Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-391-280/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-08-17
Bylos Nr.: e2A-391-280/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė, Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas: V. B.
Ieškovas: L. B.

Civilinė byla Nr. e2A-391-280-2022 Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00578-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Dambrauskaitės, Dalios Pranckienės ir Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-265-1056/2022 pagal ieškovės L. B. ieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo atsakovui V. B., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9057-1056/2020 nustatytą atsakovo V. B. ir nepilnamečio sūnaus E. B., bendravimo tvarką, nurodant, kad atsakovas: 1. V. B. kiekvieno mėnesio pirmo savaitgalio šeštadienį pasiima sūnų E. B. iš L. B. gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir gražina jį tą pačią dieną L. B. nuo 13.00 val. iki 13.30 val. 2. V. B. kiekvieno mėnesio trečią savaitgalio šeštadienį pasiima sūnų E. B. iš L. B. gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir gražina jį tą pačią dieną L. B. nuo 13.00 val. iki 13.30 val. 3. Jeigu viena iš Šalių dėl objektyvių aplinkybių negalės sutartu laiku įvykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, tai šalis kuri negali to įvykdyti privalo informuoti kitą šalį ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas. Šiuo atveju nustatyta bendravimo tvarka galios kitą savaitgalį.

2. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta, nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, taip pat nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaiku. Šiuo metu ieškovei ir atsakovui nepavyksta susitarti dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, buvo kreiptasi dėl mediacijos, tačiau sudaryti taikos sutarties nepavyko. Nustatant bendravimo tvarką atsižvelgtina, kad vaikas yra beveik 3 metų amžiaus, turi savo dienos rėžimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9057-1056/2020, patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl V. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. B. tvarkos ir išdėstė ją taip:

BENDRAVIMO TVARKA PEREINAMUOJU LAIKOTARPIU

1) Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas V. B. du kartus per mėnesį su sūnumi E. B. 4 (keturis) kartus iš eilės bendrauja:

1.1 Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VšĮ Pasvalio socialinių paslaugų centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje (ne trumpiau nei 1 val).

1.2 Visa vieno bendravimo trukmė – ne trumpesnė nei 3 val. Likusiu laiku (ne trumpiau nei 2 val.) V. B. su sūnumi bendrauja nebedalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui ieškovės gyvenamoje vietoje ar kitoje sutartoje vietoje Pasvalyje ar Pasvalio rajone.

1.3 Suderinti bendravimo su sūnumi laiką ir vietą įpareigojama ieškovė L. B. ne vėliau kaip per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir per tris dienas apie būsimą vizitą privalo pranešti atsakovui V. B., bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (skambučiu, SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.). Ieškovė L. B. privalo užtikrinti, kad nepilnametis vaikas atvyktų į suderintą vietą bendravimui su tėvu.

2) L. B. ir V. B. privalo nekonfliktuoti vienas su kitu ir neigiamai neatsiliepti vienas apie kitą, neigiamai nereaguoti vienas į kitą, vaikui esant šalia, nei šalims esant kartu, nei nesant vienai iš šalių.

3) Pereinamuoju laikotarpiu V. B. kasdien bendrauja su sūnumi E. B. ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu (ne trumpesnės kaip 5 minučių trukmės) nuo 19.00 val. iki. 19.30 val. Vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu su vaiku kiekvieną dieną nuo 19.00 val. iki. 19.30 val.

BENDRAVIMO TVARKA

4) Pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, nustatoma tokia V. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. B. tvarka:

4.1. V. B. kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienį pasiima sūnų E. B. iš L. B. gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir gražina jį L. B. kitą dieną – sekmadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val.

4.2. V. B. turi teisę paimti sūnų E. B. ir kitu papildomu laiku, ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informavęs (telefonu, SMS žinute) L. B., iš sūnaus gyvenamosios vietos ir parsivežęs į savo gyvenamuosius namus, nepertraukiamai bendrauti ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui su nakvyne.

5) Nelyginiais metais V. B. su sūnumi praleidžia:

5.1 šv. Velykas, pasiimdamas sūnų pirmą šv. Velykų dieną iki 11.00 val. iš ieškovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į ieškovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą antrą šv. Velykų dieną iki 20.00 val.;

5.2 šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų gruodžio 26 d. iki 11.00 val. iš ieškovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas į ieškovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą gruodžio 27 d. iki 20.00 val.;

6) Lyginiais metais V. B. su sūnumi praleidžia:

6.1 šv. Velykas, pasiimdamas sūnų antrą šv. Velykų dieną iki 11.00 val. iš ieškovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į ieškovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą kitą dieną iki 20.00 val.;

6.2 šv. Kūčias, pasiimdamas sūnų gruodžio 24 d. iki 11.00 val. iš ieškovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų gruodžio 26 d. iki 20.00 val. į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą.

7) Per Tėvo dieną atsakovas pasiima sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos tėvo dienos išvakarėse iki 18.00 val. arba Tėvo dieną iki 10.00 val. ir grąžina sūnų į ieškovės gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą Tėvo dieną iki 20.00 val.;

8) Vasaros atostogų metu atsakovas su sūnumi nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip 10 dienų. Apie konkretų laiką šalys raštiškai sutaria prieš vieną mėnesį iki numatomo bendravimo pradžios.

9) V. B. kasdien bendrauja su sūnumi E. B. ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu (ne trumpesnės kaip 5 minučių trukmės) nuo 19.00 val. iki. 19.30 val. Vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu su vaiku kiekvieną dieną nuo 19.00 val. iki. 19.30 val.

10) Vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaiko buvimo pas tėvą metu, vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina.

11) Vaiko mama L. B. įsipareigoja netrukdyti sūnui E. B. bendrauti ir atostogauti su sūnaus tėvu V. B..

12) L. B. ir V. B. privalo nekonfliktuoti vienas su kitu ir neigiamai neatsiliepti vienas apie kitą, neigiamai nereaguoti vienas į kitą vaikui esant šalia, nei šalims esant kartu, nei nesant vienai iš šalių.

13) Pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko ugdymo įstaigai, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis.

14) Tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pvz., vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, praneša ne vėliau kaip prieš 1 dieną kitam iš tėvų ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute) bei suderina, kuriuo kitu metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.

4. Teismas nustatė, kad nepilnametis E. B., gimęs (duomenys neskelbtini) yra šalių sūnus. Šalims nutraukus santuoką Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9057-1056/2020, buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria susitarta dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarka. Sutartyje numatyta: 1. Šalys susitaria visais atvejais spręsdamos klausimus dėl Vaiko atsižvelgti į Vaiko pageidavimus ir interesus. Šalys susitaria, kad nei viena nedarys kitai jokių kliūčių bendrauti su Vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Šalys lygiai atsako už Vaiko auklėjimą ir vystymąsi, švietimą, privalo rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrinti jo teises ir teisėtus interesus. Abu tėvai turi lygias teises Vaiką lankyti auklėjimo ir švietimo įstaigose, domėtis jo mokymo rezultatais. 2. Tėtis V. B. turi teisę ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną informavęs (telefonu, sms žinute, elektroniniu paštu) L. B., bendrauti su Vaiku Vaiko gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip 2-3 val., 3. Mama L. B. netrukdys ir leis susitarus su tėčiu V. B., jam pasiimti pas save į namus sūnų E. B. ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui su nakvyne.

5. Teismas vadovavosi nuostatomis, reglamentuojančiomis skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus. Pažymėjo, kad tėvų tarpusavio konfliktai negali pažeisti jų nepilnamečio vaiko teisių ir interesų, sprendė, kad ieškovės ieškinyje nurodyta ir teismo posėdžio metu patikslinta siūloma bendravimo tvarka su sūnumi E. B., joje padarius tam tikrus papildymus bei pakeitimus, atitinka vaiko interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

6. Teismas vertino atsakovo argumentus, kad ieškovės prašoma tvarka jam yra nepatogi, jis gyvena toli nuo sūnaus ir kelionė pas jį jam trunka apie 3,5 val., jis negali skirti laiko du savaitgalius kelionėms bendrauti su sūnumi. Jo prašoma paskirti tvarka yra tokia: 1. Tėtis V. B. turi teisę pasiimti Vaiką, ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną informavęs (telefonu, sms žinute, elektroniniu paštu) L. B., iš Vaiko gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo ne mažiau kaip 2-3 val., atsižvelgiant į Vaiko dienos režimą. 2. Vaiko mama L. B. įsipareigoja netrukdyti Vaikui E. B. bendrauti ir atostogauti su Vaiko tėvu V. B.. 3. Dėl didelio gyvenamojo atstumo tarp Vaiko tėvų gyvenamųjų vietų, tėtis V. B. pasiėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamuosius namus turi jį parvežti atgal. Taip pat, Vaiko mama L. B. turi atvežti Vaiką į tėvo gyvenamuosius namus arba atvažiuoti jo pasiimti. Dėl vaiko paėmimo ir parvežimo šalys susitaria ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną informavęs (telefonu, sms žinute, elektroniniu paštu). 4. Vaiko tėvai įsipareigoja užtikrinti Vaiko bendravimą su abiejų tėvų seneliais ir giminaičiais.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčas kilo dėl atsakovo bendravimo su vaiku išsivežant vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovė nurodė, kad sūnus nepažįsta atsakovo, atsakovas su sūnumi bendrauja labai mažai, todėl vaikui sukeliamas didelis stresas jį išvežant į atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovė į bylą pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) išrašą, kad nepilnametis sūnus E. B. lanko psichologės konsultacijas. Atsakovas pripažino, kad bendrauti telefonu su sūnumi nenori dėl užgaulaus ieškovės elgesio, su sūnumi matosi retai, nes gyvena toli ir atvažiuoti iki sūnaus gyvenamosios vietos trunka 3,5 val., to daryti du savaitgalius per mėnesį jis nenori, pasiimant sūnų šis verkia, nenori išsiskirti su motina. Bylos nagrinėjimo metu su sūnumi matėsi tik vieną kartą, prieš šv. Kalėdas, o tai reiškia, kad tarp vaiko ir tėvo emocinio ryšio iš esmės nėra/arba jis yra labai silpnas, todėl teismas pripažino, jog tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Kadangi yra susiklosčiusi ilgą laiką trunkanti vaiko interesams prieštaraujanti situacija, kad šalių nepilnametis vaikas ilgą laiką nebendrauja su tėvu, teismas pripažino, jog šiuo metu maksimalus ieškovo bendravimas su vaiku, nėra galimas.

8. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, dienos rėžimą, nutrūkusius ryšius tarp vaiko ir tėvo, sprendė, kad turi būti nustatomas pereinamais laikotarpis, siekiant, kad tėvo kasdienis bendravimas su vaiku taptų kuo glaudesnis ir atsirastų artimesnis tėvo ir vaiko ryšys. Teismas nustatė pereinamąjį laikotarpį, kuris, apibrėžtinas ne laiko tarpu, o tėvo ir vaiko susitikimų skaičiumi bei periodiškumu, kad būtų užtikrintas ieškovo bendravimo su vaiku susitikimų pastovumas ir tęstinumas bei siektinas teigiamas rezultatas – atkurtas atsakovo ryšys su vaiku. Nurodė, kad pirmiausia reikėtų tuos ryšius atkurti, o tai padaryti padėtų specialistas (socialinis darbuotojas ar psichologas) neutralioje aplinkoje. Kadangi šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, užkertant kelią konfliktinėms situacijoms atsirasti, teismas nepilnamečio motinos siūlomą bendravimo tvarką koregavo. Nustatė tokią bendravimo tvarką, kad sūnus bendrautų su tėvu daugiau, ir tik praėjus daugiau laiko, atkūrus jų ryšį tėvas galėtų jį pasiimti į savo gyvenamąją vietą. Teismas sprendė, kad būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, tačiau pasitelkiant atitinkamą specialistą (socialinį darbuotoją ar psichologą), susitikimai turėtų vykti Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VšĮ Pasvalio socialinių paslaugų centre (paprastai skiriant šeimai atvejo vadybą susitikimai su psichologu vyksta šeimos krizių centre). Teismas sprendė, kad yra tikslinga nustatyti, jog tėvas su sūnumi turėtų bendrauti neutralioje aplinkoje, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui ne mažiau nei 4 kartus. Teismo vertinimu, pradžioje būtina užtikrinti vaikui saugumo jausmą būnant su tėvu, susitikimai turėtų vykti du kartus per mėnesį dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje. Suderinti bendravimo su sūnumi laiką ir vietą turėtų atsakovas ir prieš tris dienas apie būsimą vizitą pranešti L. B., kuri privalo pristatyti nepilnametį vaiką matymuisi su tėvu, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui, nurodytą dieną ir valandą. Nors atsakovas siekia, kad bendravimas su vaiku vyktų jo gyvenamojoje vietoje ir ilgam laikui, nori, kad ieškovė atvežtų vaiką jam, atsakovė nurodė, kad neturi galimybės vežti vaiką atsakovui, kad jis gali bendrauti su vaiku ir vaiko gyvenamojoje vietoje. Teismas vertino, jog atsakovas siekia, kad bendravimo tvarka būtų patogi jam, tačiau reikia nepamiršti nepilnamečio vaiko interesų ir bendravimo tvarka, visų pirma, turi būti patogiausia vaikui, bet ne tėvui. Todėl pereinamuoju laikotarpiu susitikimai su vaiku turi vykti Pasvalio mieste.

9. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, į tai, kad ieškovė pritarė atsakovo siūlomai jo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkai jį pasiimant į atsakovo gyvenamąją vietą, kai sūnus atkurs ryšį su tėvu, bei į tai, kad bendrauti su tėvu yra vaiko teisė ir tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti ir sudaryti sąlygas vaikui patogiu metu susitikti su tėvu, teismas nustatė atitinkamai atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką po pereinamojo laikotarpio. Kadangi ieškovės ir atsakovo reikalavimai yra patenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paliktos kiekvienai šaliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei nustatyti bendravimo tvarką arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prašo iš ieškovės priteisti 1183 Eur bylinėjimosi išlaidas.

11. Prašo priėmus naują sprendimą nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1. Tėtis V. B. turi teisę pasiimti Vaiką, ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną informavęs (telefonu, sms žinute, elektroniniu paštu) L. B., iš Vaiko gyvenamosios vietos ir parsivežęs į savo gyvenamuosius namus, nepertraukiamai bendrauti ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui su nakvyne. 2. Vaiko mama L. B. įsipareigoja netrukdyti Vaikui E. B. bendrauti ir atostogauti su Vaiko tėvu V. B., kurios vasaros metu gali trukti iki keturiolikos dienų. 3. Dėl didelio gyvenamojo atstumo tarp Vaiko tėvų gyvenamųjų vietų, tėtis V. B. pasiėmęs Vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tarp šalių sutartos vietos į savo gyvenamuosius namus, mama L. B. turi jį atvykti jo pasiimti ir parvežti atgal. Taip pat, Vaiko mama L. B. atvežusi Vaiką į tėvo gyvenamuosius namus ar iki šalių sutartos vietos, tėvas V. B. turi jį parvežti namo į vaiko gyvenamąją vietą. Dėl vaiko paėmimo ir parvežimo šalys susitaria ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną informavę vieną kitą (telefonu, sms žinute, elektroniniu paštu); 4. Švenčių laikotarpiu, tokių kaip šv. Velykos, šv. Kūčios ir šv. Kalėdos, konkrečios bendravimo tvarkos nėra nusistatoma, tačiau šalys, ne vėliau nei prieš tris dienas, vieną kitą informuoja (telefonu, sms žinute, elektroniniu paštu) dėl laiko ir dienos, kada praleidžia su sūnumi aptartas šventes. 5. V. B. kasdien gali bendrauti su sūnumi E. B. ryšio priemonėmis - vaizdo skambučiu nuo 19.00 val. Vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio su vaiku. 6. Pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko ugdymo įstaigai, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis. 7. Tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkas (pvz., vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, praneša ne vėliau kaip prieš 1 dieną kitam iš tėvų ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute) bei suderina, kuriuo kitu metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką

12. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo atsakovas, turėdamas laisvo laiko nuo darbų, dažnai lankydavo savo vaiką jo gyvenamojoje vietoje, jį pasiimdavo bent po vieną ar du kartus į mėnesį, kai suderindavo su darbu, vaikas pas atsakovą praleisdavo ir dvi savaites, pasiimdavo jį savaitgaliais į savo tėviškę. Ieškovė pradėjo nesilaikyti numatytos bendravimo tvarkos po to, kai atsakovas negalėdavo atvykti dažnai pasimatyti su vaiku dėl įtempto darbo grafiko, taip pat pradėjo teisminius ginčus siekdama nutolinti vaiką nuo tėvo. Atsakovui su ieškove pradėjo nepavykti susitarti dėl vaiko paėmimo pagal sutartą bendravimo tvarką, nes ieškovė nenurodydama tikslių aplinkybių, leisdavo bendrauti su vaiku tik vaiko gyvenamojoje vietoje, kai ji pati to norėdavo. Nustatant bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu nebuvo atsižvelgta į atsakovo galimybes. Atsakovas dirba per du darbus, t.y. dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojui mechanizacijai ir vykdo individualią veiklą, darbų specifika yra nepastovi, todėl sunku prisitaikyti prie nustatomos bendravimo tvarkos, ieškovės norų, ypač darbymečiu. Pereinamasis laikotarpis atsakovui nėra būtinas, nes jis iki teisminių procesų su vaiku bendraudavo, vaikas savo tėvą pažinojo ir pažįsta dabar, ryšys nėra nutrūkęs. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai vertino tik motinos požiūrį į jos pačios prašoma nustatyti bendravimo tvarką, o su tėvu atskirai susisiekta nebuvo, todėl toks vertinimas yra nesąžiningas. Atsakovui sudėtinga ir neekonomiška važiuoti pas vaiką kas antrą savaitgalį, kadangi kelionė pasimatyti su vaiku trunka apie 3,5 val. į vieną pusę, todėl tikslingiau vaiką pasiimti pas save ilgesniam laikotarpiui, pvz. visam savaitgaliui nors kartą per mėnesį, kartu atostogauti vasaros metu. Atsakovas nori atvažiuoti pas vaiką iš anksto suderinęs ne vėliau kaip prieš vieną dieną, pasiimant vaiką visam savaitgaliui 1 kartą per mėnesį, t.y. penktadienį pasiima, sekmadienį grąžina bei sudarant galimybę laisvai bendrauti. Taip pat, pasiimti per atostogas bent dviem savaitėm. Tai svarbu yra ne tik vaikui išsaugant ryšius ir toliau juos palaikant su tėvu, bet ir vykstant pas tėvą į jo gyvenamuosius namus, kuriuose vaikas bendrautų su senele. Atsakovo nuomone, ieškovė pareikš ieškinį, kuriuo sieks apriboti tėvo valdžią, jeigu atsakovas nesilaikys nustatytos tvarkos, t.y. neatvyks dažniau nei vieną kartą į mėnesį lankyti ar pasiimti vaiko.

13. Teigia, kad tėvų teisės yra lygios, tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas. Atsakovas nurodė, kad su vaiku iki teisminių procesų, kol ieškovė laikydavosi nustatytos bendravimo tvarkos (prasidėjus teismams uždraudė vaiką duoti), jis matėsi su juo ir bendraudavo, pasiimdavo bent po vieną ar du kartus į mėnesį, kai suderindavo su darbu, net vaikas pas atsakovą praleisdavo ir dvi savaites, ir savaitę, bei pasiimdavo jį savaitgaliais į savo tėviškę. Tačiau teismas nepagrįstai ir galimai šališkai, vadovaudamasis pateikta išvada ir ieškovės argumentais, nurodė, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu su sūnumi matėsi tik vieną kartą, prieš šv. Kalėdas, o tai reiškia, kad tarp vaiko ir tėvo emocinio ryšio iš esmės nėra/arba jis yra labai silpnas, todėl tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Atsakovo elgesys nėra konfliktiškas, su vaiku jis bendrauja gražiai, vaikui nekelia žalos, atsakovas su vaiku bendraudavo, leido laiką su juo, jo ir vaiko ryšiai nėra nutrūkę, tačiau į tai neatsižvelgta. Atsakovas nurodė, jog ieškovė drausdavo bendrauti su vaiku, jį pasiimti iš jo gyvenamosios vietos. Ieškovė, augindama šalių vaiką, skiepija jam neigiamą poveikį, kuris pasireiškia vaiko jautrumu. Vaikui nesant nutolusiam nuo tėvo, bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu turi būti panaikinta.

14. Pažymi, kad atsakovas niekada nesiekė nusistatyti bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia tik jam, visada siekia užtikrinti vaiko interesus ir lūkesčius, tačiau esant dideliam darbo krūviui, atsakovas neišgali bendrauti su vaiku, tiek kiek reikalauja ieškovė (galimai siekia sugriauti vaiko su tėvu santykius dėl nepasisekusios santuokos). Nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turėtų būti numatytas laikas (trukmė ir dažnumas), susitikimų vieta ir trukmė. Atsakovas nurodė, kad pas vaiką atvykti ir jį pasiimti gali tik kartą per mėnesį, tačiau neatsisako, o kaip tik nori, bendrauti ir kitais būdais, tai telefoninių ryšių priemonėmis su vaizdu. Kadangi atsakovas daug dirba, kas teikia finansinį stabilumą, taip pat užtikrina ir vaiko interesus, kadangi teikia išlaikymą, todėl būtų sąžininga, esant tėvų teisėms lygioms, jog ieškovė atvežtų ar atvyktų pasiimti vaiko iš atsakovo gyvenamosios vietos, kai atsakovas vaiką savaitgaliui pasiimtų pas save. Teismas nesivadovavo CK 1.2. straipsnio 1 dalimi (šalių nelaikė lygiateisiškomis) ir 1.5 straipsnio 4 dalimi (nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais), todėl priėmė palankų sprendimą ieškovės naudai, nors išdėstyti argumentai ir motyvai sako ką kitą.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. B. prašo jo netenkinti, prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl netinka nustatytas pereinamasis laikotarpis ir kodėl jis negali pasibaigus pereinamajam laikotarpiui pasiimti nepilnametį sūnų kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienį iš ieškovės gyvenamosios vietos nuo 9.00 iki 10.00 val. ir gražinti jį Ieškovei kitą dieną - sekmadienį nuo 18.00 iki 20.00 val. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad jam tokia bendravimo tvarka netinka, nes jis daug dirba ir gyvena toli, tačiau tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Susitikimai tik kartą į mėnesį nepadės atkurti šiuo metu nutrūkusio ryšio su vaiku. Atsakovas per du mėnesius nuo teismo tik vieną kartą SMS žinute pasiteiravo ieškovės kaip vaikui sekasi. Teismui patenkinus skundą ir leidus be pereinamojo laikotarpio apeliantui bendrauti su vaiku, vaiką išsivežant jis patirs dar didesnę trauką, nes ryšys šiuo metu yra nutrūkęs, o apeliantas nededa jokių pastangų jį atkurti. Teismo nustatytomis tvarkos sąlygomis atsakovas turi pakankamai maksimalias sąlygas bendrauti su nepilnamečiu vaiku, jeigu tik jomis naudotųsi visa apimtimi. Nėra aišku, kaip siūloma jo tvarka geriau užtikrins vaiko bendravimą su tėvu, dėl bendravimo vieną kartą per mėnesį, o ne du kartus. Pereinamojo laikotarpio nustatymą lėmė ir apelianto elgesys, nes jis nebuvo aktyvus, siekdamas atkurti jo ir vaiko bendravimą po santuokos nutraukimo. Apeliantas pripažįsta, kad vaiko ryšys su juo (tėvu) yra susilpnėjęs. Jis nepateikė argumentų, kodėl nustatyta tvarka neatitinka vaiko interesų.

16. Nurodo, kad tėvai neturi siekti nustatyti tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kuri būtų patogi vienam iš tėvų, perkelti bendravimo užtikrinimo pareigos išimtinai kitam tėvui. Apelianto prašoma nustatyti tvarka orientuota į jam patogią bendravimo tvarką, ji nėra konkreti. Šalys tarpusavyje nesutaria pakankamai ilgą laiką, joms nepavyksta tarpusavyje suderinti susitikimų laiko, todėl turi būti nustatyta konkreti bendravimo tvarka, priešingu atveju, ji bus neįgyvendinama. Šiuo metu būtina nustatyti konkrečią savaitės dieną ir bendravimo laiką, šventinių dienų bendravimo tvarką. Kadangi vaikas su apeliantu bijo pasilikti, jaučiasi nesaugiai, būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, įvertinus institucijos išvadą, aplinkybę, kad vaikas lankosi pas psichologą, teismo nustatyta bendravimo tvarka užtikrina vaiko pastovų lavinimosi ir poilsio rėžimą, nusistovėjusį gyvenimo ritmą, labiau atitinka vaiko interesus bei nepažeidžia šalių interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

19. Nors apeliantas nurodo argumentus, kad galimai teismas buvo šališkai, su tuo sutikti nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Taigi, aplinkybė, kad šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino kitaip, nei vertintų pats atsakovas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti bylą išnagrinėjusio teisėjo šališkumą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar turėjo suformuotą išankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių ir nagrinėto klausimo, o deklaratyvūs apelianto teiginiai ir pasvarstymai vertintini kaip jo subjektyvi nuomonė.

20. Byloje nustatyta, kad šalims nutraukus santuoką Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9057-1056/2020, buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria susitarta dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarka. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šios tvarkos pakeitimo, susitarus su tėčiu V. B., numatant, jog atsakovas su vaiku bendraus 2 šeštadienius per mėnesį iki 3,5 valandos, be nakvynės, taip pat numatant informavimo apie negalėjimą vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos tvarką. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu išreiškė poziciją, kad norėtų su vaiku bendrauti ilgiau, pasiimti jį į savo namus ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui su nakvyne, kartu praleisti atostogas, bendrauti nuotoliniu būdu, numatyti, kaip vaikas bus pasiimamas iš gyvenamosios vietos ir grąžinamas į ją, kokia bus informavimo tvarka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti numatyta, kad „Tėtis V. B. turi teisę pasiimti Vaiką, ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną informavęs (telefonu, sms žinute, elektroniniu paštu) L. B., iš Vaiko gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo ne mažiau kaip 2-3 val., atsižvelgiant į Vaiko dienos režimą“, taip pat „Tėtis V. B. turi teisę paimti Vaiką, ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną informavęs (telefonu, sms žinute, elektroniniu paštu) L. B., iš Vaiko gyvenamosios vietos ir parsivežęs į savo gyvenamuosius namus, nepertraukiamai bendrauti ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui su nakvyne“. Taip pat atsakovas norėjo įtraukti papildomus punktus: „Vaiko mama L. B. įsipareigoja netrukdyti Vaikui E. B. bendrauti ir atostogauti su Vaiko tėvu V. B..“, „Dėl didelio gyvenamojo atstumo tarp Vaiko tėvų gyvenamųjų vietų, tėtis V. B. pasiėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamuosius namus turi jį parvežti atgal. Taip pat, Vaiko mama L. B. turi atvežti Vaiką į tėvo gyvenamuosius namus arba atvažiuoti jo pasiimti. Dėl vaiko paėmimo ir parvežimo šalys susitaria ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną informavęs (telefonu, sms žinute, elektroniniu paštu)“, „Vaiko tėvai įsipareigoja užtikrinti Vaiko bendravimą su abiejų tėvų seneliais ir giminaičiais“. Pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu ir jam pasibaigus.

21. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu, kadangi toks nėra reikalingas, nes apeliantas iki teisminių procesų su vaiku bendraudavo, pasiimdavo pas save savaitgaliais, kelias savaites, vaikas savo tėvą pažinojo ir pažįsta dabar, ryšys nėra nutrūkęs. Be to, nebuvo atsižvelgta į atsakovo galimybes, nes jis dirba dvejose darbovietėse, sunku prisitaikyti prie nustatomos bendravimo tvarkos. Teigia, kad galimai šališkai, vadovaudamasis pateikta išvada ir ieškovės argumentais, nurodė, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu su sūnumi matėsi tik vieną kartą, prieš šv. Kalėdas, o tai reiškia, kad tarp vaiko ir tėvo emocinio ryšio iš esmės nėra/arba jis yra labai silpnas, todėl tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį.

22. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti.

23. Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/203 civilinėje byloje). Minimalaus bendravimas pateisinamas, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

24. Teisėjų kolegija pastebi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo tvarkos nustatymo principais, yra gausi ir išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, plėtodamas kasacinio teismo praktiką, išskyrė šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti. Pažymėtina, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją.

25. Teisėjų kolegija, vertindama pereinamojo laikotarpio nustatymo pagrįstumą, pažymi, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. (duomenys neskelbtini), no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; (duomenys neskelbtini), par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. (duomenys neskelbtini), no. 13589/07, 10 January 2012). Nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika reiškia, kad pereinamojo laikotarpio nustatymas tam tikrais atvejais yra galimas.

26. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, pažymėtina, kad pereinamojo laikotarpio nustatymą lėmė bylos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės teiginius, kad mažametis sūnus nepažįsta atsakovo, atsakovas su sūnumi bendrauja labai mažai, todėl vaikui sukeliamas didelis stresas jį išvežant į atsakovo gyvenamąją vietą. Taip pat ir atsakovas pripažino, kad bendrauti telefonu su sūnumi nenori dėl užgaulaus ieškovės elgesio, su sūnumi matosi retai, nes gyvena toli ir atvažiuoti iki sūnaus gyvenamosios vietos trunka 3,5 val., to daryti du savaitgalius per mėnesį jis nenori, pasiimant sūnų šis verkia, nenori išsiskirti su motina.

27. Byloje yra (duomenys neskelbtini) išrašas, kad nepilnametis sūnus E. B. lanko psichologės konsultacijas. Nors apeliantas nesutinka su išvada, jog bylos nagrinėjimo metu su sūnumi matėsi tik vieną kartą, prieš šv. Kalėdas, tačiau pats nenurodo, kaip dažnai siekė pasimatyti su sūnumi, kiek kartų susitiko bylos nagrinėjimo metu ar po sprendimo priėmimo. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad dažnai atsakovas nenusiteikęs su sūnumi susitikti, nes jo darbo grafikas įtemptas, reikia toli važiuoti, užtektų pasiimti vaiką 1 kartą per mėnesį ilgesniam laikui, t.y., kad pačiam atsakovui būtų patogiau. Apeliantas pats nurodo, jog negalėdavo atvykti dažnai pasimatyti su vaiku dėl įtempto darbo grafiko, iki teisminių ginčų vaiką pasiimdavo po vieną ar du kartus į mėnesį, kai suderindavo su darbu, dėl to ilgainiui kilo konfliktai su ieškove, reikalavimai bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas 2021 m. birželio 4 d. atsakovas kreipėsi į Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodė, kad vaiko motina nebeleidžia jam susitikti su vaiku, išsivežti jį į savo gyvenamąją vietą, dėl ko šeimai buvo inicijuota atvejo vadyba, 2021 m. birželio 23 d. Panevėžio socialinių paslaugų centre vyko L. B. šeimos Atvejo vadybos posėdis, kuriame pats atsakovas nedalyvavo vėlgi nurodydamas, kad turi darbo ir yra užimtas.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, natūralu, kad atsakovui retai bendraujant su tokio amžiaus vaiku (šiuo metu jam yra beveik 4 metai), jo ir sūnaus tarpusavio ryšys susilpnėjo, vaikas atprato būti ilgą laiką su tėčiu. Pastebėtina, kad išvadą teikianti institucija byloje taip pat laikėsi pozicijos, jog bendravimas su tėvu turėtų vykti palaipsniui, pirmiausia atsižvelgtina į vaiko interesus, t. y. tokia tvarka neturi būti žalinga, neturi daryti įtakos jo lavinimuisi ir kitų poreikių tenkinimui. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pakankamai ilgai vaikas tėčio nematė, atsižvelgiant į vaiko, amžių, raidą, ir nors atsakovas yra tėvas, vaikui jis yra dėdė ir svetimas žmogus, pritarė psichologų rekomendacijoms, kad reikalingas adaptacijos laikotarpis, kad vaikui nebūtų keliamas stresas, reikia su sūnumi turėti ryšį ir kurti jį, o ne paimti išvežti vaiką iš jam saugios aplinkos.

29. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad atsakovas konfliktuotų su vaiku, darytų jam žalą, tačiau siekiant sustiprinti tėčio ir vaiko ryšius bei atkurti iš dalies nutrūkusį bendravimą byloje buvo tikslinga nustatyti bendravimo tvarką perinamuoju laikotarpiu, nustatant, kad tėtis du kartus per mėnesį su sūnumi 4 kartus iš eilės bendrauja Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VšĮ Pasvalio socialinių paslaugų centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje (ne trumpiau nei 1 val.), o likusiu laiku (ne trumpiau nei 2 val.) su sūnumi bendrauja nebedalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui ieškovės gyvenamoje vietoje ar kitoje sutartoje vietoje Pasvalyje ar Pasvalio rajone, taip pat atsakovas su sūnumi kasdien bendrauja ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu (ne trumpesnės kaip 5 minučių trukmės) nuo 19.00 val. iki. 19.30 val. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šalių nepilnamečiui vaikui ilgą laiką nebendraujant su tėvu, šiuo metu maksimalus jo bendravimas su vaiku nėra galimas. Kadangi vaikas atitolęs tuo tėčio, susitikimo pradžioje būtina įveikti vaiko nenorą susitikti su tėvu, užtikrinti jam saugumo jausmą būnant su tėvu, todėl susitikimai turėtų vykti neutralioje aplinkoje, dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, vėliau, vaikus apsipratus, susitikimai vyktų be šių specialistų pagalbos gyvenamoje vietoje ar kitoje sutartoje vietoje. Atsakovas, norėdamas bendrauti su vaiku, turi realias galimybes, atsižvelgdamas į savo užimtumą, du kartus per mėnesį (net nenustačius konkrečių dienų), bent 3 valandoms susitikti su sūnumi, kad būtų atkurtas tarp jo ir sūnaus susilpnėjęs tarpusavio ryšys, kasdienis bendravimas su vaiku taptų kuo glaudesnis ir atsirastų artimesnis tėvo ir vaiko ryšys, kad vėliau, po pereinamojo laikotarpio, bendravimas vyktų sklandžiau bei ilgesnį laiko tarpą, nekeltų vaikui įtampos, nesaugumo jausmo.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas pereinamąjį laikotarpį, pirmosios instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, o kartu ir vadovaudamasis tiek tarptautine, tiek nacionaline teismų praktika dėl minimalaus ir maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku nustatymo, nagrinėjamu atveju išlaikė tinkamą pusiausvyrą tarp būtinumo užtikrinti vaiko interesus, kurie yra prioritetiniai, iš vienos pusės ir skyrium gyvenančio tėvo teisės bendrauti su vaiku, kurti ir puoselėti tarpusavio ryšį iš kitos pusės. Verta pažymėti ir tai, kad tam, kad būtų užtikrintas sklandus bendravimas pereinamojo laikotarpio metu, motina turi netrukdyti tėvo ir sūnaus bendravimui, aiškinti sūnui tokio bendravimo svarbą, skatinti sūnų bendrauti su tėvu, tėvas taip pat turi dėti pastangas, kad sūnus norėtų bendrauti su juo. Šalims sąžiningai vykdant teismo sprendimą, abiem tėvams siekiant vaikų ir tėvo ryšių stiprinimo, geranoriškai sprendžiant visus sprendimo vykdymo eigoje iškylančius klausimus, neabejotinas vaiko interesų užtikrinimas.

31. Teismas, kai pasibaigs pereinamasis laikotarpis, nustatė naują bendravimo tvarką konkrečiai nurodydamas, kad atsakovas kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio šeštadienį tam tikru laiku pasiima sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos ir gražina jį L. B. kitą dieną – sekmadienį, taip pat jis turi teisę paimti sūnų ir kitu papildomu laiku nepertraukiamai bendrauti ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui su nakvyne. Taip pat nustatyta, kad vasaros atostogų metu atsakovas su sūnumi nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip 10 dienų, nurodyta, kada kuri šalis su vaiku švenčia šventes. Atsakovas teigia, kad jam sudėtinga ir neekonomiška važiuoti pas vaiką kas antrą savaitgalį, kadangi kelionė pasimatyti su vaiku trunka apie 3,5 val. į vieną pusę, todėl tikslingiau vaiką pasiimti pas save ilgesniam laikotarpiui, pvz. visam savaitgaliui nors kartą per mėnesį, kartu atostogauti vasaros metu. Atsakovas nori atvažiuoti pas vaiką iš anksto suderinęs ne vėliau kaip prieš vieną dieną, pasiimant vaiką visam savaitgaliui 1 kartą per mėnesį, t.y. penktadienį pasiima, sekmadienį grąžina bei sudarant galimybę laisvai bendrauti. Taip pat, pasiimti per atostogas bent dviem savaitėm, praleisti su sūnumi šventes.

32. Pastebėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde prašydamas nustatyti jo nurodomą bendravimo su vaiku tvarką, siekia, kad jam būtų sudarytos galimybės laisvai spręsti (turėtų teisę), kada jis pasiims vaiką ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui, kad atostogos su vaiku galėtų trukti iki 14 dienų, švenčių laikotarpyje su sūnumi jis susitiktų dėl to atskirai susitaręs su ieškove. Atsakovas pageidautų, kad dėl savo teisės pasiimti vaiką galėtų informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną, dėl bendravimo švenčių dienomis – ne vėliau kaip prieš tris dienas, kada šalys turėtų susitarti dėl nekonkrečios trukmės vasaros atostogų nenurodoma visai. Pripažintina, kad tokia tvarka būtų nekonkreti, neatitiktų nei vaiko, nei jo motinos interesų, kadangi tai trukdytų iš anksto planuoti vaiko ir tėčio susitikimų laiką, retas susitikimų skaičius (apeliantas nurodo ketinantis bendrauti su vaiku tik 1 kartą per mėnesį), lemtų, kad tėčio ir vaiko ryšys ateityje susilpnės, taip pat ieškovė negalėtų planuoti iš anksto savaitgalių, ar vaikas lankys vasaros metu darželį, stovyklas.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi šalys tarpusavyje konfliktuoja, byloje buvo pagrindas aiškiai nustatyti, kokiu metu ir kiek laiko atsakovas bendrauja su savo sūnumi, taip pat numatyti konkretų laikotarpį, kiek atsakovas laiko praleidžia atostogų su vaiku, kaip dėl to iš anksto (raštu, prieš mėnesį) susitariama. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, sudarė galimybes atsakovui vaiką pasiimti į savo gyvenamuosius namus nepertraukiamam bendravimui ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui su nakvyne, o įvertinus 4.1, 4.2 p. nuostatas būtų galima šalims susiderinti, jog tėtis mažiausiai 2 kartus per mėnesį, t.y. pirmos ir trečios savaičių penktadieniais vaiką pasiimtų iki sekmadienio vakaro. Tokiu atveju būtų užtikrintas produktyvesnis, ilgesnis atsakovo bendravimas su vaiku, ko jis nurodo siekiantis.

34. Pažymėtina, kad atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), o bendravimo tvarka pirmiausia turėtų atitikti būtent vaiko prioritetinius interesus. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Nors atsakovas nurodo daug dirbantis, tačiau turėtų ieškoti galimybių bendrauti su sūnumi daugiau, siekiant su juo užmegzti artimą santykį. Be to, įprastai teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Šiuo atveju bendravimo su vaiku tvarka, po pereinamojo laikotarpio, būtent ir yra orientuojama į tai, kad atsakovas pusę savaitgalių, vasaros atostogų, šventinių dienų praleistų su savo sūnumi, t.y. kuo maksimaliau dalyvautų auklėjant vaiką.

35. Negalima sutikti su apeliantu, jog būtų sąžininga, esant tėvų teisėms lygioms, jog ieškovė atvežtų ar atvyktų pasiimti vaiko iš atsakovo gyvenamosios vietos, kai atsakovas vaiką savaitgaliui pasiimtų pas save. Pažymėtina, kad ieškovei ir taip tenka kasdieninė vaiko priežiūra, todėl įpareigojimas atvežti atsakovui vaiką į jo namus ar jį pasiimti būtų perteklinis, jis galimas tik ieškovei sutinkant. Ieškovė nurodė neturinti galimybės vaiko vežioti, o būtent atsakovas siekia ilgesnio bendravimo su vaiku savo namuose (su nakvyne), be to, nurodo daug dirbantis, taigi, gaunantis pakankamas pajamas padengti kelionės išlaidas. Todėl manytina, kad būtent jis turi pasirūpinti vaiko pasiėmimu iš gyvenamosios vietos bei grąžinimu namo.

36. Pažymėtina, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą faktinę situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tokia galimybė numatyta CK 3.175 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi, atsakovas turi galimybę ateityje kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaiku tvarką.

37. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

38. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tnetenkinamas, ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje. Ieškovė advokatui už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 1000 Eur, kai pirmos instancijos teisme už ieškinio paruošimą ir atstovavimą teisme patyrė 600 Eur išlaidų. Todėl ieškovei už advokato pagalbą priteistina 300 Eur išlaidų, atsižvelgiant į atsiliepimo turinį, bylos apimtį ir keliamus skunde klausimus ( CPK 93 str. 4 d.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti ieškovei L. B. iš atsakovo V. B. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Rita DambrauskaitėDalia PranckienėLaimutė Sankauskaitė