Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Ales Bukavinienes, Arturo Driuko (teiseju kolegijos pirmininkas ir pranešejas), ir Danutes Gasiunienes teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo ieškovo u˛darosios akcines bendroves „Bistroma“ atskiraji skunda del Kauno apygardos teismo 2009 m. bir˛elio 25 d. nutarties, kuria sustabdyta civiline byla Nr. 2-1659-395/2009, iškelta pagal ieškovo u˛darosios akcines bendroves „Bistroma” ieškini atsakovui Kauno valstybiniam dramos teatrui del nuomos sutarties nutraukimo ir nuostoliu priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

Ieškovas UAB „Bistroma” ieškiniu praše teismo nutraukti 2007 m. lapkricio 10 d. tarp ieškovo ir atsakovo Kauno valstybinio dramos teatro sudaryta valstybes ilgalaikio materialiojo turto terminuota nuomos sutarti del atsakovo kaltes, priteisti ieškovui iš atsakovo 203 960,88 Lt nuostoliu atlyginimo bei procesines palukanas. Ieškinyje nurode, kad išsinuomojo iš atsakovo patalpas, esancias (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikai ir kurias patikejimo teise valdo atsakovas. Ieškovas nurode, kad patalpas išsinuomojo turint tiksla teikti viešojo maitinimo paslaugas. 2008 m. rugsejo 23 d. šalys pakeite nuomos sutarties salygas, susijusias su išnuomotu plotu (suma˛ino), nuomos kaina (suma˛ino) bei nustate, jog ieškovas viešojo maitinimo paslaugas gales teikti tik teatro darbuotojams ir teatro lankytojams. Ieškovas pa˛ymejo, jog atsakovas patalpose, kurios neatsiejamai susietos su išnuomotomis patalpomis, vykde rekonstrukcijos darbus, trukde kavines lankytojams patekti i patalpas, neleido ieškovui reklamuoti kavine. Šios aplinkybes nebuvo ˛inomos ieškovui sudarant nuomos sutarti. Be to, ieškovas u˛ savo lešas vykde išsinuomotu patalpu remonto darbus. Ieškovas praše atsakovo sudaryti tinkamas salygas teikti maitinimo paslaugas, taciau Kauno valstybinis dramos teatras šiu prašymu nevykde. UAB „Bistroma” nuomone, atsakovas ir toliau nevykdo nuomos sutarties salygu, del atsakovo vykdomu rekonstrukcijos darbu bei sudarytu kliuciu sudetinga tiekti produkcija kavinei ir gauti pelna. Del atsakovo neteisetu veiksmu ieškovas patyre 78 568,88 Lt ir 16 946,20 Lt tiesioginiu išlaidu, negavo 43 123,08 Lt ir 65 322,72 Lt pelno. Esant tokioms aplinkybems, ginco sutartis turi buti nutraukta del atsakovo kaltes, o ieškovui turi buti atlyginta padaryta ˛ala.

Paskyrus byla nagrineti parengiamajame teismo posedyje, paaiškejo, kad atsakovas Kauno valstybinio dramos teatras Kauno miesto apylinkes teisme pareiške reikalavimus: 1) nutraukti su UAB „Bistroma” 2007 m. lapkricio 10 d. sudaryta terminuota ginco nuomos sutarti, priteisti iš UAB „Bistroma“ 33 730,24 Lt nesumoketo nuomos mokescio ir procesines palukanas. Ieškini grinde tuo, kad UAB „Bistroma“ isiskolinimas u˛ nuomojamas patalpas per laikotarpi nuo 2008 m. baland˛io men. iki 2009 m. baland˛io men. sudaro 33 730,24 Lt. UAB „Bistroma“, nemokedama nuomos mokescio, iš esmes pa˛eide sutarti, todel Kauno valstybinio dramos teatras igijo teise nutraukti sutartinius santykius.

Bylos nagrinejimo iš esmes metu atsakovo atstovas pateike teismui prašyma sustabdyti civiline byla, kadangi Kauno miesto apylinkes teisme nagrinejama tarp tu paciu šaliu su nagrinejama byla susijusi kita civiline byla, kurioje priimtas sprendimas tures esmine reikšme nagrinejamai bylai. Tuo paciu atsakovo atstovas praše teismo nagrinejamoje byloje reikalavima del sutarties nutraukimo išskirti ir perduoti nagrineti i kita tarp tu paciu šaliu Kauno miesto apylinkes teisme nagrinejama civiline byla.

Ieškovas UAB „Bistroma“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. bir˛elio 25 d. nutarti panaikinti. Skunda grind˛ia šiais motyvais:

1) Ieškovas atsisake moketi nuomos mokesti butent del atsakovo neteisetu veiksmu, t.y. del atsakovo trukdymo naudotis išsinuomotomis patalpomis. Todel tik išnagrinejus šia byla, galima nagrineti Kauno miesto apylinkes teisme nagrinejamoje civilineje byloje Nr. 2-13063-221/2009 pareikšta reikalavima del nesumoketo nuomos mokescio priteisimo.

2) Tuo atveju, jeigu nagrinejamoje byloje butu patenkintas reikalavimas nutraukti nuomos sutarti del atsakovo kaltes, o Kauno miesto apylinkes teisme byla butu išnagrineta ir atsakovui iš ieškovo butu priteistas nesumoketas nuomos mokestis, Kauno miesto apylinkes teisme u˛baigta civiline byla reiketu atnaujinti.

3) Nagrinejama byla yra iškelta anksciau u˛ Kauno miesto apylinkes teisme iškelta civiline byla Nr. 2-13063-221/2009, todel ji negali buti stabdoma.

4) Atsakovas galejo savo reikalavimus reikšti nagrinejamoje byloje, paduodamas priešieškini, taciau to nepadare, o pareikšdamas susijusius reikalavimus kitame teisme, samoningai u˛vilkino bylos nagrinejima.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas nedraud˛ia atsakovui laisvai pasirinkti teismines gynybos pozicija pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus - paduoti atsiliepima i ieškini arba priešieškini. Atsakovui nepadavus priešieškinio nagrinejamoje byloje, nera procesiniu kliuciu pradeti atskira procesa ir šiuos reikalavimus pareikšti pagal bendrasias teismingumo taisykles. Tai, kad kitame procese paduotas procesinis dokumentas pagal savo turini atitinka priešieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 143 str. 2 d.), nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ši ieškini. Tai, kad byloje nereiškiamas priešieškinis, o analogiškas pagal turini procesinis dokumentas, pavadintas ieškiniu, paduodamas kitame procese ir prašoma stabdyti anksciau iškelta civiline byla CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu (tarp nagrinejamos civilines bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinetoje civilineje byloje yra prejudicinis ryšys), savaime nesudaro pagrindo stabdyti anksciau iškeltos bylos, o turi buti analizuojama, ar egzistuoja prejudicinis ryšys tarp civiliniu bylu. Be to, esant tokiai situacijai, butina atsi˛velgti ir i civilinio proceso tikslus – teismas turi rupintis greitu bylos išnagrinejimu, nesudaryti salygu byla vilkinti, taip pat i tai, ar bylos sustabdymas pateisinamas proceso trukmes ir intensyvumo aspektais, kitaip tariant, ar sustabd˛ius byla, nebus pa˛eista asmens teise i Konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje itvirtinta operatyvu bylos išnagrinejima (1950 m. ˇmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 2, 7, 72 straipsniai ir kt.). Sustabd˛ius byla, neatsi˛velgiant i konkrecias bylos faktines aplinkybes ir ilgus jos nagrinejimo terminus, galetu buti pa˛eista asmens teise i operatyvu ginco išsprendima. Del bylos nepagristo sustabdymo iš esmes pailgejus bylos nagrinejimo terminams, teisingumo vykdymas taptu labiau iliuzinis, nes gincas tarp šaliu per ilgesni laiko tarpa galimai prarastu tikraja prasme, nukentetu sa˛iningos šalies teiseti interesai. Pastebetina, kad tam tikrais atvejais taip pat gali buti reikšminga išsiaiškinti, ar atskiras procesas iš tiesu nera pradetas siekiant pakeisti nagrinejamo ginco teisminguma ar u˛vilkinti ginco nagrinejima, t. y. gali reiketi ivertinti ne tik susidariusios situacijos atitikima proceso koncentruotumui ir ekonomiškumui, bet ir anksciau iškeltoje byloje esancio atsakovo veiksmus sa˛iningumo po˛iuriu (CPK 7 str.). Bet kuriuo atveju pagristas ir teisetas bylos sustabdymas ne tik nepa˛eid˛ia civilinio proceso tikslu ir principu bei Konvencijos 6 straipsnio reikalavimu, bet ir yra vienas iš procesiniu teisiniu garantu, u˛tikrinanciu tinkama asmenu teisiu bei teisetu interesu gynyba, istatymu taikyma, kuo greitesni teisines taikos tarp ginco šaliu atkurima bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principu igyvendinima (Lietuvos Aukšciausiojo teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-510/2008). Visais atvejais bylos sustabdymas, atsi˛velgiant i konkrecias bylos aplinkybes, turi atitikti proporcingumo principa (˛r. König v. Germany, judgment of 28 June 1978, Series A no. 27, § 110; Boddaert v. Belgium, judgment of 12 October 1992, Series A no. 235 D, § 39; Pafitis and Others v. Greece, judgment of 26 February 1998, Reports 1998 I, § 97; Stork v. Germany, no. 38033/02, § 44, 13 July 2006).

Teismu praktikoje ir teises doktrinoje pripa˛istama, kad civiline byla CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu butina stabdyti tada, kai kitoje byloje nustatyti faktai tures prejudicine arba irodomaja reikšme sprendimui nagrinejamoje byloje. Taigi, šiuo atveju butina išsiaiškinti prejudicinio ryšio egzistavima (galima egzistavima) tarp bylos, kuri stabdoma ir bylos, del kurios stabdoma nagrinejama byla, t. y., ar teisinis rezultatas byloje, del kurios stabdoma nagrinejama byla, gali tureti lemiamos ir esmines reikšmes nagrinejamos civilines bylos teisingam išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. baland˛io 2 d. nutartis civilineje byloje Nr. 2-333/2009).

Nagrinejamoje byloje pareikšti du skirtingo pobud˛io nuomininko (ieškovo) reikalavimai:

1) del nuomos sutarties nutraukimo, esant nuomotojo (atsakovo) kaltei;

2) del nuostoliu atlyginimo (tiesioginiu nuostoliu bei negautu pajamu forma).

Ieškinio faktinis pagrindas – neteiseti nuomotojo veiksmai, kuriais trukdoma nuomininkui nevar˛omai naudotis išsinuomotu plotu ir vykdyti ukine-komercine veikla.

Nuomotojas pateike atsiliepima i ieškini. Atsikirsdamas i pareikšta neturtinio pobud˛io reikalavima, jis nurode, kad iš esmes sutinka, jog nuomos sutartis tarp šaliu butu nutraukta, taciau del nuomininko neteisetu veiksmu, kurie pasireiškia be pagrindo nemokant sutarto nuomos mokescio bei vienašališkai nutraukiant viešojo maitinimo veikla išsinuomotose patalpose. Nuomotojas taip pat pa˛ymejo, jog nuomininko isiskolinimas nuomotojui sudaro 33 730,24 Lt. Analogiškus argumentus nuomotojas išdeste ieškinyje, kuri pareiške Kauno miesto apylinkes teisme ir kuri teismas prieme. Taigi, kitoje civilineje byloje tarp tu paciu šaliu pareikšti du skirtingo pobud˛io reikalavimai - del nuomos sutarties nutraukimo, esant nuomininko (ieškovo) kaltei, ir nesumoketo nuomos mokescio priteisimo.

Be abejones, abiejose civilinese bylose tarp tu paciu šaliu nagrinejami reikalavimai yra glaud˛iai susije. Dar daugiau, jose pareikštas tapatus neturtinio pobud˛io reikalavimas – nutraukti nuomos teisinius santykius tarp šaliu (ieškiniai del teisiniu santykiu modifikavimo). Taciau ieškiniuose destomi skirtingi šio reikalavimo faktiniai pagrindai – nuomininkas irodineja, kad del susidariusios padeties neteisetus veiksmus atliko nuomotojas (trukdo nuomininkui nevar˛omai naudotis išsinuomotu plotu ir vykdyti ukine-komercine veikla), o nuomotojas – atvirkšciai, siekia irodyti nuomininko neteisetus veiksmus (nemokamas nuomos mokestis bei vienašališkai nutraukiama viešojo maitinimo veikla išsinuomotose patalpose). Kiekvieno iš šiu reikalavimu išsprendimas gali lemti abiejose bylose pareikštu turtinio pobud˛io reikalavimu teisini rezultata – patenkinus nuomininko neturtinio pobud˛io reikalavima, gali buti tenkinamas (visiškai ar iš dalies) ir reikalavimas del nuostoliu atlyginimo priteisimo; tuo tarpu patenkinus nuomotojo neturtinio pobud˛io reikalavima, galetu buti tenkinamas (visiškai ar iš dalies) ir jo reikalavimas del nuomos mokescio priteisimo. Taigi, susidare situacija, kai skirtingose bylose pareikšti ieškiniai iš tiesu yra priešingi vienas kito at˛vilgiu, nes patenkinus viena iš ju, kita reiketu atmesti. Teismai, kiekvienoje iš bylu spresdami neturtinio pobud˛io reikalavimus del nuomos sutarties nutraukimo, tures aiškintis ir nustatyti tas pacias esmines faktines bylos aplinkybes. Taciau tai nereiškia, jog del to negalima išnagrineti vienos bylos, kol nebus išnagrineta kita civiline byla ir kad egzistuoja privalomasis civilines bylos sustabdymo pagrindas, itvirtintas CPK 163 straipsnio 3 punkte. Todel nera procesiniu kliuciu skirtingose civilinese bylose tuo paciu metu nagrineti šiuos tarpusavyje susijusius reikalavimus. Nesant tokiu kliuciu, abi bylos gali buti nagrinejamos tuo paciu metu. Vienos iš bylu u˛baigimas reikš, kad nustatyti faktai igis prejudicine galia kitoje byloje, o tai palengvins ir paspartins kitos bylos teisinga išsprendima (CPK 182 str. 2 p.). Tuo paciu pastebetina, kad remiantis CPK 136 straipsnyje nuostatomis, abi bylos gali buti sujungtos. Teiseju kolegijos nuomone, Kauno miesto apylinkes teisme nagrinejamos civilines bylos tarp tu paciu šaliu prijungimas prie Kauno apygardos teisme nagrinejamos šios bylos labiausiai atitiktu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, šaliu teises bei teisetus interesus. Taciau, kaip mineta, net ir nesujungus šiu bylu, kuriose sprend˛iami klausimai, susije su valstybei nuosavybes teise priklausancio turto nuoma, jas galima teisingai išnagrineti atskirai viena nuo kitos, nestabdant nei vienos bylos.

Aukšciau išdestyti argumentai leid˛ia daryti išvada, kad nera prejudicinio ryšio tarp šios bylos ir kitos civilinio proceso tvarka nagrinejamos bylos, todel stabdyti nagrinejamos bylos nebuvo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai taike proceso teises normas, nustatancias privalomaji bylos sustabdymo pagrinda, todel jo priimta nutartis naikintina (CPK 163 str. 3 p., 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teiseju kolegija

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. bir˛elio 25 d. nutarti, kuria sustabdyta civiline byla Nr. 2-1659-395/2009, panaikinti.