- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-602-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00704-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 3.2.8.3Bylos nutraukimas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6907-767/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos, delspinigių, baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. M. 1 696,06 Eur sumą, kurią sudaro: 471,71 Eur skola, 1 171,48 Eur delspinigiai, 47,17 Eur bauda, 5,70 Eur išlaidos už Gyventojų registro pažymas, taip pat 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 38 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir R. P. (miręs (duomenys neskelbtini)), būdamas santuokoje su atsakove, jai žinant ir sutinkant, 2007 m. liepos 19 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išperkamosios nuomos būdu sutuoktiniai įsigijo bendriems šeimos poreikiams mobiliojo ryšio telefoną Nokia N73. Sutartimi R. P. kartu su atsakove įsipareigojo per 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį pagal nustatytą grafiką sumokėti visas numatytas sumas, iš viso 1 997,02 Lt (578,38 Eur), tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolingi 471,71 Eur (1 628,71 Lt). UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią reikalavimas į atsakovės skolą perėjo ieškovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinio pareiškimui yra suėjęs senaties terminas, kurį prašo taikyti. Teismui netaikius ieškinio senaties, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad su R. P. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 1998 m. R. P. ir UAB „Ūkio banko lizingas“ 2007-07-19 išperkamosios nuomos sutartis sudaryta praėjus 9 metams nuo gyvenimo skyrium pradžios. Atsakovei nebuvo žinoma apie tokios sutarties sudarymą, ji nedavė jokio sutikimo sudaryti sutartį, turtas nebuvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ neturėjo atsakovei jokių pretenzijų ir nelaikė jos skolininke pagal su R. P. sudarytą sutartį. Perleisdama reikalavimo teisę ieškovei, pradinė kreditorė nurodė tik vieną skolininką – R. P. Atsakovė už R. P. asmenines prievoles nėra atsakinga. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo sekančios dienos po reikalavimo perleidimo, kadangi ieškovė tuomet turėjo sužinoti, kad prievolės nėra tinkamai vykdomos. Todėl pareikšti ieškinį teisme ieškovė galėjo iki 2019-07-20. Pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei D. M. nutraukė, priteisė iš ieškovės atsakovei 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, paskyrė ieškovei 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO teismas nustatė, jog 2009 m. birželio 23 d. Utenos rajono apylinkės teismo įsakymu byloje Nr. L2-1596-82/2009 buvo tenkintas UAB „Kapitalo valda“ pareiškimas skolininkui R. P. ir nutarta iš jo išieškoti 1 628,71 Lt (471,71 Eur) skolą, 586,34 Lt (169,82 Eur) delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2009 m. liepos 20 d., o 2009 m. liepos 22 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Pagrindinės kolos suma, delspinigių suma visiškai atitinka sumas, kurios nurodytos ieškovės pateiktame priėmimo-perdavimo akte prie Reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Teismas sprendė, kad 2009 m. birželio 23 d. teismo įsakymas ieškovei buvo išduotas tos pačios išperkamosios nuomos sutarties pagrindu.
6. Teismas nurodė, kad minėtos aplinkybės, kurios teismui tapo žinomos paties teismo iniciatyva tik iškėlus bylą, patvirtina, jog dėl ginčo civilinėje byloje Nr. e2-6907-767/2021 dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje Nr. L2-1596-82/2009, todėl civilinę bylą nutraukė.
7. Teismas nurodė, kad pripažinus, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai pareikšdama nepagrįstą ieškinį atsakovei, spręstina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai turi būti priteistos iš ieškovės. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėjo advokatei 700 Eur. Šios išlaidos yra realios, pagrįstos, neviršija rekomenduojamo už atsiliepimo į ieškinį parengimą išlaidų dydžio.
Šalies argumentai
8. Teismas nurodė, kad ieškovė, žinodama, jog 2009 m. yra prisiteisusi iš atsakovės sutuoktinio skolą pagal Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 metais vėl kreipėsi į teismą, prašydama priteisti šią skolą pakartotinai iš atsakovės. Toks ieškovės elgesys negali būti toleruojamas ir pateisinamas, kadangi juo nepagrįstai siekiama atsakovei sukelti neigiamas pasekmes, todėl teismas ieškovės elgesį pripažino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir skyrė jai baudą. Teismas nurodė, jog LITEKO duomenimis šis ieškovės ieškinys nėra vienintelis pareikštas pakartotinai, tokius pakartotinius ieškinius ieškovė teikia ir kitose civilinėse bylose Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio, Šiaulių, Kelmės, Pakruojo rūmuose. Be to, ieškovei ne primą kartą už analogiškus veiksmus yra skiriama bauda.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą perduoti spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartį dalyje dėl civilinės bylos nutraukimo kaip nepagrįstą, priteisti ieškovės patirtas išlaidas atskirojo skundo rengimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai pareikšdama ieškinį atsakovei ir nepagrįstai konstatavo, jog dėl to atsakovei turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad solidarus atsakovas R. P. yra miręs ir dėl šios aplinkybės išieškoti skolos iš šio asmens kreditorius neturi galimybių, todėl reiškia ieškinį solidariai atsakovei D. M. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 5, 6 dalimis. Teismas neteisėtai nutraukė bylą, nesiaiškino ir neprašė ieškovės atskirai pateikti įrodymų, ar ieškovė kreipėsi ankščiau dėl skolos priteisimo, kodėl reiškia ieškinį ir (ar) dėl išieškojimo, ir (ar) kilus neaiškumų dėl faktinio ir teisinio ieškinio pagrindo, nesiėmė priemonių išsiaiškinti ieškovės reikalavimų teisinį pagrindą.
9.2. Ieškovė, pasinaudodama CK 6.6 straipsnio suteiktomis teisėmis, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš R. P., tačiau antstoliui nepavyko išieškoti nei dalies skolos, o skolininkas mirė, skolininko įpėdinių neatsirado, ko pasėkoje išieškojimas buvo nutrauktas, o vykdomasis dokumentas grąžintas teismui. Atsižvelgiant į tai, kad solidarios prievolės pagal 2007-07-19 sutartį neįvykdė vienas solidarus skolininkas, nesant kitų galimybių išieškoti skolą, kreditorius, pasinaudodamas CK 6.6 straipsnio 5 dalyje suteikta teise, šiuo pagrindu kreipėsi į teismą su ieškiniu, o remiantis viešo registro duomenis, atsakovės ir R. P. santuoka truko iki jo mirties. Kadangi R. P. prievolės neįvykdė, ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Tarp tų pačių šalių nebuvo ankščiau spręstas ginčas, tačiau, vadovaujantis minėtomis teisės normomis, ieškovė reikalavimo į atsakovę dėl to neprarado.
9.3. Ieškovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, o atsakovei paprašius taikyti ieškinio senatį, ieškovė ketino reikšti reikalavimą teismui pripažinti, kad senatis praleista dėl svarbių priežasčių. Aplinkybė, kad ieškovė, pasinaudodama jai įstatymo suteikta teise, pareiškė ieškinį, nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad skolininko atžvilgiu yra (buvo) įsiteisėjęs teismo sprendimas, nesudaro pagrindo bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu (ginčas nėra tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu), todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu išspręstas netinkamai įvertinus ieškovės procesinį elgesį.
9.4. Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėjo advokatei 700 Eur. Atsiliepimo į ieškinį priedas „ sąskaita už teisines paslaugas“ (2021-06-17 sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir „pinigų priėmimo kvitas“ (pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėjo tik 300 Eur, o ne 700 Eur. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti 700 Eur atlyginimą. Į sąskaitą faktūrą buvo įtrauktos ir teismo nutartimi priteistos nebūtinos, atsakovės dar nepatirtos išlaidos byloje: - „Kitų reikalingų procesinių dokumentų rengimas/atstovavimas parengiamuosiuose teismo posėdžiuose/dalyvavimas teisminėje mediacijoje, galimo taikaus ginčo sprendimo sąlygų derinimas su ieškovu“ – 100 Eur – „Teismų praktikos analizė, pasirengimas ir atstovavimas civilinės bylos Nr. e2-6907767/2021 teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme” –200 Eur. Jokių procesinių ar kitų dokumentų, išskyrus atsiliepimą į ieškinį, šioje civilinėje byloje atsakovė nepateikė, niekada nebuvo paskirtas ir nevyko nei vienas parengiamasis nei joks kitas posėdis ar mediacija, todėl akivaizdu, jog šioje byloje atsakovė iki nutarties priėmimo tokių išlaidų patirti negalėjo, jos nebuvo reikalingos, todėl negali būti priteistos. Teismas neįvertino, dėl kokių priežasčių atsakovė patyrė išlaidas, todėl pažeidė CPK 94 straipsnio normas.
9.5. Teismas neteisingai identifikavo ieškovės ieškinio dalyką ir pagrindą, neteisingai identifikavo ginčo apimtį ir šalis, ko pasėkoje nepagrįstai konstatavo, kad yra CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą bylą nutraukti.
9.6. Aplinkybė, kad atsakovė pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovę nesąžininga, jog ši nesikreipė į teismą ankščiau. Teismas nesiaiškino ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, nesudarė galimybių ieškovei nurodyti, ar terminą praleido dėl svarbių priežasčių, pateikti papildomus įrodymus ar kt., nepranešus apie posėdžio datą išnagrinėjo bylą ir ją nutraukė nesant tam teisinio pagrindo.
9.7. Aplinkybė, kad ieškovė pareiškė ieškinį pasinaudodama jai įstatymo (CK 6.6 straipsnio 5-6 punktai) suteikta teise atsižvelgiant į prezumpciją dėl solidarios sutuoktinių prievolės ir sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo sutuoktiniui žinant ir sutinkant, nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o yra sąžiningas procesinis šalies elgesys siekiant apginti pažeistus interesus dėl negrąžintos skolininko skolos.
Atsiliepimas
10. Atsakovė D. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teikdama ieškinį teismui ieškovė elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai. Nutylėdama aplinkybę, kad ta pati skola jau buvo priteista iš R. P., nepateikdama jokių su skolos išieškojimu susijusių duomenų, ieškovė siekė sudaryti teismui įspūdį, jog skola niekuomet nebuvo priteista. Ieškovės nesąžiningumas pasireiškė ir tuo, kad ieškovė žinojo, jog pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ji įgijo reikalavimą tik į konkretų skolininką – R. P., tačiau klaidina teismą neva ji turi reikalavimo teisę ir į atsakovę. Tai, kad ieškovė visus tuos metus iki šio ieškinio pateikimo teismui nelaikė solidariuoju skolininku ir atsakovės, įrodo jos elgesys ankstesnėje byloje, kurioje suinteresuotu asmeniu atsakovė nebuvo įtraukta.
Šalies argumentai
10.2. Ieškovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad atskirajame skunde ieškovė nurodo, jog atsakovė už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėjo tik 300 Eur, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti 700 Eur atlyginimą. Advokatui ir klientui nėra draudžiama susitarti dėl užmokesčio už visą bylos vedimą pirmosios instancijos teisme. Tai, kad byla buvo nutraukta tik pateikus procesinius dokumentus, yra būtent pačios ieškovės kaltė, atsakovės veiksmai procesiškai buvo tinkami ir sąžiningi, nes atsakovė taip pat nežinojo apie anksčiau ieškovės vestą bylą, kuri užbaigta daugiau nei prieš dešimt metų, nesitikėjo ir nenumatė tokios bylos baigties.
10.3. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, jog asmeninis mobilusis telefonas buvo naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, o tik formaliai nurodė, kad ieškinys reiškiamas atsakovei, kadangi turtas buvo įsigytas bendriesiems šeimos poreikiams tenkinti, sutuoktiniams būnant santuokoje. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 1998 metų kartu su R. P. nebegyveno, nevedė bendro ūkio ir nesirūpino jokiais bendrais šeimos poreikiais, kadangi jų šeima faktiškai jau buvo iširusi devynis metus. Minėtas aplinkybes patvirtina ir tai, jog, kaip atskirajame skunde nurodo pati ieškovė, skolininko įpėdinių per keletą metų po jo mirties neatsirado.
10.4. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.6, 2.1, 2.2, 5.1 punktuose aiškiai nurodyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o naujasis kreditorius UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimą į konkretų, sutarties 1 priede nurodytą, skolininką. Turto priėmimo-perdavimo aktu perduotos sutartys ir kiti dokumentai, patvirtinantys pradinio kreditoriaus reikalavimą į konkretų skolininką. Iš prie ieškinio pridėto perdavimo-priėmimo akto aiškiai matyti, jog vieninteliu skolininku nurodomas R. P., taigi, ieškovė įgijo reikalavimą tik į konkretų skolininką, iš kurio skolą jau buvo prisiteisusi, todėl šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko civilinė byla nutraukta visiškai pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutraukta civilinė byla CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-290/2010, 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016). Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais. Nustačius ieškinių tapatumą pripažįstama, kad ieškovas jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir tai reiškia, kad ieškovas prarado teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu.
14. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad sprendžiant dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neįvertinta, jog abiejose bylose skiriasi atsakovai. Kaip jau minėta, CPK 293 straipsnio 3 punktas bylos nutraukimo pagrindu nurodo ne ieškinio pareiškime nurodytų šalių tapatumą kitoje byloje, o įsiteisėjusį teismo sprendimą, priimtą ir sukeliantį civilines teisines pasekmes toms pačioms bylos šalims. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. L2-1596-82/2009 nesukėlė jokių teisinių pasekmių atsakovei D. M., todėl darytina išvada, jog nesutampa vienas iš ieškinio tapatumo elementų – ginčo šalys.
15. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškinyje turėtų būti atskirtas faktinis ir teisinis jo pagrindas. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi, ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Tai reiškia, kad faktai turi būti teisiškai reikšmingi tam, kad sukeltų teisinius padarinius. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016).
16. Ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2008).
17. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; kt.).
18. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-1596-82/2009 ieškovei buvo išduotas tos pačios išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, tačiau įvertinus ieškovės dėstomas faktines ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes šioje byloje, akivaizdu, kad civilinėje byloje Nr. L2-1596-82/2009, kurioje buvo išduotas teismo įsakymas ir priteista skola iš skolininko (atsakovės sutuoktinio) R. P., ieškovė rėmėsi ne tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nepaisant to, kad ieškovė šioje byloje pateiktame ieškinyje nenurodė faktinės aplinkybės, jog mirusio skolininko R. P. atžvilgiu jau yra priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas tos pačios sutarties pagrindu kitoje civilinėje byloje, tačiau, kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė ieškinyje (ieškinio 2.1. punktas) nurodė, kad R. P. (šiuo metu jau miręs), pasirašydamas sutartį, patvirtino, kad sutartis buvo sudaryta atsakovei (t. y. jo sutuoktinei) sutinkant (Sutarties 9.1 p.), bei pasisakė dėl solidarios sutuoktinių atsakomybės. Nors konkretaus įstatymo normų dėl solidariosios atsakomybės ieškovė ieškinyje nenurodė, tačiau atskirajame skunde ieškovė teigia, kad šioje byloje savo reikalavimą priteisti skolą kildina iš CK 6.6 straipsnio 5 dalies normos. Minėtame CK straipsnyje numatyta, kad kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, jog likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Kadangi solidarioji skolininkų atsakomybė nebuvo nagrinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. L2-1596-82/2009, todėl darytina išvada, kad ieškinio pagrindas negali būti pripažįstamas tapačiu. Kartu sutiktina su ieškove, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino, kodėl ieškovė reiškia ieškinį ir (ar) dėl išieškojimo, ir (ar) kilus neaiškumų dėl faktinio ir teisinio ieškinio pagrindo nesiėmė priemonių išsiaiškinti ieškovės reikalavimų teisinį pagrindą.
19. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad ieškovės pareikštas ieškinys nėra tapatus prieš tai pareikštam pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo pagal du ieškinių tapatumo kriterijus, t. y. ginčo šalis ir pagrindą. Kaip jau minėta, nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
20. Šiuo atveju nustačius, kad pagrindo nutraukti bylą nėra, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas neteko teisinės reikšmės, taigi, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nepasisakoma.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutartimi netenkintas ieškovės prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovei paskirtos baudos panaikinimo. Dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutarties ieškovė pateikė atskirąjį skundą. Atskirasis skundas paskirtas nagrinėti Šiaulių apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, civilinės bylos Nr. e2S-614-883/2021. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir šiuo pagrindu paskirta bauda, nes tai nėra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl civilinės bylos nutraukimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
23. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl civilinės bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, byloje nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, todėl nespręstinas ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį išspręsti pirmosios instancijos teismui baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartį dalyje dėl civilinės bylos nutraukimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.