- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-2414-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04671-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Evaldas Burzdikas, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- J. V.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, pagal atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei J. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1) priteisti iš atsakovo V. B. išlaikymą nepilnametei dukrai G. B. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant mokėjimo pavedimu į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 kalendorinės dienos. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;
2) priteisti iš atsakovo V. B. nepilnametei dukrai G. B. 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 24 mėnesius, mokėjimą išdėstant per 12 mėnesių laikotarpį.
Atsakovas V. B. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas nustatyti atsakovo V. B. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra G. B..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu (t. 2, b. l. 5-12):
Ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.Priteisė iš atsakovo V. B. išlaikymą nepilnametei dukrai G. B. po 85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014 m. lapkričio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant mokėjimo pavedimu į ieškovės J. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 kalendorinės dienos. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę J. V.. Priteistą sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis pavedė vykdyti skubiai.Priteisė iš atsakovo V. B. nepilnametei dukrai G. B. 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio, mokėjimą išdėstant per 12 mėn. laikotarpį.Nustatė skyrium gyvenančio tėvo V. B. ir dukters G. B. bendravimo tvarka:
Kiekvieno mėnesio antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val., V. B. pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą.V. B. bendrauja su nepilnamete dukra G. B. vasaros atostogų metu kiekvienų metų rugpjūčio mėnesį, iš anksto iki atostogų pradžios suderinus su vaiko motina J. V. (SMS arba el. paštu) išvykimo laiką ir vietą. G. B. šių atostogų metu gali būti tėvo išvežama į kitą užsienio valstybę, tik prieš tai gavus raštišką motinos J. V. sutikimą.Motina J. V., prieš išvežant dukrą G. B. ilgiau nei 10 dienų į užsienį, privalo dukters tėvą V. B. informuoti SMS žinute ar elektroniniu laišku apie išvežimo faktą prieš tris dienas iki išvežimo bei nurodyti į kokią šalį, miestą vaikas išvyksta.V. B. ir J. V. tuo metu, kai jų nepilnametė dukra yra kartu su vienu iš jų, privalo nedelsiant teikti vienas kitam informaciją apie vaiko susirgimus ar kitokius sveikatos sutrikimus ir kitas reikšmingas aplinkybes, netrukdyti vaikui bendrauti su skyrium esančiu tėvu ar motina telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.
Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.Panaikino 2014 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. B.. Priteisė iš atsakovo V. B. ieškovei J. V. 171,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš atsakovo valstybei 34,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojas – VMI prie FM. Priteisė iš ieškovės valstybei 36,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojas – VMI prie FM
Žemesnės instancijos teismas
Spęsdamas dėl išlaikymo dydžio vaikui, teismas įvertino, kad bylos duomenimis vaikas neturi specialiųjų poreikių. Konstatavo, kad ieškovės nurodyti dukters poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Ieškovės nurodytus poreikius 266 Eur per mėnesį laikė pagrįstais. Teismas analizavo šalių turtinę padėtį. Konstatavo, kad ieškovė pagal savo turtinę padėtį turi galimybę ½ dalimi prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo kiekvieną mėnesį – po 133 Eur. Tuo tarpu atsakovas, turėdamas tik 40 proc. darbingumą, gaudamas tik 168,97 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją, neturėdamas nekilnojamojo turto, nėra pajėgus lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo kiekvieną mėnesį. Be to, teismas vertino, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovas 6 dienas per mėnesį turės tenkinti vaiko poreikius (patirs apytikriai 31,20 Eur išlaidų), atsižvelgdamas į jo sunkią turtinę padėtį, konstatavo, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo šiai dienai finansiškai yra pajėgus prisidėti mažesne suma – 85 Eur per mėnesį. Teismas nustatęs, kad šalys negyveno kartu nuo 2013 m. balandžio mėn., sprendė, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio atsakovas teikė visišką išlaikymą. Nepaisant to, kad ieškovė patvirtino aplinkybę, jog atsakovas skirdavo 100 Lt per mėnesį už vaiko darželį, kartu su vaiku nurodytu laikotarpiu gana aktyviai bendravo, leido laisvalaikį ir pan., teismas konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti 1 500 Eur suma už 19 mėn. laikotarpį, t. y. 78,94 Eur per mėnesį yra visiškai pagrįsta ir įrodyta, nes atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio papildomai prisidėjo prie vaiko materialinio išlaikymo (be teiktų 100 Lt ir bendravimo).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei G. B. iš V. B. kas mėnesį mokamomis 85 Eur periodinėmis išmokomis pakeisti ir priteisti iš V. B. nepilnametės G. B. išlaikymui 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo panaikinti.Priteisti iš J. V. bylinėjimosi išlaidas V. B..
Šalies argumentai
Motyvuose nurodė:
Teismas, analizuodamas tėvų turtinę padėtį ir pagal ją nustatydamas nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtiną kasmėnesinių išmokų sumą, nepakankamai atsižvelgė ir įvertino atsakovo finansines galimybes prisidedant prie dukros išlaikymo. V. B. yra bedarbis, yra pripažintas 60 procentų nedarbingu, visos gaunamos mėnesinės pajamos yra 168,97 Eur invalidumo išmoka. Nekilnojamojo turto atsakovas neturi, gyvena mamos vardu registruotame name. Materialiai turi išlaikyti būstą, įsigyti būtinus medikamentus, reikalingus po 2010 m. patirto infarkto ir atliktos širdies operacijos. Vaistai kompensuojami, tačiau nepilnai. Ieškovė pagal savo turtinę padėti turi galimybę didesne suma prisidėti prie dukros išlaikymo, atsakovas sutinka teikti 70 Eur dydžio išlaikymą.Teismo priteistas išlaikymo įsiskolinimas nelogiškas ir neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. V. B. nuolat teikė išlaikymą dukrai, kas mėnesį skirdamas 100 Lt sumą apmokėti išlaidas už vaiko darželį. Taip pat, kadangi dukros ir tėvo santykiai labai geri, jie dažnai ir daug laiko praleidžia kartu, dukra dažnai nakvoja pas atsakovą namuose, todėl tėvas visada pasirūpina kasdieniais dukros poreikiais, jos maitinimu, laisvalaikiu, apmoka komunalines išlaidas. V. B. dėl neįgalumo nedirba ir turi galimybę daug laiko praleisti kartu su dukra. Laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. atsakovas aktyviai bendravo su dukra, papildomai skirdavo lėšas tiek kasdieniams dukros poreikiams, tiek reikalingiems daiktams įsigyti.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1831-947/2015 palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 29-33).
Motyvuose nurodė:
atsakovas yra 40 proc. darbingas, todėl motyvuodamas neįgalumu piktybiškai vengia ieškoti papildomų pajamų. Tiek internete, tiek Lietuvos spaudiniuose yra skelbimų, siūlančių darbą neįgaliems asmenims. Atsakovas pats pripažino, jog gauna papildomą finansinę paramą iš užsienyje gyvenančių vaikų bei iš atvažiuojančios draugės. Ieškovė, prašydama priteisti vaikui išlaikymą, išlaikymo dydį geranoriškai sumažino nuo 159,29 Eur iki 120 Eur. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodyti poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų. 266 Eur per mėnesį atitinka teismų praktikoje orientacine laikytiną išlaikymo sumą. Be to, ieškovės pajamos sudaro 520 Eur (be mokesčių). Teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovas, vykdydamas bendravimo tvarką, kas mėnesį patirs apytiksliai 31,20 Eur išlaidas, taip pat atsižvelgė į atsakovo sunkią turtinę padėtį, jo sveikatos būklę, ir priteisė 85 Eur išlaikymą. laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. spalio mėnesio atsakovas prie nepilnametės dukters išlaikymo prisidėjo pervesdamas 28,96 Eur į ieškovės sąskaitą, tuo apmokėdamas pusę mokesčio sumos už darželį. Daugiau papildomų lėšų neskyrė, su dukterimi bendravo daugiau telefonu, į savo namus ėmė retai, buvo išvykę į užsienio valstybę aplankyti ten gyvenančių atsakovo vaikų. Pramogoms išleidžiami pinigai negali būti akcentuojami kaip lėšos pagrindinių vaiko poreikių tenkinimui. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo dydį sumažino nuo 3 822,98 Eur iki 1 500 Eur, sutikdama, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų sumokėtas dalimis per metus laiko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Ginčo esmė – ar pagrįstai iš apelianto priteistas išlaikymas (ir jo įsiskolinimas – 19 mėn. x 78,947 Eur = 1 500 Eur) dukrai G. B. po 85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystimosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą (1 500 Eur) ir 85 Eur kas mėnesį išlaikymą nepilnametei dukrai, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013) t. y. gali būti priteistas tiek didesnis išlaikymas, tiek mažesnis išlaikymas, negu pripažįstamas orientacinis kriterijus. Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 325 Eur (įsiskolinimo laikotarpiu – 289,62 Eur), išlaikymo įsiskolinimas vaikui yra priteistas skaičiuojant po 78,95 Eur mėnesinių įmokų, o išlaikymas nustatytas po 85 Eur, t. y. žymiai mažesnis, negu orentacinis kriterijus. Mažesnis negu orientacinis, išlaikymas gali būti priteistas nustačius ypatingai sunkią apelianto turtinę padėtį (nedirbantis, neįgalus, turintis keletą išlaikytinių, labai mažos pajamos ir pan.). Iš teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sunkią apelianto turtinę padėtį (jo dalinį darbingumą (40 proc.), gaunamos nedarbingumo pensijos dydį (168,97 Eur), nekilnojamojo turto neturėjimą) išlaikymą dukrai nustatė (įsiskolinimą priteisė) žymiai mažesnį, negu orentacinis išlaikymo dydis (162,50 Eur), didesnę išlaikymo naštą palikdamas ieškovei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo priteisto įsiskolinimo ir nustatyto išlaikymo dydį dar sumažinti.
Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydis (nustatytas išlaikymas) nelogiškas ir neproporcingas apelianto turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad nustatant išlaikymo dydį vaikui, būtina nepamiršti ir vaiko poreikių, kurie turi būti užtikrinami bent minimaliai (būtini minimalūs). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nėra visiškai nedarbingas (40 proc. darbingumas), t. y. jis gali dirbti ir gauti pajamų, jaunas, turi automobilį, netekto darbingumo pensija šiai dienai yra 172,64 Eur, kitų išlaikytinių neturi, išlaikymo įsiskolinimas priteistas tik po 78,95 Eur (išlaikymas nustatytas tik po 85 Eur kas mėnesį), todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas neturi galimybių teikti sūnui tokio dydžio išlaikymo. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi, jos negali pašalinti net labai sunki tėvų turtinė padėtis. Sunki tėvų turtinė padėtis gali turėti reikšmės tik išlaikymo dydžiui, kuris, nagrinėjamu atveju, (priteisto tiek įsiskolinimo, tiek išlaikymo) nustatytas atsižvelgiant į apelianto sunkią turtinę padėtį ir tik toks, kuris gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaiko poreikius.
Nepagrįstu laikytinas ir apelianto prašymas nepriteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog laikotarpiu, kuomet susidarė įsiskolinimas, jis teikė pakankamą išlaikymą dukrai. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas įsiskolinimą, įvertino, jog iš dalies apeliantas prisidėjo prie dukros išlaikymo (tą pripažino ir ieškovė) ir todėl įsiskolinimo dydis buvo nustatytas po 78,95 Eur kas mėnesį (viso 1500 Eur).
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto priteistinas žyminis mokestis (50,40 Eur) valstybei, kurio mokėjimas buvo atidėtas, bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,94 Eur), viso – 54,34 Eur. Taip pat iš apelianto priteistinos ieškovės turėtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Ieškovė prašo priteisti 200 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą (nesudėtinga), į advokatės darbo ir laiko sąnaudas (advokatė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, surašė nesudėtingą atsiliepimą į apeliacinį skundą), į tai, kad apeliantas už apeliacinio skundo surašymą neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, į apelianto sunkią turtinę padėtį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, sprendžia, kad pagrįstos ieškovės išlaidos už advokatės teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) yra 100 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 54,34 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.