Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-198-579/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-08
Bylos Nr.
AN2-198-579/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00102-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Evaldas Gražys (pirm.)
Pažeidėjas
G. G.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-198-579/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00102-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.4.2.; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. G. 2019 m. gruodžio 13 d. Institucijos nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 17.53 val., (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, vairuodama automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, automobiliu atliko pavojingus manevrus, pažeisdama kelių eismo taisykles. Važiavo eismo juosta, kuria eismas leidžiamas į dešinę, nelėtino automobilio greičio ir nesustojo prie „STOP“ linijos, kai ta eismo juosta šviesoforo signalas draudė eismą. Nesilaikydama kelio ženklų ir šviesoforo reikalavimų, nepaisydama kelio horizontaliojo ženklinimo, važiavo tiesiai ir užvažiavo ant balta linija pažymėtos nukreipimo salelės. Kelyje, kuriame yra dvi eismo juostos ta pačia kryptimi, kitus į sankryžą važiuojančius automobilius aplenkė iš kairės. Atlikdama manevrus, nerodė jokių įspėjamųjų signalų. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais BMW automobilio vairuotoja išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, nepaisydama Kelių eismo taisyklių demonstravo savo išskirtinumą ir pirmumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 8, 9, 82, 82.2, 86, 101, 117, 140, 140.5 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdama su Institucijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu, G. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydama jos padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, netenkinus šio prašymo, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti, tačiau apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje esantis vaizdo įrašas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina chuliganiškas paskatas G. G. veiksmuose. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tyčia nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, vairavo automobilį, sukeldama pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, kas rodo jos chuliganiškas paskatas, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukeliant tiek jiems, tiek ir sau pavojų.

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui G. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo pripažinti ją padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose. Netenkinus šio prašymo, apylinkės teismo nutartį pakeisti ir neskirti jai specialiosios teisės atėmimo arba nustatytą terminą sutrumpinti.

3.1. Skunde pareiškėja nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta nukrypstant nuo aktualios teismų praktikos. Nors Institucijos nutarime nurodyta, kad ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau iš tiesų ji pripažino tik nustatytas faktines aplinkybes, t. y. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau su administracinio nusižengimo kvalifikavimu nesutiko ir nesutinka. Jos veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau apylinkės teismas dėl šių nusižengimų atribojimo nepasisakė.

3.2. Apeliantės teigimu, jos veiksmuose nebuvo būtinojo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elemento – chuliganiškų paskatų. Byloje esantis vaizdo įrašas tik patvirtina jos padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas nėra ginčijama, tačiau tai savaime neįrodo jos chuliganiškų paskatų. Skundo autorė pažymi, kad turi dvejų metų sūnų, kurį augina viena. Administracinio nusižengimo padarymo metu sūnus sirgo, jis buvo paliktas su aukle, nes jai reikėjo nusipirkti būtiniausių maisto produktų, vaistų bei kitų buities reikmenų. Įvykio metu jai paskambinusi auklė informavo, jog vaikas blogai jaučiasi, jam kyla temperatūra, todėl ji skubėjo kuo greičiau grįžti į namus. Kadangi buvo labai susijaudinusi, todėl nepastebėjo, kad važiuojant trečia eismo juosta galima sukti tik į kairę, manė, jog šia eismo juosta leidžiama važiuoti tik tiesiai. Tik susigretinusi su pirmoje ir antroje eismo juostose stovinčiais automobiliais ir jau įvažiavusi į sankryžą, pastebėjo, kad šia eismo juosta eismas leidžiamas tik į kairę. Kadangi sankryžoje buvo saugumo salelė, todėl nebeturėjo kitos galimybės, kaip tik kirsti balta linija pažymėtą nukreipimo salelę ir aplenkti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš kairės pusės. Jei būtų bandžiusi stabdyti, būtų nespėjusi sustoti ir atsitrenkusi į saugumo salelę, kas būtų sukėlę pavojingesnius padarinius. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio.

3.3. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismui nurodė formuojamą teismų praktiką (Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-166-366/2018, AN2-155-879/2019), kuri pagrindžia aplinkybę, jog jos veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl šios teismų praktikos skundžiamoje nutartyje nepasisakyta. Skundo autorė pažymi, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios, ji važiavo itin susijaudinusi ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė dėl neatsargumo.

3.4. Pasisakydamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, apylinkės teismas nurodė, kad nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau su tokia pozicija nesutiktina (pažymima, jog šiuo metu yra pasikeitęs straipsnio dalių išdėstymas, todėl tikėtina, jog teismas norėjo pasisakyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo). Įstatyme nustatyta griežta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra neproporcingos ir neadekvačios jos padarytam pažeidimui, darbinei veiklai ir asmenybei. Apeliantė prašo atsižvelgti į tai, kad dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu viena augina dvejų metų sūnų, kurį reikia vežti į darželį, pas gydytojus, į baseiną, kam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kadangi keliauti viešuoju transportu su vaiku ir daiktais būtų itin sudėtinga. Kadangi sūnus jau eina į darželį, todėl nuo 2020 m. sausio 24 d. ji pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke-ekspeditore. Šioms pareigoms atlikti yra būtinas vairuotojo pažymėjimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmosios instancijos teismui buvo pareikusi prašymą, kuriame prašė netaikyti jai administracinio poveikio priemonės ir patvirtino, kad ši įmonė sutinka ją įdarbinti transporto vadybininke-tarpininke, tačiau šių pareigų atlikimui yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kadangi reikia atlikti importo-eksporto veiksmus vidinėse muitinėse, nuvežti, parvežti, įteikti klientams reikalingus dokumentus. Įsiteisėjus Institucijos nutarimui, kuriuo jai skirtas specialiosios teisės atėmimas dvylikai mėnesių, ji netektų darbo. Jei specialiosios teisės atėmimo terminas bent jau būtų sutrumpintas, galimai būtų galima susitarti su darbdaviu dėl kitų jai pareigų paskyrimo laikinam terminui.

3.5. Skundo autorė atkreipia dėmesį, jog palaiko itin glaudžius santykius su močiute R. M.. Kadangi jos mama I. S. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl močiutę lanko ji, kitų artimųjų, kurie gyventų Lietuvoje ir galėtų močiute pasirūpinti, nėra. Močiutė viena gyvena (duomenys neskelbtini), todėl pas ją nuvykti su vaiku viešuoju transportu būtų itin sudėtinga. Taigi, vairuoto pažymėjimas jai reikalingas vaiko priežiūrai, darbinei veiklai ir artimųjų lankymui. Jei administracinio poveikio priemonės terminas nebus sutrumpintas, tuomet, pasibaigus šiam terminui, ji bus priversta iš naujo laikyti teorijos ir praktinio vairavimo egzaminus, kas sukels papildomus nepatogumus ir kainuos papildomas lėšas, o tai būtų neproporcinga jos asmenybei, padaryto nusižengimo sunkumui bei prieštarautų formuojamai naujausiai teismų praktikai (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-579/2020). Šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir jos atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

3.6. Pažeidėja nurodo, jog jai surašytame administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės neatitinka realiai jos atliktų veiksmų, kurie užfiksuoti byloje esančiuose vaizdo įrašuose. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime nurodyta: „Važiavo eismo juosta, kuria eismas leidžiamas tik į dešinę. Nelėtino automobilio greičio ir nesustojo prie „STOP“ linijos, kai ta eismo juosta šviesoforo signalas draudė eismą“. Tačiau iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad ji važiavo ne eismo juosta, kuria eismas leidžiamas tik į dešinę, tačiau trečia eismo juosta, kuria eismas leidžiamas tik į kairę, ir po to atliko kitus protokole ir nutarime nurodytus veiksmus. Apylinkės teismas sutiko, kad aplinkybės nurodytos netiksliai ir nurodė, jog tai yra akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris nekeičia skundžiamo nutarimo esmės. Apeliantės nuomone, nors minėtas neatitikimas ir nėra esminis, turintis įtakos nusižengimo kvalifikavimui, tačiau tai rodo, jog administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nustatytų ANK 609 straipsnyje. Be to, parodo, jog Institucija administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo formaliai, išsamiai nevertindama visų nustatytų aplinkybių, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą. Teismui derėjo šią klaidą ištaisyti, pakeičiant administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo priimtas administracinio nusižengimo nutarimas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. G. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad G. G. nesutinka su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. neigia chuliganiškai vairavusi ir tokiu būdu demonstravusi savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Apeliantės teigimu, jos veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Be to, prašoma neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatytą vienerių metų terminą sutrumpinti.

7. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Pagal minėto straipsnio penktą dalį už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Komentuojamo nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui.

8. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus nagrinėjamo nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų (teisės pažeidimų) bylose 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018, 2AT-4-719/2019). Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Žemesnės instancijos teismas

9. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su Kelių eismo taisyklių 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu. Tai, kad eismo įvykis nebuvo sukeltas, neturi reikšmės nusižengimo, kaip chuliganiško vairavimo, kvalifikavimui.

10. Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai analizavo surinktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, tame tarpe ir du vaizdo įrašus, kurie patvirtina G. G. chuliganišką manevravimą kelyje. Atkreiptinas dėmesys, kad grėsmė kelių eismo dalyvių saugumui buvo keliama važiuojant viena pagrindinių (duomenys neskelbtini) miesto gatvių –(duomenys neskelbtini), kur iš esmės visuomet vyksta intensyvus transporto priemonių judėjimas, o nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta netgi piko metu – 17.53 val. Buvo šviesus paros metas, matomumo neapsunkino krituliai ar kitos vairuotojams nepalankios meteorologinės sąlygos, todėl nepastebėti eismo juostų ženklinimo ar šviesoforo signalų, nebuvo galimybės, juo labiau, kad G. G. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste ir minėta gatve jai neabejotinai yra tekę važiuoti daug kartų. Nepaisant to, ji pakankamai dideliu greičiu važiavo eismo juosta, kur eismas leidžiamas tik į kairę pusę. Dar daugiau, važiuodama netinkama (jos važiavimo krypčiai) eismo juosta, automobilio greičio nelėtino ir nebandė persirikiuoti į leistiną juostą arba sustoti ir laukti iki užsidegs žalias šviesoforo signalas, leidžiantis sukti į kairę, o priešingai, nesustojusi prie „STOP“ linijos, nepaisydama kelio horizontaliojo ženklinimo, dideliu greičiu važiavo tiesiai ir užvažiavo ant balta linija pažymėtos nukreipimo salelės. Į (duomenys neskelbtini) sankryžą tvarkingai važiuojančius automobilius ji, keldama pavojų, aplenkė iš kairės pusės, važiuodama ne tik pavojingai, bet ir agresyviai, nerodydama jokių įspėjamųjų signalų, tokiu važiavimu atvirai niekindama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, rodydama nepagarbą, savo niekinantį požiūrį į kitus, besilaikančius nustatytų elgesio kelyje normų, eismo dalyvius. Pažymėtina, jog G. G. tokiu savo manevravimu kelyje pažeidė net dešimt Kelių eismo taisyklių reikalavimų, be to, neleistinai aplenkusi kitas transporto priemones ji greičio nesumažino, nes iš vaizdo įrašo matyti, jog pažeidėja nuvažiuoja gerokai didesniu greičiu nei juda kiti eismo dalyviai.

11. Skunde aukštesnės instancijos teismui apeliantė teigia, kad įvykio metu jai paskambinusi auklė informavo, kad jos sūnus blogai jaučiasi, jam kyla temperatūra, todėl ji skubėjo kuo greičiau grįžti į namus. Kadangi buvo labai susijaudinusi, todėl nepastebėjo, kad važiuojant trečia eismo juosta galima sukti tik į kairę. Tokie G. G. paaiškinimai vertinami kritiškai ir laikytini jos gynybine pozicija. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. Institucijai pateiktame rašytiniame paaiškinime G. G. nenurodė, jog skubėjo pas sunegalavusį mažametį vaiką, priešingai, ji nurodė, jog neprisimena, kokį nusižengimą galėjo padaryti jai inkriminuotu laiku. Vadinasi, versija apie sergantį vaiką iškilo tik tuomet, kai pažeidėja susipažino su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, t. y. savo paaiškinimą ji priderino prie bylos medžiagos. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių vaiko sirgimo aplinkybę, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta. Be to, net jei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vaikas iš tiesų šiek tiek sunegalavo, tai nėra pateisinama priežastis šiurkščiai ignoruoti saugaus eismo reikalavimus. Akivaizdu, jog grėsmė vaiko gyvybei nebuvo iškilusi, kaip skunde nurodo apeliantė, sūnus buvo paliktas namuose su aukle, taigi, jis buvo prižiūrimas, dėl ko skubėti namo nebuvo objektyvios būtinybės. Nėra abejonių, kad tokį vairavimo būdą vairuotoja pasirinko tyčia, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus įgyvendino šiurkščiai ignoruodama saugaus eismo reikalavimus, keldama grėsmę eismo saugumui. Esant šioms aplinkybėms, padaryto nusižengimo perkvalifikavimui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog administracinio nusižengimo protokole ir vadovaujantis juo priimtame Institucijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarime yra padaryta faktinė klaida, nurodant, jog G. G. važiavo eismo juosta, kuria eismas leidžiamas tik į dešinę (iš tiesų eismas leidžiamas tik į kairę). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog tai yra akivaizdus rašymo apsirikimas, su kuo atsiliepime į pareiškėjos skundą sutiko ir Institucijos atstovas, tačiau, išdėstydamas nusižengimo esmę, teismas šios faktinės aplinkybės nepakeitė, t. y. į skundžiamą nutartį perkėlė nusižengimo aprašymą tokį, koks buvo nurodytas Institucijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarime. Vis dėlto, šis trūkumas nėra esminis, jis nesukliudė G. G. suvokti už kokio nusižengimo padarymą ji yra baudžiama, todėl minėta aplinkybė patikslinama šioje nutartyje.

13. G. G. skunde taip pat prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą arba visai netaikyti šios administracinio poveikio priemonės, tačiau apeliacinės instancijos teismas nuobaudos individualizavimo klaidų nenustatė. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, pagal kurį nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

14. Iš bylos aplinkybių matyti, kad G. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, lygi minimaliam to paties straipsnio 5 dalyje numatytam terminui. Institucija, paskyrusi šią nuobaudą, atsižvelgė ir įvertino pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodyta G. G. skunde, apylinkės teismas, atmesdamas skundą dėl Institucijos nutarimo, išsamiai ir visapusiškai įvertino jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (yra ne kartą bausta administracine tvarka, administracinį nusižengimą padarė ir po analizuojamo nusižengimo padarymo, nors ankstesni jos nusižengimai nėra itin šiurkštūs, tačiau jie atitinkamai charakterizuoja pažeidėją, t. y. kaip negebančią nepriekaištingai laikytis įstatymų imperatyvų), pagrįstai sprendė, jog apeliantės patiriami nepatogumai dėl jai paskirtos administracinio poveikio priemonės yra adekvatus jos padaryto nusižengimo rezultatas. Šių pirmosios instancijos teismo argumentų nepašalina ir G. G. skunde nurodomos jos šeiminės bei darbo aplinkybės (teisė vairuoti yra tiesiogiai susijusi su jos atliekamu darbu, viena augina mažametį vaiką, rūpinasi močiute), apie kurias pažeidėjai buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimui.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad nusižengimo padarymo metu G. G. nedirbo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji įsidarbino tik 2020 m. sausio 24 d., be to, Sodros duomenimis, jos draudimo laikotarpis baigėsi 2020 m. kovo 2 d. Vadinasi, šiuo metu G. G. minėtoje įmonėje nebedirba. Pažymėtina ir tai, kad pažeidėjos močiutė, kurią ši neva vienintelė lanko ir prižiūri, nėra itin garbaus amžiaus. R. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), vadinasi, ji dar visai neseniai yra sulaukusi senatvės pensijos amžiaus. Duomenų, kad R. M. būtų nustatytas tam tikras specialiųjų poreikių lygis, dėl ko jai reikėtų nuolatinės priežiūros ar pagalbos buityje, bylos medžiagoje nėra. Pažymėtina, kad kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų ir negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija skiriama. G. G. pritaikyta administracinio poveikio priemonė yra natūrali jos priimtų sprendimų ir priešingo teisei elgesio pasekmė, o tai, kad apeliantė dėl jai paskirtos poveikio priemonės neišvengiamai patirs nepatogumų, nesudaro pagrindo jos naikinti ar keisti nustatytą terminą, kuris, atsižvelgiant į inkriminuoto straipsnio sankciją, yra minimalus.

16. Apeliantė skunde pateikia aktualią teismų praktiką (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-579/2020), kurioje pažeidėjui už analogiško administracinio nusižengimo padarymą (ANK 420 straipsnio 2 dalis) specialiosios teisės atėmimo terminas buvo sutrumpintas. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas nusižengimas bei jį padariusio asmens charakteristika yra vertinama individualiai pagal konkrečias byloje nustatytas aplinkybes. Byloje Nr. AN2-81-579/2020 nustatyta, kad pažeidėjo chuliganiško manevravimo kelyje veiksmus išprovokavo kitos transporto priemonės vairuotojas, kuris taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kas leido pažeidėjo veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus. Nagrinėjamu atveju G. G. neteisėtų veiksmų kelyje nenulėmė jokia objektyvi priežastis, t. y. ji tyčia, sąmoningai priešpastatė save kitiems eismo dalyviams, t. y. iš chuliganiškų paskatų kėlė grėsmę eismo saugumui, taip pat savo bei kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl iš viso netaikyti jai administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) ar nustatytą vienerių metų terminą sutrumpinti nėra pagrindo.

17. Remiantis išdėstytu, G. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, paliekant galioti skundžiamą apylinkės teismo nutartį be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti Institucijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarime ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties aprašomojoje dalyje netiksliai nurodytą aplinkybę, kad G. G. važiavo eismo juosta, kuria eismas leidžiamas tik į dešinę, ir laikyti, jog G. G. važiavo eismo juosta, kuria eismas leidžiamas tik į kairę.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjasEvaldas Gražys