Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. T. ir A. A. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai, siekdami užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579-582 straipsniuose nustatyta tvarka su prašymu patvirtinti jų 2019 m. liepos 8 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto perleidimo ir skolos padengimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka nagrinėjami prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau tekste – CK) ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka (CPK 579 straipsnis).

Taikos sutartimi šalys užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (CK 6.983 straipsnis). Paminėtina, kad teismine tvarka tvirtinami ne bet kokie sandoriai (susitarimai), o tie, kuriais šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi, teismo patvirtinamais susitarimais gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 6 d. konsultacija Nr. A3-120).

Sudarydamos taikos sutartį, šalys iš esmės sudaro sandorį kuriuo, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą, taip pat abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (žr. pvz., 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-225/2008, 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-51/2008, 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-261/2008; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-113-56/2010 ir kt.).

Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (žr., pvz., CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis, CPK 293 straipsnio 5 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai taikos sutartį, kurią teismo prašo patvirtinti, sudarė 2019 m. liepos 8 d. Nagrinėjamu atveju iš šalių pateiktos taikos sutarties turinio matyti, kad ginčo tarp šalių nėra, t. y. šalys sutaria ir pripažįsta, kad A. A. už R. T., šiai sutinkant, įvykdė prievolę trečiajam asmeniui - už R. T., t. y. J. B. sumokėjo 22 500,00 Eur, ir faktiškai susitaria, jog A. A. nuosavybės teise atitenka R. T., asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, gyvenamojo namo, kitų inžinerinių - kiemo statinių atitinkamos dalys, esančios adresu (duomenys neskelbtini), už R. T. įsipareigojimų įvykdymą J. B. pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3150-1028/2019.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog iš esmės šalys siekia sudaryti ne taikos, o daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį - skolos padengimo sutartį, nes šia sutartimi pareiškėja R. T. perleidžia pareiškėjui A. A. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą už tam tikrą jos vardu padengtą skolinį įsipareigojimą (skolą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.436 straipsnis).

Turto perleidimo sutartys yra sudaromos notarine tvarka (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas pažymi, jog notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma (CK 6.183 straipsnio 3 dalis), o teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai). Šiuo atveju šalys kreipiasi į teismą iš esmės siekdamos, kad teismas patvirtintų jų turto perleidimo už skolą (skolos padengimo) sutartį, todėl patvirtindamas šalių pateiktą taikos sutartį teismas pakeistų notarą, atliekantį jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų ir notarinių sandorių tvirtinimą, kas tokią taikos sutartį darytų negaliojančia, prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.984 straipsnis).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkintinas (CPK 579 straipsnis).

Pareiškėjams išaiškintina, jog teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjų R. T. ir A. A. prašymo patvirtinti jų 2019 m. liepos 8 d. sudarytą taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama.