Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ prašymą suinteresuotiems asmenims G. A., A. U., dėl proceso šalies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl šalies pakeitimo jos teisių perėmėja atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuoja CPK 48 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tuo tarpu šalies pakeitimą vykdymo procese reglamentuoja specialusis CPK 596 straipsnis, kuriame nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Pažymėtina, kad CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai vykdymo procesas yra pradėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-943/2016). Taigi, įstatymas teisę pakeisti proceso šalį jos teisių perėmėju suteikė tik teismui nutartimi arba antstoliui, jeigu prasidėjęs vykdymo procesas.

9. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Teismo, sprendžiančio procesinių teisių perėmimo klausimą, pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-73-943/2021).

10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-14641-451/2018 priteisė ieškovei BMB „Pellet Service“ iš atsakovo A. U. 12 720,70 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatyta ir tai, kad pareiškėja G. A. 2020 m. sausio 26 d. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti ieškovę BMB „Pellet Service“ jos teisių perėmėja G. A.. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi G. A. prašymo netenkino, nurodydamas, kad yra išduotas vykdomasis raštas pradiniam kreditoriui ir nėra duomenų apie vykdomojo rašto pateikimą/ar nepateikimą antstoliui dėl priverstinio vykdymo.

11. Iš bylos duomenų nustatyta ir tai, kad 2019 m. sausio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, ieškovė BMB „Pellet Service“ perleido G. A. reikalavimo teisę į A. U. įsiskolinimą pagal minėtą teismo sprendimą, 2020 m. gruodžio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi G. A. perleido reikalavimo teises pareiškėjai UAB „Legal Balance“ į A. U. įsiskolinimą. Pareiškėja, remdamasi minėta reikalavimo perleidimo sutartimi, kreipėsi į teismą dėl procesinių G. A. teisių perėmimo. Teismas skundžiama nutartimi tokį pareiškėjos prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtą teisme civilinio proceso tvarka, pažymėdamas, kad pradinė kreditorė G. A. nebuvo viena iš teisme nagrinėjamos bylos ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių.

12. Kaip minėta, bylos šalis jos teisių perėmėju gali būti pakeista teismo nutartimi arba antstolio patvarkymu, jeigu prasidėjęs vykdymo procesas. Kauno apylinkės teismas 2018 d. spalio 16 d. išdavė ieškovei BMB ,,Pellet Service” vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą už akių. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad minėtas vykdomasis raštas nebuvo pateiktas priverstiniam vykdymui (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, nagrinėjamu atveju bylos šalis jos procesinių teisių perėmėju gali būti pakeista tik teismo nutartimi.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė BMB „Pellet Service“ 2019 m. sausio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido G. A. reikalavimo teisę į A. U. įsiskolinimą pagal minėtą teismo sprendimą, tačiau net ir esant pagrindui spręsti dėl procesinių teisių perleidimo G. A., toks pradinės ieškovės BMB „Pellet Service“ procesinių teisių perėmimas nebuvo patvirtintas, nes Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi G. A. prašymas dėl proceso šalies pakeitimo buvo atmestas, vadinasi G. A. ieškovės procesinių teisių byloje neperėmė. Esant šioms aplinkybėms, G. A. taip pat negalėjo perduoti procesinių teisių pareiškėjai UAB „Legal Balance“, nes ši įstatymų nustatyta tvarka nebuvo jų perėmusi, t. y. nebuvo ir nėra bylos šalis (CPK 48 straipsnis).

14. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Legal Balance“ prašymą dėl proceso šalies pakeitimo kaip nenagrinėtiną teisme, nes G. A. nėra Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-14641-451/2018 proceso šalis ir dėl to negali perleisti pareiškėjai procesinių teisių byloje, kurių neturi (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019). Dėl to skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.