Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-06-25 · Civilinė byla Nr. eA2-3638-1023/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-25
Bylos Nr.
eA2-3638-1023/2020
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00121-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Pareiškėjas
R. J.
Ieškovas
D. S., A. S.
Atsakovas
AB „(duomenys neskelbtini)“, Z. J.
Civilinė byla Nr. eA2-3638-1023/2020Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00121-2018-7
Procesinio dokumento kategorijos:3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.3.2; 3.3.4.2.2; 3.3.4.3(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 25 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų D. S. ir A. S. ieškinį atsakovams AB „(duomenys neskelbtini)“ ir Z. J. dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų, valdybos sprendimų, akcijų pasirašymo sutarties ir įstatų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) Alytaus apylinkės teismui pateiktu prašymu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1926-1060/2018 ir ieškinį atmesti.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1926-1060/2018 ieškovai Darius ir A. S. 2018 m. vasario 5 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. lapkričio 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo (toliau - „VAS“) nutarimus, AB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimus, AB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų registravimą Juridinių asmenų registre 2017 m. sausio 4 d., Z. J. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą akcijų pasirašymo sutartį. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančiais 2016 m. lapkričio 21 d. AB „(duomenys neskelbtini)“, VAS nutarimus nuo jų priėmimo momento; pripažino negaliojančiu AB „(duomenys neskelbtini)“, valdybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą; pripažino negaliojančia tarp Z. J. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2016 m. gruodžio 14 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 1 nuo jos sudarymo momento; priteisė atsakovei Z. J. iš atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 13 168,90 Eur sumą, sumokėtą pagal 2016 m. gruodžio 14 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 1; pripažino negaliojančiais AB „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. gruodžio 19 d. įstatus, įregistruotus 2017 m. sausio 4 d. Juridinių asmenų registre, nuo jų sudarymo momento. 2018 m. lapkričio 28 d. AB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. J., Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą. Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų buvo tas, kad ginčijamo dokumento klastojimas ir ieškovų nedalyvavimas VAS yra neįrodytas, siekdami tinkamai įrodyti šias aplinkybes ieškovai turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl galimos nusikalstamos veikos. 2019 m. balandžio 2 d. ieškovai D. S. ir A. S. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą nurodydami, kad R. J. suklastojo 2016 m. vasario 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą su AB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų dalyvaujančių VAS sąrašu ir šie dokumentai buvo pateikti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui kaip teisėti ir atitinkantys tikrovę, nors pareiškėjai nurodo, kad minėtame susirinkime nedalyvavo ir apie susirinkimo šaukimą niekada nebuvo informuoti, dokumentų nepasirašė. Buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau po pareiškėjų skundo ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Ikiteisminio tyrimo metu R. J. buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonės patalpose, Kaune, pagamino netikrus dokumentus, įrašydamas į juos tikrovės neatitinkančias žinias. 2019-09 25 įvyko AB „(duomenys neskelbtini)“ VAS, kurio metu buvo išrinkta nauja valdyba, kurios nariais tapo D. S., A. S. ir G. T.. Pagal JAR duomenis 2019-09-29 naujai išrinkta valdyba AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu direktoriumi išrinko D. S.. Kauno apygardos teisme 2020-01-09 buvo gautas naujai išrinkto direktoriaus D. S., atstovaujančio bendrovę, pareiškimas dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo. 2020-01-16 Kauno apygardos teismo nutartimi atsisakymas nuo apeliacinio skundo buvo priimtas ir apeliacinis procesas dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo buvo nutrauktas. Liko galioti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimas. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2020 m. vasario 24 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą pradėtą pagal D ir A. S. pareiškimą nutraukė. Nustatyta, kad nors „Teismas, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, nusprendė, kad byloje pakanka duomenų nustatyti labiau tikėtiną faktinę aplinkybę, kad 2016 m. vasario 21 d. susirinkime D. ir A. S. nedalyvavo. Šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti ne tik visi suinteresuoti asmenys, tačiau ir visiškai šalims nešališki asmenys, bei ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, pareiškėjai šio ikiteisminio tyrimo sprendimo neskundė. Tokiu būdu minėtas nutarimas tapo esmine aplinkybe dėl kurios procesas šioje byloje turėtų būti atnaujintas. Ikiteisminis tyrimas atliko išsamų faktinių aplinkybių tyrimą, apklausė visus asmenis nors kiek žinančius apie ginčo dalyką. Šių duomenų analizė duoda neginčijamą pagrindą priimti objektyvų ir išsamiais duomenimis pagrįstą teismo sprendimą. Remiantis šiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis teikiamas prašymas dėl proceso byloje atnaujinimo, vadovaujantis LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. Pagrindinis Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo motyvas buvo 2016 m. vasario 21 d. neeilinio VAS dokumentų klastojimas. Šiame sprendime nurodyta, kad teismas vadovaudamasis tikėtumo taisykle, sprendžia, kad byloje pakanka duomenų nustatyti labiau tikėtina faktinę aplinkybę, kad ieškovai susirinkime dalyvavusių akcininkų sąrašo nepasirašė, kad akcininkų registravimo sąrašas yra suklastotas. Teismas neturėdamas objektyvių duomenų rėmėsi tik tikėtinumo taisykle. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2020 m. vasario 24 d. nutarimu, visomis baudžiamojo proceso jai suteiktomis priemonėmis tyrė šio dokumento klastojimo faktą ir padarė priešingą išvadą. Todėl akivaizdu, kad jei šis Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 24 d. nutarimas būtų žinomas priimant Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą, sprendimas nebūtų toks pat. 2020 m. vasario 24 d. nutarimas priimant įsiteisėjusį sprendimą šioje byloje nebuvo ir negalėjo būti žinomas, priimant teismo sprendimą šioje byloje, baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas, pareiškėjai dėl baudžiamojo proceso pradėjimo kreipėsi tik tada kai byla jau buvo apeliacinėje instancijoje. Terminas prašymui atnaujinti procesą, nurodytas CPK 368 straipsnio 1 dalyje yra skaičiuojamas nuo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 24 d. nutarimo gavimo į atstovės elektroninį paštą 2020 m. vasario 25 d. dieną. Nutarimo originalas siunčiamas nebuvo. Prašymo padavimo metu terminas, nurodytas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nėra praleistas.

Atsiliepimas

3. Ieškovai D. S. ir A. S., bei atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su prašymu atnaujinti procesą nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad svarbu atsižvelgti į Kauno apygardos prokuratūros 2020 m. vasario 24 d. nutarimo esmę (kokios faktinės aplinkybės jame fiksuojamos), o ne vien faktą, kad toks nutarimas buvo priimtas. Išanalizavus 2020 m. vasario 24 d. nutarimą, akivaizdu, kad jokios naujos faktinės aplinkybės, kurios esmingai keistų situaciją, kuri buvo žinoma teismui Sprendimo priėmimo metu, prokuratūros nutarime nėra užfiksuotos. Prokuratūros 2020 m. vasario 24 d. nutarimo esmė yra ta, kad trečiojo asmens atžvilgiu dėl 2016 m. lapkričio 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentų klastojimo nuspręsta netęsti ikiteisminio tyrimo. Tačiau tokia pati situacija, kokia susiklostė prokuratūrai priėmus 2020 m. vasario 24 d. nutarimą, egzistavo ir sprendimo priėmimo metu - tuo metu tiek teismui, tiek trečiajam asmeniui taip pat buvo žinoma aplinkybė, kad trečiojo asmens atžvilgiu nėra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentų klastojimo. Jeigu naujai paaiškėjusia aplinkybe būtų laikoma 2020 m. vasario 24 d. nutarimas, tai šio nutarimo priėmimo data (praėjus daugiau kaip 1 metams nuo sprendimo priėmimo ir daugiau kaip 1 mėnesiui nuo sprendimo įsiteisėjimo) užkerta kelią CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui - teismas objektyviai negalėjo sužinoti apie tokį nutarimą. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir kad trečiajam asmeniui nėra taikyta baudžiamoji atsakomybė už dokumentų klastojimą, tikrai nėra žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų, todėl neturi esminės reikšmės bylai ir negali pakeisti sprendimo. Esminio faktinių aplinkybių skirtumo nebuvimą patvirtina tai, kad prokuratūros 2020 m. vasario 24 d. nutarime nėra neigiamos sprendimo išvados ar teigiama, jog surinkti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo nesuklastojo 2016 m. lapkričio 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentų. Priešingai, šiame nutarime rašoma, jog surinkta medžiaga leidžia įtarti trečiąjį asmenį atliktus nusikalstamą veiką, bet surinktų įrodymų trečiojo asmens kaltei pagrįsti nepakanka tik dėl baudžiamosiose (bet ne civilinėse) bylose taikomo įrodinėjimo standartui pagrįsti.

5. Atsakovė Z. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo byloje nepateikė, jai apie teismo procesą pranešta tinkamai (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

6. Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Šis procesas yra išimtinis ir bylos gali būti peržiūrimos tik konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems CPK 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.

7. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų, ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007).

8. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

9. Šiuo atveju iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir pareiškėjo pateiktų elektroninio pašto nuotraukų nustatyta, kad Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 24 d. nutarimą pareiškėjas gavo elektroniniu paštu 2020 m. vasario 25 d., priešingai rodančių duomenų byloje nebuvo nustatyta, todėl laikytina kad pareiškėjas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pateikdamas 2020 m. gegužės 14 d. nepraleido 3 mėnesių termino, nustatyto CPK 368 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nėra praleistas ir CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis 5 metų terminas, nes sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1926-1060/2018 buvo priimtas 2018 m. spalio 30 d.

10. Pareiškėjas prašyme nurodo, jog pagrindas procesui atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-1926-1060/2018 yra paaiškėjusios naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y. pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisminėje teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuotos nuostatos, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog: 1) aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą; 2) aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo; 4) aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, t. y. jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą ir atskleistos teismui bei pasitvirtintų, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010, 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Tik įrodžius šių pripažintų aplinkybių visumos buvimą galima konstatuoti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra esminės, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).

11. Pareiškėjas savo prašymą iš esmės grindžia tuo, kad teismas priimdamas 2018 m. spalio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1926-1060/2018 iš esmės rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle, kad byloje dokumentai buvo suklastoti, tačiau pareiškėjui gavus Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 24 d. nutarimą jame buvo nurodyta priešingai, kad nėra galimybės dokumentų klastojimo fakto patvirtinti ar paneigti remiantis patikimais duomenimis.

12. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 24 d. nutarime yra nurodyta, kad surinkti duomenys, jų analizė leidžia įtarti R. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau surinktų duomenų nepakanka, kad neabejotinai būtų pagrįsta jo kaltė, kad jis suklastojo visus tirtus dokumentus ir juos pateikė notarei ir VĮ Registrų centrui. Visos abejonės, iškilusios tyrimo metu dėl įtariamojo kaltės, traktuotinos įtariamojo naudai, kadangi įstatymas kategoriškai draudžia kaltinimus grįsti prielaidomis. Todėl ikiteisminis tyrimas R. J. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymo. Teismas pažymi, kad kaip ir teisingai nurodo ieškovai savo atsiliepime, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 24 d. nutarime nėra konstatuota, jog R. J. nesuklastojo 2020 m. lapkričio 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentų. Minėtame nutarime aiškiai nurodoma, kad pagrindo įtarti R. J. klastojus dokumentus yra, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas tik dėl to, kad nesurinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių konkretaus asmens kaltę, o ne dėl to, kad apskritai nebuvo padaryta veika.

13. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo standartai civilinėse ir baudžiamosiose bylose yra skirtingi. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, nes išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (kasacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Tuo tarpu, baudžiamajame procese įrodinėjimo standartas yra gerokai aukštesnis - visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai (kasacinio teismo nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-529/2013). Be to, pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas R. J. atžvilgiu buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. BPK 212 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio kodekso 3 ar 3² straipsnyje numatytų aplinkybių; 2) kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o būtina ikiteisminio tyrimo nutraukimo BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu sąlyga yra nusikalstamos veikos padarymas, t.y. turi būti neginčytinai nustatyta, kad buvo padaryta veika turinti visus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties elementus (požymius) ir tik nesurinkta pakankamai duomenų, kad šią nusikalstamą veiką padarė konkretus įtariamasis. Šiuo konkrečiu atveju būtent taip ir buvo nustatyta Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 24 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kad bylos duomenys ir jų analizė leidžia įtarti R. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau surinktų duomenų nepakanka, kad neabejotinai būtų pagrįsta jo kaltė, todėl iš nutarimo ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo yra akivaizdu, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, nusikalstama veika – dokumentų klastojimas, buvo padaryta, tačiau nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų pagrįsti, jog šią veiką padarė būtent pareiškėjas R. J..

14. Be to, vien ta aplinkybė, jog Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 24 d. nutarimas buvo priimtas jau po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1926-1060/2018 priėmimo ir įsiteisėjimo, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nesutiktina su trečiojo asmens pozicija, kad pats minėtas ikiteisminio tyrimo nutarimas yra nauja faktinė aplinkybė dėl kurios turi būti atnaujintas civilinės bylos procesas, nes tokiu atveju nėra tenkinama šios nutarties 11 punkte nurodyta CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlyga, reikalaujanti, kad naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė egzistuotų dar iki sprendimo priėmimo. Pačio 2020 m. vasario 24 d. minėto nutarimo priėmimas pats savaime nėra laikytinas nauja faktine aplinkybe, o jame nustatytos faktinės aplinkybės dėl nusikalstamos veikos - dokumentų klastojimo, buvo žinomos tiek teismui, tiek bylos proceso dalyviams. Kaip jau nurodyta anksčiau minėtame nutarime, taip pat kaip ir teismo sprendime, kurio procesą prašoma atnaujinti, yra konstatuotas dokumentų klastojimo faktas, todėl nutarime minimos aplinkybės nėra naujos, žymios ar esminės, kurios būtų lėmusios kitokį teismo sprendimą byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, juolab ikiteisminio tyrimo nutarimas ne tik neturi prejudicinės galios pagal CPK 182 straipsnį, bet ir laikomas lygiaverčiu įrodymu kitiems civilinės bylos įrodymams. Po teismo sprendimo civilinėje byloje priimtas nutarimas ikiteisminiame tyrime, kuriuo baudžiamosios atsakomybės tikslais buvo analizuotos tos pačios faktinės aplinkybės dėl dokumentų klastojimo, kurios buvo vertintos ir civilinėje byloje, kurią prašoma atnaujinti, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Proceso atnaujinimo pagrindu nurodytame ikiteisminio tyrimo nutarime naujų aplinkybių nėra, siejant su kitais įrodymais jis nėra pakankamas kitokio sprendimo priėmimui. Konstatuotina, kad iš pareiškėjo pateiktų duomenų nėra nustatyta žymaus konkrečių faktinių duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (CPK 178 ir 185 straipsniai) ir atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1926-1060/2018 (CPK 366 ir 370 straipsniai).

15. Ieškovai D. S. ir A. S., bei atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

16. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 290, 291 straipsniais, 370 straipsnio 2, 3 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjo R. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1926-1060/2018 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Vaida Baumilė