Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Indiros Danauskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, skirtos už nusikaltimus pagal BK 159 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį, subendrintos jas iš dalies sudedant, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir D. Z. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Z. skirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, D. Z. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.

Nukentėjusiojo P. M. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. Z. nukentėjusiojo P. M. naudai priteista 600 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir K. P., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo tik pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam D. Z. paskirtų bausmių bendrinimo nuostatų taikymo ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį subendrinti apėmimo būdu, kadangi šios nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, ir prie šios bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paliekant tokio paties dydžio subendrintą bausmę, kaip buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

6. BK 63 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad tuo atveju, kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalies 1–3 punktai). BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 63 straipsnio 6 dalyje numatyta bausmių bendrinimo eilės tvarka, kai paskirtos bausmės turi būti bendrinamos skirtingais bausmių bendrinimo būdais, t. y., jei skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes pirmiausiais bendrina bausmių apėmimo ir tik po to sudėjimo būdu.

7. Teismų praktikoje dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto bausmių apėmimo taikymo pagrindo yra nurodyta, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015, 2K-145-511/2019).

8. Teismų praktikoje, aiškinant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą bausmių apėmimo taikymo pagrindą, pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme tais atvejais, kai jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus ir pan. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, 2K-233-511/2018 nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019

9. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentais, jog apylinkės teismas, bendrindamas D. Z. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pažeidė bausmių bendrinimo eilės tvarką, numatytą BK 63 straipsnio 6 dalyje, kadangi pirmiausiai taikė bausmių sudėjimo būdą ir tik po to bausmes apėmė, be to, nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, kas nulėmė ir netinkamą bausmių D. Z. subendrinimą.

10. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog D. Z. įvykdytos veikos skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, kaip tai suprantama pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas. Pastebėtina, kad D. Z. įvykdė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą. Kaip jau minėta anksčiau, norint taikyti bausmių apėmimo būdą pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, kaltininko padarytos veikos turi skirtis bent per vieną nusikalstamų veikų kategoriją. Šiuo atveju D. Z. įvykdytų nusikalstamų veikų kategorijos yra gretimos, nesiskiria net per vieną kategoriją, todėl bausmių bendrinimas pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas buvo negalimas. Tuo pačiu pastebėtina, jog apylinkės teismas nenurodė nė vieno argumento, kodėl D. Z. įvykdytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos.

11. Apygardos teismas pritaria prokurorei, jog D. Z. įvykdytos veikos, numatytos BK 159 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Pažymėtina, jog šiuo atveju vaiko (K. P.) įtraukimas į nusikalstamos veikos, t. y. plėšimo, padarymą buvo neatskiriama D. Z. sumanymo įvykdyti plėšimą dalis, abi šios veikos įvykdytos tuo pačiu metu ir iš esmės viena D. Z. veika (D. Z. įtikinus K. P. kartu įvykdyti plėšimą ir toliau tęsiant savo bendrą nusikalstamą sumanymą). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog D. Z. įvykdytos veikos, numatytos BK 159 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir bausmės, paskirtos už šias veikas, privalo būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas.

12. Pažymėtina, jog D. Z. taip pat įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Šią veiką nuteistasis įvykdė 2020 m. sausio 10 d., t. y. praėjus ilgam laiko tarpui po ankstesnių jo įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 159 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, be to, idealią sutaptį sudarančiomis veikomis ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta veika buvo kėsinamasi į skirtingų nukentėjusiųjų turtą. Esant šioms aplinkybėms, D. Z. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudaro realią sutaptį su nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 159 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, todėl nagrinėjamu atveju D. Z. už minėtos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė, atsižvelgiant į tai, kad negalima bloginti nuteistojo padėties daugiau, nei to prašo prokurorė apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 4 dalis), turi būti bendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu su apėmimo būdu subendrinta bausme.

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas), todėl Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis keičiamas ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad negalima bloginti nuteistojo padėties daugiau nei to prašo prokurorė apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis), D. Z. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės už BK 159 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų įvykdymą subendrinamos bausmių apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, prie šios bausmės pridedant dalį bausmės, paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą, ir D. Z. skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Dėl proceso išlaidų

14. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioja ir apeliacinio proceso metu.

15. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos 2021 m. sausio 7 d. pažymos Nr. (12.35Mr) PT-105 matyti, kad D. Z. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 241,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuteistajam D. Z. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinio proceso meto valstybė patyrė 241,70 Eur dydžio išlaidas, į tai, kad A. Z. yra jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis, valstybės išlaidos už jam (D. Z.) suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį dėl D. Z. paskirtų bausmių bendrinimo pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, D. Z. paskirtas bausmes už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų įvykdymą subendrinti bausmių apėmimo būdu, prie šios bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą, ir D. Z. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo D. Z. valstybės naudai priteisti 241,70 Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.