Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. P., S. K. ir G. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims S. P., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. P. ir N. P. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. Gyvendami santuokoje J. P. ir N. P. susilaukė dviejų vaikų: sūnaus V. P., gimusio (duomenys neskelbtini) ir sūnaus S. P., gimusio (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai J. P. ir N. P. bendrai įsigijo nekilnojamąjį turtą: 44.66 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 0.2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., kurie įgyti esant santuokoje ir buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). V. P. iki (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje ir susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjų S. K. ir G. T. (duomenys neskelbtini). N. P. sudarė testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė savo mirties atveju jai priklausantį žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), palikti V. P.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo J. P. sutuoktinė, o pareiškėjų S. K. ir G. T. senelė, N. P., po kurios mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, į notarą dėl jos palikimo priėmimo, įpėdiniai nesikreipė, todėl paveldėjimo byla neužvesta. (duomenys neskelbtini) mirė V. P. Po kurio mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pareiškėjos S. K. ir G. T., kaip įstatyminės įpėdinės, priėmė jo palikimą paduodamos pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 2-ame notarų biure, kuriame užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centre V. P. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 0.1826 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai 87.29 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) V. P. iš karto po motinos N. P. mirties pradėjo jos turtą valdyti kaip savo nuosavybę, palikimą priimdamas faktiniu valdymu. Pareiškėjo J. P. gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). N. P. gyvenamoji vieta mirties buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), kas patvirtina faktą, kad pareiškėjas iki šiol gyvena santuokos metu bendrai įsigytame bute ir valdo jį visą kaip savo nuosavybę. V. P. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), kas patvirtina faktą, kad jis vedė bendrą ūkį su savo tėvais ir po motinos mirties bendrai su tėvu J. P. pradėjo valdyti motinos N. P. palikimą (CBP-2537).

8. Nurodoma, kad J. P. ir V. P. po N. P. po sutuoktinės mirties aktyviais veiksmais priėmė mirusiosios palikimą faktiškai pradėdami valdyti mirusiosios turtą ir jį V. P. valdė iki savo mirties, gyveno ir naudojuosi kaip savo asmenine nuosavybe, o J. P., tą daro iki šiol. Mirus sutuoktinei N. P. pareiškėjas J. P. ir toliau liko gyventi jiems priklausančiame bute, moka mokesčius, jam liko ir visi bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai esantys bute. Pareiškėjas šiame bute gyvena iki šiol ir iš jo niekur nebuvo išsikėlęs. Pareiškėjų S. K. ir G. T. tėvas V. P. po savo motinos N. P. mirties iki pat savo mirties gyveno motinos vardu registruotame gyvenamajame name, jam liko visi sodyboje esantys N. P. asmeniniai daiktai, baldai, žemės ūkio padargai, ūkiniame pastate buvo laikomas kietas kuras, namo apšildymui.

9. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

10. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

11. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

12. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po N. P. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nei jos sutuoktinis, nei vaikai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėjai nurodo, kad Mirus sutuoktinei N. P. pareiškėjas J. P. ir toliau liko gyventi jiems priklausančiame bute, moka mokesčius, jam liko ir visi bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai esantys bute. Pareiškėjas šiame bute gyvena iki šiol, iš jo niekur nebuvo išsikėlęs. Pareiškėjų S. K. ir G. T. tėvas V. P. po savo motinos N. P. mirties iki pat savo mirties gyveno motinos vardu registruotame gyvenamajame name, jam liko visi sodyboje esantys N. P. asmeniniai daiktai, baldai, žemės ūkio padargai. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjų pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytas aplinkybes, priešingų duomenų byloje nėra.

13. Taigi, nors J. P. ir V. P. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino pas notarą, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, kitiems įpėdiniams neprieštaraujant) laikoma, kad po N. P. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė jos sutuoktinis J. P. ir jos sūnus V. P. faktiškai pradėdami valdyti mirusiosios turtą, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdami įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjai negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

14. Valstybė šioje byloje patyrė 6,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šios išlaidos turtėtų būti priteistinos iš pareiškėjų (CPK 88, 92, 94, 96 straipsniai), tačiau šias išlaidas padalinus kiekvienam pareiškėjų po lygiai, jų suma (2,19 Eur) yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš pareiškėjų nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė jos sutuoktinis J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos sūnus V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami valdyti mirusiosios turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.