- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-150-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07666-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- UAB „Šančių autoservisas“, Ko
- Atsakovas
- J. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko ir atsakovės J. K. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13703-429/2021 (naujas Nr. e2-1276-429/2022) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko ieškinį atsakovei J. K. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme 2021 m. gegužės 11 d. buvo užvesta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šančių autoservisas“ ir Ko ieškinį atsakovei J. K. dėl 9 505,20 Eur turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
2. Ieškovė savo reikalavimus grindė tuo, kad atsakovė 2018 m. gegužės 9 d., važiuodama ieškovei nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „BMW 6ER“, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, o nuo smūgio automobilis atsitrenkė į šalia esantį gyvenamąjį namą. Ieškovė pažymėjo, kad minėtu automobiliu žodine panaudos sutartimi ieškovė buvo leidusi naudotis trečiajam asmeniui, iš kurio įvykio dieną atsakovė, nors ir nebuvo įgijusi teisės vairuoti transporto priemones, savavališkai pasiėmė automobilį. Kadangi dėl šio įvykio nukentėjo kartu važiavusi keleivė ir buvo padaryta turtinė žala gyvenamajam namui, o automobilis „BMW 6ER“ apgadintas nepataisomai ir priduotas į metalo laužą, atsakovei kyla pareiga atlyginti visą su šiuo įvykiu susijusią žalą. Ieškovė nurodė, kad automobilio vertė, remiantis 2017 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, 8 000 Eur, o AB „Lietuvos draudimas“ ieškovė sumokėjo 1 505,20 Eur (869,62 Eur – draudimo išmoka gyvenamojo namo savininkui, 156 Eur – valstybinei ligonių kasai, atlyginant žalą, susijusią su keleivei padarytu sveikatos sužalojimu, 24 Eur – žyminio mokesčio ir 455,58 Eur – bylinėjimosi išlaidų).
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė J. K. prašė ieškovės ieškinį atmesti pilnai. Nurodė, kad ieškovė neturi subjektinės teisės reikalauti automobilio „BMW 6ER“ sužalojimo (netekimo) nuostolių atlyginimo, nes šis automobilis faktiškai nuosavybės teise priklausė ne ieškovei, bet trečiajam asmeniui. Be to, kadangi šalių nesiejo jokie teisiniai santykiai, o trečiasis asmuo, su kuriuo atsakovė eismo įvykio metu kartu gyveno kaip pora, savo rizika leisdavo ir leido jai sėsti už vairo, žinodamas, kad ji neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl prisiėmė ir riziką bei atsakomybę už tokius veiksmus, t. y. pats prisidėjo prie įvykio.
4. Ieškovė ir atsakovė 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikė teismui taikos sutartį, pasirašytą 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovės atstovės advokatės V. G. ir atsakovės atstovės advokatės V. L.. Tačiau teismas, nustatęs, kad ieškovės UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko vadovas A. B., kuris, atstovaudamas bendrovę, sudarė atstovavimo sutartį su advokate V. G., (duomenys neskelbtini) mirė, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė tvirtinti pateiktą taikos sutartį ir sustabdė civilinę bylą iki bus paskirtas laikinas ieškovės UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko administratorius.
5. Atsakovės atstovė advokatė V. L. 2021 m. lapkričio 15 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti sustabdytą bylą, patvirtinti naują šalių 2021 m. lapkričio 12 d. sudarytą taikos sutartį, kurią pasirašė ieškovės turto administratorė A. J. ir atsakovės atstovė advokatė V. L., civilinę bylą nutraukti ir grąžinti ieškovei dalį jos sumokėto žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, atmetė šalių prašymą patvirtinti 2021 m. lapkričio 12 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
7. Teismo vertinimu, šalims taikos sutartyje ženkliai sumažinus išmokėtinos sumos dydį, taikos sutartis galimai gali pažeisti ieškovės kreditorių interesus, todėl, neišsiaiškinus šių aplinkybių, t. y. neišsiaiškinus ar nebus pažeisti kreditorių interesai, tokia sutartis negali būti tvirtinama. Siekdamas išsiaiškinti šias aplinkybes, teismas skundžiama nutartimi atsisakė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir paskyrė posėdį žodinio proceso tvarka.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
8. Ieškovė UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, bylą tarp šalių nutraukti ir išspręsti klausimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti taikos sutartį ir taip pažeidė ieškovės teises, kadangi ketina toliau tęsti bylos nagrinėjimą, aiškintis dėl kreditorių teisių pažeidimo, nors šioje byloje nėra sprendžiamas ieškovės mokumo (nemokumo) klausimas;
1.2. Ieškovė sutiko su atsakovės siūlomu taikos sutarties variantu ir atsisakė nuo dalies ieškinio, atsižvelgdama į tai, kad po ieškinio pateikimo paaiškėjo, jog automobilio „BMW 6ER“ tikrasis savininkas buvo ne ieškovė, bet trečiasis asmuo (ginčo automobilio pardavimo trečiajam asmeniui aplinkybes pripažino ir velionis ieškovės direktorius ir vienintelis akcininkas A. B., duodamas paaiškinimus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19480-20), o taip pat tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 1 505,20 Eur.
9. Atsakovė J. K. atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, tuo pagrindu bylą nutraukti, išspręsti klausimą dėl žyminių mokesčių grąžinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė šalių dispozityvumo principą, pažeidė nešališkumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, t. y. suvaržė šalių teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, parodė akivaizdų išankstinį teismo nusistatymą dėl ieškovės reikalavimo 8 000 Eur dalyje, kaip galimai tenkintino, ir visiškai be pagrindo velia šalis į tolimesnį bylinėjimąsi, kuris tampa išeinančiu už bylos ribų (šioje byloje nėra sprendžiamas ieškovės mokumo (nemokumo) klausimas, ieškovės veiklos tyrimas, nekeliama bankroto byla ar pan.);
2.2. Šalių sudaryta taikos sutartis yra sąžininga ir niekieno interesų nepažeidžia, yra teisėta, išsprendžia ginčą ir turi būti tvirtinama. Anot atsakovės, jos į bylą pateikta kaltinamojo akto ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19480-20 kopija patvirtina, kad ginčo automobilis nepriklausė ieškovei, nes jis buvo parduotas trečiajam asmeniui. Šias aplinkybes pripažino ir velionis ieškovės direktorius ir vienintelis akcininkas A. B., duodamas paaiškinimus ikiteisminiame tyrime. Todėl, atsakovei sumokėjus ieškovės patirtą 1505,20 Eur žalą, kurią sudarė ieškovės sumokėta suma draudimui, t. y. patenkinus dalį ieškinio reikalavimo, kitos ieškinio dalies ieškovė atsisakė, įvertinusi byloje pateiktą velionio akcininko pripažinimą apie automobilio pardavimą, įrodymų pakankamumą ir kitas atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
10. Atsakovė J. K. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašė jį tenkinti pilnai iš esmės tais pačiais motyvais, išdėstytais savo atskirajame skunde.
11. Trečiasis asmuo E. T. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą Kauno apygardos teismo prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Tarp šalių sudaryta taikos sutartimi yra pažeidžiami trečiojo asmens, dalyvaujančio byloje ieškovės pusėje, interesai ir teisės, kadangi sutartyje nėra punkto, kuriuo trečiasis asmuo atsisakytų pretenzijų atsakovei;
4.2. Nepaisant to, kad trečiasis asmuo šiuo metu byloje dalyvauja kaip nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tačiau teismo prašys pakeisti jo procesinę padėtį į trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus, ir, turėdamas visas ieškovo teises ir pareigas, prašys iš atsakovės priteisti žalą už jam faktiškai priklausiusią transporto priemonę „BMW 6ER“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Atsakovės atstovė 2022 m. sausio 18 d. pateikė prašymą pridėti prie bylos mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad taikos sutartyje nurodyta pinigų suma buvo sumokėta. Nurodo, kad tai nėra naujas įrodymas, o tik padarytą pavedimą patvirtinantis dokumentas. Teismas su šiais atsakovės atstovės argumentais nesutinka, sprendžia, kad pateiktas mokėjimo nurodymas yra priskirtinas prie įrodymų.
14. Atsakovės atstovės įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas sprendžia, kad pateiktas įrodymas neužvilks apeliacinės bylos nagrinėjimo, todėl priimamas.
Dėl atskirųjų skundų argumentų
15. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama, nes nėra aišku ar nebus pažeisti kreditorių interesai. Tuo tarpu bylos šalys su tokia teismo išvada nesutinka ir iš esmės vieningai tvirtina, kad kreditorių interesų klausimas šiuo atveju neturi būti svarstomas, nes šioje byloje nėra sprendžiamas ieškovės (ne)mokumo klausimas, t. y. taikos sutartis turi būti tvirtinama, kaip niekieno interesų nepažeidžianti, teisėta ir išsprendžianti byloje kilusį ginčą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis ne tik stokoja įtikinamų argumentų, kodėl yra atsisakyta tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, bet yra priimta ydingai taikant procesines teisės normas.
17. Pažymėtina, kad civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Įstatymų leidėjas taip pat skiria daug dėmesio taikiam civilinės bylos užbaigimui ir skatina jį, pavyzdžiui, žyminio mokesčio lengvatos, mediacijos plėtra. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikinti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 48 punktas). Teismas atsisako tvirtinti šalių taikos sutartį tik jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises bei įstatymo saugomus interesus arba taikos sutartį sudarė tam įgaliojimų neturintys asmenys (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.983–6.986 straipsniai).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, suabejojęs ar nebus pažeisti ieškovės kreditorių interesai, vien šių abejonių pagrindu atmetė šalių prašymą patvirtinti 2021 m. lapkričio 12 d. sudarytą taikos sutartį. Kita vertus, nors prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo teismas atmetė (klausimą išsprendė iš esmės), teismui kilusių abejonių pašalinimui (ar nebus pažeisti kreditorių interesai), paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka. Todėl nėra aišku, kokiu tikslu teismas posėdyje ketina aiškintis ar nebus pažeisti kreditorių interesai – ar, vis dėlto, siekdamas patvirtinti ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, ar, siekdamas išnagrinėti civilinę bylą iš esmės. Juolab, kad iš skundžiamos nutarties net nėra aišku tai, kaip teismas ketina išsiaiškinti ieškovės kreditorių (jeigu tokių įmonė turi) nuomonę ginčo klausimu, jeigu net neįpareigojo ieškovę pateikti teismui bent jau turimų kreditorių sąrašą. Be to, abejotina ar toks aiškinimasis yra apskritai tikslingas.
19. Pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismo nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, taip pat įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog motyvuojamojoje nutarties dalyje faktiškai ir teisiškai pagrindžiamos teismo nutartimi padarytos išvados, kuriose teismas išanalizuoja byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, įvertina įrodymus ir jais remdamasis konstatuoja tam tikras faktines aplinkybes, kurias teisiškai kvalifikuoja nurodydamas joms taikytinas proceso ar materialiosios teisės normas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-514/2007). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį, turėjo aptarti ir pagrįsti, kodėl pateiktą taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei (ar) viešajam interesui prieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis) ir (ar) trečiųjų asmenų teisėms. To nepadarius, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas (nutartis) yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.
20. Be to, pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal CPK byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. Tačiau nuostatos dėl taikos sutarties tvirtinimo rašytinio proceso tvarka neriboja teismo teisės taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas tai pripažįsta būtina. Taigi, šiuo atveju, nepaisant to, kad ginčo šalys taikos sutartį prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka, teismui kilus abejonių dėl galimybės tvirtinti pateiktą taikos sutartį, teismas turėjo teisę taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, t. y. ne pirmiau atmesti prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo, o vėliau aiškintis kilusių abejonių pagrįstumą, bet pirma pašalinti visas kilusias abejones ir tik tuomet priimti procesinį sprendimą dėl pateiktos taikos sutarties tvirtinimo. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas taikos sutarties tvirtinimo klausimą, ydingai taikė procesines teisės normas.
21. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė su taikos sutarties tvirtinimu susijusias teisės normas bei nepagrįstai atsisakė tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliacine tvarka yra vertinamas tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, gi taikos sutarties tvirtinimu baigiamas procesas pirmosios instancijos teisme – byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Kadangi CPK nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui baigti proceso pirmosios instancijos teisme, skundžiama nutarties dalis, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, panaikintina, o taikos sutarties tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį (kas, beje, nurodyta ir nutarties 19 punkte), kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, turi įvertinti ir tai, ar šalių pateikta taikos sutartis nepažeidžia trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju trečiojo asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai patys savaime nėra pakankami atmesti šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių autoservisas“ ir Ko bei atsakovės J. K. sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.