Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-07 · Civilinė byla Nr. 2S-791-178/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-07
Bylos Nr.
2S-791-178/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-04510-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
M. Š.
Atsakovas
R. D.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto aštuntojo notarų biuro
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-791-178/2012
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04510-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei R. D. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo asmenine nuosavybe, nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir jų panaikinimo, nekilnojamųjų daiktų teisinės registracijos panaikinimo bei turto priteisimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto aštuntojo notarų biuro notarė R. Š., valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1079 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini); pripažinti mirusiajai M. Š. Vilniaus miesto aštuntajame notarų biure notarės R. Š. 2009 m. spalio 26 d. išduotą nuosavybės teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ir jį panaikinti; pripažinti atsakovei R. D. Vilniaus miesto aštuntojo notarų biure notarės R. Š. 2009 m. spalio 27 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. R1-2271, į ¾ palikimo dalis mirusiajai M. Š., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto ½ dalį bendro 0,1079 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ir jį panaikinti; priteisti ieškovui iš atsakovės R. D. 3/8 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas – 0,1079 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini); panaikinti 3/8 dalių žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1079 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenis tvarko valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas atsakovės R. D. vardu. Minėto ieškinio pagrindu teisme iškelta civilinė byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi byla sustabdyta, kol Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą dėl M. Š. pripažinimo neveiksniu. Teismas nurodė, kad teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme 2011 m. lapkričio 14 d. buvo iškelta civilinė byla dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu. Teismo vertinimu, išnagrinėti šios civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta civilinė byla dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu nėra galimybės, nes pareiškimo dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu priėmimas ir civilinės bylos iškėlimas patvirtina, kad yra medicininių duomenų apie ieškovo psichikos sutrikimą (CPK 465 str.). Ar tas psichikos sutrikimas apsunkina ieškovo galimybes suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei ieškovui išreikšti tikrąją savo valią šioje civilinėje byloje, paaiškės tik išnagrinėjus civilinę bylą dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu. Todėl teismas sprendė, kad civilinė byla yra stabdoma, nurodomas sustabdymo pagrindas – CPK 163 straipsnio 3 punktas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

Teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme yra iškelta dar viena byla pagal ieškovo šioje byloje ieškinį atsakovei R. D. dėl iškeldinimo. Šioje byloje taip pat buvo keliamas klausimas dėl bylos sustabdymo, tačiau teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą motyvuodamas tuo, kad nėra aiškios medicininės prielaidos šalį pripažinti neveiksnia. Šioje byloje taip pat nėra pateikti medicininiai duomenys, patvirtinantys ieškovo psichikos sutrikimą ir galintys būti pagrindu dėl jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Teismas CPK 163 straipsnio 3 punktą taikė formaliai, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkto sustabdymo pagrindas taikomas, kai tarp nagrinėjamų bylų yra prejudicinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Teismas, stabdydamas bylą, privalėjo įsitikinti, ar iš tikrųjų egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ar nesustabdžius bylos nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo bei nepažeis kitų joje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų. Ieškovo manymu, teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą bei gauti asmens psichikos būklę patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar yra medicininės prielaidos šalį pripažinti neveiksnia. Civilinėje byloje Nr. 2-6436-130/2011 esančiuose medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog ieškovas negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Priešingai, iš nurodytoje byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ieškovas yra sąmoningas, komandas vykdo, į situacinius klausimus atsako.Teismas neįvertino aplinkybės, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo asmuo pripažįstamas neveiksniu (CK 2.10 str. 1 d., CPK 468 str. 1, 4 d., 279 str. 1 d.), negalima teigti priešingai. Nesant ieškovo psichinę būklę patvirtinančių dokumentų ir medicininių prielaidų pripažinti ieškovą neveiksniu, teismas nepagrįstai sustabdė nagrinėtą bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog bylos sustabdymas remiantis CPK 163 straipsnio 3 punktu yra galimas vien tik esant prejudiciniam ryšiui tarp bylų, kadangi nurodytu pagrindu bylos gali būti stabdomos esant ir ,,kitam tiesioginiam teisiniam ryšiui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Teismų praktikoje tiesioginiu teisiniu ryšiu pripažįstamos situacijos, kai kitoje byloje nustatyti faktai turi teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Atsakovės teigimu, jei civilinėje byloje yra pripažįstama, jog kitoje byloje šalis yra pripažįstama neveiksnia, tai yra pagrindas ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą ir civilinę bylą užbaigti (CPK 269 str. 1 d. 2 p.). Jei tokia situacija paaiškėja apeliacinėje ar kasacinėje instancijoje tai sudaro pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtu ir bylą nutraukti dėl esminio procesinės teisės pažeidimo (CPK 326 str., 359 str.). Nurodytų argumentų pagrindu mano, kad civilinėje byloje dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu nustatytinos aplinkybės ir pats teismo sprendimas turi esminės reikšmės sustabdytai bylai, nes tai nulemia vienos iš šalių šioje byloje procesinį veiksnumą ir kartu būsimo teismo sprendimo teisėtumą. Teigia, kad teisės doktrinoje tokie atvejai taip pat yra aptarti - Civilinio proceso kodekso komentare yra teigiama, kad nustačius medicininių prielaidų pripažinti šalį neveiksnia buvimą, byla turėtų būti sustabdoma CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu – kol bus išnagrinėta kita byla dėl asmens pripažinimo neveiksniu, nagrinėjama CPK XXVIII skyriaus nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso komentaro I dalis. Bendrosios nuostatos, Pirmas Tomas, Autorių kolektyvas, Justitia, 2004 m., 378 psl.). Kadangi priimant skundžiamą nutartį ieškovo teisės pažeistos nebuvo, mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad teismas turėjo gauti dokumentus, patvirtinančius ieškovo psichikos būklę, nes CPK nėra numatyta pareigos šaliai įrodyti reikalavimo kitoje byloje pagrįstumą siekiant sustabdyti civilinę bylą. Priešingai, turi būti įrodinėjamas ryšys tarp dviejų civilinių bylų ir vienoje byloje nustatomų faktų reikšmė teismo sprendimui kitoje byloje. Atsakovės teigimu, civilinės bylos iškėlimo faktas dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu patvirtina prielaidas, kad yra medicininiai dokumentai patvirtinantys jo neveiksnumą, o kartu ir pagrindą sustabdyti nagrinėjamą bylą, kol bus nuspręsta dėl ieškovo veiksnumo. Atsakovė neturėjo pareigos teismui įrodyti medicininių prielaidų buvimo pripažinti ieškovą neveiksniu, o teismui buvo žinoma apie agresyvų ir neprognozuojamą ieškovo elgesį, iš kurio buvo galima spręsti apie ieškovo nesugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei apie ieškovo pavojų aplinkiniams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti iš esmės taip pat taikomos šios reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme taisyklės (CPK 338 str.).

Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas.

Nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo asmenine nuosavybe, nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir jų panaikinimo, nekilnojamųjų daiktų teisinės registracijos panaikinimo bei turto priteisimo. Paaiškėjus, kad pagal atsakovės šioje byloje pareiškimą apeliantui yra iškelta civilinė byla dėl pripažinimo neveiksniu, apylinkės teismas nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu (kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka). Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai sustabdė bylą. Taigi, apeliacijos dalykas yra procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylos sustabdymą, aiškinimas ir taikymas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos sustabdymas reiškia procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, atsižvelgiant į bylos sustabdymo pagrindus, įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje įtvirtintas ne teismo įpareigojimas, o teisė sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2005; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008).

CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005 yra nurodęs, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tačiau jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kitose kasacinio teismo nutartyse taip pat nuosekliai laikomasi praktikos, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje T. N. S. v. V. M., byla Nr. 3K-3-942/2000; 2001 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje J. O. v. UAB „Presas“, E. T., M. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-880/2001; 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“ ir kt., byla Nr. 3K-7-248/2002; kt.). Tokios pat esminės teisminės praktikos taisyklės suformuluotos ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje konstatuojant, jog tam, kad būtų galima sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu, byloje turi būti nustatyta, kad nėra galimybės išspręsti nagrinėjamos civilinės bylos dėl to, kad kitoje civilinėje, administracinėje ar baudžiamojoje byloje nustatinėjamos tokios aplinkybės, kurių nenustačius, negalima teisingai išspręsti nagrinėjamos bylos. Situacija, kai nagrinėjamoje byloje yra galimybė nustatyti visas reikšmingas aplinkybes pagal suformuluotą ieškinio faktinį pagrindą, neatsižvelgiant į kitoje byloje nustatinėjamas aplinkybes pagal joje suformuluotus šalių reikalavimus, vertinama kaip nesudaranti kliūčių išnagrinėti bylą ir nesudaranti pagrindo sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-898/2009, 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1019/2009, 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1016/2009).

Taigi, skundžiamos nutarties pagrįstumas vertintinas minėtų teisminės praktikos taisyklių kontekste.

Visiškai akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje ir byloje dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu tiek nagrinėjimo dalykai, tiek bylose tirtinos aplinkybės yra visiškai skirtingos, Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad byloje dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio nustatinėtinų faktinių aplinkybių aspektu, nes šios aplinkybės gali būti nustatytos nepriklausomai nuo to, kokios aplinkybės bus nustatytos byloje dėl pripažinimo neveiksniu. Taigi, kiekviena iš šių bylų gali būti išnagrinėta ir priimti procesiniai sprendimai nepriklausomai viena nuo kitos. Šiame kontekste atmestini atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad šios bylos nesustabdymas lemtų ieškinio palikimą nenagrinėtu CPK 269 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu - kaip teisingai šiuo aspektu teigiama atskirajame skunde, asmuo pripažįstamas neveiksniu tik nuo teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažįstamas neveiksniu, įsiteisėjimo, tuo tarpu ieškinio padavimo metu ieškovas tokiu pripažintas nebuvo. Kita vertus, taip pat atmestini ir atskirojo skundo argumentai, kad kitoje byloje pagal ieškovo ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo, apylinkės teismas nestabdė bylos dėl ieškovo galimo neveiksnumo (šiuo metu apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė duomenis, kad ir ši byla jau sustabdyta), nes toje byloje priimtas procesinis sprendimas taip pat neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Taip pat atmestini atskirojo skundo argumentai, kad teismas privalėjo tik atidėti bylą ir gauti papildomos medicininės informacijos apie prielaidas pripažinti ieškovą neveiksniu, nes bet kuriuo atveju ieškovo (ne)veiksnumo klausimas nėra nagrinėjimo dalykas šioje byloje. Ieškovą pripažinti neveiksniu atsakovė siekia kitoje byloje, todėl pagrindo reikalauti ieškovo psichikos sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų šioje byloje nebuvo pagrindo. Taigi, apibendrinant galima konstatuoti, jog aptariamos bylos nėra tiesioginiame teisiniame ryšyje ir jose nėra nustatinėjamos aplinkybės, kurios būtų tiesiogiai reikšmingos viena kitai nustatant, ar jose pareikšti reikalavimai yra pagrįsti.

Tačiau, kita vertus, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad bylos dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu baigtis neturi ir neturės jokios įtakos nagrinėjamai bylai. Esant duomenims, kad ieškovui jau yra iškelta byla dėl jo neveiksnumo, galima manyti, kad ieškovo sveikatos būklė gali riboti jam galimybę tinkamai ginti savo interesus, kuo tam tikra prasme būtų pažeidžiamos ir jo paties teisės, be to, jo galimai atlikti veiksmai gali kelti papildomus ginčus ateityje, pavyzdžiui, net ir nesant jam pripažintam neveiksniu, bet jau esant iškeltai dėl to bylai, ieškovui sudarius taikos sutartį neatmestina jos kvestionavimo galimybė sveikatos būklės pagrindu. Tuo tarpu išnagrinėjus bylą dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu ir tokio pareiškimo netenkinus, panašaus pobūdžio abejonėms dėl ieškovo galimybių tinkamai ginti savo interesus pagrindas būtų ženkliai susiaurintas.

Kaip minėta, įstatymas numato galimybę sustabdyti bylą kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ str.). Tai iš esmės numatyta ir CPK 164 straipsnio 4 punkte, t.y. teismas gali bylą sustabdyti tuomet, kai pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Taigi, esminė bylos sustabdymo prielaida yra atsiradusios kliūtys išnagrinėti bylą. Ar tos kliūtys iš tikrųjų kliudo nagrinėti bylą, kiekvienu atveju turi įvertinti teismas. Šiuo atveju dėl virš paminėtų priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos dėl pripažinimo neveiksniu ieškovui iškėlimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti esant kliūtį bylos pagal ieškovo ieškinį apeliantei nagrinėjimui. Tačiau atsižvelgiant į virš minėtą CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatų aiškinimą ir taikymą teisminėje praktikoje bei faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad būtent CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytas bylos sustabdymo pagrindas labiau atitiktų susiklosčiusią situaciją. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos, sustabdydamas bylą, priėmė iš esmės teisingą galutinį procesinį sprendimą aptariamu klausimu, dėl ko skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), tačiau patikslinant bylos sustabdymo pagrindą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336- 338 straipsniais,

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, nustatant, kad byla sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Teisėjas Alvydas Poškus