- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- e2-81-934/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01071-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mistero LT“
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mistero LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mistero LT“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinis socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Mistero LT“ (toliau – atsakovė) bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovės UAB „Mistero LT“ įsiskolinimas VSDF biudžetui 2024 m. rugsėjo 26 d. duomenimis yra 12 463,82 Eur, iš jų: 12 393,20 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus ir 70,62 Eur delspinigių.
2. Paaiškino, kad parengė ir per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau – EDAS) atsakovei išsiuntė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo pranešimu įpareigojo atsakovę sumokėti 12 083,24 Eur įsiskolinimą per 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Be kita ko, įspėjo, kad neįvykdžius įsipareigojimų, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Draudėjas informuotas, kad susitarimas nebus sudaromas. Pranešimas EDAS perskaitytas 2024 m. liepos 25 d. Praėjus pranešime nurodytam terminui, įsiskolinimas VSDF biudžetui padengtas nebuvo.
3. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog bendrovė jau ilgą laiką nesumoka įsiskolinimo VSDFV biudžetui, registruoto nekilnojamojo turto neturi, taikytos priverstinio poveikio priemonės nedavė teigiamų rezultatų, sprendimas dėl įsiskolinimo sumokėjimo nebuvo vykdomas, galima daryti išvadą, jog bendrovė patiria finansinius sunkumus ir yra nemoki, todėl jai turi būti iškelta nemokumo (bankroto) byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė iškelti UAB ,,Mistero LT“ nemokumo (bankroto) bylą.
5. Nustatė, kad bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra. Paskutinę finansinę ataskaitą valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui atsakovė yra pateikusi už 2022 m., tuo metu turėjo turto už 1 121 812 Eur, o per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų už 460 186,00 Eur. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo įteiktas tinkamai, tačiau atsiliepimo į pareiškimą atsakovė nepateikė (teikė tik prašymus atidėti paskirtus posėdžius dėl bankroto bylos iškėlimo). Nepateikė ir aktualių 2023 m. bei 2024 m. (pareiškimo dėl bankroto gavimo dienai) balansų. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovės turto vykdoma 10 išieškojimo bylų. VSDFV Panevėžio skyriaus pateiktais 2024 m. rugsėjo 26 d. duomenimis, įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 12 463,82 Eur. Viešaisiais VSDFV duomenimis, atsakovė turi 15 704,81 Eur socialinio draudimo skolą.
6. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, t. y., įvertinęs, kad atsakovė turi įsiskolinimų valstybės biudžetui ir kitiems asmenims, likvidaus turto neturi, pradelsti įsiskolinimai nuolat didėja, teismas konstatavo, jog galimybė, kad finansiniai sunkumai bus įveikti, mažai tikėtina. Nesant pagrindo tikėtis, kad bendrovė ateityje gali atstatyti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, nėra teisinio pagrindo atsisakyti iškelti nemokumo (bankroto) bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė UAB ,,Mistero LT“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nutarė iškelti apeliantei bankroto bylą iš esmės remdamasis tik prielaidomis, kadangi neturėjo visų bendrovės finansinę padėtį apibendrinančių duomenų.
7.2. Bendrovė atitinka gyvybingo juridinio asmens sąvoką. Nuo pat įsteigimo vykdo mažmeninę internetinę prekybą buitine technika ir elektronika visoje Europoje. Prekyba vykdoma per internetines parduotuves www.pigu.lt, www.emag.ro, www.ubaldi.com. Su finansiniais sunkumais bendrovė susidūrė 2023 m. pabaigoje, todėl 2023 m. finansiniuose dokumentuose užfiksuotas nuostolis, tačiau veikla ir toliau vykdoma. Tiek 2022 m., tiek ir 2023 m. bendrovės veiklos apyvarta viršijo 1 mln. Eur (2022 m. – 1 778 065 Eur, 2023 m. – 1 433 719 Eur).
7.3. Šiuo metu bendrovė koncentruojasi į skolų mažinimą ir efektyvesnį pagrindinės veiklos tęstinumą. Tai patvirtina kartu su atskiruoju skundu teikiami buhalteriniai duomenys, iš kurių matyti, kad įsiskolinimas kreditoriams yra sistemingai mažinamas: 2023 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimai sudarė – 934 679,73 Eur; 2024 m. birželio 30 d. įsiskolinimai sudarė – 951 072,90 Eur; 2024 m. lapkričio 25 d. įsiskolinimai sudarė – 433 913,60 Eur. Iki 2024 m. pabaigos yra ketinama įsiskolinimus sumažinti dar 200 000 Eur, su kreditoriais yra derinami skolų mokėjimo grafikai.
7.4. UAB „Ambrela“ yra pateikusi prašymą perimti apeliantės skolą VSDFV Panevėžio skyriui ir jei jis šį prašymą tenkins, bendrovė nebeturės pradelstų mokestinių įsipareigojimų Lietuvoje. Bendrovė taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų atgaunant skolas iš debitorių. Kaip matyti iš 2023 m. balanso, per vienerius metus gautinos sumos sumažėjo nuo 936 036 Eur iki 671 767 Eur.
7.5. Kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys patvirtina, kad: 1) bendrovė vykdo veiklą ir veiklos nuostolis mažėja; 2) nors bendrovė ir turi įsipareigojimų kreditoriams, tačiau jie reikšmingai mažinami ir neauga. Taigi, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti bendrovę nemokiu juridiniu asmeniu ir kelti bankroto bylą.
7.6. Apeliantės nuomone, kreditorių interesai geriau bus užtikrinti neiškėlus bankroto bylos, o leidus bendrovei tęsti ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Bendrovės veiklos specifika lemia, kad ji neturi tiek likvidaus turto, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus bankroto byloje. Didžiąją dalį turto sudaro nematerialus turtas (programinė įranga), kuris rinkoje nebūtų likvidus turtas ir gautinos sumos iš debitorių. Vienintelė galimybė patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų – veiklos tęstinumas ir apyvartinių lėšų generavimas, procesų dėl skolų išieškojimo iš debitorių pradėjimas, kas užima laiko, bet būtų veiksmingas kreditorių interesams užtikrinti. Taigi, neiškėlus bankroto bylos atsiras didesnė tikimybė atsiskaityti su kreditoriais (kas yra atliekama ir šiuo metu – per pusę metų padengta net 54,18 proc. finansinių reikalavimų).
7.7. Didžiųjų apeliantės kreditorių reikalavimai yra apsaugoti nekilnojamojo turto įkeitimu ir (ar) asmeniniu akcininkų laidavimu (Kredito unija Saulėgrąža, UAB ,,Elektroninių pinigų bitė“, AS Citadelė banko Lietuvos filialas), todėl neiškėlus bankroto bylos, o suteikus galimybę tęsti veiklą, šių kreditorių interesai bet kokiu atveju nebus pažeisti.
7.8. Nors nemokumo (bankroto) bylą inicijavo kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius, tačiau šiam kreditoriui yra pateiktas UAB „Ambrela“ prašymas perimti apeliantės skolą. Taigi, šio kreditoriaus teisės gali būti apgintos ir kitu būdu, o ne tik keliant bendrovei bankroto bylą. Kol nėra išspręstas UAB „Ambrela“ prašymas, VSDFV Panevėžio skyriui neturėtų būti suteikta teisė naudotis ultima ratio (kraštutinė priemonė) gynybos priemone.
7.9. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas apeliantės veiklos išsaugojimui. Bendrovė nepatyrė tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos, ar, neegzistuotų galimybė atkurti įprastą veiklos vykdymą bei stabilizuoti bendrovės finansinę būklę. Bankroto bylos iškėlimas bendrovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą ir mažina skolas kreditoriams, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesui gauti finansinių reikalavimų patenkinimą.
Atsiliepimas
8. VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
8.1. VSDFV Panevėžio skyrius, susipažinęs su UAB „Mistero LT“ atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais, su jais nesutinka ir jiems nepritaria.
8.2. VSDFV Panevėžio skyriaus nuomone, UAB „Mistero LT“ turėjo galimybę rinkti duomenis, atsiskaityti su kreditoriumi, teikti susitarimų pasiūlymus dar iki VSDFV Panevėžio skyriaus kreipimosi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau minėtų veiksmų nesiėmė. Trečiojo asmens UAB „Ambrela“ pateiktas prašymas VSDFV Panevėžio skyriui, nesudarė pagrindo UAB „Mistero LT“ nevykdyti Vilniaus apygardos teismo nustatytų reikalavimų ir pateikti atsiliepimą bei finansinę padėtį apibūdinančius duomenis.
8.3. UAB „Mistero LT“ įsiskolinimas VSDF biudžetui per laikotarpį nuo nemokumo proceso inicijavimo kas mėnesį tik didėja. 2024 m. gruodžio 9 d. duomenimis UAB „Mistero LT“ įsiskolinimas VSDF biudžetui yra 15 704,81 Eur, iš jų 15 332,62 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus, 372,19 Eur delspinigių. Priskaičiuojamos įmokos nėra mokamos, paskutinį kartą 2 237,76 Eur įmoka gauta 2024 m. rugpjūčio 19 d.
8.4. Bendrovės negalėjimas laiku atsiskaityti su kreditoriais yra neginčijamas faktas. UAB „Mistero LT“ įsiskolinimas VSDF biudžetui ne mažėja, o didėja, tai patvirtina ilgiau nei tris mėnesius besitęsiančius UAB „Mistero LT“ finansinius sunkumus ir bendrovės nemokumą.
8.5. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viešai skelbiamais duomenimis, bendrovės deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka 2024 m. gruodžio 9 d. duomenimis yra 14 755,31 Eur, tačiau atskirajame skunde bei prie jo pridėtuose dokumentuose, t. y. kreditorių sąraše, įsiskolinimas VMI nėra nurodytas, todėl kyla pagrįstų abejonių ar apeliantės pateiktas kreditorių sąrašas yra tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iškelti UAB ,,Mistero LT“ nemokumo (bankroto) bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė: 1) 2024 m. lapkričio 27 d. pelno (nuostolių) ataskaitą už 2023 m.; 2) 2024 m. lapkričio 27 d. balansą už 2023 m.; 3) bendrovės kreditorių sąrašą; 4) 2024 m. lapkričio 20 d. UAB ,,Ambrela“ prašymą VSDFV Panevėžio skyriui dėl UAB ,,Mistero LT“ skolos perėmimo; 5) informaciją apie vykdomą internetinę prekybą.
12. VSDFV Panevėžio skyrius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė pagal 2024 m. gruodžio 31 d. duomenis atnaujintą VSDFV lėšų finansinę ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys apie apeliantės skolos dydį, kuris nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. padidėjo.
13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad apeliantės bei VSDFV Panevėžio skyriaus pateikti duomenys, gali būti svarbūs, sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo, taip pat, nenustatęs apeliantės ar VSDFV Panevėžio skyriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis). Be to, apie susidariusį įsiskolinimą VSDFV Panevėžio skyriui apeliantei yra žinoma, o VSDFV Panevėžio skyrius su naujais įrodymais nagrinėjamoje byloje turėjo galimybę susipažinti, todėl naujų įrodymų, kurie pateikti kartu su atskiruoju skundu, priėmimas ne tik neužvilkins bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeis šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų.
Dėl pagrindo iškelti UAB ,,Mistero LT“ bankroto bylą (ne)buvimo
16. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrovė nėra gyvybinga. Teigia, kad ji susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, toliau vykdo veiklą, mažina skolas ir turi galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nutarė iškelti bankroto bylą bendrovei remdamasis prielaidomis, t. y. neturėdamas visų duomenų apie jos finansinę būklę. Pažymėjo, kad konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su bendrovės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas turėtų būti teikiamas sąlygų sudarymui bendrovei tęsti veiklą.
17. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas).
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
20. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023).
21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė turi finansinių sunkumų, ar kad nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau ginčas iš esmės kyla dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo ir gyvybingumo sąlygos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo ir gyvybingumo sąlygos.
22. Minėta (žr. šios nutarties 18 punktą), kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Vertinant apeliantės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į šios nutarties 20 punkte nurodytą išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne balanse įrašytą, bendrovės turimo turto vertę.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Mistero LT“ įregistruota 2020 m. rugsėjo 30 d. Jos vadovu nuo 2020 m. gruodžio 14 d. yra I. D. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonių apeliantės vardu taip pat nėra registruota.
24. Remiantis byloje pateikto 2024 m. liepos 31 d. UAB ,,Mistero LT“ balanso už 2022 m. duomenimis, bendrovės turtas 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 121 812 Eur (ilgalaikis turtas – 173 395 Eur (materialusis turtas – 64 554 Eur; kitas ilgalaikis turtas – 108 841 Eur); trumpalaikis turtas – 948 417 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 039 872 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 579 686; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 460 186 Eur). Iš apeliantės 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ji gavo 34 580 Eur pelno.
25. Remiantis kartu su atskiruoju skundu byloje pateikto 2024 m. lapkričio 27 d. balanso už 2023 m. duomenimis, bendrovės turtas 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 882 215 Eur (ilgalaikis turtas 206 405 Eur (materialusis turtas – 63 610 Eur; nematerialusis turtas – 142 795 Eur); trumpalaikis turtas – 675 811 Eur (per vienerius metus gautinos sumos – 671 767 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 4 044 Eur)). mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 934 680 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 756587; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 178 093 Eur). Iš apeliantės pateiktos 2024 m. lapkričio 27 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ji patyrė 134 405 Eur nuostolį.
26. Remiantis viešai skelbiamais VSDFV duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad bendrovė turi 4 darbuotojus. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad apeliantė skolinga VMI bei VSDFV ir šie įsiskolinimai nuosekliai didėja. Įsiskolinimas VMI 2025 m. sausio 6 d. sudaro – 14 755,31 Eur (www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine nepriemoka). Įsiskolinimas VSDFV 2025 m. sausio 6 d. sudaro – 16 105,87 Eur (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/).
27. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovės turto vykdoma 10 išieškojimo bylų: antstolė A. P. UAB „ACE LOGISTICS“ ir asociacijos Lietuvos antstolių rūmų naudai vykdo 3 119,43 Eur sumos išieškojimą; VMI naudai vykdo 14 203,52 Eur, 371,07 Eur, 12 120,11 Eur, 1 741,39 Eur, 49 143,2 Eur ir 32 019,04 Eur sumų išieškojimus; UAB „DPD Lietuva“ naudai vykdo 18 155,22 Eur sumos išieškojimą; UAB „Delamode Baltics“ naudai vykdo 3 158,1 Eur sumos išieškojimą, UAB „Venipak Lietuva“ naudai vykdo 1 576,27 Eur išieškojimą.
28. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė internetinių parduotuvių adresu www.pigu.lt, www.emag.ro, www.ubaldi.com ekrano kopijas, kurios, pasak apeliantės pagrindžia, kad ji nuo pat įsteigimo vykdo mažmeninę internetinę prekybą buitine technika ir elektronika visoje Europoje. Taip pat, kreditorių sąrašą, iš kurio pasak apeliantės, matyti, kad įsiskolinimas kreditoriams yra sistemingai mažinamas (2022 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimas sudarė – 934 679,73 Eur; 2023 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimas sudarė – 951 072,90 Eur; 2024 m. lapkričio 25 d. – 433 913,60 Eur (per pusmetį sumažėjo 517 159,30 Eur suma, t. y. 54,18 proc.)). Iki 2024 m. pabaigos apeliantė ketina skolą sumažinti dar 200 000 Eur, teigia, kad kreditoriais yra derinami skolų mokėjimo grafikai.
29. Vertinant apeliantės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (apeliantė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių) matyti, kad jos finansiniai sunkumai nėra laikini. Apeliantė nevykdo įsipareigojimų ne tik kreditoriams, tačiau turi ir įsiskolinimų valstybės biudžetui. Duomenų apie apeliantės įsiskolinimą darbuotojams nėra, tačiau apeliantės skola VMI 2024 m. gruodžio 27 d. duomenimis sudaro 14 755,31 Eur, o skola VSDFV Panevėžio skyriui – 16 161,33 Eur. Nors remiantis finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytais duomenimis, nustatyta, kad nuo 2022 m. iki 2023 m. įsiskolinimų suma nežymiai sumažėjo (2022 m. – 1 039 872 Eur; 2023 m. – 934 680 Eur), tačiau byloje esantys duomenys, be kita ko, patvirtina, kad dalis finansinių įsipareigojimų yra pradelsta, vykdomas priverstinis skolų išieškojimas (žr. šios nutarties 27 punktą).
30. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė lentelę, kurioje nurodytas kreditorių sąrašas bei pavaizduota kaip laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2024 m. kito įsiskolinimų dydis, t. y. skolos suma kreditoriams sumažėjo 54,18 proc., tačiau jame, kaip pagrįstai nurodė VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime, nėra nurodyta kreditorė VMI, bei skolos suma jai, o tai sudaro pagrindą abejoti lentelėje pateiktų duomenų tikslumu ir patikimumu, juolab kad lentelė nėra pasirašyta bendrovės vadovo bei nėra pateikti pirminiai duomenys, pagrindžiantys skolų atsiradimo pagrindą, reikalavimų terminus ar sumokėtos skolos dydį (pvz., atliktų mokėjimo nurodymų), taip pat preliminaraus balanso duomenys už 2024 m. Taigi, vien pateiktos lentelės pagrindu apeliacinės instancijos teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnis).
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad bendrovė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.).
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant objektyvių duomenų, kad apeliantė būtų padengusi skolas kreditoriams, ar iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumą, ar kad antstoliai būtų įvykdę išieškojimus vykdomosiose bylose, nėra pagrindo teigti, jog toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas.
33. Vertinant UAB ,,Mistero LT“ nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į aplinkybę, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę.
34. Remiantis byloje pateiktais finansinės atskaitomybės duomenimis, matyti, kad nors laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2023 m. įsiskolinimų suma ir sumažėjo (2022 m. – 1 039 872 Eur; 2023 m. – 934 680 Eur), tačiau 2023 m. įsipareigojimų suma viršijo bendrovės turtą (2023 m. bendrovės turtas sudarė – 882 215 Eur, o įsipareigojimai – 934 680 Eur). Apeliantės finansinės būklės aktualiu laikotarpiu (nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.) nėra galimybės patikrinti, kadangi apeliantė byloje nepateikė 2024 m. preliminaraus balanso ar pelno (nuostolių) ataskaitos. Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantės įsipareigojimai jau nuo 2023 m. viršija jos turto vertę. Be kita ko, apeliantės turimą turtą iš esmės sudaro trumpalaikis turtas (žr. šios nutarties 24–25 punktus), kuris Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022). Be to, bendrovė neturi pakankamai registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog realiai vykdo savo prievoles. Byloje nustatytos aplinkybės, o būtent, kad apeliantė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų, suponuoja, jog apeliantės veikla nuostolinga, o pajamos nėra pakankamos laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus kreditoriams ir padengti turimus įsiskolinimus. Vien tai, kad UAB ,,Ambrela“ VSDFV Panevėžio skyriui yra pateikusi prašymą dėl apeliantės skolos perėmimo, niekaip nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su jos finansine padėtimi. Net ir tuo atveju jei VSDFV Panevėžio skyrius tenkintų UAB ,,Ambrela“ prašymą, apeliantės finansinė padėtis ženkliai nepasikeistų, kadangi apeliantės skola VSDFV biudžetui sudaro tik 16 161,33 Eur, o bendras skolos dydis kreditoriams, remiantis 2023 m. balanso duomenimis, sudaro 934 680 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantė yra nemoki.
36. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
37. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).
38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą ar bent iš dalies vykdo mokestines prievoles (pvz., užsakymai iš klientų, sąskaitos ir pan.). Minėta (žr. šios nutarties 26 punktą), kad įsiskolinimas VMI 2025 m. sausio 6 d. sudaro – 14 755,31 Eur, o VSDFV – 16 105,87 Eur. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė internetinių parduotuvių adresu www.pigu.lt, www.emag.ro, www.ubaldi.com ekrano kopijas, pagrindžiančias, kad ji vykdo veiklą, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų (pvz., preliminarių skaičiavimų, sutarčių, banko sąskaitų išrašų, klientų užsakymų), kad vykdoma veikla ir iš jos gaunamos pajamos leis atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje pateiktų įrodymų, ar bendrovė turi vykdomų sutarčių (užsakymų), ar sudarinėja naujus sandorius su klientais, gauna naujus užsakymus ir vykdo darbus už kuriuos gauna atlygį, t. y. generuoja pelną, nesudaro pagrindo teigti, jog ji yra gyvybingas juridinis asmuo.
39. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad iki 2024 m. pabaigos ketina skolas kreditoriams sumažinti dar 200 000 Eur ir teigia, jog su kreditoriais yra derinami skolų mokėjimo grafikai, tačiau, viena vertus, byloje nepateikė nei duomenų apie 200 000 Eur pajamas, nei el. laiškų ar raštų, kuriais derinami skolų grąžinimo klausimai. Kita vertus, tai nepaneigia byloje pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų, kurie pagrindžia, kad apeliantės turimi įsiskolinimai viršija turimo turto vertę ir ji nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
40. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, įvertinus tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą, įsiskolinimams nemažėjant, taip pat atsiradus bendrovės skolai valstybės biudžetui, konstatuojama, kad bendrovė negali būti laikoma gyvybinga įmone, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Taigi, apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, kad negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).
41. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).
42. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
43. Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė UAB ,,Mistero LT“ nemokumo (bankroto) bylą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.