Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Krestan“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nutarties, sprendžiant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Krestan“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,SB turto fondas“, trečiajam asmeniui notarui D. J. dėl nepragrįstai išieškotų palūkanų priteisimo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

10. Taigi teismas, prieš priimdamas asmens ieškinį, turi patikrinti, ar laikomasi teisės kreiptis į teismą sąlygų. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti ieškinį. Jei teismas prieš priimdamas ieškinį nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti ieškinį.

11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

12. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; kt.).

13. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).

14. Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje. Vadinasi, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021). Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ginčo šalys yra tapačios.

15. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).

16. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).

17. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-336-372/2021 ieškovė UAB „Emilė“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB „SB turto fondas“ ir prašė pripažinti, kad UAB „SB turto fondas“ reikalavimas pagal 2012 m. gruodžio 19 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)išieškoti iš UAB „Emilė“ 8 procentų dydžio metinės sutartinės palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 26 d. yra nepagrįstas, pakeisti 2016 m. gegužės 26 d. Šiaulių m. (duomenys neskelbtini)notaro biuro notaro D. J. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinant nurodytų vykdomųjų įrašų dalį dėl nurodymo iš hipotekos skolininko UAB „Emilė“ hipotekos kreditoriaus UAB „SB turto fondas“ naudai išieškoti 8 procentų dydžio metinės sutartinės palūkanos nuo 872 902,58 Eur sumos, skaičiuotinos nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki prievolės įvykdymo, atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. gegužės 26 d. Šiaulių m. (duomenys neskelbtini)notaro biuro notaro D. J. išduotus vykdomieji įrašai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvykdyti, taikyti vykdomųjų įrašų įvykdymo atgręžimą – iš atsakovės UAB „SB turto fondas“ ieškovės UAB „Emilė“ naudai priteisti 68 086,40 Eur.

18. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“ 2012 m. gruodžio 19 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė išleido, o fondas pasirašė ir įsigijo iš bendrovės 44 000,00 obligacijų emisiją Nr. (duomenys neskelbtini) obligacijų, kurių vienos nominali vertė 100,00 Lt (28,96 Eur); visų obligacijų emisijos kaina 4 400 000,00 Lt (1 274 328,08 Eur). Pagal obligacijų sutarties sąlygas ieškovė obligacijas privalėjo išpirkti per 720 dienų nuo obligacijų emisijos kainos išmokėjimo. Ieškovės įsipareigojimai buvo užtikrinti 2013 m. sausio 24 d. sutartine hipoteka; 2013 m. kovo 21 d. sutartiniu įkeitimu. 2015 m. kovo 5 d. atlikti sutartinės hipotekos pakeitimai bei prailgintas iki 1 095 dienų nuo obligacijų emisijos kainos išmokėjimas. Ieškovė laiku obligacijų neišpirko. Atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. 2016 m. gegužės 26 d. Šiaulių (duomenys neskelbtini)notaro biuro notaras D. J. išdavė atsakovei tris vykdomuosius įrašus: pagal 2013 m. sausio 24 d. sutartinės hipotekos sandorį – vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. kovo 21 d. sutartinio įkeitimo sandorį – vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. kovo 5 d. sutartinio įkeitimo sandorį – vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomuosiuose įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad išieškomo skolinio įsipareigojimo suma yra 921 277,44 Eur, kurį sudaro 872 902,58 Eur nesumokėta obligacijų emisijos kaina; 3 962,26 Eur priskaičiuotų palūkanų; 44 412,60 Eur priskaičiuotų delspinigių; 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 921 277,44 Eur sumos, skaičiuotinos nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki prievolės įvykdymo; 8 procentų dydžio metinės sutartinės palūkanos nuo 872 902,58 Eur sumos, skaičiuotinos nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki prievolės įvykdymo. Vykdymą pagal vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė antstolis A. N.. Vykdomosios bylos buvo baigtos, padengus skolą bei priskaičiuotas palūkanas. Ieškovės manymu, pagal kasacinio teismo praktiką bei 2012 m. gruodžio 19 d. obligacijų pasirašymo sutarties nuostatas nuo atsakovės kreipimosi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo dienos, t. y. 2016 m. balandžio 26 d., Sutarties 9.1.2. punkte numatytos 8 procentų metinės palūkanos nebegalėjo būti skaičiuojamos. Atitinkamai 2016 m. gegužės 26 d. Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro D. J. vykdomuosiuose įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai buvo nurodyta, kad iš ieškovės atsakovės naudai turi būti išieškotos 8 procentų dydžio metinės sutartinės palūkanos nuo 872 902,58 Eur sumos, skaičiuotinos nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki prievolės įvykdymo. Kadangi vykdomieji įrašai yra įvykdyti, išieškota 68 086,40 Eur suma turėtų būti ieškovei priteista iš atsakovės. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-336-372/2021 UAB ,,Emilė“ ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-352-302/2022 Šiaulių apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB ,,Krestan“ pateikė ieškinį atsakovei UAB ,,SB turto fondas“, trečiajam asmeniui notarui D. J. dėl nepragrįstai išieškotų palūkanų priteisimo, kuriuo prašo iš atsakovės UAB „SB turto fondas“ ieškovės UAB „Krestan“ naudai priteisti 68 086,40 Eur nepagrįstai išieškotas palūkanas. Ieškinyje nurodo, kad, pardavus UAB „Emilė“ turtą, pagal tai, kaip numatyta notaro D. J. vykdomuosiuose įrašuose, iš UAB „Emilė“ buvo išieškotos skolos atsakovo naudai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad UAB „Emilė“ buvo išieškotos ne tik procesinės 6 proc. dydžio palūkanos, tačiau ir 8 proc. sutartinės palūkanos. Šiai dienai reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu visas reikalavimo teises iš UAB „Emilė“ į atsakovą dėl nepagrįstai išieškotų palūkanų priteisimo yra perėmusi UAB „Krestan“. Ieškovės įsitikinimu, iš ieškovės nepagrįstai nuspręsta už laikotarpį po 2016-04-26 išieškoti tiek 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, tiek 8 proc. dydžio metines sutartines palūkanas. Tokie reikalavimai prieštarauja teisės aktams bei teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Todėl ieškovė kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės ieškovės naudai nepagrįstai išieškotas sutartines palūkanas.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ankstesnėje byloje ieškovė UAB „Emilė“ reiškė daugiau reikalavimų, nei dabar reiškia ieškovė UAB ,,Krestan“, tačiau iš esmės ieškovė UAB ,,Krestan“ siekia tokio pat teisinio rezultato, kokio siekė ir ieškovė UAB „Emilė“ – priteisti 68 086,40 Eur nepagrįstai išieškotas palūkanas, kurios tiek ieškovės UAB „Emilė“, tiek ieškovės UAB ,,Krestan“ manymu buvo paskaičiuotos neteisėtai, kadangi atsakovo naudai buvo skaičiuojamos dvigubos palūkanos – 8 proc. pelno ir 6 proc. kompensuojamosios palūkanos.

21. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes bei nurodytą teismų praktiką, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju aptarti ieškiniai yra tapatūs, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovės ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes ginčas jau buvo išspręstas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų2023 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.