- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-19
- Bylos Nr.
- 2-519-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01328-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- M. V.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Solar sources“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Talismanas.LT“, ieškinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Solar sources“ (toliau ir bendrovė ar įmonė), atstovaujama nemokumo administratorė UAB „Talismanas LT“, patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. V. (toliau ir atsakovas) 59 564,31 Eur žalos atlyginimo sumą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodoma, jog BUAB „Solar sources“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-162-640/2020) kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir VMI) prie Finansų ministerijos iniciatyva.
3. Ieškovė įrodinėja, jog nuo 2017 m. įmonė neteikė finansinės atskaitomybės Juridinių asmenų registrui (toliau JAR), nevykdė pareigos sumokėti mokesčius. Bankroto byloje patvirtinti kreditorių VMI prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir VSDFV), AB „Energijos skirstymo operatorius“ reikalavimai 59 564,31 Eur sumai, skolos susidarė nuo 2018 m. birželio mėnesio, bei liepos, rugpjūčio ir vėlesniais mėnesiais didėjo. M. V. įregistruotas bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d.
4. Atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimą grindžia iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalies, Civilinio kodekso (toliau CK) 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Įrodinėja, kad atsakovas per visą laikotarpį nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, nors byla turėjo būti keliama dar 2018 m. birželio mėnesį, kai paaiškėjo, jog negali atsiskaityti su kreditoriais; įmonė buvo nemoki, nes jau tuo metu buvo akivaizdu, kad įmonės skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės: pagal paskutinį žinomą 2016 metų balansą turėjo turto už 2 605 Eur, kuris atsakovui buvo perduotas iš ankstesnio vadovo.
5. Nemokumo administratorei neperduoti jokie bendrovės dokumentai ir turtas, nors 2 605 Eur atsakovas perėmė ir turėjo. Įmonė neturi jokio turto, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorius reikalavimus. Ieškinį taipogi grindžia tuo, jog atsakovas neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, neperdavė nei vėlesnei vadovei, nei administratorei turto ir dokumentų, kas neatitinka vadovui keliamų reikalavimų, neatitinka sąžiningumo, protingumo kriterijų.
6. Dėl nurodytų aplinkybių prašomą priteisti žalos sumą sudaro visų patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma, 59 564,31 Eur. Žalos atsiradimą lėmusius neteisėtus veiksmus atliko būtent atsakovas; skolos atsirado jo vadovavimo laikotarpiu. Įrodinėja, nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. direktore paskirta Maskvos mieste gyvenanti Rusijos Federacijos pilietė T. R., kuri taip pat įregistruota vienintele akcininke nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d., faktiškai nedirbo vadove, bei apskritai nedirbo įmonėje, sprendimų įmonės vardu nepriėmė ir jokių veiksmų neatliko. Pateikia argumentus ir duomenis įrodyti, jog po 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimus priiminėjo ir įmonei vadovavo de facto atsakovas M. V., pareiga atlyginti visą ieškiniu reikalaujamą sumą kyla tik jam.
7. Bylos nagrinėjimo eigoje nustačius, jog nagrinėjamu laikotarpiu UAB „Solar sources“ vardu prašymus/dokumentus valstybės institucijoms teikė buhalterinės apskaitos paslaugas teikusios įmonės mažosios bendrijos (toliau MB) „Finalita“ atstovė V. D., vykdydama teismo įpareigojimus dėl papildomų duomenų ir dokumentų pateikimo, ieškovė papildomai nurodė, jog V. D. paaiškinimu nei MB „Finalita“, nei jos atstovė bendrovės dokumentų neturėjo/neturi, todėl objektyviai jų pateikti negalėjo ir nepateikė.
8. Ieškovės papildomais duomenimis, lėšų apyvarta įmonėje UAB „Solar sources“ vyko/galėjo vykti grynaisiais pinigais, o ne per banko sąskaitą; jog galimai su bendrovės veikla susijęs atliekamas/atliktas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje ikiteisminis tyrimas, tikslių duomenų nėra.
Šalies argumentai
9. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei į teismo posėdį neatvyks atsakovas. 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi teismas sprendė, jog yra Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių. Teismo nutartimis ieškovei buvo nustatyti įpareigojimai pateikti teismo nurodytus duomenis dėl ieškinio reikalavimų. Byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, prieštaravimų dėl proceso formos negauta.
10. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai laikomis įteikti Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Atsakovui ieškinys su priedais ir procesiniai dokumentai išsiųsti ieškovės nurodytu bei atsakovo deklaruotu gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nustatytais adresais (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); UAB „Pitas“ buveinės adresu kaip darbuotojui. Dokumentai neįteikti, kaip neatsiimti pašte. Atsakovui dokumentai įteikti bei apie teismo posėdžius pranešta viešo paskelbimo būdu.
11. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, dėl atstovo byloje ir/ar atsakovo dalyvavimo jokios informacijos nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Byloje pareikštus reikalavimus teisiškai kvalifikuoja ir atitinkamą teisės normą pritaiko bylą nagrinėjantis teismas, o ieškinyje nurodytas santykių kvalifikavimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010).
16. Nuo 2012 liepos 23 d. iki 2014 m. spalio 28 d. bendrovės direktoriumi buvo įregistruotas A. V., po jo iki 2017 m. balandžio 6 d. – R. P. Šios civilinės bylos nagrinėjimo eigoje, įsiteisėjusia teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartimi, teismui patvirtinus taikos sutartį buvo nutraukta bylos dalis, kuria sprendžiamas ieškovės ginčas su atsakovais, buvusiais bendrovės vadovais ankstesniais laikotarpiais, nei M. V. Pateiktais dokumentais ir paaiškinimais įrodyta, jog iki M. V. įmonės valdymo perėmimo 2017 m. balandį, bendrovės ūkinė veikla nebuvo vykdoma eilę metų, skolų ji neturėjo (1 Eur), deklaruotas 2016 m. gruodžio 31 d. balanse turtas sudarė 2 581 Eur, pagal 2017 m. balandžio 4 d. aktą M. V. perėmė dokumentus ir 2 558,40 Eur kasos likutį.
17. JAR duomenimis, nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo direktore paskirta (įregistruota 2018 m. rugpjūčio 10 d.) Maskvoje gyvenanti Rusijos Federacijos pilietė T. R., gim. (duomenys neskelbtini), ji gi nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. įregistruota vienintele akcininke. Ieškovė ieškiniu neprašo žalos atlyginimo iš paskutinės įmonės vadovės, bei teikia argumentus įrodyti pagrindą priteisti iš ankstesnio vadovo, atsakovo M. V., jo padarytą žalą, lygią visų nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma 59 564,31 Eur.
Dėl bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų susiformavimo
Dėl įmonės veiklos ir sandorių
23. Konstatuotina, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo bei 2019 m. gruodžio 18 d. patikslintą ieškinį (vienam atsakovui), ieškovė apsiribojo apeliavimu į pareigos perduoti administratorei apskaitos dokumentų ir turto nevykdymo faktą bei pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, esant mokestinėms skoloms, nevykdymą: teismo vertinimu, iš esmės tinkamai nevykdė įstatymo nustatytos įrodinėjimo pareigos. Teismas nesutinka su nemokumo administratorės teiginiais, jog ji ėmėsi visų protingų ir jai prieinamų priemonių gauti BUAB „Solar sources“ dokumentus ir duomenis, tačiau vis dar neturi objektyvių galimybių pasisakyti dėl bendrovės sandorių ir jų vertinimo, negavus duomenų iš visų šaltinių (t. II, b. l. 101). Vykdydama BUAB „Solar sources“ administravimą nuo 2019 m. balandžio 24 d., administratorė neįdėjo pastangų gauti duomenis iš visų įmanomų šaltinių ir juos analizuoti, nors pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės veiklą ir sandorius tenka visų pirma jai. Ieškovė pradėjo rinkti duomenis ir nustatinėti faktus tik šioje byloje, po teismo 2020 m. gegužės 26 d. ir 2020 m. liepos 2 d. nutartimis nustatytų įpareigojimų, nors šiuos veiksmus turėjo ir galėjo atlikti žymiai anksčiau.
24. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog perėmęs veiklos nevykdančios bendrovės valdymą bei tapęs bendrovės direktoriumi 2017 m. balandį, atsakovas M. V. iš karto pradėjo ūkinę veiklą, vykdė pirkimo-pardavimo sandorius. Iš teismui pateiktų BUAB „Solar sources“ gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų (išrašų) už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. matyti, jog bendrovė iki 2018 m. birželio reguliariai vykdė po keletą pirkimų pardavimų per mėnesį, apyvarta nebuvo intensyvi (t. II, b. l. 35-55). Kadangi mokestinių skolų už šį laikotarpį nenusiformavo, darytina išvada, jog nurodytu laikotarpiu PVM buvo sumokamas.
25. 2018 m. birželio – rugsėjo mėnesiais BUAB „Solar sources“ dideliais kiekiais ir intensyvumu vykdė pirkimus iš įmonės MAGNUS TRADE, Sp z.o.o., buvo gautos keletas šimtų sąskaitų faktūrų (o ne išrašytos, kaip klaidingai nurodo ieškovė). Iš teismui pateiktų registro išrašų duomenų, visose šiose sąskaitose nurodyta PVM suma – nulis. Sandoriai su šia užsienio įmone nebuvo tiriami bei tikrinami nemokumo administratorės, visų duomenų teismas neturi. Nėra duomenų ir dėl skolų suformavimo (t. II, b. l. 49-55).
26. Pagal pateiktus duomenis, bendrovė išrašė sąskaitas dėl pardavimų: 2018 m. birželį UAB „Geriausia kaina“ su 1 764 Eur PVM suma, o liepą ir rugpjūtį UAB „Baltusa“, atitinkamai su 25 625,46 Eur ir 33 539,21 Eur PVM sumomis.
27. Pažymėtina, kad birželio mėnesio ir vėlesnio laikotarpio sąskaitos į registrą pateiktos pavėluotai, tik 2018 m. rugsėjį-lapkritį, t. y. būtent tuo metu, kai buvo tikslinamos PVM deklaracijos. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus byloje surinktus duomenis dėl PVM įsiskolinimo susiformavimo, darytina išvada, jog kreditorinis reikalavimas susiformavo būtent dėl nesumokėto PVM pagal išvardintas išrašytas sąskaitas faktūras (UAB „Geriausia kaina“ ir UAB „Baltusa“).
28. Nemokumo administratorė netyrė sandorių su UAB „Baltusa“, nors turėjo ir galėjo tai padaryti, pirminius duomenis gavo tik 2020 m. liepos 31 d. (t. II, b. l. 118-121). Išanalizavus byloje surinktus dokumentus ir duomenis, nustatytina, jog UAB „Baltusa“ už prekes sumokėjo BUAB „Solar sources“ 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais iš viso 340 901,17 Eur, įskaitant PVM sumas, t. y. pilnai atsiskaitė. Ieškovė pateikė duomenis, kad atsiskaitymai vyko grynais pinigais, o UAB „Baltusa“ dokumentai perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau ir FNTT) dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, administratorė tikslesnių duomenų nenustatė (t. II, b. l. 100-104).
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas nesutinka su ieškovės išvadomis, jog tarp VMI prie Finansų ministerijos pateikto kreditorinio reikalavimo dėl nesumokėto PVM nėra apskaičiuoto mokesčio pagal sandorius su UAB „Baltusa“, apie tai jau yra pasisakyta. Taip pat yra teisiškai reikšminga pažymėti, jog UAB „Baltusa“ pateiktoje 2018 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartyje UAB „Solar sources“ atstovavo, kaip įrašyta sutartyje, direktorius P. B. Teismas kritiškai vertina ieškovės teiginį, kad galimai tai buvo darbuotojas, taip pat jog nenustatyta nurodyto sandorio trūkumų. Kritiškai vertinama ieškovės pozicija dėl faktinių aplinkybių ne/nustatymo apskritai.
30. Juridinių asmenų registre BUAB „Solar sources“ vadovu ir akcininku 2018 m. liepos 30 dienai buvo įregistruotas atsakovas M. V., teismas neturi duomenų apie asmens vardu P. B. paskyrimą vadovu ar pan. Taigi, sutartyje UAB „Baltusa“ bendrovės atstovo nurodyti klaidingi duomenys.
Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų
31. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019).
32. Ieškovė civilinės atsakomybės atsiradimą grindžia atsakovo fiduciarinės pareigos pažeidimu bei jam įstatymu nustatytos imperatyvios pareigos nevykdymu, t. y. jog laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įmonei tapus nemokiai 2018 m. birželį, neperdavė administratorei bendrovės turto ir visų dokumentų, nors jam perduotas turtas 2 605 Eur, nevykdė pareigos sumokėti mokesčius bei Buhalterinės apskaitos įstatyme jam nustatytų pareigų dėl įmonės apskaitos tvarkymo bei dokumentų išsaugojimo, neteikė finansinės atskaitomybės JAR, t. y. atliko neteisėtus veiksmus civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų prasme ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies, CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Tvirtina, jog šių neteisėtų veiksmų (neveikimo) atlikimas sąlygojo žalos atsiradimą, jų neatlikus žala nebūtų atsiradusi.
33. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl nemokumo momento atsiradimo 2018 m. birželį, bei su tuo susijusios atsiradusios atsakovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimu. Kaip jau minėta, ieškovė iki teismo nustatytų įpareigojimų netyrė bendrovės veiklos ir finansinės situacijos pokyčių, nors turėjo pakankamai galimybių ištirti sandorius, veiklos, pajamų bei išlaidų apimtis. Visiškai nepagrįsti teiginiai dėl nemokumo momento atsiradimo lyginant 2018 m. birželį susidariusios PVM prievolės 1 764 Eur sumą su perduotu 2017 m. balandį kasos likučiu. Akivaizdu, jog ieškovė neanalizavo pradėtų ir vykdytų 2017-2018 metais sandorių pajamų/išlaidų apimčių, bendrovės tikrosios turtinės padėties. 2017 m. balandžio 4 d. perimtas 2 558,40 Eur kasos likutis turėjo būti panaudotas veikloje, šios lėšos negalėjo reikšti turimą turtą 2018 m. Taip pat visiškai nepagrįsti teiginiai dėl objektyvaus negalėjimo sumokėti paskaičiuotų mokesčių (nemokumo). Teismo vertinimu, už bendrovės valdymą atsakingo vadovo veiksmų neteisėtumas apskritai neturėtų būti formaliai siejamas su pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimu. Kartu teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškiniu teikiamus argumentus dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, susijusius su neįmanomumu nustatyti įmonės padėties dėl neperduotų (neišsaugotų) buhalterinės apskaitos dokumentų, o taip pat dėl neperduotų administratoriui 2 605 Eur turto (lėšų), kuriuos atsakovas perėmė iš ankstesnio vadovo ir turėjo. Tai pat spręstina, jog dokumentų neperdavimo administratoriui faktas nėra pagrindas priteisti iš buvusio vadovo žalos atlyginimą, nesant jokių įrodymų apie tai, kad išsaugojus dokumentus ir juos perdavus administratoriui, būtų galimybė išsiieškoti įmonės naudai iš skolininkų tam tikras sumas.
34. VSDFV Vilniaus skyriaus 955,65 Eur kreditorinis reikalavimas susidarė už 2018 m. vasario–birželio mėnesių laikotarpį. Jokių kitų priežasčių nurodytam įsiskolinimui atsirasti, išskyrus sąmoningą vengimą, teismas neįžvelgia.
35. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
36. Kaip nurodyta aukščiau, 2018 m. rugpjūčio 10 d. JAR registruotas valdymo organų pasikeitimas, nurodant atsakovo įgaliojimų pabaigos datą – 2018 m. rugpjūčio 2 d., nuo to laiko direktore paskirta Maskvos mieste gyvenanti Rusijos Federacijos pilietė T. R., ji gi įregistruota vienintele akcininke.
37. Ieškovė nurodo argumentus, jog T. R. bendrovės vadove paskirta fiktyviai, iki ir po 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimus priiminėjo ir įmonei faktiškai vadovavo atsakovas M. V.; pateikė iš valstybės institucijų gautus dokumentus ir raštus dėl informacijos pateikimo, kurie patvirtina šias aplinkybes. Byloje gauti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš esmės visais atvejais įmonės UAB „Solar sources“ vardu prašymus/dokumentus teikė bei valstybės institucijose atstovavo įgalioti asmenys, buhalterinės apskaitos paslaugas teikusių įmonių atstovės. Į bylą pateiktas JAR registruotas 2018 m. birželio 15 d. atsakovo M. V. išduotas (galiojo iki 2020 m. gruodžio 31 d.) įgaliojimas MB „Finalita“ direktorei V. D. teikti ir tvarkyti įmonės duomenis registre – kurį ji pati atsišaukė 2018 m. spalio 25 d. (t. II, b. l. 20-21). Būtent ji pateikė 2018 m. rugpjūčio 2 d. akcininko sprendimą paskirti T. R. direktore, prašymus dėl adreso pakeitimo, kt. Byloje reikšmingu laikotarpiu, t. y. už 2018 m. birželį ir vėlesniu laiku, iki 2018 m. lapkričio mėnesio, pagal VMI pateiktą 2018 m. liepos 3 d. įgaliojimą M. V. įgaliota V. D. (t. II, b. l. 58, 63 kt.) teikė mokesčių deklaracijas per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą, pranešimus elektroninių paslaugų portale Mano VMI; būtent ji pateikė visas sąskaitas faktūras bei PVM deklaracijas, su kuriais susijęs susidaręs PVM įsiskolinimas. VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis, įgaliotas asmuo V. D. pateikė 2018 m. rugpjūčio 15 d. pranešimą apie T. R. draudimo pradžią, 2018 m. rugpjūčio 2 d. vienintelio akcininko (M. V.) sprendimą, 2018 m. rugsėjo 14 d. pranešimą apie apdraustuosius. Išanalizavus, buvo priimtas 2018 m. spalio 3 d. sprendimas neįrašyti T. R. į apdraustųjų registrą, konstatavus veiklos nevykdymą. VSDFV iniciatyva jos draudimo pabaiga yra 2018 m. rugpjūčio 16 d. (t. II, b. l. 28-34).
38. Pažymėtina, jog VSDFV buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo M. V. draudimo pabaigą 2018 m. birželio 20 d., šių duomenų administratorė netikrino. Tačiau pagal kitus dokumentus atsakovas liko įregistruotas vadovu bent iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., bei nėra jokių duomenų, kad naujai paskirta vadovė būtų atlikusi kokius nors veiksmus įmonės vardu, disponuotų dokumentais, tęstų sandorius. Sutiktina, jog pakanka duomenų išvadai, jog ir po 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimus priiminėjo ir įmonei vadovavo atsakovas M. V.
39. Bylos aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog naujosios valdymo organai ir dalyviai buvo pakeisti fiktyviai, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, kryptingais veiksmais siekta išvengti atsiskaityti su valstybės biudžetu, nuslėpti tikruosius atsakingus asmenis, T. R. neturint tikslo tęsti įmonės veiklą. Ji akivaizdžiai neatliko veiksmų bendrovės vadovės ir akcininkės statuse. Darytina išvada, kad akcijų pardavimo T. R. bei jos kaip vadovės paskyrimo įregistravimu nebuvo siekiama sukurti naujų teisinių santykių.
40. Duomenis institucijoms apie atsakovo vadovaujamos įmonės vykdytus nuo 2018 m. birželio mėnesio sandorius teikė jo įgaliotas asmuo V. D. Kaip jau yra nurodyta, visi duomenys mokesčių inspekcijai pateikti pavėluotai, realiu laiku VMI nebuvo gauta duomenų apie mokestinių prievolių atsiradimą. Bendrovei veikiant sąžiningai, gautų pardavimo pajamų pakaktų įvykdyti visus įsipareigojimus, sumokėti privalomus mokesčius. Nustatyta, kad UAB „Baltusa“ už prekes atsiskaitė iš viso 340 901,17 Eur (su PVM), bei nėra duomenų, jog būtų neatsiskaitę kiti pirkėjai. Nuo 2018 m. spalio mokesčių administratoriui jau nepavyko priverstinai išieškoti įsiskolinimo, kadangi bendrovė nebevykdė veiklos bei neturėjo turto ir lėšų, o su jos vadovais susisiekti nebuvo galima. Teismo vertinimu, ši situacija buvo sukurta dirbtinai ir patvirtina atsakovo nesąžingumą bei neteisėtus mokesčių vengimo veiksmus.
41. Ieškovės papildomai pateiktais duomenimis, nei MB „Finalita“, nei jos atstovė bendrovės dokumentų neturėjo/neturi, todėl objektyviai jų pateikti negali. Į bylą pateiktas V. D. paaiškinimas administratorei, jog ji teikė UAB „Solar sources“ deklaracijas mokesčių inspekcijai jai nepažįstamo asmens (vyro) prašymu, pagal jai skirtingų asmenų persiunčiamas/perduodamas pavienių dokumentų kopijas, visų duomenų apie veiklą neturėjo ir pan., jog įmonės veikla domėjosi teisėsaugos institucijos. Nors nemokumo administratorę šie paaiškinimai tenkino, teismo vertinimu, V. D. paaiškinimai nėra pakankami objektyvioms išvadoms padaryti.
42. Darytina išvada, jog UAB „Solar sources“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, labiau tikėtina, apgaulingai. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė taip pat jam nustatytų įstatyminių pareigų dėl įmonės apskaitos tvarkymo, tinkamo veiklos operacijų ir ūkinių įvykių atvaizdavimo dokumentuose. Neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuo, jog ieškovės nustatytais duomenimis, bendrovė vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais, o ne per banko sąskaitą, generuojamos bendrovės pajamos buvo gaunamos grynais ir tokiu būdu nuslėptos nuo kreditorių, bei neidentifikuojamas jų panaudojimas įmonės tikslams. Kreditoriai neturėjo galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės pajamas, lėšas, kadangi neturėjo galimybių gauti atitinkamų duomenų. Ir dėl to vadovui kyla žalos atlyginimo prievolė.
43. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje reglamentuota, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais; įtvirtinta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017). Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio.
44. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bylos įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju atsakovo civilinė atsakomybė kilo dėl imperatyviųjų įstatymo nuostatų netinkamo vykdymo, t. y. įstatymuose įtvirtintų pareigų laiku ir nustatyta tvarka deklaruoti bei mokėti pridėtinės vertės mokestį bei socialinio draudimo įmokas, nustatytų įstatyminių pareigų dėl įmonės apskaitos tvarkymo, tinkamo veiklos operacijų ir ūkinių įvykių atvaizdavimo dokumentuose. Neteisėti veiksmai pasireiškė ir fiktyviu bendrovės valdymo organų ir dalyvių pakeitimu.
45. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju įmonei žala lygi visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų 59 564,31 Eur sumai, kadangi ji atsirado būtent dėl nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų.
46. Teismas nesutinka, jog atsakovo iš esmės neteisėti veiksmai, pasireiškę privalomos finansinės atskaitomybės nepateikimu Juridinių asmenų registrui, vertintini žalos atsiradimo priežastimi: ataskaitos nepateiktos už 2017 metų laikotarpį, tačiau kreditoriniai reikalavimai susiformavo vėliau. Už 2018 metus finansinės atskaitomybės pateikimo terminas nebuvo suėjęs iki bankroto bylos iškėlimo.
47. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi bendrovės vadovas. Ši prezumpcija byloje nepaneigta.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
48. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
49. Pagal CK 6. 210 straipsnio 1 dalį ieškovei iš atsakovo M. V. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (59 564,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 563 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
51. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nustatyta bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Mokėtinas žyminis mokestis šiuo atveju sudaro 1 491 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Solar sources“, į. k. 302815686, naudai iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 59 564,31 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 59 564,31 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 563 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1 491 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.