- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- e2S-545-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07666-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Trečiasis asmuo
- E. T.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“, Ko
- Atsakovas
- J. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens E. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko ieškinį atsakovei J. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. T. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko ieškinį atsakovei J. K. dėl 9 505,20 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
2. 2021 m. rugsėjo 29 d. ieškovė ir atsakovė pateikė teismui taikos sutartį, pasirašytą 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovės atstovės advokatės V. G. ir atsakovės atstovės advokatės V. L.. Teismas, nustatęs, kad ieškovės vadovas A. B., kuris, atstovaudamas bendrovę, sudarė atstovavimo sutartį su advokate V. G., (duomenys neskelbtini) mirė, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė tvirtinti pateiktą taikos sutartį, sustabdė civilinę bylą iki bus paskirtas laikinas ieškovės administratorius.
3. Atsakovės atstovė advokatė V. L. 2021 m. lapkričio 15 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti sustabdytą bylą, patvirtinti naują šalių 2021 m. lapkričio 12 d. sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukti ir grąžinti ieškovei dalį jos sumokėto žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, atmetė šalių prašymą patvirtinti 2021 m. lapkričio 12 d. sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi panaikino Kauno apylinės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, ir ieškovės bei atsakovės sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės 2021 m. lapkričio 12 d. sudarytą taikos sutartį taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovei dalį sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 160,50 Eur.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovė abipusių derybų būdu pasiekė šalių interesus atitinkantį susitarimą dėl ieškovės atsakovui pareikštų turtinių reikalavimų. Atsižvelgęs į Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį, įvertinęs taikos sutarties sąlygas, teismas sprendė, kad taikos sutartis neprieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl taikos sutartį patvirtino. Patvirtinus taikos sutartį, ieškovei grąžino 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos.
7. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo E. T. 2022 m. sausio 24 d. pateikė savarankiškus reikalavimus, kuriais prašė priteisti iš atsakovės J. K. 8 874 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Teismas išaiškino, jog, vadovaujantis ekonomiškumo ir protingumo principais, trečiasis asmuo su savo reikalavimais atsakovei gali kreiptis atskirai ginčo teisena, pateikdamas ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui trečiojo asmens prašymą dėl savarankiškų reikalavimų spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nurodo, kad teismas 2022 m. sausio 25 d. žodinio proceso tvarka vykusio teismo posėdžio metu nuspendė grąžinti trečiojo asmens pareikštus savarankiškus reikalavimus ir pasiūlė trečiajam asmeniui kreiptis į teismą su ieškiniu ir skundžiama nutartimi nepagrįstai patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl to, kad atsakovė nepataisomai sugadino ieškovei priklausiusį automobilį BMW 6ER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl regreso tvarka sumokėtos žalos AB „Lietuvos draudimas“ atlyginimo. Formaliai minėto automobilio savininkė buvo ieškovė, tačiau automobilio tikrasis savininkas buvo trečiasis asmuo. Ginčo dėl to byloje nebuvo. Dėl šios priežasties ieškovė sutiko sudaryti taikos sutartį dėl draudimo išmokos, tačiau ne dėl žalos atlyginimo už nepataisomai sugadintą automobilį. Šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia trečiojo asmens interesus ir teises, todėl tokia taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta. Trečiajam asmeniui ateityje pareiškus naują ieškinį, atsakovė taikos sutarties sąlygas galės savaip interpretuoti.
Atsiliepimas
9. A. J. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovė ir atsakovė byloje išsprendė ginčą taikos sutartimi, nereiškia, kad trečiajam asmeniui užkirstas kelias teisme ginti savo pažeistas teises, jeigu tokių turi. Klausimas dėl žalos atlyginimo už automobilio netekimą taikos sutartimi nebuvo sprendžiamas. Ieškovas šio reikalavimo taikos sutartimi iš atsakovės atsisakė. Nėra prejudicinio fakto, kuris sukeltų teisines pasekmes trečiajam asmeniui.
2.2. Nurodo, kad byloje tik ieškovas ir atsakovas disponuoja materialiaisiais reikalavimais, dėl kurių kilo ginčas. Šioje byloje šalys sudarė taikos sutartį joms priimtinomis sąlygomis, nepažeidžiant nei viešo intereso, nei trečiojo asmens interesų. Teismas pagrįstai atsisakė pakeisti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, nes toks įtraukimas būtų užvilkinęs civilinės bylos nagrinėjimą, padidinęs bylinėjimosi kaštus, prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui. Trečiojo asmens nesutikimo motyvai sutampa su jo atsiliepime į ieškovės ir atsakovės atskiruosius skundus dėl nutarties, kuria teismas netenkino šalių prašymo tvirtinti taikos sutartį. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-150-921/2022, tenkindamas ieškovės ir atsakovės atskiruosius skundus, įvertino trečiojo asmens argumentus ir konstatavo, kad trečiojo asmens argumentai patys savaime nėra pakankami atmesti šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį. Taigi, Kauno apygardos teismas vertino iš esmės analogiškus trečiojo asmens argumentus dėl taikos sutarties sudarymo šioje byloje ir tuo klausimu pasisakė.
2.3. Trečiasis asmuo nepagrįstai nurodo, kad atsakovė taikos sutarties sąlygas galės savaip interpretuoti. Taikos sutarties sąlygos reiškia, kad ieškovė nebeturės teisės reikalauti iš atsakovės 8 000 Eur žalos atlyginimo dėl automobilio netekimo, tačiau tai neužkerta kelio trečiajam asmeniui teikti savarankišką ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
Dėl taikos sutarties
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
13. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikyti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020). Teismas atsisako tvirtinti šalių taikos sutartį tik jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises bei įstatymo saugomus interesus arba taikos sutartį sudarė tam įgaliojimų neturintys asmenys (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.983–6.986 straipsniai).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010). Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 8 000 Eur už nepataisomai sugadintą automobilį ir 1 505,20 Eur nuostolių atlyginimą, ieškovei atlyginus AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išlaidas, iš viso 9 505,20 Eur turtinės žalos atlyginimą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad atsakovė 2021 m. rugsėjo 28 d. sumokėjo ieškovei 1 505,20 Eur žalos atlyginimą pagal ieškovės pareikštą reikalavimą dėl draudimo išlaidų AB „Lietuvos draudimas“ atlyginimo; ieškovė atsisakė savo reikalavimo priteisti likusią 8 000 Eur žalos dalį ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
16. Apeliantas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, su skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nesutinka, atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir trečiojo asmens prašymą dėl savarankiškų reikalavimų perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti (nagrinėti) iš naujo.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nesutikimą su taikos sutarties tvirtinimu grindžia iš esmės vieninteliu motyvu, kad pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nepriėmus jo savarankiškų reikalavimų, teismas neturėjo pagrindo tvirtinti šalių taikos sutarties byloje. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį motyvą kaip nepagrįstą, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.
18. CPK 46 straipsnio 3 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1034/2014). Taigi pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti trečiojo asmens pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų (apeliacine tvarka) negali būti peržiūrimas. Kadangi pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nepriimti trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų yra galutinis ir neskundžiamas, trečiasis asmuo šia aplinkybe negali remtis apeliacinės instancijos teisme kaip nesutikimo su skundžiama nutartimi pagrindu. Nors trečiojo asmens teisė byloje reikšti savarankiškus reikalavimus yra apribota, tokia teismo nutartis neužkerta asmeniui, siekusiam įgyti trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, statusą, kelio kitaip apsiginti galimai pažeistas materialines subjektines teises. Toks asmuo gali bendrąja procesine tvarka, pareikšdamas ieškinį ir šiuo procesiniu veiksmu inicijuodamas kitos civilinės bylos procesą, siekti galimai pažeistų materialinių subjektinių teisių teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
19. Apelianto motyvas, kad atsakovė taikos sutarties sąlygas galės interpretuoti savaip, vertintinas kaip deklaratyvus ir hipotetinis. Jis atmestinas, apeliantui nepateikus jokių šį teiginį pagrindžiančių duomenų ar įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apeliantas nenurodė jokių kitų aplinkybių, dėl kurių šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taikos sutarties turinys apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendė kilusį teisminį ginčą, t. y. ieškovė sumažino piniginio reikalavimo dydį atsakovei, ir taip užkirto kelią tarp šalių (ieškovės ir atsakovės) kilti teisminiam ginčui ateityje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto deklaratyvūs teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, trečiojo asmens teisėmis.
20. Pastebėtina, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi panaikino Kauno apylinės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, ir ieškovės bei atsakovės sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Kauno apygardos teismas, atsižvelgęs į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, motyvus, vertino, kad trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai patys savaime nėra pakankami atmesti šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliantas jokių kitų argumentų, nenurodytų ir neįvertintų 2022 m. sausio 18 d. nutartimi, kurių pagrindu būtų gali spręsti dėl taikos sutarties ydingumo, nepateikė. Vadovaujantis tuo bei šioje byloje nurodytomis ir nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teismo patvirtintos taikos sutarties neteisėtumo.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, trečiųjų asmenų teisių, todėl jos panaikinti nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.