Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB ,,Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-844-605/2009 nagrinėjimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 164 straipsnio 4 punktą, nes bankroto byloje nebus nustatytos jokios reikšmingos aplinkybės, dėl kurių galėtų pasikeisti sprendimas šioje byloje. Argumentu sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą negali būti siekis išsiaiškinti, kokią prievolės dalį galės įvykdyti pagrindinis skolininkas ir kokios prievolės dalies įvykdymas liks laiduotojui. Pagal CK 6.83 straipsnio pirmąją dalį, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Teismas neteisingai aiškinio solidariosios atsakomybės instituto esmę (CK 6.6 str. 4 d., 6.76, 6.80 str.). Atsakovo ir skolininko UAB ,,Šimtas aukštų“ prievolė yra solidari, todėl kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojo nepriklausomai nuo to, kada prievolę įvykdys pagrindinis skolininkas.Teismui sustabdžius šios bylos nagrinėjimą gali susiklostyti tokia situacija, kad BUAB ,,Šimtas aukštų“ bus likviduota iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Pagal CK 6.128 straipsnio trečiąją dalį prievolė baigiasi, kai likviduojamas juridinis asmuo, o pagal CK 6.76 straipsnio antrąją dalį, pasibaigus pagrindinei prievolei baigiasi ir laidavimas. Tokiu atveju ieškovas praras reikalavimo teisę į laiduotoją. Pagal CK 6.88 straipsnio pirmąją dalį bei ĮBĮ 16 straipsnį, laidavimas pasibaigia, jei kreditorius per tris mėnesius nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nepareiškia laiduotojui ieškinio. Dėl to nepagrįsta aiškinti, kad įstatymas įpareigoja kreditorių per tris mėnesius kreiptis į teismą dėl skolos iš laiduotojo priteisimo, o po to reikalauja sustabdyti bylą, kol paaiškės, kokią reikalavimų dalį patenkino pagrindinis skolininkas. Taip būtų paneigta solidariosios atsakomybės pagal laidavimą prezumpcija. Netiksliai suformuluota skundžiamos teismo nutarties rezoliucinė dalis, nes jei ieškovo reikalavimas bankroto byloje nebus patenkintas, tai nebus pagrindo atnaujinti šios bylos nagrinėjimo.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Kaip žinoma, civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Taigi byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė CPK 164 straipsnio 4 punktą ir bylos nagrinėjimą sustabdė iki BUAB ,,Šimtas aukštų“ bankroto byloje bus užbaigta šiai bendrovei nuosavybės teise priklausančių ir ieškovui įkeistų minėtų žemės sklypų bei gyvenamųjų namų pardavimo procedūra ĮBĮ nustatyta tvarka ir patenkinti bankroto byloje patvirtinti ieškovo kreditoriniai reikalavimai. Teismas nurodė, jog pardavus ieškovui įkeistą atsakovo turtą ir iš gautų pinigų pirmąja eile patenkinus šio kreditoriaus reikalavimus, šioje byloje priimtas teismo sprendimas dėl skolos ieškovui priteisimo iš laiduotojo atsakovo E. K. paneigtų teismo sprendimo kaip galutinio ir vykdytino teismo procesinio dokumento, paskelbto Lietuvos Respublikos vardu, teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino bei pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nagrinėjamus teisinius santykius, ir todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį (CPK 261 str. 1 d.).

Pagal CK 6.76 straipsnyje įtvirtintą laidavimo sampratą, laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai sutartimi įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu laidavimo sutartimi nesusitarta kitaip (CK 6.81 str. 1 d.). Esant solidariajai jų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius (CK 6.6 str. 4 d., 6.14 str. 3 d.). Be to, bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. Beje, nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių kredito bei laidavimo sutarčių (b. l. 10-14, 23), tiek banko skolininkas BUAB ,,Šimtas aukštų“, tiek laiduotojas E. K. , papildomai nurodė, jog kreditoriui bankui suteikiama teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolės užtikrinimo priemones realizuoti (kredito sutarties 8.5 p., laidavimo sutarties 7.1 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, apeliantas teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad šios bylos negalima išnagrinėti, kol minimoje bankroto byloje nepaaiškės, kokią prievolės dalį įvykdys pagrindinis skolininkas ir kokia jos dalis liks laiduotojui. Be to, pagal CK 6.83 straipsnio pirmąją dalį, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija patenkina ieškovo AB ,,Swedbank“ atskirąjį skundą, panaikina Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartį, klausimą išsprendžia iš esmės ir atmeta atsakovo E. K. prašymą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo, šią bylą grąžina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės - atmesti atsakovo E. K. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-844-605-2009 sustabdymo ir grąžinti šią bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.