Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kaučikienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įrašu iš „Body“ kameros, palikti saugoti prie bylos.

1. M. K. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą E. B., o būtent: 2020 m. gruodžio 18 d., apie 8.00 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., antros laiptinės tyčia kumščiu trenkė E. B. tris kartus į kairės pusės veido sritį, dėl ko ji galvos dešine puse trenkėsi į laiptinės duris, tuo sukeldamas nukentėjusiajai E. B. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, sutinka su šiais prokurorės skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, tirdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl M. K. kaltės. Dėl šių aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiosios E. B. ir išteisintojo M. K. santykiai buvo konfliktiški, nepagrįsta. Tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš išteisintojo parodymų matyti, jog konfliktas dėl nukentėjusiosios rūkymo netruko ilgesnį laikotarpį, o susitikę anksčiau jie buvo tik vieną kartą. Iš teismo motyvų neaišku, kokį pagrindą turėjo nukentėjusioji meluoti, kodėl rytą ji nenuvyko į darbą, kokius savo veiksmus galėjo siekti pateisinti, kokiu tikslu jai reikėjo apkaltinti M. K.. Pati nukentėjusioji neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip neteisėti, provokuojantys ar įžeidžiantys.

13. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu E. B. nurodė, jog kaltinamasis kumščiu sudavė jai tris kartus į kairę veido pusę; nuo trečio smūgio ji dešine galvos puse atsitrenkė į laiptinės duris. Iš 2020 m. gruodžio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad E. B. pranešė apie tai, kad 2020 m. gruodžio 18 d., apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, prie daugiabučio namo laiptinės iš matymo pažįstamas vyriškis, daugiabučio namo gyventojas, kilusio žodinio konflikto metu tris kartus ranka sudavė jai į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 7-9). 2020 m. gruodžio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad E. B. atpažino M. K. kaip asmenį, kuris 2020 m. gruodžio 18 d., apie 8.00 val., dešine ranka sudavė jai tris kartus į veido kairiąją sritį (t. 1, b. l. 47-54). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo suduoti du, o ne trys smūgiai į veidą, taip pat ta aplinkybė, kad apklausiama pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu E. B. nurodė, jog smūgiuota į veidą buvo kumščiu, o ne ranka, kaip užfiksuota pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, nelaikytini pakankamu pagrindu nukentėjusiosios parodymus pripažinti nepatikimais ir nesiremti sprendžiant M. K. kaltės klausimą. Lyginant nukentėjusiosios parodymus, duotus teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, šiuos parodymus gretinant su duomenimis, užfiksuotais anksčiau minėtuose pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, matyti, kad esminėse detalėse nukentėjusiosios parodymai nekito – nukentėjusioji ir teisme, ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu aiškiai nurodė, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, pasireiškęs smūgių į veidą sudavimu, aiškiai įvardijo M. K., kaip prieš ją smurtavusį asmenį, vienodai aiškino, kad smūgius į veidą M. K. jai sudavė lauke, prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, laiptinės, tuo metu, kai ji rūkydama laukė taksi automobilio, kad nuo paskutinio smūgio, suduoto į veidą, ji galva atsitrenkė į laiptinės duris, nuo suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iš 2021 m. vasario 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. B., tikrinant jos parodymus vietoje, be kita ko, parodė (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šiauliuose, esantį namą Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo sumušta; parodė priešais (duomenys neskelbtini) namą kieme stovintį automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipęs vyriškis prieš ją smurtavo; vietą prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, kur šis vyriškis jai sudavė smūgius į veidą (t. 1, b. l. 62-71). Aplinkybę, kad prieš nukentėjusiąją buvo atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai, patvirtina ir byloje esantys iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo bei „Body“ kameros vaizdo įrašo apžiūrų protokolai. Taip, iš 2021 m. sausio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuotas iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo tarp E. B. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (operatorės) turinys, matyti, kad E. B. 2020 m. gruodžio 18 d. 8:18:56 val. paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą nurodo, kad nori išsikviesti policiją adresu: (duomenys neskelbtini) Šiauliai; į darbuotojos klausimą, kas ją užpuolė, atsako: „Kaimynas, sako, tu čia nesvaidyk bikų <...>“; į darbuotojos klausimą: „Sakykit, jis ten mušė jus?“, E. B. atsako: „Jo, trenkė galvą į sieną, į sieną čia dabar“ (verkia); į operatorės klausimą: „Jums greitosios reikia?“, E. B. atsako: „Ne, nereikia, tiktais sutrenkė, nenoriu“ (t. 1, b. l. 103-106). Iš 2021 m. sausio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota „Body“ kameros vaizdo įrašo apžiūra, matyti, kad E. B. nurodo policijos pareigūnui: „<...> jisai pirmas leidosi į lauką, jis čia sėdėjo mašinoj, aš laukiau taksi, išėjo čia, mane pradėjo stumdyti, prie sienos prirėmė, daužė“; pareigūnas: „Dėl ko?“, E. B.: „Dėl to, kad cigaretę prisidegiau...>; pareigūnas: „Medikų tikrai nereikia?“ E. B.: „Ne, nereikia, tiktai išsigandau labai...>; į pareigūno klausimą: „Pretenzijų, kaip supratau, turėsit?“ E. B. atsako: „Turėsiu“; į pareigūno klausimą: „Žodžiu, jūs čia taksi, jisai sėdėjo mašinoj?“ E. B. atsako: „<... taip, iš pradžių aš išėjau, jisai jau leidosi, nuėjo į mašiną, aš čia laukiau taksi, jis tada pradėjo eiti prie manęs, aš pasitraukiau, sakau, ką jūs darot, sako, tai ką tu čia darai, prirėmė prie sienos, trenkė į veidą du kartus“; pareigūnas: „Trenkė į veidą iš rankos?“, E. B.: „Taip, iš rankos“; pareigūnas: „Kokie sužalojimai, parodykit galvą“, E. B.: „Nu, čia man, čia į sieną atsirėmiau, bet į veidą, daugiau nesimato čia daugiau sutrenkimų“; pareigūnas: „Gal iškviesti medikus, apžiūrės <...>?“, E. B.: „Ne, nesijaučia nei guzų, nei nieko, aš išsigandau, nežinojau, ką daryti“, pareigūnas: „Pretenzijų dėl įvykio bus?“ E. B.: „Nu tai bus, nes užsipuolė nuo pat ryto, aš į darbą negalėjau išeiti, paskambinau, pasakiau, ką man daryti, nežinau, ką daryti, nesaugiai jaučiuosi“; pareigūnas: „Tai, žodžiu, buvo sukeltas fizinis skausmas?“, E. B.: „Taip“; pareigūnas: „Žodžiu, rūkėt, priėjo, trenkė?“, E. B.: „Taip, rūkiau čia, du sykius į veidą <...>“ (t. 1, b. l. 107-109). Pirmosios instancijos teismas iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo apžiūros protokole užfiksuotų duomenų iš viso neaptarė, o vertindamas vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, rėmėsi tik ta dalimi, kuri patvirtina M. K. gynybinei pozicijai palankias aplinkybes. Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo pirmosios instancijos teismas išskyrė tik tai, jog nukentėjusioji policijos pareigūnams nurodė, kad jai medikų pagalba nereikalinga, kad tik labai išsigando; policijos pareigūnai patys iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kad nukentėjusioji būtų apžiūrėta. Tuo tarpu ta vaizdo įrašo apžiūros protokolo dalis, kuri prieštarauja išteisintojo gynybinei pozicijai ir patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie smurtinio pobūdžio veiksmų jos atžvilgiu atlikimą – dviejų smūgių ranka į veidą sudavimą, neaptarta. Nesulyginęs garso ir vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuotų duomenų su nukentėjusiosios parodymais, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad M. K. buvo kaltinamas tik fizinio skausmo sukėlimu. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos duomenis, patvirtinančius, kad smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, šių duomenų visiškai nevertino ir pernelyg sureikšmino tuos duomenis, kurie rodė, kad smurto žymių nukentėjusiosios galvoje, veide, kitose kūno srityse nebuvo, tačiau, atsižvelgus į tai, kad M. K. buvo kaltinamas tik fizinio skausmo sukėlimu, smurto žymių nebuvimas savaime dar nereiškia, kad nukentėjusiajai nebuvo sukeltas fizinis skausmas.

16. Liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas policijos pareigūnas R. P., nors ir nurodė neprisimenantis, ar buvo sumušimo požymių pas nukentėjusiąją, tačiau parodė, kad ji buvo sutrikusi, susijaudinusi. Medikus kvietė jis, moteris sakė, kad skauda galvą, svaigsta; privalo vertinti visas aplinkybes – negi lauksi, kol žmogus nualps. Liudytojas L. P. teisiamajame posėdyje parodė, jog buvo gautas iškvietimas, vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kieme stovėjo mergina, bet ką ji nurodė, nepamena. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas šių policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais ikiteisminio tyrimo metu, parodymų turinys. Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, R. P. nurodė, kad pagal gautą iškvietimą atvykus į vietą, jį su kolega L. P. pasitiko mergina, kuri buvo susijaudinusi, sutrikusi ir verkdama papasakojo, kad 2020 m. gruodžio 18 d., apie 8.00 val., rūkė prie laiptinės lauke, laukė taksi, ruošėsi važiuoti į darbą. Tuo metu iš laiptinės išėjo kaimynas, su kuriuo dėl rūkymo įvyko žodinis konfliktas. Kaimynas trenkė ranka merginai į galvą, nuo paskutinio smūgio ji trenkėsi galva į laiptinės duris. Kiek mergina nurodė smūgių jai buvus suduota, neprisimena. Ant merginos veido sužalojimų nepastebėjo. Mergina sakė, kad jai skauda galvą, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 82-83). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju L. P. parodė, kad pagal gautą iškvietimą nuvyko į vietą su kolega R. P.. Prie namo laiptinės jų laukė mergina. Ji buvo susijaudinusi, išsigandusi, verkdama jam ir kolegai papasakojo, kad 2020 m. gruodžio 18 d. rytą telefonu išsikvietė taksi, ruošėsi važiuoti į darbą; apie 8.00 val. išėjo į lauką ir, rūkydama prie namo laiptinės, laukė taksi automobilio. Berūkant, prie jos priėjo kaimynas, kurio vardo, pavardės nežino; su šiuo kaimynu dėl rūkymo įvyko žodinis konfliktas. Kaimynas ranka trenkė jai į galvą. Neprisimena, kiek mergina nurodė jai smūgių buvus suduota. Pamena, kad ji sakė, jog nuo paskutinio smūgio trenkėsi galva į laiptinės duris. Ant merginos veido sužalojimų nepastebėjo. Ji teigė, kad jai skauda galvą, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą (t. 1, b. l. 88-89). Liudytoju apklaustas taksi automobilio, kurį kvietė nukentėjusioji prieš įvykį, vairuotojas A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad atvažiavęs pagal gautą iškvietimą matė moterį. Moteris verkdama, su telefonu rankose, kalbėjosi su pareigūnais. Palaukė, bet ji atsisakė važiuoti, sakydama, kad ją laiptinėje užpuolė vyriškis. Taksi automobiliu moteris nebevažiavo, laukė policijos. Girdėjo, kaip pareigūnams sakė: „Va, jis nueina“; pareigūnams minėjo, kad mato to ją užpuolusio asmens automobilį. Jis išvažiavo, kol dar nebuvo atvykusi policija. Moteris jam neįvardijo, kaip ją užpuolė. Nematė pas nukentėjusiąją užpuolimo požymių, kraujo ar sumušimų. Iš esmės analogiškus parodymus šis liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 76-77). Liudytoja D. V., kuri įvykio dieną važiavo parvežti nukentėjusiąją iš ligoninės, teisiamajame posėdyje parodė, kad E. (B.) buvo labai išsigandusi, prašė palydėti ją į namus, nes bijojo grįžti. Nubrozdinimų, kraujosruvų pas E. nematė. Klausė, kas nutiko, bet E. iš karto nepasakė, papasakojo tik pirmadienį, grįžusi iš tėvų. Pasak E., laukė taksi važiuoti į darbą, priėjo kaimynas ir trenkė jai. Pasak liudytojos, nukentėjusioji pasakė, kad smūgis buvo kumščiu į žandą (skruostą) ir E. atsitrenkė į sieną. E. sakė, kad skaudėjo galvą ir skruostą po to, kai kaltinamasis jai sutrenkė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. V. parodė, kad 2020 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti gruodžio 18 d., penktadienis, apie 10.00 val., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino E. B. ir paprašė atvažiuoti prie Respublikinės Šiaulių ligoninės ją pasiimti; E. kalbėjo verkdama. Ji klausė, kas atsitiko, bet E. apie tai nenorėjo kalbėti. E. jos laukė ligoninės teritorijoje, prie pagrindinio pastato, buvo išsigandusi, apsiverkusi. Ant jos veido jokių sužalojimų nepastebėjo. E. parvežė namo, po to su ja susitiko po savaitgalio, pirmadienį. Tuomet E. jai pasakojo apie įvykį, t. y. kad rytą, laukdama taksi automobilio, stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės ir rūkė, iš automobilio išlipo kaimynas, kuris gyvena tame pačiame name ir toje pačioje laiptinėje. Tas kaimynas priėjo prie E., apšaukė, kad rūko ir kumščiu trenkė E. į veidą; neprisimena, kiek E. sakė buvus smūgių, paminėjo, kad nuo paskutinio suduoto smūgio trenkėsi galva į laiptinės duris, po to kaimynas pasišalino (t. 1, b. l. 94-95).

17. Aptarti liudytojo R. P. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, jog nukentėjusioji po įvykio buvo sutrikusi, susijaudinusi, liudytojo A. J. parodymai, kad nukentėjusioji verkė ir nurodė laiptinėje buvusi užpulta, liudytojos D. V. parodymai, kad nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, prašė palydėti ją į namus, o vėliau nurodė apie panaudotą prieš ją fizinį smurtą, kartu su nukentėjusiosios E. B. teisiamajame posėdyje duotais parodymais apie M. K. prieš ją atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus ir jai sukeltą fizinį skausmą, duomenimis, užfiksuotais pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, duomenimis, užfiksuotais iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo bei „Body“ kameros vaizdo įrašo apžiūrų protokoluose, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji, paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, verkdama praneša apie jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodo, kad jai buvo suduoti du smūgiai ranka į veidą, sukeltas fizinis skausmas, – sugretinus juos tarpusavyje ir vertinant jų visumą, leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad M. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą E. B.. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 13 d. nuosprendis dėl M. K. išteisinimo naikintinas ir M. K. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis, tikslinant kaltinimą dėl smūgių skaičiaus, t. y. pagal byloje esančius ir apeliacinės instancijos teismo iš naujo įvertintus įrodymus pripažįstant, kad M. K. sudavė nukentėjusiajai ne tris, o du smūgius, ir ne kumščiu, o ranka. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia veikos kvalifikacijos ir nesunkina M. K. padėties.

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatytina, kad: M. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą E. B., o būtent: 2020 m. gruodžio 18 d., apie 8.00 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., antros laiptinės tyčia ranka trenkė E. B. du kartus į kairės pusės veido sritį, dėl to ji galvos dešine puse trenkėsi į laiptinės duris, tuo sukeldamas nukentėjusiajai E. B. fizinį skausmą.

19. Įvertinusi byloje nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. K., suduodamas ranka smūgius nukentėjusiajai į veido sritį, sukėlė jai fizinį skausmą, tą darydamas, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). M. K. veika atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius.

20. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir, be kita ko, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, būtina atsižvelgti ir į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

21. Prokurorė prašo skirti M. K. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos bei rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitokiais pagalbos reikalingais žmonėmis.

22. Byloje nustatyta, kad M. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), už kurį straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas, tačiau nebuvo iš anksto planuotas, o įvykdytas spontaniškai. M. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neteistas, nes ankstesnis teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 161-163, 164-168), administracine tvarka nebaustas (t 1, b. l. 160), dirbantis V. S. individualioje įmonėje finansų vadybininku (t. 1, b. l. 158), darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai (t. 2, b. l. 34), išsituokęs. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tinkamiausia M. K. bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kaip ir apeliaciniu skundu prašo prokurorė, tačiau, atsižvelgus į anksčiau nurodytas bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes (teigiamai M. K. apibūdinančius duomenis, leidžiančius manyti, jis nėra linkęs nusikalsti, kad jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios, kad jis nusikalto atsitiktinai), bausmės terminas nustatomas minimaliam baudžiamajame įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytam laikotarpiui – 3 (trims) mėnesiams, taip prokurorės apeliacinį skundą tenkinant iš dalies (apeliaciniu skundu prašoma skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pagal BK 48 straipsnio 4 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) nenustatytas imperatyvus reikalavimas paskirti asmeniui, kuriam skiriama laisvės apribojimo bausmė, BK 48 straipsnio 4 dalyje numatytus įpareigojimus (pagal BK 48 straipsnio 4 dalies formuluotę, teismas gali, bet neprivalo skirti vieną ar kelis iš BK 48 straipsnio 4 dalyje numatytų įpareigojimų), taip pat įvertinusi ne tik jau anksčiau nurodytas bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes, bet ir atsižvelgusi į nukentėjusiosios poziciją – civilinio ieškinio nereiškė, griežtos bausmės M. K. neprašė, baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teismo prašė tik nubausti kaltinamąjį už fizinio skausmo sukėlimą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai M. K. atžvilgiu bus pasiekti bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir neskyrus jam prokurorės apeliaciniu skundu prašomo įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos bei rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitokiais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl civilinio ieškinio ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

23. Baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš M. K. priteisti 90,27 Eur žalos atlyginimą už nukentėjusiajai E. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 116-119). Iš kartu su ieškiniu pateikto gydymo paslaugų išrašo matyti, kad nukentėjusioji E. B. 2020 m. gruodžio 18 d. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo konsultuota chirurgo, tą pačią dieną jai buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Už šias nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei 90,27 Eur.

24. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 26, 27 straipsniais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. V-304, 2008 m. gegužės 9 d. įsakyme Nr. V-436, 2011 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. V-1118, 2015 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. V-1550 įtvirtinta tvarka ir atvejais. Nagrinėjamu atveju M. K. civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėto veikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis, 6.248 straipsnis), t. y. dėl prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto (smūgių į veido sritį sudavimo), dėl kurių nukentėjusiajai E. B. teko kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje jai buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nurodyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. SDĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ir teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK). SDĮ 31 straipsnio 1 punkte ir 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais veiksmais, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 90,27 Eur žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš M. K. šią sumą Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.

25. Priimant nuosprendį, turi būti išsprendžiamas daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Byloje yra DVD-R skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais – garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, vaizdo įrašu iš „Body“ kameros; šios laikmenos paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Dėl advokato darbo apmokėjimo apeliacinės instancijos teisme

26. Šiaulių apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje prašoma priteisti valstybei iš M. K. 99,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Algirdo Zakraso nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 102-104).

27. BPK 105 straipsnyje reglamentuota proceso išlaidų išieškojimo tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis yra išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio, numatančio advokato išlaidų apmokėjimą, 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokia pat tvarka klausimas dėl advokato išlaidų apmokėjimo sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, taip pat atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

28. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. K. buvo išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 13 d. nuosprendį apskundė prokurorė. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme išteisintasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi išteisintajam M. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas (t. 2, b. l. 92). Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priima naują – apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgusi į išdėstytą, į tai, kad M. K. atžvilgiu apeliacinės instancijos teisme priimamas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat į tai, kad M. K. yra darbingas, išieškoti prašoma suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, M. K. turtinės padėties prašoma išieškoti suma žymiai nepaveiks, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. K. apeliacinės instancijos teisme tenkintinas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 99,75 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

pripažinti M. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. K. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai 90,27 Eur (devyniasdešimt eurų 27 ct) išlaidoms už nukentėjusiosios E. B. sveikatos priežiūros paslaugas apmokėti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Išieškoti iš M. K. 99,75 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 75 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Byloje esančią DVD-R skaitmeninę laikmeną su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, saugomą prie bylos galinio viršelio voke, ir DVD-R skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu iš „Body“ kameros, saugomą prie bylos galinio viršelio voke, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.