Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ą. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo Ą. S. prašymas išdėstyti nuosprendžiu pagal civilinius ieškinius priteistas sumas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ą. S. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta dveji metai dešimt mėnesių laisvės atėmimo. Remiantis BK 75 straipsniu, Ą. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu bei šio straipsnio 4 dalimi, Ą. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Šiuo nuosprendžiu R. D. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. D. paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 4 dalimi, R. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per dvejus metus atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą – ir pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš R. D. ir Ą. S. solidariai priteista atlyginti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 44 327,91 Eur.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistasis R. D. jį apskundė apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 14 d. nuteistojo R. D. ir jo gynėjo kasacinį skundą atmetė.

Nuteistasis Ą. S. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą išdėstyti nuosprendžiu priteistas sumas pagal civilinius ieškinius tokiomis dalimis:

priteisti 44 327, 91 Eur sumą nustatant 15 proc. mokėjimą nuo visos sumos (6 649, 19 Eur) Ą. S., o R. D. nustatant 85 proc. mokėjimą nuo visos sumos (37 678, 72 Eur) arba priteisti 44 327, 91 Eur sumą lygiomis dalimis su R. D., t. y. 22 163,96 Eur priteisti iš Ą. S. ir 22 163,96 Eur priteisti iš R. D..

Tokį prašymą nuteistasis motyvavo tuo, kad yra nedarbingas, šiuo metu darbo neturi, gyvena iš invalidumo pašalpos, R. D. teismo nuosprendžio nevykdo ir jokios sumos, kurią jie turi padengti solidariai Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), nėra sumokėjęs. Nuteistasis nurodė, kad susidaro situacija, jog nepaisant teismo nurodymo 44327,91 Eur sumą sumokėti solidariai, našta sumokėti skolą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai tenka tik jam.

Nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties išvada dėl solidarios atsakomybės, teigia, kad baudžiamojoje byloje nepagrįstai nustatyta, jog civiliniam ieškovui turtinė žala buvo padaryta bendrais visų nuteistųjų veiksmais. Jo prašymą išnagrinėjęs apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad apkaltinamajame nuosprendyje kaip įrodyta išdėstyta aplinkybė, jog „<...> A. S. išgrynins šiuos pinigus ir be 15 procentų nuo pervestos sumos grąžins R. D.“, t. y. neginčijamai nustatyta, jog iš UAB „S.“ pasisavinti pinigai buvo dalijami pagal aiškią formulę: 85 procentai R. D. ir tik 15 procentų jam, Ą. S.; jis, Ą. S. veikė kaip padėjėjas; piniginių lėšų pervedimais už fiktyvias paslaugas ir darbus buvo asmeniškai suinteresuotas R. D. ir tai parodo būtent pastarojo siekį pasisavinti bendrovei priklausančias lėšas. Taigi jo indėlis į nusikalstamos veikos padarymą buvo nereikšmingas, atitekusi jam pasisavintų lėšų suma visai nedidelė. Būtent R. D. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, davė nurodymus buhalterei atlikti pavedimus už tariamas paslaugas. Be to, R. D., o ne jam, buvo patikėtas bendrovės turtas. Teismas nepagrįstai suabsoliutina aplinkybę, kad turtinė žala padaryta bendrais visų nuteistųjų veiksmais. Esant tokioms aplinkybėms, nesąžininga taikyti solidarią atsakomybę.

Skunde nurodoma, kad pats kreditorius pasiūlė jam kreiptis į teismą dėl teismo nuosprendžio dalies išdėstymo ir patvirtino, jog neprieštarautų, kad skolos išieškojimą iš abiejų bendraskolių vykdanti antstolė iš vieno bendraskolio išieškotų tik tam tikrą dalį. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.

Ši aplinkybė patvirtina, jog pagal kreditoriaus (VMI) praktiką, kreditorius dalį prievolės įvykdymo gali priimti tik tuomet, kai teismas išdėsto nuosprendžio dalį. Tuo tarpu antstoliai vykdo išieškojimą pagal teismo nuosprendį, todėl nuosprendyje turi būti nustatyta taip, kad jį vykdantis antstolis galėtų iš vieno bendraskolio išieškoti tam tikrą dalį.

Nuteistasis skunde nesutinka su teismo išvada, jog nėra teisinio pagrindo keisti vieno iš nuteistųjų solidariąją prievolę į dalinę paties nuteistojo prašymu. Pažymi, jog teismas galėjo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios numato galimybę baudžiamajame procese vadovautis Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Skunde nuteistasis cituoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio nuostatas.

Nuteistasis Ą. S. nurodo, kad susidariusioje situacijoje jis vienintelis yra priverstas mokėti iš jo ir R. D. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu solidariai priteistą 44327,91 Eur sumą. Nuteistasis R. D. šios pareigos vengia, todėl našta sumokėti skolą tenka jam. Tam, kad padengti likusios skolos išieškojimą vykdomosiose bylose, jis ketina parduoti jam nuosavybės teisme priklausantį žemės sklypą. Tačiau gauta suma nepadengs viso įsiskolinimo, t. y. 44327,91 Eur sumos. Tokie veiksmai įrodo, kad jis nevengia atsakomybės ir geranoriškai stengiasi įvykdyti sprendimą. Skunde nurodo, kad yra nedarbingas, šiuo metu darbo neturi, gyvena iš invalidumo pašalpos.

Taip pat pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą nelaukiant, kol jis įsiteisės ir taip iš anksto užkertant kelią galimiems nesąžiningiems ginčo šalies ketinimams elgtis taip, jog teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Antstolė V. M. pagal vykdomoji raštą užvedė bylą dėl 44 327, 91 Eur skolos (solidarios) išieškojimo kreditoriui – VMI ir vykdo jo, Ą. S., turto: sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) sen., Širvintų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realizavimą iš varžytinių. Prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus, nes, priešingu atveju, bus pradėta priverstinė turto realizavimo procedūra. Aukštesniajam teismui patenkinus jo prašymą dėl teismo nuosprendžio priteistos sumos išdėstymo, teismo nuosprendžio įvykdymas bus apsunkintas, kadangi turtas - žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) sen., Širvintų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jau būtų realizuotas ir parduotas iš varžytinių. Dėl to bus pažeistos nuteistojo teisės bei teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ą. S. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino BPK ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK nuostatas), šių įstatymų pažeidimų nepadarė.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu iš nuteistųjų R. D. ir Ą. S. solidariai priteista Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos naudai 44 327,91 Eur. turtinės žalos atlyginimui.

CK 6.279 straipsnio 1 dalyje numatoma, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarus žalos atlyginimas reiškia tai, kad šią prievolę įvykdyti turi tiek visi nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, t. y. civilinį ieškinį gali atlyginti ir vienas nuteistasis. Pažymima, jog net ir vienam iš nuteistųjų mirus, žalos atlyginimo tvarka, esant solidariai atsakomybei, nesikeičia.

CK 6.6 straipsnio 6 dalis numato, kad bendraskoliai yra solidariai įpareigoti iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė. Tai reiškia, kad kol nesumokėta visa skola, kiekvienas skolininkas privalo ją mokėti. Ši teisės norma pirmiausia gina nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) interesus. Būtent tokia žalos atlyginimo forma buvo nustatyta nuosprendyje, kuriuo nuteisti R. D. ir Ą. S.. Todėl už visą valstybinei institucijai priteistą žalą vienodai atsakingi abu nuteistieji, ir nors vienam jų nedengiant priteistos žalos, tai privalo padaryti kitas nuteistasis.

Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kito nenumato įstatymas ar sutartis. Taigi, žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nuteistasis Ą. S., įvykdęs visą solidarią prievolę, turės atgręžtinio reikalavimo teisę į R. D., kad jis atlygintų už jį įvykdytos solidariosios prievolės dalį. Vien nuteistojo samprotavimai apie tai, ar jis galės atgauti savo sumokėtas sumas iš kito nuteistojo, jo pageidavimai civilinį ieškinį atlyginti jam patogiu būdu, o ne teismo nustatyta tvarka, nėra pagrindas tenkinti skundą.

BPK 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad kitos civilinio ieškinio mokėjimo tvarkos nustatymas būtų įsiteisėjusio nuosprendžio esmės keitimas, taigi, dar ir dėl to jo skunde suformuluoto reikalavimo tenkinimas yra neįmanomas.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nesutikdamas su jam žalos atlyginimui priteista suma turėjo teisę apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka, tačiau šia savo procesine teise nepasinaudojo, nuosprendis įsiteisėjo. Įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl to kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nuteistojo Ą. S. prašymą atmetė pagrįstai, šią nutartį naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ą. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.