- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-2423-259/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15997-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. G., E. G., AB DNB bankui, UAB „Moment credit“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Bitė Lietuva“, Bigbank AS filialui
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1480-962/2015 pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. G., E. G., AB DNB bankui, UAB „Moment credit“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Bitė Lietuva“, Bigbank AS filialui, antstoliui V. Z., antstoliui M. L., antstolei J. Ž., antstolei G. A., Kauno m. 25-ojo notaro biuro notarei E. J., išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl praleisto termino nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą pagal įstatymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl leidimo nepilnamečiui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsisakyti priimti mirusios motinos A. G. palikimą ir išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusį 2011 m. gruodžio 23 d. mirus jo motinai A. G.. Nurodė, kad 2015 m. birželio 1 d. Kauno apygardos prokuratūroje gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas imtis priemonių, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio M. G. interesai. Iš surinktos medžiagos paaiškėjo, jog po nepilnamečio M. G. mamos A. G. mirties (duomenys neskelbtini) liko jos iki mirties nuosavybės teise valdyta 1/4 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 26 413,00 Eur. Be to, A. G. mirties dieną turėjo ne mažiau kaip 12 646, 36 Eur dydžio įsiskolinimų (neskaičiuojant metinių palūkanų), t. y. ji liko skolinga AB DNB bankui - 2064,26 Eur, 313,98 Eur delspinigių ir 116,10 Eur palūkanų, UAB „Moment credit“ - 461,08 Eur ir 5% metinių palūkanų, UAB „Ūkio banko lizingas“ - 3623,07 Eur ir 6% metinių palūkanų, UAB „Bitė Lietuva“ - 103,91 Eur ir 5% metinių palūkanų bei 196,74 Eur antstolio vykdymo išlaidų, Bigbank AS filialui - 5767,22 Eur ir 5 % metinių palūkanų. Dėl skolų A. G. 1/14 buto dalis ir visos sąskaitos bankuose areštuotos. Vertinant A. G. palikimą matyti, kad palikti įsiskolinimai (ne mažiau 12646,36 Eur) akivaizdžiai viršija 1/4 dalį buto vertės (6 603, 25 Eur), todėl paveldimo turto balansas yra neigiamas ir jo priėmimas pažeistų nepilnamečio teises ir teisėtus interesus. Po mamos mirties M. G. gyvena su tėvu E. G., kuris su mirusiąja buvo išsituokęs ((duomenys neskelbtini)). Mirusioji A. G. testamento parašiusi nebuvo, todėl po jos mirties pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis kartu su pilnamete sese E. R. paveldėti A. G. turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises įgijo teisę nepilnametis M. G.. Po A. G. mirties nei vienas pilnametis asmuo į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM kreipusis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus buvo gauti nepilnamečio M. G. ir jo tėčio E. G. paaiškinimai, jog atsisako priimti palikimą po A. G. mirties, nes jos palikti įsiskolinimai yra didesni už paveldimą turtą. M. G. yra nepilnametis, jo interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti turi pareigą įgyvendinti jo tėvas E. G., tačiau pastarasis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą neišreiškė nepilnamečio sūnaus valios dėl palikimo priėmimo, atsisakymo ar nepriėmimo, į teismą dėl leidimo gavimo atsisakyti priimti palikimą nesikreipė ir ateityje to daryti neketina. Esant tokiai situacijai, nėra galimybės notariškai tvarkyti A. G. turto paveldėjimo bylą ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju nepilnametis M. G. praleido terminą gauti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas nepilnamečiu, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 str.), o jo įstatyminis atstovas E. G. laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atnaujino Kauno apygardos prokuratūrai, ginančiai viešąjį interesą, terminą nepilnamečio M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti jo motinos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą; taip pat teismas išdavė leidimą Kauno apygardos prokuratūrai, ginančiai viešąjį interesą, atsisakyti priimti nepilnamečio M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu jo motinos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2011 m. gruodžio 23 d., palikimą pagal įstatymą.
Teismas nurodė, kad šiuo atveju įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas nepilnamečio M. G. vardu atsisakyti priimti po jo motinos A. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi 2012 m. kovo 23 d. ir yra parleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo atsisakymo. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėja apie tai, jog yra neišspręstas (duomenys neskelbtini) mirusios A. G. turto paveldėjimo klausimas nepilnamečio M. G. vardu bei apie jai kylančią pareigą nepilnamečio M. G. vardu pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo atsisakymo sužinojo tik 2015 m. birželio 1 d., gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą imtis priemonių, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio M. G. interesai, laikytina svarbia, nes dėl jos pareiškėja objektyviai negalėjo įgyvendinti nepilnamečio M. G. teisių. Taip pat, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, jog M. G. yra nepilnametis ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turėjo pareigą įgyvendinti jo tėvas E. G., tačiau pastarasis per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko. Be to, teismas įvertino tai, kad neišsprendus mirusiosios A. G. palikimo priėmimo nepilnamečio M. G. vardu klausimo nėra galimybės notariškai tvarkyti A. G. turto paveldėjimo bylą ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą bei atsiskaityti su kreditoriais, bei tai, jog nėra asmenų, priėmusių mirusios A. G. palikimą, todėl šiuo atveju termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai nesuvaržytų kitų asmenų teisių, o atnaujinus terminą, bus apginti nepilnamečio asmens interesai. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, jog pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nepilnamečio M. G. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po A. G. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgdamas į prioritetinę vaiko teisių gynybą, šį terminą atnaujino.
Taip pat teismas nustatęs, kad M. G. paveldimo turto balansas yra akivaizdžiai neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą, sprendė, jog kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus, todėl pareiškėjos prašymą patenkino bei išdavė teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip: atnaujinti terminą nepilnamečiui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti jo motinos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą; nutarčiai įsiteisėjus, leisti nepilnamečiui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti jo motinos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad skundžiama nutartis iš esmės yra teisinga, tačiau negali būti vykdoma, kadangi Kauno apygardos prokuratūra nėra ir negali būti nepilnamečio M. G. įstatyminiu atstovu. M. G. turi tėvą E. G., kuriam tėvo valdžia neapribota ir jis yra pilnateisis įstatyminis vaiko atstovas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, kurį šiuo atveju gali sudaryti pats 16 metų turintis M. G. su įstatyminio atstovo E. G. sutikimu. Teismas skundžiama nutartimi leidimą išdavė ir terminą atnaujino ne pačiam nepilnamečiui M. G., bet Kauno apygardos prokuratūrai, ginančiai viešąjį interesą. Apeliantė pažymi, kad šiuo atveju viešasis interesas buvo ginamas ne siekiant atstovauti nepilnamečio interesus, o atstovaujant valstybės interesus, kadangi neišsprendus nepilnamečio M. G. paveldėjimo priėmimo ar atsisakymo nuo paveldėjimo klausimo nebuvo galimybės paveldimam turtui pereiti valstybės nuosavybėn ir tuo buvo daroma žala valstybei bei likusiems kreditoriams.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl leidimo nepilnamečiui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsisakyti priimti mirusios motinos A. G. palikimą ir išduoti leidimą nepilnamečiui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsisakyti priimti mirusios motinos A. G. palikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino ir atnaujino Kauno apygardos prokuratūrai, ginančiai viešąjį interesą, terminą nepilnamečio M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti jo motinos A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą, šiai nutarčiai įsiteisėjus, teismas išdavė leidimą Kauno apygardos prokuratūrai, ginančiai viešąjį interesą, atsisakyti priimti nepilnamečio M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu jo motinos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.
Pareiškėja atskirajame skunde nekelia klausimo dėl pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo dėl termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, t. y. dėl ginčo esmės, tačiau nesutinka tik su tuo, kad skundžiama nutartis negali būti vykdoma. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atnaujino terminą ir leidimą išdavė ne pačiam nepilnamečiui M. G., bet Kauno apygardos prokuratūrai, ginančiai viešąjį interesą, nors Kauno apygardos prokuratūra nėra ir negali būti nepilnamečio M. G. įstatyminiu atstovu. Apeliacinės instancijos teismas su pareiškėjos atskirajame skunde nurodomais argumentais sutinka iš dalies.
Bylos dėl teismo leidimų išdavimo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 d. 14 p.). Jų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar prašymu (CPK 443 str. 4 d.). Kadangi palikimą nepilnamečio vaiko vardu priima ar atsisako priimti tėvai (globėjai), jie ir turėtų būti pareiškėjai, besikreipiantys į teismą dėl leidimo išdavimo. CK 3.163 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras, taigi, šie subjektai gali būti pareiškėjai tais atvejais, kai tėvai nesikreipia dėl leidimo išdavimo.
Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.50, 5.60 str.). Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas. Ši CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tėvai, nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros negali būti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimą pagal CK 3.163 straipsnį. Dėl tokių pareigų nevykdymo tėvams gali kilti atsakomybė bendraisiais civilinės teisės pagrindais. Jau buvo minėta, kad nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 str. 4 d.), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti.
Nors nepilnametis yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 str.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nurodomais argumentais, jog palikimo atsisakymo vienašalį sandorį šiuo atveju gali sudaryti pats 16 metų turintis M. G. su įstatyminio atstovo E. G. sutikimu. Pažymėtina, kad CK 3.188 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nedaroma išimčių dėl dalinio veiksnumo nepilnamečių. Be to, ši norma yra speciali kitų CK normų atžvilgiu, ir CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte konkrečiai nurodyta, kad teismo leidimas yra reikalingas tiek priimant, tiek atsisakant priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai gali būti užtikrinamas būtent teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Tokiu atveju CK 2.8 straipsnio norma, kurioje nustatyta, kad nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą, netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos Nr. AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
Taip pat pažymėtina, kad nepilnamečių paveldėjimo atvejais tėvai paveldėtą turtą tvarko uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Šios teisės turinys kinta priklausomai nuo vaiko amžiaus, nes tik dėl amžiaus ir su juo susijusio veiksnumo apribojimo vaikas negali be atstovo pats įgyti, įgyvendinti ar atsisakyti teisių ir pareigų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą gali tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, arba, esant interesų konfliktui, teismo paskirtas globėjas (CK 3.188 str. 2 d.). Įstatymo nenumatyta, kad tuo atveju, kai interesų konflikto ir tėvų teisės apribojimo nėra, nepilnamečio vardu palikimą galėtų priimti ar atsisakyti priimti kitas asmuo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, jog terminas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio M. G. vardu atnaujinamas bei leidimas nepilnamečio M. G. vardu atsisakyti priimti jo motinos A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą išduodamas nepilnamečio M. G. įstatyminiam atstovui E. G. (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Atnaujinti nepilnamečio M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminiam atstovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą nepilnamečio M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti jo motinos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.
Leisti nepilnamečio M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminiam atstovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti nepilnamečio M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu jo motinos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą.