Šiaulių apygardos teismo sprendimas

atsakovės Š. miesto savivaldybės ir trečiojo asmens Š. miesto savivaldybės administracijos atstovei L. S.,

viešame mišriu būdu vykusiame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovei Š. miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims Š. miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Š. u. a.“ dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Bylos medžiaga nustatyta, kad Š. miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso pastatas – Š. miesto Aukštabalio multifunkcinis kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro išrašas, ieškinio priedai). 2023 m. balandžio 11 d. dėl pastato buvo sudaryta koncesijos sutartis Nr. SŽ-718 ir turto administratore paskirta UAB „Š. u. a.“. Š. miesto savivaldybės taryba 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. T-348 nusprendė pritarti, kad Š. miesto savivaldybės administracija atliktų Š. miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir pagal 2023 m. balandžio 11 d. koncesijos sutartį UAB „Š. u. a.“ valdomo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus ir, jog pastato kapitalinio remonto darbams Š. miesto savivaldybės biudžete būtų numatyta 790 000 Eur. Iš Š. miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. aiškinamojo rašto dėl prieš tai minėto sprendimo projekto matyti, kad pastato inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbų 790 000 Eur kainą sudarė: šalto vandens vandentiekio, šaldymo - vėdinimo sistemos, gaisrinės saugos, pastato valdymo, apsaugos-vaizdo stebėjimo, renginių salės apšvietimo remonto darbai. Atsakydama į 2025 m. balandžio 4 d. raštą Š. miesto savivaldybės administracija nurodė, kad yra paruošta techninė užduotis šaldymo-vėdinimo sistemos kapitalinio remonto projektui pirkti, tačiau nėra parengti projektai pastato kapitaliniam remontui.

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl koncesininkei perduoto pastato statybos (remonto darbų) rūšies.

8. Teismas pažymi, kad viešosios nuosavybės teisė įgyvendinama vadovaujantis viešosios teisės principais ir normomis; šią teisę įgyvendina valstybė ir savivaldybės, veikiančios per atitinkamas savo institucijas; jų sprendimai turi užtikrinti viešąjį interesą, tenkinti visuomenės poreikį; sudarant sandorius ar priimant sprendimus dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo privaloma vadovautis įstatymuose įtvirtintais viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais.

9. Teisiniams santykiams dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo būdingas teisinis apibrėžtumas ir sandoriai dėl šio turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018).

10. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis racionalumo principo, t. y. valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas.

11. Pagal 2023 m. balandžio 11 d. koncesijos sutarties 8.10 punktą, jeigu objekte esantis turtas, įranga nusidėvi taip, kad nebegali būti toliau naudojami pagal savo pirminę paskirtį arba kai objekte esantis turtas ar atitinkama jo dalis tampa nepatikimas, nesaugus, turi esminių trūkumų, lyginant su būkle, kurioje jis turėtų būti, ar tampa netinkamu naudoti pagal paskirtį ar netinkamai veikia ir funkcionuoja, arba taip yra efektyviau pasiekiami sutarties tikslai bei įgyvendinami turtui keliami reikalavimai, atsižvelgiant į sutartį koncesininkas savo sąskaita privalo tokį turtą suremontuoti arba pakeisti analogišku ar geresniu pakeičiamo turto paskirties turtu, o tokį netinkamą naudoti objekte esantį turtą savo sąskaita utilizuoti arba atiduoti perdirbimui. Pirmaisiais sutarties galiojimo metais, jei susidarė šiame punkte nustatytos aplinkybės ir jos susidarė ne dėl koncesininko kaltės ir suteikiančioji institucija įsitikina, kad nėra galimybės šio turto suremontuoti, šalys šį klausimą sprendžia atskiru susitarimu, kuriame turi būti aptartas ir rizikos pasidalinimas. Šios sutarties 9.3 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei sutarties galiojimo metu bus reikalinga atlikti objekto ar jo dalies paprastąjį ar kapitalinį remontą, paprastasis remontas bus atliekamas koncesininko lėšomis, suderinus paprastojo remonto darbus ir apimtis su suteikiančiąja institucija, o kapitalinio remonto darbai – suteikiančiosios institucijos lėšomis. objekto pagerinimai po šių darbų atlikimo, esant poreikiui, registruojami Š. miesto savivaldybės vardu.

12. Teismas, įvertinamas šalių ginčo pobūdį ir tai, jog ginčas susijęs su viešuoju interesu – racionaliai naudoti savivaldybės biudžeto lėšas, sprendžia, kad šios bylos kontekste reikia įvertinti, ar atsakovės numatyti atlikti pastato remonto darbai: šalto vandens vandentiekio, šaldymo - vėdinimo sistemos, gaisrinės saugos, pastato valdymo, apsaugos - vaizdo stebėjimo, renginių salės apšvietimo remonto darbai, priskirtini paprastajam ar kapitaliniam remontui.

13. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalį statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (šios įstatymo 2 str. 58 d.).

14. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės ir trečiojo asmens atstovė patvirtino, kad koncesijos sutartis buvo parengta savivaldybės. Koncesijos sutarties 1.1 punkte įtvirtinta, kad kapitalinis remontas reiškia statybos darbus, kurių tikslas – pertvarkyti objekto (ar atskirų jo dalių) laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant objekto išorinių matmenų, kaip tai apibrėžia STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (su vėlesniais pakeitimais), o paprastasis remontas reiškia statybos darbus, kurių tikslas – atnaujinti objektą (ar jo dalį), jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant, kaip tai apibrėžia STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (su vėlesniais pakeitimais).

15. Pagal Statybos techninio reglamento (toliau ir reglamentas) STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punktą statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Šio reglamento 12 punkte įtvirtinta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Nurodyta, kad į statinio paprastojo remonto statybos rūšį patenka: fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas (12.4 punktas); angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį (12.5 punktas); statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas (12.11 punktas); kiti statybos darbai, atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.12 punktas).

16. Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalį statinio inžinerinės sistemos - tai statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga.

17. Teismo vertinimu, Š. miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. aiškinamajame rašte nurodytos statinio šalto vandens vandentiekio, šaldymo - vėdinimo, gaisrinės saugos, pastato valdymo, apsaugos - vaizdo stebėjimo, renginių salės apšvietimo sistemos priskiriamos statinio naudojimo įrangai, kuri skirta žmonių poreikiams tenkinti.

18. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad atliekant minėtus pastato remonto darbus: šalto vandens vandentiekio, šaldymo - vėdinimo, gaisrinės saugos, pastato valdymo, apsaugos - vaizdo stebėjimo, renginių salės apšvietimo sistemų, bus pertvarkomos statinio laikančiosios konstrukcijos.

19. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

20. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismas, vertindamas įrodymus ir jų pagrindu darydamas išvadas, turi vadovautis logikos dėsniais.

21. Nors atsakovės ir trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad keistini pastato šaldymo įrengimai yra sumontuoti ant pastato stogo ir pritvirtinti prie pastato, o juos keičiant bus pertvarkomos (keičiamos) stogo laikančiosios konstrukcijos, teismui nebuvo pateikta tai patvirtinančių duomenų (duomenų apie naujų įrenginių parametrus, matmenis, svorį, tvirtinimo taškus ir technologiją). Priešingai, atsakovės atstovė posėdžio metu patvirtino, kad 320 000 Eur šių įrenginių remonto darbų kainą sudarytų įrenginių bei jų montavimo (keitimo) darbų kaina. Taigi, į minėtą remonto darbų kainą nebuvo įskaičiuota pastato stogo laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo (keitimo) kaina. Dėl to atsakovės teiginiai dėl pastato stogo laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Be to, Š. miesto savivaldybės administracijos atsakyme į 2025 m. birželio 6 d. raštą buvo nurodyta, kad keičiant susidėvėjusią įrangą, būtina pakeisti korozijos pažeistas įrangos laikančias konstrukcijas. Taigi, planuojama keisti ne pastato (stogo) laikančias konstrukcijas, o įrangos laikančias konstrukcijas (laikiklius, įrenginių tvirtinimo elementus) ir šios konstrukcijos nėra tapačios.

22. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.

23. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus patarėjas 2024 m. gruodžio 18 d. rašytiniame paaiškinime konstatavo, kad pastato inžinierinės sistemos nėra atskiri inžinieriniai statiniai su atskirais unikaliais daikto numeriais, ir jie yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sudedamoji dalis, todėl numatomi atlikti jų remonto darbai priskiriami pastato paprastajam, o ne pastato kapitaliniam remontui.

24. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2025 m. birželio 26 d. rašte Nr. 2D-15785 „Dėl Š. miesto Aukštabalio multifunkcinio komplekso (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto“ pažymėjo, kad užduoties 16 punkte nurodoma: „parengti Visuomeninės sporto paskirties pastato Š. miesto Aukštabalio multifunkcinio komplekso (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), inžinerinių sistemų kapitalinį remontą“ ir nurodyta, kad bus atliekami ne paties pastato, bet statinio inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbai, kurie vadovaujantis reglamento (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“) VIII skyriaus 12.11 papunkčiu priskiriami pastato paprastojo remonto darbams.

25. Teismas nesutinka su atsakovės atstovės teiginiai, kad ginčo sprendimo priėmimo metu teisinis reglamentavimas numatė, kad, kai įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, tai laikoma pastato kapitaliniu remontu.

26. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktas (aktuali įstatymo redakcija nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.) numatė, kad statybą leidžiantys dokumentai yra leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

27. Teismo vertinimu, priešingai, nei tvirtina atsakovė, minėtos įstatymo nuostatos nenustatė taisyklių, kad inžinerinių sistemų įrengimas, pertvarkymas, išmontavimas savaime laikomas pastato kapitaliniu remontu, o reglamentavo atvejus, kad leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą buvo reikalingas, kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą, t. y. pertvarkant statinį: pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), taip pat (kartu) buvo įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos bendrosios inžinerinės sistemos.

28. Teismas negali sutikti ir su atsakovės teiginiais, kad, tai, jog minėti remonto darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams patvirtina ir Statybos techninio reglamento (STR1.01.08:2002) „Statinio statybos rūšys“ 1 priedas „Vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų statybų rūšys“. Pažymėtina, kad minėtas priedas reglamentuoja vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų statybos (remonto) darbus išoriniuose (atskiruose) tinkluose (trasų, šulinių, įvadų ir išvadų statybos darbai ir kt.), o ne pastato bendrųjų vidinių inžinerinių sistemų remonto darbus.

29. Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrengimo darbų rūšių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-172, šiuo atveju netaikytinas, nes atsakovė nepateikė teismui duomenų, parodančių, kad ji planavo atlikti būtent apraše nurodytus šilumos gamybos statinių (dūmtraukio, privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir kt.), šilumos perdavimo tinklų (keisti vamzdynų ruožus, trasas, pratęsti perdavimo tinklus, įrengti naujos atšakas ir kt.), šilumos gamybos ir perdavimo įrenginių (katilo, iš dalies keisti įrenginių technologinę schemą ar šiluminę galią) remonto darbus.

30. Atsakovės ir trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nėra parengtas projektas ir nėra konkrečiai žinoma, kokius ir kokių parametrų, matmenų, charakteristikų šaldymo - vėdinimo sistemos įrengimus planuojama įsigyti ir įrengti.

31. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Š. miesto savivaldybės tarybos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. T-348 minimi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 790 000 Eur vertės kapitalinio remonto darbai, detalizuoti Š. miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. aiškinamajame rašte, priskirtini statinio paprastojo remonto darbams ir pagal koncesijos sutarties 9.3 punktą jie atliekami koncesininkės, o ne savivaldybės biudžeto lėšomis.

32. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 55 straipsnio nuostatas, prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Ši prokuroro teisė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje bei Civilinio proceso kodekso 49 straipsnyje.

33. Administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-370-525/2019; kt.) pripažįstama, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; kt.). Teismas patikrina, ar prokuroras nedelsė ir duomenis rinko per protingą terminą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013; kt.).

34. Ieškovas nurodė, kad skundą dėl Š. apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo, kuriuo nepagrįstai ir neteisėtai buvo konstatuotas ginčijamo Š. miesto savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumas Generalinė prokuratūra gavo 2025 m. rugpjūčio 8 d., o 2025 m. rugpjūčio 11 d. Generalinei prokuratūrai buvo pateikta Š. apygardos prokuratūroje atlikto tyrimo medžiaga.

35. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad tik gavęs Š. apygardos prokuratūroje atlikto tyrimo medžiagą, t. y. visapusišką informaciją, kitus duomenis, ieškovas galėjo įvertinti jos turinį, ar Š. miesto savivaldybės tarybos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimas neprieštarauja teisiniam reglamentavimui ar yra pažeistas viešas interesas, ir ar jis turi būti ginamas.

36. LR Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimu panaikino Š. apygardos prokuratūros prokurorės 2025 m. liepos 8 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nutarė taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į teismą dėl Š. miesto savivaldybės tarybos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. T-348 panaikinimo. Regiono administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo (pareiškėjo) skundą. Ieškovo ieškinys Š. apygardos teisme buvo gautas 2025 m. rugsėjo 10 d.

37. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, sprendžia, kad termino ieškiniui nagrinėjamoje byloje paduoti eigos pradžia laikytina 2025 m. rugpjūčio 11 d., dėl to, teismo vertinimu, ieškovas nepraleido ABTĮ 29 straipsnyje įtvirtinto vieno mėnesio termino, nes per vieną mėnesį nuo tyrimo pakankamos medžiagos gavimo buvo nustatyta, kad yra pažeistas viešasis interesas ir buvo pasikreipta į teismą.

38. Byloje nustačius, kad Š. miesto savivaldybės tarybos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. T-348 pažeidė imperatyvų teisinį reglamentavimą (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 3 punktą, Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalį, Reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punktą), šis naikintinas.

39. Ieškinį tenkinus visiškai, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovės valstybei priteistinas 114 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.. 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti Š. miesto savivaldybės tarybos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. T-348 „Dėl pritarimo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus“.

Priteisti iš atsakovės Š. miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 114 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.