Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-05 · Civilinė byla Nr. e2S-878-254/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
e2S-878-254/2018
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00147-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Pareiškėjas
V. M.
Suinteresuotas asmuo
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-878-254/2018Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00147-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.11.4.; 3.4.5.19.; 3.3.2.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2622-922/2018 pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo A. M., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. M., išvadą teikianti institucija – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą M. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti ir išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą savo nepilnamečio vaiko A. M. vardu po jo tėvo, M. K., mirties. Pareiškimą grindė tuo, kad pareiškėjos sūnus A. M. yra mirusiojo M. K. pirmosios eilės įpėdinis, kuris pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas palikimą turi priimi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja, kaip vaiko įstatyminė atstovė, turi teisę tvarkyti klausimus, susijusius su palikimo priėmimu ar atsisakymu priimti. Tačiau tai gali padaryti tik esant išankstiniam teismo leidimui. Pažymėjo, kad apie palikimo atsiradimą sužinojo tik gavusi pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Su vaiko tėvu tiek pareiškėja, tiek vaikas nebendravo, palikėjas vaiku visiškai nesirūpino, todėl apie jo mirtį nieko nežinojo. Tokiu būdu, pareiškėjos nuomone, terminas dėl palikimo priėmimo buvo praleistas dėl pateisinamos priežasties, todėl yra pagrindas jį atnaujinti. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškėjai pateikto rašto nustačius, kad palikėjo skoliniai įsipareigojimai yra akivaizdžiai didesni už vaikui priklausantį palikimą, pareiškėjos nuomone, nepilnamečio vaiko A. M. interesus atitinka tai, kad būtų atsisakyta priimti palikimą po M. K. mirties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. kovo 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjai V. M. septynių dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – patikslinti pareiškimą: patikslinti pareiškimo reikalavimus; nurodyti visus suinteresuotus asmenis, tame tarpe ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; pateikti dokumentus, pagrindžiančius M. K. 451,88 Eur skolos valstybės biudžetui kilmę, t. y. baudos, mokestinės prievolės ir pan., nurodyti kitų skolų dydžius ir kilmę, t. y. informaciją kokie išieškojimai vykdomi antstolio A. S. kontoroje; pateikti M. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo kopiją; 6) pateikti visą informaciją ar nėra kitų M. K. pirmos eilės įpėdinių (jo vaikų); patikslinti aplinkybes (priežastis), dėl kurių praleistas terminas palikimui nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti, taip pat pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, ir nurodyti, dėl ko, pareiškėjos manymu, tai turėtų būti laikoma svarbiomis priežastimis.Teismas nustatė, kad V. M. pareiškimu pareiškė du reikalavimus – atnaujinti terminą palikimui priimti dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu išduoti leidimą ir išduoti leidimą nepilnamečio vardu atsisakyti priimti palikimą, kurie nagrinėtini skirtinga civilinio proceso kodekso (toliau CPK) ypatingosios teisenos nustatyta tvarka. Prašymas dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu nagrinėtas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, o prašymas dėl termino atnaujinimo – XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad bylos dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo negali būti nagrinėjamos vienu metu, kadangi civilinių bylų nagrinėjimui yra nustatyta skirtinga proceso eiga, išnagrinėjimo terminai bei apskundimo tvarka. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėja pirmiausia turėtų kreiptis į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo, o tik po to, t. y. įsiteisėjus nutarčiai dėl termino atnaujinimo, gali pateikti teismui pareiškimą dėl teismo leidimo išdavimo.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja V. M. prašo teismo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareikšimo trūkumus. Teismas visiškai nevertino imperatyvios teisės normos kreiptis dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, praleisto termino atnaujinimo klausimo. Pažymi, kad su vaiko tėvu M. K. nei pareiškėja, nei jų vaikas nebendravo, palikėjas vaiku nesirūpino, priteisto išlaikymo vaikui neteikė. Todėl apie jo mirtį pareiškėja nieko nežinojo iki pranešimo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavimo. Todėl, jos nuomone, terminas dėl palikimo priėmimo buvo praleistas dėl pateisinamos priežasties ir turi būti atnaujintas. Teismo reikalavimai pateikti duomenis apie M. K. 451,88 Eur skolos valstybės biudžetui kilmę, nurodyti kitų skolų dydžius ir kilmę, t. y. informaciją, kokie išieškojimai vykdomi antstolio A. S. kontoroje, pateikti M. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo kopiją, kurios gauti pareiškėja neturi galimybių, visą informaciją apie tai, ar nėra kitų M. K. pirmos eilės įpėdinių (jo vaikų), yra pertekliniai ir nėra susiję su termino atnaujinimu bei atsisakymu priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Pažymi, kad duomenys apie palikimą bei skolinius palikėjo įsipareigojimus yra pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja V. M. teismui pateiktame pareiškime suformulavo du reikalavimus: 1) atnaujinti terminą M. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti; 2) išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą savo nepilnamečio vaiko A. M. vardu po jo tėvo, M. K., mirties. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. kovo 9 d. nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti: patikslinti pareiškimo reikalavimus; nurodyti visus suinteresuotus asmenis, tame tarpe ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, rašytiniu dokumentu atskleisti M. K. 451,88 Eur skolos valstybės biudžetui kilmę, t. y. baudos, mokestinės prievolės ir pan., taip pat nurodyti kitų skolų dydžius ir kilmę, t. y. informaciją kokie išieškojimai vykdomi antstolio A. S. kontoroje; pateikti M. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo kopiją; pateikti visą informaciją ar nėra kitų M. K. pirmos eilės įpėdinių (jo vaikų); patikslinti aplinkybes (priežastis), dėl kurių praleistas terminas palikimui nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti, pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, ir nurodyti, dėl ko, pareiškėjos nuomone, tai turėtų būti laikoma svarbiomis priežastimis. Teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėja pirmiausia turėtų kreiptis į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo, o tik po to, t. y. įsiteisėjus nutarčiai dėl termino atnaujinimo, gali pateikti teismui pareiškimą dėl teismo leidimo išdavimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad prašymas dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, o pareiškimas dėl termino atnaujinimo – XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka, nes abu šie reikalavimai yra savarankiški, todėl teismas, nustatęs, kad pareiškime keliami savarankiški reikalavimai, kuriems įstatymas nustato skirtingą nagrinėjimo tvarką bei terminus, bus geriau išspręsti nagrinėjant juos atskirai, turėtų teisę išskirti juos į atskiras bylas (CPK 136 straipsnio 2 dalis). Tačiau pastebėtina, kad aktualioje teismų praktikoje klausimai tiek dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, tiek dėl leidimo išdavimo palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti, nagrinėjami kartu vienoje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-949-345/2011, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2423-259/2015, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-992-252/2017 ir kt.), todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškimu pareikšti reikalavimai negali būti nagrinėjami kartu. Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi įpareigojo pareiškėją patikslinti pareiškimo reikalavimus, kurie suformuluoti aiškiai ir suprantamai, spręsdamas, kad pareiškėja turėtų pasirinkti tik vieną reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškimo trūkumu laikė tai, kad pareiškime pareiškėja suinteresuotu asmeniu neįtraukė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pažymėtina, kad bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 13 punktas). CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Taigi šiuo atveju teismas, nustatęs, kad nagrinėjama byla susijusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teisėmis ir pareigomis, šią instituciją turėjo įtraukti suinteresuotu asmeniu byloje savo iniciatyva. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus rašytinius įrodymus: dokumentus, pagrindžiančius M. K. 451,88 Eur skolos valstybės biudžetui kilmę; nurodyti kitų skolų dydžius ir kilmę, t. y. informaciją kokie išieškojimai vykdomi antstolio A. S. kontoroje; pateikti M. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo kopiją; pateikti visą informaciją ar nėra kitų M. K. pirmos eilės įpėdinių (jo vaikų). Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį, ypatingos teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011), todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą, kadangi įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne) pakankamumas įvertintinas tik nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011). Šių išaiškinimų turi būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos pareiškimo priėmimo. Pažymėtina, kad CPK 577 straipsnyje yra nustatyta, jog pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (CPK 577 straipsnis). Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, žodinio proceso tvarka gali nagrinėti ir prašymą dėl teismo leidimo išdavimo (CPK 582 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog kartu su pareiškimu pareiškėja yra pateikusi įrodymus, jos nuomone, sudarančius pagrindą tiek terminui atnaujinti, tiek ir teismo leidimui išduoti, sprendžia, kad teismo nurodyti pareiškimo trūkumai dėl įrodymų nepakankamumo gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Būtent pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teisėjas atlieka procesinius veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme, t. y. išreikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva (CPK 582 straipsnio 3 dalis), imasi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, šios nutarties 10 punkte nurodytų įrodymų nepateikimą nepagrįstai laikė pareiškimo trūkumais ir nustatė terminą jiems pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu ir skundžiama nutartimi nustatytą pareiškimo trūkumą, dėl kurio nustatymo pareiškėja buvo įpareigota patikslinti aplinkybes (priežastis), dėl kurių praleistas terminas palikimui nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti, taip pat pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, ir nurodyti, dėl ko, pareiškėjos manymu, tai turėtų būti laikoma svarbiomis priežastimis. Pastebėtina, kad pareiškime pareiškėja aiškiai nurodė priežastis dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti. Pareiškėja nurodė, kad nei ji, nei vaikas su palikėju nebendravo, palikėjas vaiku nesirūpino, apie vaiko tėvo mirtį ji sužinojo tik iš VMI prie LR FM rašto, kuris buvo pridėtas prie pareiškimo kaip jo priedas. Tuo tarpu teismui laikant, kad minėtam klausimui išspręsti nepakanka pareiškėjos nurodytų aplinkybių ar joms pagrįsti pateiktų įrodymų, dėl šio trūkumo turi būti sprendžiama ne pareiškimo priėmimo, o vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Nustatytų ir įvertintų aplinkybių, nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo trūkumų šalinimą ir priėmė nepagrįstą nutartį. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o atsižvelgiant į tai, kad procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės Varėnos rūmų 2018 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė