Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. K. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. K. ir J. K. skundą dėl Klaipėdos apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apygardos prokuratūra, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „BRP Invest“, uždaroji akcinė bendrovė „Archko“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

11. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo jų skundo vengdamas pažeisti prokuroro diskrecijos teisę, tačiau Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nenumatyta, kad skundas gali būti teikiamas tik dėl procesinių aspektų. Pareiškėjai nesutinka su argumentais, kad teismas negali tikrinti prokuroro veiksmų teisėtumo iš esmės, nes taip teismas susiaurino įstatymo jam suteiktas galias, be to, prokuroro nutarimo apskundimas tik dėl procesinių pažeidimų patikrinimo tampa beprasmis. Mano, kad jų teisės apskųsti prokuroro nutarimus užtikrintos tik formaliai ir deklaratyviai, bet tikroji teisių gynyba realiai neveikia. Administraciniai teismai taip pat nusišalino nuo jų teisių gynybos, nes skundų iš esmės nenagrinėjo. Taigi, jiems apginti savo pažeistas teises Lietuvoje tapo nebeįmanoma, dėl to jau kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (bylos Nr. 53319/22 K. prieš Lietuvą).

12. Nurodo, kad prašyme prokurorui, skunduose aukštesniajam prokurorui ir teismui bei šių procesinių dokumentų prieduose išsamiai išdėstė savo teisinius argumentus, jais toliau vadovaujasi, juos palaiko, jų nekartoja bei prašo jais vadovautis apeliacinės instancijos teismą bei laikosi nuomonės, kad jų skundas turėtų būti nagrinėjamas ne tik proceso aspektu, bet ir iš esmės.

13. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prokuroras proceso normų nepažeidė. Ši teismo išvada yra deklaratyvi, nes nutartyje nėra jokių argumentų, bylos medžiagos ir faktinių aplinkybių analizės, ar prokuratūra tikrai atliko visus veiksmus ir kokių priemonių ėmėsi viešo intereso buvimui / nebuvimui pagrįsti. Teigia, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. prokuroro nutarime pateikta informacija apie tai, kas yra viešasis interesas ir deklaratyviai teigiama, kad šiuo atveju viešojo intereso pažeidimas nenustatytas, tačiau nėra jokių konkrečių argumentų, kodėl šioje situacijoje teisės aktų pažeidimų pobūdis neturi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms. Teismas nepatikrino, kaip prokuroras nustatė, koks pažeidimas yra esminis ar neesminis, kaip pažeidimas darys įtaką pareiškėjų bei kaimynų gyvenimo kokybei, kokia įtaka bus miestui, kraštovaizdžiui, kai bus pastatytas pagrindiniam miesto planavimo dokumentui prieštaraujantis pastatas. Aukštesniojo prokuroro nutarime apie viešo intereso pažeidimo nebuvimą iš viso nėra jokių argumentų. Todėl mano, kad prokurorai dėl viešo intereso pažeidimo buvimo ar nebuvimo sprendė ne remdamiesi konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, o tiesiog vengė papildomo darbo.

14. Argumentuoja, kad skunduose išsamiai nurodė Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, kuriose nedviprasmiškai teigiama, kad rengiant detalųjį planą privaloma vadovautis aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentais. Šiuo konkrečiu atveju daugiau nei akivaizdu, jog patvirtintas detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios Klaipėdos miesto bendrajam planui, kuris ginčo sklype leido statyti ne didesnį kaip 3 aukštų pastatą. Prokuroras apsiribojo papildomos informacijos gavimu iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, tačiau mano, kad šios institucijos teikė tendencingą informaciją ir buvo suinteresuotos, kad prokuroras negintų viešojo intereso. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nagrinėjant bylą administraciniame teisme nepateikė jokių argumentų, kodėl patvirtino miesto bendrajam planui prieštaraujantį detalųjį planą. Ši institucija negali būti objektyvi, nes skundžiamas jos vadovo sprendimas. Taip pat detaliojo plano viešinimo procedūros metu įvyko įvykis, kuris dar labiau sustiprino abejones šia įstaiga: 2020 m. kovo 12 d. rašte pareiškėjams Savivaldybės administracija nurodė, kad pareikalavo iš plano rengėjų gauti kaimynų sutikimus arba mažinti pastato aukštį, tačiau po kelių dienų, 2020 m. kovo 17 d. Administracija pateikė priešingą raštą, kuriame nurodė, kad 2020 m. kovo 12 d. raštas yra negaliojantis dėl žmogiškosios klaidos ir atšaukė plano rengėjams keltus reikalavimus. Taip pat ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija įvairiai interpretuodama ir klaidindama įrodinėjo, kad Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių galima nepaisyti. Mano, kad prokuroras negalėjo remtis vien tik šių suinteresuotų institucijų pateikta informacija ir argumentais ir neatliko jokių procesinių veiksmų, kad gautų objektyvią informaciją, o pirmosios instancijos teismas šio procesinio pažeidimo neįvertino ir nenurodė pašalinti.

15. Pažymi, kad planuojamas devynaukštis namas palies ne tik pareiškėjų, bet ir kitų aplinkinių gyventojų interesus. Prokuroro pavedimu namus administruojantys subjektai gali apklausti gyventojus, ar, jų nuomone, devynaukščio namo buvimas greta įtakos jų teises, paveiks gyvenimo kokybę (parkavimo, transporto, triukšmo, insoliacijos ir kitais aspektais), taip pat yra galimybė gauti informaciją iš Visuomenės sveikatos centro apie planuojamo daugiabučio namo galimą įtaką gyventojų gyvenimo kokybei, sveikatai ir pan. (triukšmas, užterštumas, viešųjų erdvių sumažėjimas, parkavimo vietų stygius, privatumo pažeidimas, saulės šviesos pakankamumas) bei gauti įvertinimą, ar toks pastatas atitiktų visas higienos normas.

16. Pažymi, kad prokuratūrai buvo pateikta informacija, jog detaliojo plano rengėjas teikė siūlymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kad rengiant naująjį bendrąjį planą ginčo sklype būtų padidintas aukštingumas, tačiau šis siūlymas buvo atmestas. Tačiau detalusis planas su 29,9 m aukščio pastato statybos galimybe patvirtintas, o dar vėliau patvirtintas Klaipėdos miesto naujas bendrasis planas, kuriame šiame sklype numatytas ne didesnis kaip 20 m pastato aukštis. Mano, kad siekiant objektyvaus vertinimo buvo būtina gauti informaciją bei apklausti ekspertus iš Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninės architektų tarybos bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkus, kurie prieštaravo aukštų pastatų statybai šiame mikrorajone. Spėja, kad galbūt tokio aukščio pastato statyba nėra galima net geologiniu požiūriu. Nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. patvirtintas naujas Klaipėdos miesto bendrasis planas, ginčo sklype numatantis 20 m aukščio pastato statybos galimybę, tačiau nebuvo užklausti šio bendrojo plano rengėjai, kodėl nuspręsta nustatyti būtent tokį maksimalų aukštį, ar sklype planuojamas 29,9 m aukščio pastatas ir pan.

22. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjai savo motyvus grindžia siekiu, kad teismai plečiamai taikytų teisės aktus, nors tai draudžiama.

24. Argumentuoja, kad viešojo intereso, kaip pagrindo kreiptis į teismą teisinės gynybos, buvimas yra sąlygotas, visų pirma, teisės aktų pažeidimo fakto, bei to, kad tas faktas, prokuroro nuomone, turi ne bet kokios, o esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir tuo pačiu sudarytų pagrįstų prielaidų prokuroro reiškiamam teisiniam reikalavimui patenkinti. Todėl akivaizdu, kad nenustačius teisės aktų pažeidimo fakto, kaip esminio viešojo intereso sampratos elemento, nėra jokio pagrindo atlikti tyrimą dėl vienokių ar kitokių veiksnių įtakos asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams. Dėl to pareiškėjų atskirojo skundo motyvai, kad prokuroras neatliko visų būtinų procesinių veiksmų, yra nepagrįsti.

25. Teigia, kad pareiškėjų nurodomas devynaukštis nepriskirtinas prie aukštybinių pastatų, ginčijamuose teritorijų planavimo dokumentuose nenumatyta galimybė statyti tokius pastatus, kurie galėtų būti priskirti aukštybiniams pastatams, todėl pareiškėjų argumentai yra nepagrįsti. Pažymi ir tai, kad gyvenimas miesto teritorijoje jau savaime lemia kitokius vaizdo, triukšmo, parkavimo, taršos bei kt. rodiklius nei užmiestyje ir būtent urbanizacija sąlygoja šias aplinkybes.

26. Nurodo, kad neturi duomenų apie tai, kad 2015 m. gegužės 20 d. patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, kurie yra registruoti teritorijų planavimo dokumentų registre ir kuriais ginčo sklype nustatyti privalomieji teritorijos reglamentai tarp kurių – žemės paskirtis, naudojimo būdas, būtų buvę ginčijami Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Priešingai, dėl šio detaliojo plano sprendinių pareiškėjai yra pateikę savo sutikimus, taigi, dar rengimo metu buvo susipažinę su detaliojo plano turiniu ir pretenzijų dėl jo neturėjo. Pareiškėjai nenurodė, kokios esminės aplinkybės pasikeitė nuo to momento, kai jie teikė sutikimus su detaliojo plano sprendiniais, kad šiuo metu jie tuos sprendinius vertina kaip pažeidžiančius viešąjį interesą.

27. Pažymi, kad deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad prokuroras neturėjo remtis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos bei Inspekcijos pateiktais duomenimis ir šios institucijos teikia tendencingą informaciją. Be to, pareiškėjų teiginiai paneigti ir įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-174-609/2021, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-359-1047/2022. Kiti pareiškėjų motyvai bei argumentai yra deklaratyvūs, grindžiami ne faktiniais duomenimis ar aplinkybėmis, o samprotavimais, vien kitokia pareiškėjų subjektyvi nuomonė negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus ir ginčijamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimą ir nutraukta civilinės bylos dalis dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

30. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Prokuroras, gavęs informaciją apie galbūt pažeistą viešąjį interesą ir atlikęs tyrimą, gali priimti sprendimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones arba atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis).

31. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai 2022 m. liepos 22 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą prašydami ginti viešąjį interesą dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui prieštaraujančių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. AD1-1499 ir 2021 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. AD1-211, kuriais patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas ir jo korektūra suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklype (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Šį nutarimą Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimu paliko galioti konstatavusi, jog nenustatyti teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimai.

32. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Taigi, aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina prokurorų nutarimų apskundimo tvarką, o būtent, jog teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį pagal pareiškėjų skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimo panaikinimo CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad priimant pareiškėjų skundžiamą Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimą nepažeistos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas įvertino tai, kad byloje nėra duomenų, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog prokurorai rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad prokurorai, priimdami savo sprendimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

34. Nors apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tikrinti prokurorų veiksmų teisėtumą iš esmės, o ne tik procesiniu požiūriu, šie jų argumentai yra nepagrįsti. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakius ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismas pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeisdamas prokuroro diskrecijos teisę, nurodytų jam kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina būtent tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadas. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam priskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

35. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikrino Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės veiksmų teisėtumą proceso normų aspektu, tačiau neprivalėjo nagrinėti pareiškėjų argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjų skunde nurodyti argumentai, dėl, jų nuomone, egzistuojančios būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai išanalizuoti prokurorų nutarimuose. Kaip matyti, Klaipėdos apygardos prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjų skundą, rinko jame nurodytoms aplinkybėms išnagrinėti reikalingus duomenis, juos analizavo ir vertino aktualių teisės aktų kontekste, išsamiai išdėstė ir išanalizavo ginčo teritorijos planavimo dokumentus ir jų priėmimo metu atliktas procedūras. Visiškai nepagrįsti pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, jog prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjų pareiškimą dėl viešo intereso gynimo, kreipėsi į, pareiškėjų nuomone, suinteresuotas institucijas – Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai, šios institucijos yra kompetentingos institucijos teritorijų planavimo procese, be to, kaip matyti iš prokuroro nutarimo turinio, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko siekiamo nuginčyti detaliojo plano patikrinimą ir nenustatė pažeidimų ar prieštaravimų aukštesnės galios teisės aktams, taip pat ir Bendrajam planui. Apeliantų teiginiai apie šių institucijų suinteresuotumą niekuo nepagrįsti ir vien aplinkybė, kad priimti sprendimai netenkina pareiškėjų, nesudaro pagrindo konstatuoti kompetentingų institucijų suinteresuotumo ar kad jos tinkamai neatliko teisės aktuose įtvirtintų pareigų. Pažymėtina, jog iš prokuroro nutarimo turinio matyti, kad pareiškėjai teritorijos planavimo procedūros metu teikė pastabas detaliojo plano rengėjui ir organizatoriui, jų pastabos buvo išanalizuotos ir atmestos, o įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-174-609/2021, be kita ko, pasisakyta ir dėl pareiškėjų pretenzijų nagrinėjimo planavimo dokumento svarstymo su visuomene etape. Be to, priešingai apeliantų teiginiams, prokurorai rėmėsi ne vien Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikta informacija, bet surinko ir vertino visą detaliojo planavimo procedūros medžiagą.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarime išsamiai aptarė ir išanalizavo detaliojo teritorijos planavimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus, įvertino planavimo medžiagą, taip pat ginčijamų detaliojo plano sprendinių atitiktį galiojančio bendrojo plano sprendiniams, pareiškėjų argumentus dėl, jų manymu, egzistuojančių teisės aktų pažeidimų ir surinktą medžiagą įvertino galimo viešojo intereso priemonių taikymo kontekste. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2022 m. gruodžio 6 d. išsamiai išnagrinėjo skundžiamą nutarimą bei pareiškėjų skundą, išanalizavo faktinius duomenis, įvertino skundžiamą prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir, palikdama jį galioti, pakankamai argumentavo savo poziciją. Pažymėtina, kad prokurorės atliktas tinkamas ir visapusiškas vertinimas neturi būti suprantamas kaip pareiškėjų visų nurodytų aplinkybių vertinimas, o tik tų, kurių vertinimas būtinas vykdant Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytus reikalavimus vertinant, ar egzistuoja pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

37. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus, nesuteikta teisė nurodyti prokurorui, kokį sprendimą jis turi priimti. Juo labiau, kad pareiškėjai nenurodo prokurorų veiksmų (neveikimo) ar konkrečių padarytų procesinių pažeidimų, konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę pareiškėjų skundą nagrinėję prokurorai. Aplinkybė, jog prokurorai nevertino apeliantų įrodymų ar argumentų taip, kad teisinis rezultatas būtų palankus pareiškėjams, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas nutarimas ir pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra nepagrįsti. Pareiškėjai prokurorų nutarimų neteisėtumą grindžia skirtingų savo ir prokurorų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, ištirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau, kaip minėta, tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Iki prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas, nes, kaip minėta, priešingu atveju, pasisakytų dėl įstatymo nustatyta tvarka nepradėto nagrinėti teisme teisminio ginčo esmės ir pažeistų prokuroro diskrecijos teisę bei teismų kompetenciją.

38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad reikiami duomenys surinkti ir įvertinti pagal teisės aktų nuostatas. Todėl nėra pagrindo laikyti, jog faktinės situacijos tyrimas atliktas paviršutiniškai, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino pareiškėjų argumentų. Pirmosios instancijos teismas padarė apibendrintas išvadas, o tai, kad nenurodė ar neaptarė konkrečių įrodymų ar jų visumos, nesudaro pagrindo laikyti, jog į nagrinėjamą situaciją nebuvo gilinamasi ir ji išspręsta netinkamai.

39. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

40. Vadovaujantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.