatvės (prie sklypo Nr. 97) taip pat Rožių tako akligatvyje transporto apsisukimo aikštelę (prie sklypo Nr. 75)“;,,A. K., grubiai pažeisdamas SB „Rėkyva“ įstatus (punktas Nr. 33.10 ir 36.7) vienasmeniškai sustabdęs SB „Rėkyva“ narystę Šiaulių miesto sodininkų susivienijime, todėl nebeliko susivienijimo finansinės bei teisinės kontrolės“.

Atsisako reikalavimo įpareigoti paneigti bendrijos susirinkime išplatintas tikrovės neatitinkančias bei jo garbę ir orumą žeminančias žinias. Nurodo, jog negali įrodyti, kad jos buvo paskleistos bendrijos susirinkime.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismas nagrinėja, ar buvo atsakovo nurodytos informacijos paskleidimo faktas. Iš byloje esančio atsakovo P. A. P. rašyto rašto matyti, jog jis yra registruotas 2013-04-03 Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje Nr. GVA-1144 (5-6 b. l.), t. y. informacija tapo žinoma tretiesiems asmenims, todėl informacija laikoma paskleista. Atsakovas pripažįsta rašęs.

Asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti paneigti apie jį paskleistus duomenis, kurie žemina jo garbę ir orumą, neatitinka tikrovės. Kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, ieškovui įrodinėti nereikia, nes įstatymas tai preziumuoja, todėl atsakovas turi įrodyti, kad jo teiginiai yra teisingi (CK 2.24 str. 1 d.). Teismas nagrinėja informacijos paskleidimo faktą, ar paskleista informacija yra duomenys ar nuomonė, ar juos paskleidė atsakovas, ar paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą, taip pat, ar atsakovas įrodė teiginių teisingumą. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas išplatino tikrovės neatitinkančias bei jo garbę ir orumą žeminančias žinias, kad:

1. „Nerimą kelia ir 1965 metais pasodintos užuovėjinės juostos sunaikinimas. Ją sudarė trys eilės eglių (1 m. atstumu eilėse ir tarp eilių), per 100 liepų eilė (kas keturi metrai) ir krūminė slyvų eilė.“; ,,Po to A. K. su grupe sau privatizavo iš už kelio esančios užuovėjinės juostos 4 metrus, su ten augusiomis liepomis žemę ir po to jau teisėtai savoje žemėje tas liepas pašalino“ (toliau tekste – pirmasis teiginys);

2. ,,A. K. 1992 metais privatizavo įvažiavimą į sodą iš Bačiūnų gatvės (prie sklypo Nr. 97) taip pat Rožių tako akligatvyje transporto apsisukimo aikštelę (prie sklypo Nr. 75)“ (toliau tekste – antrasis teiginys);

3. ,,A. K., grubiai pažeisdamas SB „Rėkyva“ įstatus (punktas Nr. 33.10 ir 36.7) vienasmeniškai sustabdęs SB „Rėkyva“ narystę Šiaulių miesto sodininkų susivienijime, todėl nebeliko susivienijimo finansinės bei teisinės kontrolės“ (toliau tekste – trečiasis teiginys).

Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą tai paneigti.

Dėl pirmojo teiginio ieškovas paaiškino, kad jis yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, kur atsakomybę už tokią veiką numato BK 270 str. Paaiškino, kad jis iš tikrųjų privatizavo 64 kv. m. papildomą žemės sklypą, bet jame niekada neaugo liepos, juo labiau 4 m. sklype 100 liepų nebūtų galima susodinti, kurias atsakovo teigimu jis pašalino. Paaiškino, jog liepos iš tikrųjų buvo pasodintos pagal bendrijos pirmąją gatvę ir liepos tebežaliuoja neprivatizuotoje apsauginėje juostoje. Tokiu teiginiu atsakovas nepagrįstai įvardijo jį su suinteresuota grupe vandalais, padariusiais nusikaltimą, tuo pažemindamas jo garbę ir orumą.

Atsakovas atsikerta ir nurodo, jog įrodė, kad dalį sklypo ieškovas iš tikrųjų privatizavo, o dalis liepų buvo iškirsta, nes buvo išduoti leidimai jas kirsti ir tai atitinka tikrovę. Paaiškino, jog rašte nėra teiginio, kad ieškovas iškirto 100 liepų, jis tik interpretuoja savaip. Atsakovas nurodo, jog pateiktas žemės sklypo planas įrodo, jog yra privatizuota dalis žemės (b. l. 44, plane pažymėta pilka spalva (17)38), tik ją tekste įvardino ne taip.

Sprendžiant iš atsakovo rašto (5-6 b. l.) matyti, jog jame nėra teiginio, kaip aiškina ieškovas, jog jis pašalino 100 liepų, kad ieškovas būtų įvardintas vandalu ar kaltinamas nusikaltimo padarymu. Ieškovas iš teksto paima jo fragmentus ir tai aiškina savaip. Pirmo teiginio informacija yra apie tai, kad ieškovas privatizavo 4 m. žemės ir vėliau privatizuotoje žemėje pašalino liepas. Pats privatizavimas yra teisėtas veiksmas, ką įrodo pateiktas žemės sklypo planas ir iš VĮ Registrų centro pateikti įrodymai apie tai, kad 0,0064 ha iš tikrųjų ieškovo buvo įsigyti (44, 97 b. l.). Tekste taip pat nėra teiginio, kad būtent 1992 m. liepos buvo pašalintos, nes jame nurodoma, jog liepas pašalino. Tai, kad buvo išduotas leidimas kirsti medžius, patvirtina paties ieškovo prašymas, kuriame prašo pagal išduotą leidimą leisti 1-osios gatvės žemės sklypų savininkams nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype (84 b. l.). 2012-01-30 buvo išduotas leidimas atlikti kirtimo, pašalinimo, genėjimo darbus, iš kurio matyti, jog A. K. leidžiama kirsti ir genėti liepas ir kitus medžius, o 2012-10-25 taip pat išduotas leidimas bendrijos pirmininkui A. K. kirsti ir genėti liepas ir kitus medžius, genėti krūmus (85, 87, 88 b. l.).

L. P. K. patvirtino, jog prie žemės sklypo buvo plotelis už kelio, tačiau tiksliai nežino, kaip jį teisingai pavadinti. Tą sklypą išsipirko iš valstybės, jame liepų nebuvo, jos buvo toliau, bet jokių kuoliukų nebuvo. A. K. iš valstybės sklypelį taip pat išsipirko, išsipirko visa eilė. Apie 3-4 medžiai augo kiekviename sklype, ten buvo liepos, kaštonai, ąžuolai. Kiekvienas laikė, kad tai jo nuosavybė ir naikino, nes šešėlis yra, senuosius medžius panaikino tas, kas gyveno, tas juos ir panaudojo. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar ieškovas prie savo sklypo liepas pašalino, tik patvirtino, kad sumažėjo apie 30 procentų liepų. Į klausimą, ar liepos pateko į jo privatizuotos žemės plotelį, atsakė, jog manė, kad pateko, nes nebuvo jokių kuoliukų (106 b. l.). Taigi, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog liepos augo šalia ieškovo įsigyto žemės sklypo, jas buvo leista kirsti.

Pateiktuose dokumentuose: žemės sklypo plane, VĮ Registrų centro pažymėjime nėra įvardinta, kur yra užuovėjinė juosta ir kad ji yra. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad būtent tą žemės sklypą privatizavo ieškovas, ką pripažino ir pats, žemės sklypo plane pažymėtas (17)38 ir nurodė, kad šalia yra užuovėjinė juosta ar apsaugos zona, kur auga liepos, ir kurias iš dalies buvo leista kirsti. Įrodyta, kad dalis žemės ieškovo yra įsigyta ir kad dalis liepų buvo leista nukirsti, kad jų dalis buvo pašalintos, patvirtino ir liudytoju apklaustas P. K.. Šis teiginys nors ir yra ne visai tiksliai pažodžiui nurodytas pagal faktinę ir teisinę informaciją (dėl užuovėjinės juostos), bet iš esmės atitinka tikrovę, tai įrodo žemės sklypo planas, leidimai, nes liepas buvo leista kirsti ir ieškovui, kas leidžia teismui spręsti, jog tai nepažeidžia ieškovo garbės ir orumo (44, 85, 88 b. l., CPK 178, 185 str.).

Dėl antrojo teiginio. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą ir jį paneigti, nes yra kaltinamas tuomet galiojusių įstatymų pažeidimu, kad privatizavo sau, tai tuomet jo sklypas būtų padidėjęs iki 20 arų, tuo teiginiu buvo pažeista jo garbė ir orumas. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad specialūs privatizavimo veiksmai nebuvo atliekami, buvo sodininkų bendrijos susivienijimo nurodymai, kad kiek galima daugiau privatizuoti bendro naudojimo žemės, kad ji nebūtų apleista, dėl to buvo privatizuota visa žemė prie 97 sklypo, ten nebuvo jokio įvažiavimo. Paaiškino, jog laisva žemė buvo privatizuota kartu su 97 sklypu, bet ne jis privatizavo. Apie Rožių tako akligatvį nieko negali pasakyti, nes kai jis atėjo, ten laisvo sklypo nebuvo, jį galėjo privatizuoti kiti pirmininkai netgi pats ponas P. (103b. l.). Ieškovas pripažino, jog atliko tam tikras privaizavimo funkcijas: išrinko privatizavimo komisiją, sutvarkė duomenis ir paruošė dokumentus, kuriuos pateikė privatizavimo komisijai, kad Savivaldybės privatizavimo komisija atvyko ir buvo surašytos žemės pirkimo sutartys (105 b. l.).

Atsakovas atsikerta ir nurodo, jog tekste nėra teiginio, kad privatizavo sau. Jis turėjo omeny, kad ieškovas, kaip bendrijos pirmininkas, organizavo privatizavimą, ką ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino.

Antrajame teiginyje neteigiama, kad ieškovas įvažiavimą į sodą ir apsisukimo aikštelę privatizavo sau, kad pažeidė tuo metu galiojiusius įstatymus, nors taip tą interpretuoja ieškovas. Nors ieškovas pripažino, kad prie sklypų 97 ir 75 esantys įvažiavimas ir apsisukimo aikštelė buvo privatizuoti, bet atsakovas neįrodė, kad šie objektai yra privatizuoti būtent ieškovui vadovaujant ir rengiant privatizavimui dokumentus. Tačiau ieškovas neįrodė, kad tas teiginys žeidžia jo garbę ir orumą, nes tame teiginyje nėra kaltinimo ieškovui padarius tuo metu galiojusių teisės aktų pažeidimus, ar kad sau išsipirko tuos sklypus, kaip teigia ieškovas. Ieškovas neįrodė, jog dėl šios informacijos paskleidimo pasikeitė viešoji nuomonė apie atsakovą, t. y., kad buvo buvo pažeista atsakovo garbė ir orumas. Antrasis teiginys nelaikomas neigiamų duomenų apie ieškovo asmenį paskleidimu, nes nekalbama apie kokią tai ieškovo įvykdytą neteisėtą veiklą, ar nusikalstamos veikos padarymą, todėl ieškovas nepagrįstai prašo paneigti šį teiginį, kaip žeminantį jo garbę ir orumą (CPK 178, 185 str.).

Dėl trečio teiginio. Ieškovas nurodo, jog jis atsakovo yra kaltinamas grubiu bendrijos įstatų pažeidimu, toks kaltinimas įstatymuose numatytas BK 294 str., kaip savavaldžiavimas, kas neatitinka tikrovės ir žeidžia jo garbę ir orumą, nes ieškovas ne vienas asmeniškai priėmė tokį sprendimą – sustabdyti SB ,,Rėkyva“ narystę Šiaulių miesto sodininkų susivienijime, tai buvo padaryta valdyboje, vėliau tą sprendimą patvirtino bendrijos susirinkimas. Pareigos informuoti apie tokio klausimo svarstymą kiekvieną bendrijos narį įstatuose nenumatyta.

Atsakovas paaiškino, kad šiuo teiginiu išsakė savo nuomonę, jog sprendžiant bendrijai svarbius klausimus, kiekvienas bendrijos narys turi būti informuojamas raštu asmeniškai, kas nebuvo padaryta, todėl nurodė, kad ieškovas pažeidė įstatus.

Atsakovas rašte (b. l. 6) nurodė, kad ieškovas grubiai pažeidė įstatų 33.10 ir 36.7 punktus. Iš bendrijos įstatų matyti, jog 33.10 p. numatė bendrijos narių susirinkimo išimtinę teisę spręsti klausimus dėl bendrijos stojimo į susivienijimus ir draugijas, išstojimo iš jų, o 36.7 punktas numatė, kad bendrijos valdyba ar nariai, priėmę sprendimą sušaukti narių susirinkimą, turi ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos paskelbti skelbimų lentose pranešimą apie šaukiamą narių susirinkimą ir nurodyti susirinkimo datą, vietą bei pateikti susirinkimo darbotvarkę. Jei susirinkimo darbotvarkėje numatyta pakeisti bendrijos įstatus, svarstyti lėšų skolinimosi, bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo klausimus, apie bendrijos narių susirinkimo sušaukimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu (75, 76 b. l.). Atsakovas grubiu pažeidimu laiko tai, kad nebuvo pranešta kiekvienam nariui asmeniškai, nes buvo svarstomi benrijos nariams svarbūs klausimai.

Iš byloje esančio ,,Rėkyvos“ sodininkų bendrijos valdybos posėdžio, įvykusio 2007-10-27, protokolo Nr. 5 matyti, jog posėdyje buvo svarstytas klausimas ir buvo nutarta nuo 2007-11-01 atsisakyti susivienijimo ,,Sodai“ paslaugų tvarkant buhalterinius ir atsiskaitymo klausimus, atsiskaitymą vesti sodo bendrijoje ,,Rėkyva“ ir sustabdyti formalią narystę susivienijime ,,Sodai“ iki sodininkų ataskaitinio susirinkimo (38 b. l.). Taigi, šis nutarimas buvo priimtas ne vienasmeniškai ieškovo, kaip bendrijos pirmininko, o svarstytas ir priimtas valdybos susirinkime. Sutiktina su atsakovo nuomone, kad klausimus dėl bendrijos stojimo į susivienijimus ir draugijas, išstojimo iš jų turi svarstyti bendrijos narių susirinkimas. Bendrijos susirinkimas svarstė 2008-04-26 klausimą, kur buvo nutarta pritarti ,,Rėkyvos“ sodininkų bendrijos valdybos 2007-10-27 nutarimui dėl bendrijos narystės Šiaulių susivienijime ,,Sodai“ sustabdymo (39 b. l). Susirinkimas nepriėmė nutarimo dėl išstojimo, bet priėmė dėl sustabdymo, įstatų 33.10 p. ir nebuvo pažeistas.

Iš įstatų 36.7 p. antrojo sakinio matyti, jog kiekvienas bendrijos narys turi būti informuojamas raštu tik tada, kai susirinkimo darbotvarkėje numatyta pakeisti bendrijos įstatus, svarstyti lėšų skolinimosi, bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo klausimus. Tuo tarpu susivienijimo ,,Sodai“ narystės sustabdymas ir jo paslaugų atsisakymas nepatenka į 36.7 p. numatytus atvejus, kai yra privaloma informuoti kiekvieną narį raštu, todėl šiuo atveju atsakovo išsakyta nuomonė yra klaidinga, bet tai tik nuomonė, o ne duomenys, pažeidžiantys asmens garbę ir orumą.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, netinkamai kvalifikavo ieškovo veiksmus, svarstant narystės sustabdymą susivienijime ,,Sodai“, nesuprato, kad svarstant tokį klausimą neturi būti taikoma 36.7 p. antrame sakinyje pareiga informuoti narius raštu, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas klysdamas išsakė savo nuomonę, leidžia teismui spręsti, jog buvo išsakyta subjektyvi nuomonė, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (VIĮ 2 str. 36 d., CPK 178, 185 str.).

Vertindamas, ar paskleista informacija yra duomenys ar nuomonė, teismas vadovaujasi duomenų ir nuomonės atskyrimo kriterijais, nustatytais Visuomenės informavimo įstatyme, kurio 2 str. 36 d. numato, jog nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą visuomeninę veiklą. Teismo nuomone, protingam, moraliam žmogui tokie atsakovo paskleisti duomenys sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį.

Teismo pareiga, vertinant ir tiriant informaciją, atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą ir jų formuluotes, todėl turi būti analizuojami ne pavieniai teiginiai, bet viso rašto kontekstas. Iš rašto matyti, jog atsakovas P. A. P. susirūpinęs vandens, pliažų užterštumu, medžių kirtimu, tačiau šiuo raštu nesiekiama diskredituoti ieškovą A. K., jį pažeminti ar sumenkinti asmens vardą visuomenėje.

Nors ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo rašyto rašto jis nebuvo perrinktas bendrijos susirinkime pirmininku, tačiau, kad apie atsakovo raštą bendrijos surinkime būtų žinoma ir kad jis galėjo įtakoti bendrijos narių apsisprendimą renkant pirmininką, ieškovas neįrodė. Ieškovas nurodo, jog Savivaldybė patikėjo atsakovo raštu, dėl ko Savivaldybės administracija neteisėtai 2013-04-25 raštu Nr. S-1136-11atsisakė išduoti jam sąlygas įsiterpusio 1,2 aro ploto privatizavimui. Iš nurodyto Savivaldybės administracijos rašto (7 b. l.) matyti, jog ieškovui naujų planavimo sąlygų nutarė neišduoti atsižvelgdama į teisės aktus, į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2013-03-22 raštą, kuris yra ankstesnis, nei atsakovo pateiktas Savivaldybei, kuri jį gavusi tik 2013-04-03 (5 b. l.). Atsakyme taip pat buvo nurodyta, jog 2013-01-11 jau yra išduotos bendrojo naudojimo teritorijos planavimo sąlygos, o atsakovo pateiktas raštas pagal Teritorijų planavimo įstatymą yra laikomas pretenzija, į kurią reikia atsakyti pagal įstatymą, kad planavimo organizatorius pavestų ištaisyti projektą pagal gautus pasiūlymus. Todėl šie ieškovo argumentai nepagrįsti, neįrodo priežastinio ryšio tarp atsakovo rašto ir Savivaldybės atsisakymo išduoti sąlygas planavimui (CPK 185 str.).

Iš įrodymų visuomos teismas sprendžia, jog ieškovui neįrodžius, kad atsakovo rašte nurodyti teiginiai žemina jo garbę ir orumą, ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi ieškovas neįrodė, kad pažeista jo garbė ir orumas, ieškinys ir šioje dalyje atmestinas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo paskleistų teiginių jam pablogėjo sveikata, kad jis dėl to nebuvo perrinktas bendrijos pirmininku, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Dėl turtinės žalos ieškovas pateikė mokėjimo dokumentą dėl 488 Lt, iš kurio matyti, jog sumokama už R. K. ir A. K. dvivietį kambarį nuo 2013-09-20 iki 2013-09-06 UAB Sveikatos centrui Energetikas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš internetinės Sveikatos centro svetainės matyti, jog centras teikia ir papildomas paslaugas, t. y. apgyvendinimo, konferencijų organizavimo, poilsio organizavimo, ne tik sveikatinimo, kaip teigia ieškovas. Šis ieškovo pateiktas dokumentas patvirtina 488 Lt sumokėjimą už dvivietį kambarį, o ne už gydymąsi, kaip nurodė ieškovas (CPK 178, 185 str.).

Ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą įpareigoti atsakovą paneigti bendrijos susirinkime išplatintas tikrovės neatitinkančias bei jo garbę ir orumą žeminančias žinias, tačiau šio reikalavimo atsisakė, teigdamas, kad paskleidimo fakto negali įrodyti (59 b. l.), todėl šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 140 str.), išaiškinant jam pasekmes, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Kadangi ieškinys atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Nors atsakovas atsiliepime prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad jas patyrė, todėl jos nepriteistinos iš ieškovo (CPK 88 str., 93 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Bylą dalyje dėl ieškovo A. K. reikalavimo įpareigoti atsakovą P. A. P. paneigti bendrijos susirinkime išplatintas tikrovės neatitinkančias bei jo garbę ir orumą žeminančias žinias nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.