Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-08-26 · Civilinė byla Nr. 2-1831-947/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-26
Bylos Nr.
2-1831-947/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20922-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
V. B.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2-1831-947/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20922-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1; 77.4.2; 77.4.3; 78.2.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei J. V., ieškovės atstovei advokatei D. M., atsakovui V. B., atsakovo atstovei advokatei K. Č., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, pagal atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei J. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1) priteisti iš atsakovo V. B. išlaikymą nepilnametei dukrai G. B. po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant mokėjimo pavedimu į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 kalendorinės dienos. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. V.. Ieškovė reikalavimo dydį patikslino (sumažino) 2015 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje;

2) priteisti iš atsakovo V. B. nepilnametei dukrai G. B. 1500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 24 (dvidešimt keturis mėnesius), mokėjimą išdėstant per 12 mėn. laikotarpį. Ieškovė reikalavimo dydį patikslino (sumažino) 2015 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas - 373,77 Eur išlaidų už advokatės teisines paslaugas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu V. B. nebuvo sudariusi santuokos, tačiau gyveno kartu ir (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters G. B., tačiau dėl tarpusavio nesutarimų, ieškovė buvo priversta palikti atsakovą. Nuo 2013 m. balandžio mėnesio, ieškovės teigimu, bylos šalys gyvena skyrium. Ieškovės teigimu, atsakovas dukrai išlaikymo neteikia ir ja nesirūpina, kartais pervesdavo dukters išlaikymui po 100,00 Lt, tačiau tai nėra pakankama suma nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Ieškovė įrodinėjo, kad dukters poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 266,00 Eur suma (b. l. 123), todėl iš atsakovo prašo priteisti bent po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovės paaiškinimu, atsakovas vaikui išlaikymo neteikė 24 mėn. iki kreipimosi į teismą, todėl prašo priteisti 1500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė paduodama ieškinį taip pat prašė priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai ir sulaukus pilnametystės (tęsiant mokslus), tačiau bylos nagrinėjimo eigoje šio reikalavimo ieškovė atsisakė.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui periodinėmis išmokomis po 72,41 Eur. Atsakovas nurodė, kad nėra finansiškai pajėgus teikti ieškovės prašomą priteisti išlaikymą, nes yra bedarbis, jam yra nustatytas 60 proc. nedarbingumas, jo visas pajamas sudaro invalidumo išmoka, jokio nekilnojamojo turto atsakovas neturi, gyvena motinai priklausančiame name.

Šalies argumentai

Atsakovas V. B. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas nustatyti atsakovo V. B. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra G. B.:

Kiekvieno mėnesio kiekvieną savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., V. B. pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą.V. B. bendrauja su nepilnamete dukra G. B. vasaros atostogų metu kiekvienų metų rugpjūčio mėnesį, iš anksto iki atostogų pradžios suderinus su vaiko motina J. V. (SMS arba el. paštu) išvykimo laiką ir vietą. G. B. šių atostogų metu gali būti tėvo išvežama į kitą užsienio valstybę, tik prieš tai gavus raštišką motinos J. V. sutikimą.Motina J. V., prieš išvežant dukrą G. B. ilgiau nei 10 dienų į užsienį, privalo dukters tėvą V. B. informuoti SMS žinute ar elektroniniu laišku apie išvežimo faktą prieš tris dienas iki išvežimo bei nurodyti į kokią šalį, miestą vaikas išvyksta.V. B. ir J. V. tuo metu, kai jų nepilnametė dukra yra kartu su vienu iš jų, privalo nedelsiant teikti vienas kitam informaciją apie vaiko susirgimus ar kitokius sveikatos sutrikimus ir kitas reikšmingas aplinkybes, netrukdyti vaikui bendrauti su skyrium esančiu tėvu ar motina telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.

Šalies argumentai

Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 100,00 Eur išlaidų už advokatės teisines paslaugas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad jo santykiai su dukra yra geri, jie daug laiko leidžia kartu, tačiau bendravimą su dukra apsunkina tai, jog ieškovė vasaros metu keliems mėnesiams išveža dukrą į Ignaliną. Atsakovas nurodė, kad yra bedarbis, todėl gali daug laiko praleisti su dukra.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog atsakovo priešieškinis būtų patenkintas. 2015 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad sutinka, jog vaikas su tėvu praleistų kiekvienų metų rugpjūčio mėnesį, tačiau prašė nustatyti, kad tėvas su dukra bendrauja ne kiekvieną mėnesio savaitgalį, bet tris iš jų. Ieškovė argumentavo, kad ir ji nori leisti laisvalaikį su dukra ne tik darbo dienomis.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas dukrai G. B., kuris leistų užtikrinti nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius. Atstovės paaiškinimu, atsakovo prašoma nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį ir teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, tačiau prašė teismo nustatyti, jog tėvas su dukra bendrauja ne kiekvieną mėnesio savaitgalį, bet tris iš jų. Ieškovė argumentavo, kad ir ji nori leisti laisvalaikį su dukra ne tik darbo dienomis.

Remiantis šalių žodiniais paaiškinimais, konstatuotina, kad tarp ieškovės ir atsakovo nėra esminio ginčo dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo. Šalys nesutarė tik dėl bendravimo savaitgaliais skaičiaus per mėnesį – atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti jo ir dukters bendravimą kiekvieną savaitgalį, ieškovė savo ruožtu prašo priešieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad tėvas ir dukra bendrauja tris savaitgalius per mėnesį.

Teismas, atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečio vaiko G. B. interesą laisvalaikį savaitgaliais leisti tiek su mama, tiek su skyrium gyvenančiu tėvu, daro išvadą, kad vaiko interesų labui tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad abu tėvai turėtų galimybes su vaiku pabendrauti ne tik darbo dienomis, kai tiek vaikas, tiek tėvai yra užsiėmę ugdymo procesu, darbine veikla ir kt., bet ir savaitgaliais. Šalims nesutarus dėl to, kurį savaitgalį iš keturių motina galėtų praleisti su dukra, teismo iniciatyva nustatytina, kad vaikas ir motina bendrauja kiekvieno mėnesio pirmąjį savaitgalį, tėvas su dukra – antrąjį, trečiąjį, ketvirtąjį.

Remiantis išdėstytais motyvais, priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies, nustatytina tokia skyrium gyvenančio tėvo V. B. ir dukters G. B. bendravimo tvarka:

1. Kiekvieno mėnesio antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., V. B. pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą.

2. V. B. bendrauja su nepilnamete dukra G. B. vasaros atostogų metu kiekvienų metų rugpjūčio mėnesį, iš anksto iki atostogų pradžios suderinus su vaiko motina J. V. (SMS arba el. paštu) išvykimo laiką ir vietą. G. B. šių atostogų metu gali būti tėvo išvežama į kitą užsienio valstybę, tik prieš tai gavus raštišką motinos J. V. sutikimą.

3. Motina J. V., prieš išvežant dukrą G. B. ilgiau nei 10 dienų į užsienį, privalo dukters tėvą V. B. informuoti SMS žinute ar elektroniniu laišku apie išvežimo faktą prieš tris dienas iki išvežimo bei nurodyti į kokią šalį, miestą vaikas išvyksta.

4. V. B. ir J. V. tuo metu, kai jų nepilnametė dukra yra kartu su vienu iš jų, privalo nedelsiant teikti vienas kitam informaciją apie vaiko susirgimus ar kitokius sveikatos sutrikimus ir kitas reikšmingas aplinkybes, netrukdyti vaikui bendrauti su skyrium esančiu tėvu ar motina telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė nurodė, kad nepilnametės dukters G. B. poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 266,00 Eur suma (b. l. 123), kurią sudaro išlaidos už darželį, aprangą, avalynę, higienos prekes, maisto papildus, vaistus, maistą, laisvalaikį, papildomus, nenumatytus poreikius, komunalines paslaugas, papildomą lavinimą. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimą, prašo teismo priteisti iš atsakovo po 120,00 Eur kas mėnesį dukters išlaikymui.

Atsakovas savo ruožtu nurodė, kad jis yra bedarbis, turintis 60 proc. nedarbingumą, todėl negali teikti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymo dukrai. Atsakovo teigimu, jis išgalėtų teikti tik 72,41 Eur dydžio periodinį išlaikymą.

Teismas, spęsdamas dėl išlaikymo dydžio vaikui, įvertino, kad bylos duomenimis vaikas neturi specialiųjų poreikių. Išsamiai išanalizavus bylos duomenis apie vaiko poreikius, konstatuotina, kad nurodyti poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai maistui, aprangai, ugdymui, sveikatai ir kt. nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir jų materialinė išraiška (266,00 Eur per mėnesį) yra pagrįsti, atitinka teismų praktikoje orientacine laikytiną išlaikymo sumą. Darytina išvada, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią įrodinėjimą naštą - įrodė, kad kiekvieną mėnesį dukters G. B. poreikiams patenkinti yra reikalinga apytiksliai 266,00 Eur suma.

Nustačius, kad nepilnametės bylos šalių dukters poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį būtina skirti apytiksliai 266,00 Eur, toliau analizuotini byloje esantys įrodymai dėl vaiko motinos J. V. ir tėvo V. B. turtinės padėties.

Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 139) nustatyta, kad ieškovės pajamos per mėnesį apytiksliai sudaro 707,00 Eur. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise turi trijų kambarių butą Kaune (b. l. 147). Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 151). Iš pažymos apie asmeniu priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (b. l. 142) nustatyta, kad atsakovas nuo 2012-12-01 gauna netekto darbingumo pensiją, kurios dydis yra 168,97 Eur. Iš atsakovo pateikto neįgaliojo pažymėjimo nustatyta, kad atsakovas yra iš dalies darbingas (40 proc. darbingas) (b. l. 14). Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi nekilnojamojo turto (b. l. 149). Iš VĮ „Regitra“ išduoto registracijos liudijimo nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise turi transporto priemonę Citroen (b. l. 160).

Konstatuotina, kad ieškovė J. V. pagal savo turtinę padėtį turi galimybę ½ dalimi prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo kiekvieną mėnesį – po 133,00 Eur (266,00 Eur : 2). Tuo tarpu atsakovas V. B., turėdamas tik 40 proc. darbingumą, gaudamas tik 168,97 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją, neturėdamas nekilnojamojo turto, nėra pajėgus lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo kiekvieną mėnesį.

Dar daugiau, teismui iš dalies patenkinus priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovui vienam 6 dienas per mėnesį teks visiškai patenkinti šiuos vaiko poreikius: higiena, maistas, laisvalaikis, komunalinių mokesčių dalis, lavinimas. Šių poreikių patenkinimui atsakovas, remiantis vaiko poreikių lentelės duomenimis (b. l. 123), kiekvieną mėnesį patirs apytiksliai 31,20 Eur dydžio išlaidas (156,00 Eur suma, reikalinga kiekvieną mėnesį higienai, maistui, laisvalaikiui, komunaliniams mokesčiams, lavinimui : 30 dienų = 5,20 Eur per dieną; 5,20 Eur x 6 dienos = 31,20 Eur).

Įvertinus tai, kad atsakovas, vykdydamas bendravimo tvarką, kas mėnesį patirs apytiksliai 31,20 Eur išlaidas, taip pat atsižvelgus į atsakovo labai sunkią turtinę padėtį, jo sveikatos būklę, įvertinus geresnę ieškovės turtinę padėtį, konstatuotina, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo šiai dienai finansiškai yra pajėgus prisidėti mažesne suma – 85,00 Eur per mėnesį.

Remiantis išdėstytais motyvais, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių padėtį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies – iš atsakovo V. B. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai G. B. po 85,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014 m. lapkričio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina J. V..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai G. B. po 300,00 Lt iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje (b. l. 41). Laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, priėmus sprendimą. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuos sprendimu nustatyto išlaikymo sumos.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas ji vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas reguliaraus išlaikymo vaikui neteikė 24 mėn. iki kreipimosi į teismą dienos. Tačiau pati ieškovė patvirtino faktinę aplinkybę, kad skyrium bylos šalys pradėjo gyventi tik nuo 2013 m. balandžio mėn. Iki to laiko bylos šalys vedė bendrą ūkį, gyveno vienuose namuose. Vadinasi, atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio (į teismą ieškovė kreipėsi 2014 m. lapkričio 5 d.), t. y. 19 mėnesių, atsakovas teikė visišką išlaikymą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino aplinkybę, kad atsakovas skirdavo 100,00 Lt per mėnesį už vaiko darželį, kartu su vaiku nurodytu laikotarpiu gana aktyviai bendravo, leido laisvalaikį ir pan. Nepaisant šių aplinkybių, konstatuotina, kad ieškovės prašoma priteisti 1500,00 Eur suma už 19 mėn. laikotarpį, t. y. 78,94 Eur per mėnesį (1500,00 Eur : 19 mėn.), yra visiškai pagrįsta ir įrodyta, nes atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio papildomai, t. y. be teiktų 100,00 Lt ir bendravimo, prisidėjo prie vaiko materialinio išlaikymo.

Remiantis išdėstytais motyvais, visiškai tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo - iš atsakovo V. B. nepilnamečiui vaikui priteistinas 1500,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas sprendimu iš dalies patenkino ieškovės ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (patenkintų reikalavimų dalis sudaro 70 proc.). Teismas iš dalies tenkino ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo (patenkintų reikalavimų dalis sudaro 90 proc.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad jos sudaro 393,77 Eur sumą (b. l. 196). Teismas iš byloje pateiktų dokumentų nustatė, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 373,77 Eur (b. l. 8, 163-164a, 197). Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (70 procentų), ieškovei iš atsakovo priteistina 70 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 261,63 Eur (373,77 Eur x 70 proc.).

Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 100,00 Eur sumą, pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 166). Atsakovo priešieškinį tenkinus iš dalies (90 procentų), atsakovui iš ieškovės priteistina 90 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 90,00 Eur (100,00 Eur x 90 proc.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovei turi sumokėti 261,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė atsakovui – 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principais, atlikus tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 171,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (261,63 Eur – 90,00 Eur).

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarė tenkinti atsakovo V. B. prašymą – iki sprendimo priėmimo atidėti 41,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Atsakovo priešieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio dalis, proporcinga nepatenkintų atsakovo reikalavimo daliai, t. y. 4,10 Eur (41,00 Eur x 10 proc.). Likusi 90 procentų žyminio mokesčio dalis, kuri yra proporcinga patenkintų atsakovo reikalavimų daliai, valstybei priteistina iš ieškovės ir sudaro 36,90 Eur (41,00 Eur x 90 proc.).

Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo patenkinus iš dalies, iš atsakovo V. B. valstybei priteistinas 30,60 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (85,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 34,70 Eur žyminio mokesčio (4,10 Eur + 30,60 Eur).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudaro 5,60 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos jas proporcingai padalinus bylos šalims, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkis Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014 m. lapkričio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant mokėjimo pavedimu į ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 kalendorinės dienos. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. V.. Priteistą sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio, mokėjimą išdėstant per 12 mėn. laikotarpį.

Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukters G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka:

1. Kiekvieno mėnesio antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., V. B. pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą.

2. V. B. bendrauja su nepilnamete dukra G. B. vasaros atostogų metu kiekvienų metų rugpjūčio mėnesį, iš anksto iki atostogų pradžios suderinus su vaiko motina J. V. (SMS arba el. paštu) išvykimo laiką ir vietą. G. B. šių atostogų metu gali būti tėvo išvežama į kitą užsienio valstybę, tik prieš tai gavus raštišką motinos J. V. sutikimą.

3. Motina J. V., prieš išvežant dukrą G. B. ilgiau nei 10 dienų į užsienį, privalo dukters tėvą V. B. informuoti SMS žinute ar elektroniniu laišku apie išvežimo faktą prieš tris dienas iki išvežimo bei nurodyti į kokią šalį, miestą vaikas išvyksta.

4. V. B. ir J. V. tuo metu, kai jų nepilnametė dukra yra kartu su vienu iš jų, privalo nedelsiant teikti vienas kitam informaciją apie vaiko susirgimus ar kitokius sveikatos sutrikimus ir kitas reikšmingas aplinkybes, netrukdyti vaikui bendrauti su skyrium esančiu tėvu ar motina telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Panaikinti 2014 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. B..

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 171,63 Eur (šimtą septyniasdešimt vieną Eur ir 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 34,70 Eur (trisdešimt keturis Eur ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 36,90 Eur (trisdešimt šešis Eur ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė