Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4567-752/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio skundo ribas paprastai nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nenustatė.

18. Apeliacijos objektas – negautų pajamų (nuostolių) dydžio skaičiavimo metodikos ir priteisimo, paskolos davėjai prieš terminą nutraukus kredito gavėjo netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad tarp vartojimo kredito davėjo BnP Finance, UAB, – pradinio kreditoriaus, ir atsakovės D. S. – vartojimo kredito gavėja, 2019 m. spalio 23 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 250,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 177,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 39,00 proc.) ir 67,68 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė nevykdė sutartimi numatytų įsipareigojimų laiku, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. kovo 28 d. ginčo vartojimo kredito sutartį nutraukė. Ieškovė UAB Legal Balance (apeliantė), remdamasi 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Duomenų apie tai, kad atsakovė po ginčo vartojimo kredito sutarties nutraukimo būtų atsiskaičiusi pagal ginčo vartojimo kredito sutartį, byloje nėra.

20. Ieškovė UAB Legal Balance ieškinyje, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės negautas pajamas (nuostolius) už skirtingą laikotarpį: 1) 78,27 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 2) 39 procentus negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (250,00 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 23 d.); 3) 39 procentus negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (250,00 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos (2022 m. spalio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 2) priteisė ieškovei iš atsakovės 78,27 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 15 d.); 3) 16,03 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 16 d.); 4) 39 procentus negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. kovo 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 23 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. balandžio 23 d. – 229,94 Eur; 2020 m. gegužės 23 d. – 225,53 Eur; 20220 m. birželio 23 d. – 220,98 Eur; 2020 m. birželio 23 d. – 220,98; 2020 m. liepos 23 d. – 216,28 Eur; 2020 m. rugpjūčio 23 d. – 211,43 Eur; 2020 m. rugsėjo 23 d. – 206,42 Eur; 2020 m. spalio 23 d. – 201,25 Eur; 2020 m. lapkričio 23 d. – 195,91 Eur; 2020 m. gruodžio 23 d. – 190,40 Eur; 2021 m. sausio 23 d. – 184,71 Eur; 2021 m. vasario 23 d. – 178,83 Eur; 2021 m. kovo 23 d. – 172,76 Eur; 2021 m. balandžio 23 d. – 166,49 Eur; 2021 m. gegužės 23 d. – 160,02 Eur; 2021 m. birželio 23 d. – 153,34 Eur; 2021 m. liepos 23 d. – 146,44 Eur; 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 139,32 Eur; 2021 m. rugsėjo 23 d. – 131,97 Eur; 2021 m. spalio 23 d. – 124,38 Eur; 2021 m. lapkričio 23 d. – 116,54 Eur; 2021 m. gruodžio 23 d. – 108,45 Eur; 2022 m. sausio 23 d. – 100,09 Eur; 2022 m. vasario 23 d. – 91,46 Eur; 2022 m. kovo 23 d. – 82,55 Eur; 2022 m. balandžio 23 d. – 73,35 Eur; 2022 m. gegužės 23 d. – 63,85 Eur; 2022 m. birželio 23 d. – 54,04 Eur; 2022 m. liepos 23 d. – 43,91 Eur; 2022 m. rugpjūčio 23 d. – 33,45 Eur; 2022 m. rugsėjo 23 d. – 22,65 Eur; 2022 m. spalio 23 d. – 11,50 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (394,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21. Apeliantė, nesutikdama su sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti jos reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, pateikė apeliacinį skundą. Apeliantės įsitikinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi ginčo sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad jos negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ginčo sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, o taip pat, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

23. Minėta, kad ginčo vartojimo kredito sutartis su atsakove yra nutraukta 2020 m. kovo 28 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei nebegali būti skaičiuojamos, todėl turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

24. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, vertina, kad, atsižvelgiant į tai, jog iš prie ginčo sutarčių pateiktų mokėjimo grafikų nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėtų, apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant pagal ginčo sutartyje sulygtą metinę palūkanų normą, nuo ginčo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį jų gauti. Tuo tarpu, objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog apeliantė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

27. Atsakovei, pažeidusiai vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės realūs ir pagrįsti patirti nuostoliai (negautos pajamos), kurių ieškovė galėjo tikėtis tinkamos sutarties vykdymo atveju, yra ginčo sutartimi sulygtas metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pagal ginčo sutarties grafike nurodyto tą mėnesį negrąžinto vartojimo kredito likučio, bet ne nuo visos negrąžintos kredito sumos. Šiuo atveju ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti ginčo sutartimi sulygtas mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies, t. y. ieškovė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomo priteisti dydžio nuostolių neįrodė (CPK 179 straipsnis).

28. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais išaiškinimais, taip pat sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą (250,00 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis nurodyta aktualia kasacinio teismo praktika, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 39 procentais metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021, Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-710-924/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra įrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokio reikalavimo netenkino.

30. Aptariamu atveju nors apeliantė ir neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalyje dėl 78,27 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 15 d.) bei 16,03 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 16 d.), tačiau įvertinus ieškovės pirmosios instancijos teisme pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad šis reikalavimas iš esmės yra tiesiogiai susijęs su skundžiama teismo sprendimo dalimi (iš esmės apskaičiuotas už tą patį laikotarpį), t. y. pirmosios instancijos teismui sprendimu priteisus fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) sumą, kuri paskaičiuota už tą patį laikotarpį (nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2021 m. kovo 16 d.), kaip ir priteistos negautos pajamos (nuostoliai), apskaičiuoti pagal procentinę dalį pagal mokėjimo grafiką (nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki sutarties termino pabaigos – 2022 m. spalio 23 d.), apeliacinės instancijos teismas ex officio sprendžia, kad yra pagrindas peržiūrėti ir šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

31. Iš byloje esančių ginčo kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (39 proc.), tiek tai, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. spalio 23 d. Taigi, kaip jau minėta, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio palūkanas iki ginčo kredito sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį, iš viso – 177,68 Eur, kas yra laikytina jos pagrįstais ir įrodytais nuostoliais (negautomis pajamomis). Šiuo atveju skundžiamu sprendimu iš atsakovės ieškovės naudai yra priteista 40,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, apskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos, 78,27 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuoti nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 15 d.), 16,03 Eur negautos pajamos (nuostoliai) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 16 d.) bei 39 procentai negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojami už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. kovo 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 23 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. balandžio 23 d. – 229,94 Eur; 2020 m. gegužės 23 d. – 225,53 Eur; 20220 m. birželio 23 d. – 220,98 Eur; 2020 m. birželio 23 d. – 220,98; 2020 m. liepos 23 d. – 216,28 Eur; 2020 m. rugpjūčio 23 d. – 211,43 Eur; 2020 m. rugsėjo 23 d. – 206,42 Eur; 2020 m. spalio 23 d. – 201,25 Eur; 2020 m. lapkričio 23 d. – 195,91 Eur; 2020 m. gruodžio 23 d. – 190,40 Eur; 2021 m. sausio 23 d. – 184,71 Eur; 2021 m. vasario 23 d. – 178,83 Eur; 2021 m. kovo 23 d. – 172,76 Eur; 2021 m. balandžio 23 d. – 166,49 Eur; 2021 m. gegužės 23 d. – 160,02 Eur; 2021 m. birželio 23 d. – 153,34 Eur; 2021 m. liepos 23 d. – 146,44 Eur; 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 139,32 Eur; 2021 m. rugsėjo 23 d. – 131,97 Eur; 2021 m. spalio 23 d. – 124,38 Eur; 2021 m. lapkričio 23 d. – 116,54 Eur; 2021 m. gruodžio 23 d. – 108,45 Eur; 2022 m. sausio 23 d. – 100,09 Eur; 2022 m. vasario 23 d. – 91,46 Eur; 2022 m. kovo 23 d. – 82,55 Eur; 2022 m. balandžio 23 d. – 73,35 Eur; 2022 m. gegužės 23 d. – 63,85 Eur; 2022 m. birželio 23 d. – 54,04 Eur; 2022 m. liepos 23 d. – 43,91 Eur; 2022 m. rugpjūčio 23 d. – 33,45 Eur; 2022 m. rugsėjo 23 d. – 22,65 Eur; 2022 m. spalio 23 d. – 11,50 Eur). Tačiau, minėta, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 procentus metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 23 d.) nuo pagal ginčo vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 22 d.) galėjo reikšti ne didesnei nei 137,04 Eur sumai (177,68 Eur – 40,64 Eur). Kaip minėta, būtent ši suma laikytina įrodytais ir pagrįstais ieškovės nuostoliais (negautomis pajamomis). Ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui objektyvių įrodymų apie jos patirtus kitus nuotolius (negautas pajamas), todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo didesne apimtimi negu buvo grafiku sulygtos mokėjimo pelno palūkanos (CPK 179 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiai išvadai neturi įtakos ir negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimas už skirtingus laikotarpius.

32. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, paskaičiuojant fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) dalį pagal ginčo sutartimi sulygtas metinės palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal ginčo sutarties grafike nurodyto tą mėnesį negrąžinto vartojimo kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. liepos 13 d.) ieškovės realiai negautos pajamos (nuostoliai) (įrodytos) sudaro 96,57 Eur (pagal mokėjimo grafiką nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2021 m. liepos 13 d.) ir 39 procentai negautų pajamų (nuostolių) už laiku negrąžintą kreditą, nuo 2021 m. liepos 14 d. iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2022 m. spalio 23 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2022 m. spalio 23 d.) negali viršyti 40,47 Eur sumos (177,68 Eur – 40,64 Eur – 96,57 Eur; CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskaičiavimo

33. Iš ieškovės apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neteisėtumas yra siejamas išskirtinai su tuo, jog, jos vertinimu, ieškiniu pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai turėjo būti tenkinami didesne apimtimi. Nors nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas ir nėra tenkinamas, t. y. pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą dėl ieškovės negautų pajamų (nuostolių) po ginčo sutarties nutraukimo, tačiau apeliacinės instancijos teismui ex officio peržiūrėjus ir iš dalies pakeitus sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai iš atsakovės buvo priteista fiksuota negautų pajamų (nuostolių) suma, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės ieškinys tenkinamas 51,83 procentais (ieškinio suma 843,94 Eur (250,00 Eur + 40,64 Eur + 9,70 Eur + 78,27 Eur + 172,56 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas) + 292,77 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas)); tenkintų reikalavimų dalis 437,38 Eur (250,00 Eur + 40,64 Eur + 9,70 Eur + 96,57 Eur + 40,47 Eur); 437,38 Eur x 100 / 843,94 Eur), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteista 82,96 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 70,49 Eur sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

35. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą už akių iš dalies pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) negrąžintą kreditą, 40,64 Eur (keturiasdešimt eurų 64 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 9,70 Eur (devynis eurus 70 ct) administravimo mokestį, 96,57 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 57 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 28 d.) iki šio sprendimo priėmimo dienos (2021 m. liepos 13 d.), 39 (trisdešimt devynis) procentus negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 23 d.) nuo pagal sutartį atitinkamą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus sutarties terminui (2022 m. spalio 23 d.), negali viršyti 40,47 Eur (keturiasdešimt eurų 47 ct) sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (396,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 70,49 Eur (septyniasdešimt eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos iki visiško kredito grąžinimo dienos.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.