- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-13
- Bylos Nr.
- 2S-992-252/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03095-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Suinteresuotas asmuo
- VMI prie LR FM, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- L. G.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-992-252/2017
Eridana Paltanavičienė Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03095-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens VMI prie LR FM atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. G., įstatyminės atstovės O. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl pareiškimo atsisakyti palikimo notarui padavimo termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo, institucija teikianti išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja O. K. prašė atnaujinti jai terminą nepilnamečio sūnaus L. G. vardu paduoti notarui pareiškimą atsisakyti palikimo, atsiradusio po J. G. mirties. Taip pat prašė išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą savo nepilnamečio sūnaus L. G. vardu, mirus jo tėvui J. G.. Nurodė, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini), jokio turto kilnojamojo bei nekilnojamojo neturėjo, tik dideles skolas. Todėl šis atsisakymas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Taip pat nurodė, kad į teismą kreiptis prašė Valstybinė mokesčių inspekcija, kad būtų užtikrintas nepilnamečio vaiko teisėtų interesų įgyvendinimas (b.l. 1-3). VMI 2017-03-28 raštu informavo pareiškėją, kad po G. mirties liko nepaveldėtas jo turtas: piniginės lėšos, esančios UAB „Swedbank“ investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje bei nurodė, kad pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą yra pareiškėjo nepilnametis sūnus L. G.. Todėl pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi O. K. pareiškimą atmetė. Teismas konstatavo, kad priimti palikimą L. G. mama vaiko vardu galėjo per tris mėnesius nuo palikėjo mirties paduodama pareiškimą notaro biurui apie palikimo priėmimą. Tačiau ji šių juridinių veiksmų neatliko, kadangi, nors iškart sužinojo apie sūnaus tėvo mirtį, taip pat žinojo, jog po palikėjo mirties liko begalė skolų, kurias priimti vaiko vardu neketino. Teismas nurodė, kad pareiškėjo mamos valia, susiformavusi iškart po palikėjo mirties, nepakito netgi ir 2017 m. gegužės 10 d. iš VMI darbuotojos sužinojus faktą, jog palikėjui mirus atsirado palikimas – piniginės lėšos. Ji nurodė, kad paaiškėjusio palikimo priėmimas vaiko vardu yra netikslingas, nes priėmus palikimą paduodant pareiškimą, vaikas paveldėtų daugybę, keliskart palikimą viršijančių, skolų, o palikimo priėmimas pagal apyrašą faktiškai reikštų, kad už įvairius dokumentų tvarkymo veiksmus reikėtų sumokėti bemaž palikimą sudarančią sumą, todėl taip pat yra ekonomiškai netikslingas ir visiškai neatitinka vaiko, kuris yra didžiausias palikėjo kreditorius, interesų. Teismas nustatė, kad pareiškėjos įstatyminė atstovė į teismą kreipėsi tik reikalaujama tą padaryti VMI prie LR FM darbuotojos. Jokių objektyvių aplinkybių dėl kurių pareiškėjai būtų susiformavusi neteisinga valia, kuri neatitinka nepilnamečio įpėdinio interesų, apribojusių jos valią vaiko vardu priimti palikimą ar nuo jo atsisakyti, teismas nenustatė. Todėl nenustačius, kad terminas valiai atsisakyti priimti palikimą pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nenustačius, kad pareiškėjos įstatyminės atstovės veiksmais būtų pažeidžiamos vaiko teisės ir teisėti interesai, įvertinęs aplinkybę, jog pareiškimo tenkinimas, vien formaliai įpareigojant O. K. kreiptis į notarę, kad jos susiformavusi valia būtų išreikšta raštu, ją įpareigojant atlyginti notarinio veiksmo dėl tokio kreipimosi tvarkymo išlaidas, kai įstatymas tokios būtinybės nenumato, teismas praleistą terminą atsisakė atnaujinti. Atmetus prašymą atnaujinti terminą paduoti notarui pareiškimą vaiko vardu atsisakyti palikimo, teismas netenkino ir pareiškėjos prašymą duoti išankstinį teismo leidimą tokiam veiksmui atlikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjos O. pareiškimą dėl praleisto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo, nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, išdavimo. Nurodo, kad vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Praleidus terminą valiai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo jo išreikšti, teismo leidimas gali būti išduodamas tik nustačius, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios. Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Taigi, teismo leidimų institutas yra sukurtas tam, kad būtų apsaugoti vaiko interesai. Teismas neįvertino tai, kad neišsprendus mirusiojo J. G. palikimo priėmimo nepilnamečio L. G. vardu klausimo, nėra galimybės notariškai tvarkyti J. G. turto paveldėjimo bylą ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą bei atsiskaityti su kreditoriais, todėl šiuo atveju termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržo kitų asmenų teises, o atnaujinus terminą, priešingai, bus apginti nepilnamečio asmens interesai.Nurodo, kad nepilnametis L. G. yra pirmos eilės, J. G. įpėdinis pagal įstatymą. CK 3.163 straipsnio 1 dalis nustato, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, todėl VMI prie FM, įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į O. K., ir pateikė informaciją, kad norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Todėl teismo motyvas, kad pareiškėjo, įstatyminė atstovė į teismą kreipėsi tik reikalaujama VMI prie FM darbuotojos, yra nepagrįstas. Taigi akivaizdu, kad teismas nagrinėdamas pareiškimą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo, netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino nepilnamečiam asmeniui, atsisakyti priimti palikimą pratęsimą, pažeidė proceso teisės normas, nustatančias įrodymų įvertinimą, todėl turėtų būti naikintina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Atskiruoju skundu kvestionuojamas nutarties, kuria pirmos instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl praleisto termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo, nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, išdavimo, teisėtumas ir pagrįstumas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. G. (b. l. 6), jo pirmos eilės įpėdinis yra nepilnametis sūnus L. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Po palikėjo mirties palikimo, kurį sudarė piniginės lėšos, esančios UAB ,,Swedbank investicijų valdymas“, niekas nepriėmė. Pareiškėja teigia, kad ji žinojo apie J. G. mirtį, tačiau vaiko atžvilgiu palikimo nepriėmė dėl esančių didelių skolų. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Tai yra imperatyvi teisės norma ir įstatyminiai nepilnamečių vaikų atstovai privalo ją vykdyti. Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino šios teisės normos, todėl neteisingai sprendė praleisto termino praleidimo klausimą.Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. CPK nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Teismo nuomone, aplinkybė, jog nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė ir pareiškėja apie tai, jog reikia kreiptis per įstatymo numatytą terminą dėl atsisakymo priimti palikimą nežinojo, todėl ir nesikreipė per tris mėnesius į notarą bei į teismą dėl atsisakymo priimti palikimą leidimo, laikytina svarbia aplinkybe dėl ko buvo praleistas įstatymo numatytas terminas. Pažymėtina ir tai, jog L. G. yra nepilnametis ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turėjo pareigą įgyvendinti jo atstovė pagal įstatymą jo motina O. K.. Tačiau ji per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko ir sprendė, kad kreiptis dėl palikimo atsisakymo nereikia, nes jai buvo žinoma, kad mirusysis J. G. turto neturėjo, o tik turėjo skolinius įsipareigojimus, todėl O. K. stengdamasi apginti savo nepilnamečio sūnaus L. G. interesus ir nesikreipė dėl turto paveldėjimo po J. G. mirties. Įvertinus punktuose 14-16 nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po J. G. mirties buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujintinas.Pagal CPK 580 straipsnio 1 d prašymas dėl teismo leidimo išdavimo yra paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimų dėl leidimų išdavimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Tokiu būdu, šis klausimas apeliacinės instancijos teisme negali būti išspręstas iš esmės. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas dėl termino atnaujinimo išspręstinas iš esmės, o dėl leidimo išdavimo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Tenkinti prašymą dėl pareiškimo atsisakyti priimti palikimą notarui padavimo termino atnaujinimo. Atnaujinti O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą pareiškimui paduoti dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio vaiko L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu po jo tėvo J. G. mirties.
Bylos dalį dėl leidimo išdavimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.